- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-13
- Bylos Nr.
- 2-18-630/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00829-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Ieškovas
- A. V., J. M., L. S., P. S., R. G., V. N., A. S.
- Atsakovas
- Sudargo medžiotojų
dalyvaujant ieškovams A. V., J. M., L. S., P. S., R. G., V. N., jų atstovui advokatui E. Z., A. S. įgaliotam asmeniui P. S.,
atsakovo Sudargo medžiotojų būrelio atstovams Sudargo medžiotojų būrelio pirmininkui A. N., atsakovo atstovui advokatui M. K., įgaliotiems asmenims N. B., V. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. N., A. V., A. S., L. S., P. S., R. G., J. M. ieškinį atsakovui Sudargo medžiotojų būreliui dėl Sudargo medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo 2016-04-30 sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai 2016-06-29 pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo pradžių) atsakovo Šakių rajono Sudargo medžiotojų būrelio (toliau – būrelis) 2016-04-30 visuotinio narių susirinkimo sprendimus pašalinti V. N., A. V., A. S., L. S., P. S., R. G. ir J. M. iš būrelio narių bei priteisti iš atsakovo jų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovai pateikė pareiškimą, kurio pagrindu 2015-05-04 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jog būrelyje galimai klastojami dokumentai ir netinkamai vedama finansinė - buhalterinė apskaita. Tęsiantis ieškovų inicijuotam ikiteisminiam tyrimui, buvo suvaržytos dalies ieškovų teisės medžioti - nepagrįstai buvo atsisakyta juos įrašyti į medžioklės lapus, o vėliau galimai dėl to, jog siekė išsiaiškinti tikrąją būrelio finansinę ūkinę situaciją ir teisėtomis priemonėmis apginti galimai pažeidžiamas tiek ieškovų, tiek ir kitų būrelio narių teises ir teisėtus interesus, o tai nepatiko būrelio pirmininkui, ieškovai buvo pašalinti iš būrelio narių. Ieškovai gavo pranešimą, jog 2016-04-30, 10.00 val. įvyks būrelio visuotinis narių susirinkimas, kuriame bus svarstomi klausimai: pasiruošimas naujam medžioklės sezonui; narių priėmimas ir atleidimas; einamieji klausimai. Iš minėto pranešimo nebuvo matoma, kad visuotiniame susirinkime bus svarstomas ieškovų pašalinimo iš būrelio klausimas. Tik 2016-05-23 gavę sprendimus ieškovai suprato, jog šalinami iš Būrelio narių, kadangi prarado daugumos šio būrelio narių pasitikėjimą. Ieškovų įsitikinimu, jie iš būrelio narių buvo pašalinti neteisėtai ir nepagrįstai, bei nesant tam jokio objektyvaus bei teisinio pagrindo, bei pažeidžiant procedūras. Būrelio įstatai reglamentuoja, jog būrelis turi teisę pašalinti narius (įstatų 20. punktas) praradus būrelio narių pasitikėjimą: sprendimą dėl pašalinimo iš būrelio priima visuotinis narių susirinkimas. Pašalinus būrelio narį 20.1. punkte nustatyta tvarka, sprendime pašalinimo priežastys nurodomos, tačiau jų įrodinėti nebūtina. Tokiu atveju yra laikoma, kad būrelio narys prarado daugumos narių pasitikėjimą ir tai yra pakankamas pagrindas jį pašalinti (įstatų 20.1., 20.2. punktai); visuotinis narių susirinkimas šaukiamas ne rečiau nei 1 kartą per metus; susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kai 2/3 būrelio narių; susirinkimo sprendimas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė dalyvaujančių susirinkime narių (įstatų 25. punktas); būrelio valdyba sprendžia narių priėmimo į būrelį ir narių išstojimo ir pašalinimo iš būrelio klausimus (įstatų 28.6. punktas); Etikos komisija teikia būrelio valdybai rekomendacijas dėl narių priėmimo, pašalinimo iš būrelio narių sąrašo, įspėjimo, laikino nušalinimo nuo medžioklės (įstatų 31.6. punktas). Ieškovai nurodo, jog iš įstatų nėra aišku, kaip konkrečiai turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai, kuriam iš organų iš tiesų priklauso kompetencija spręsti narių pašalinimo klausimą, kaip ir kieno iniciatyva privalo būti išreikšta dėl narių pašalinimo praradus pasitikėjimą, kokia forma turi būti išreikštas nepasitikėjimas, ar nariai privalo būti informuoti apie jiems pareikštą nepasitikėjimą ir kaip toliau turi būti vykdomas šių klausimų nagrinėjimas ir balsavimas dėl jų visuotiniame būrelio narių susirinkime, tačiau iš įstatų yra aišku, jog būrelio etikos komisija turi teikti rekomendacijas dėl narių priėmimo ir šalinimo, po ko tokio klausimo sprendimas gauna tolimesnę eigą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovų pašalinimo iš būrelio narių klausimas buvo be išankstinio informavimo iškeltas ir išspręstas tame pačiame 2016-04-30 įvykusiame būrelio visuotiniame narių susirinkime, ieškovai nebuvo informuoti, jog bus sprendžiamas būtent ieškovų pašalinimo iš būrelio narių klausimas, kadangi pranešime nurodoma tik abstrakti frazė, jog bus svarstomas klausimas dėl narių priėmimo ir atleidimo, ieškovams nebuvo sudaryta galimybė tinkamai pasirengti ginčo klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus, išsiaiškinti kokiais savo veiksmai ieškovai sukėlė tariamą nepasitikėjimą kitiems būrelio nariams ir pan., taip pat nebuvo sudaryta galimybė tinkamai apsispręsti kitiems atsakovo nariams, jie sprendimą privalėjo priimti skubotai bei neturėję galimybės išklausyti ieškovų atsikirtimų. Ieškinyje taip pat nurodoma, jog nagrinėjamo ginčo atveju, būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimu ieškovai pašalinti iš atsakovo narių, kadangi prarado daugumos būrelio narių pasitikėjimą, jokios kitos priežastys ir motyvai (pavyzdžiui konkretūs ieškovų veiksmai ir/ar poelgiai), lėmę tokį sprendimą, nenurodomi. Ieškovų nuomone, vien tokio formalaus pagrindo nurodymas nėra laikytinas tinkamu pagrindu pašalinti ieškovus iš atsakovo narių, nenurodžius konkrečių jų padarytų teisės ir/arba etikos normų pažeidimo, sąlygojusių daugumos būrelio narių atsiradusį nepasitikėjimą ieškovais. Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus, ieškovai mano, kad jų pašalinimo iš atsakovo narių klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas iš esmės pažeidus bendrojo pobūdžio standartus, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei ieškovų kaip asociacijos narių teisių garantijas, teisėtus interesus, o tai sudaro savarankišką pagrindą teismui pripažinti negaliojančiais 2016-04-30 atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimus dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio narių (t. 1, b.l. 2-36).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas 2016-08-08 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovai remiasi negaliojančiais būrelio įstatais, todėl pateikia neteisingą jų interpretaciją. Aktualioje būrelio įstatų redakcijoje aiškiai nurodyta, kad sprendimą dėl pašalinimo iš būrelio priima visuotinis narių susirinkimas (20.2. punktas), o būrelio visuotinis narių susirinkimas yra būrelio aukščiausias organas (23. punktas), todėl abejonės dėl sprendimą priėmusio organo kompetencijos nėra pagrįstos. Ieškovai teigia nežinoję apie galimą jų atleidimo svarstymą ir tik 2016-05-23 gavę sprendimus sužinojo, jog 2016-04-30 susirinkime buvo svarstomas jų pašalinimo iš būrelio narių klausimas, tačiau iš 2016-04-30 susirinkimo narių sąrašo ir tos dienos posėdžio protokolo matyti, kad keturi iš septynių ieškovų dalyvavo minimame susirinkime ir balsavo dėl dešimties (iš dvylikos) darbotvarkės klausimų. Atsakovo įsitikinimu ieškovų pašalinimas iš būrelio narių vyko nepažeidžiant procedūrų, derinant būrelio ir jo narių interesus bei maksimaliai užtikrinant ieškovų teises ir galimybę jomis pasinaudoti. Ieškovai kvestionuodami jų pašalinimo iš Sudargo medžiotojų būrelio narių materialiuosius pagrindus teigia, kad sprendimuose dėl ieškovų pašalinimo tiesiog nurodoma, jog ieškovai pašalinami, kadangi prarado daugumo būrelio narių pasitikėjimą, jokios kitos priežastys ir motyvai (pavyzdžiui konkretūs Ieškovų veiksmai ir/ar poelgiai), lėmę tokį sprendimą, nenurodomi. Atsakovas atsikerta į tai, jog būtent tokia pašalinimo procedūra iš būrelio narių yra įtvirtinta aktualioje įstatų redakcijoje. Remiantis įstatų nuostatomis galima kategoriškai teigti, kad būtent daugumos būrelio narių pasitikėjimo praradimas ir yra pakankamas materialus pagrindas narių pašalinimui iš būrelio (20.1. ir 20.2. punktai) ir tokią poziciją būrelio nariai išreiškia balsavimu visuotiniame būrelio narių susirinkime. Nurodytos aplinkybėmis leidžia teigti, kad 2016-04-30 Sudargo medžiotojų būrelio visuotinis narių susirinkimas ir jo metu priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti (t.1 , b.l. 43-66)
Šakių rajono apylinkės teismo 2016-09-02 nutartimi buvo nutarta pasirengimą nagrinėti bylą teisme vykdyti paruošiamaisiais dokumentais (t.1, b.l. 70).
Atsiliepimas
Ieškovų atstovas 2016-09-22 pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad su atsakovo atsiliepime nurodomais motyvais bei argumentais nesutinka, kadangi jie yra nepagrįsti ir atmestini bei, kad pasilieka prie savo pozicijos išsakytos ieškinyje. Remiantis atsakovo naujai pateiktų įstatų 20.2. punktu, kur nurodoma, jog „<...> sprendime pašalinimo priežastys nurodomos, tačiau jų įrodinėti nebūtina <...>“, teigia, jog šalinant asmenį iš narių tarpo nepakanka nurodyti, jog šalinama praradus būrelio narių pasitikėjimą, o būtina aiškiai nurodyti dėl kokių asmens veiksmų yra laikoma, jog šis asmuo prarado būrelio narių pasitikėjimą. Sisteminė įstatų redakcija kaip tik tokią išvadą ir suponuoja, nes įstatų 20.1. punkte nurodoma, jog „nariai pašalinami praradus būrelio narių pasitikėjimą“, o įstatų 20.2. punktas labai aiškiai detalizuoja įstatų 20.1. punktą, kur reikalauja nurodyti kuo gi pasireiškia pašalinimo priežastys. Remiantis įstatų 31.2. punkto reglamentavimu, etikos komisija teikia rekomendaciją dėl narių priėmimo ir pašalinimo iš būrelio narių, taigi šio organo rekomendacija yra privaloma procedūra atliekant nurodomus veiksmus, todėl nesant būrelio etikos komisijos rekomendacijų, nėra pagrindo pradėti nario pašalinimo iš būrelio procedūrų. Įstatų 25. punkte įtvirtinta nuostata, jog susirinkimas yra teisėtas, jei klubo nariai apie jo vietą, laiką ir darbotvarkės projektą yra informuojami ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų, pranešimą pateikiant/paskelbiant būrelio skelbimų lentoje ar įteikiant pasirašytinai, ar išsiunčiant registruotu laišku, ar paskelbiant VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje Juridinių asmenų vieši pranešimai. Ieškovams pranešimas apie visuotinį medžiotojų būrelio narių 2016-04-16 susirinkimą buvo išsiųstas registruotu laišku 2016-04-15, t. y. vieną dieną iki susirinkimo pradžios, nors įstatuose yra įtvirtintas aiškus terminas - ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų ir 2016-04-01 paskelbtas vietiniame laikraštyje. Apie tai, kad susirinkimas perkeliamas (keičiama jo data), ieškovai atskirai informuoti nebuvo. Įstatų 25. punkte įtvirtinta nuostata, jog „būrelio visuotinis narių susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jei visi būrelio nariai su tuo raštiškai sutinka“, iš ko seka, kad jei susirinkimas apie kurį yra paskelbta yra perkeliamas ar keičiama jo data, remiantis aukščiau nurodyta įstatų nuostata, toks pakeitimas yra galimas tik visiems būrelio nariams raštiškai sutinkant. Susirinkimo sušaukimo tvarka buvo pažeista, nes neteisėtai buvo pakeista jo data iš 2016-04-16 dienos į 2016-04-30 neturint tam raštiško visų būrelio narių sutikimo, todėl tiek 2016-04-30 susirinkimas, tiek ir jame priimti sprendimai yra neteisėti. Dublike taip pat nurodoma, kad iš susirinkimo protokolo matyti, jog skiriasi nagrinėtų klausimų darbotvarkė nuo būrelio nariams pateiktos bei viešai paskelbtos darbotvarkės, t. y. tiek ieškovams, tiek ir spaudoje buvo paskelbta viena susirinkimo darbotvarkė, kuri susidėjo iš 3 klausimų: 1 - naujo medžioklės sezono aptarimas (Pasiruošimas naujam medžioklės sezonui); 2 - einamieji klausimai; 3 - narių priėmimas ir atleidimas. Iš atsakovo pateikto 2016-04-30 susirinkimo protokolo yra aiškiai matyti, jog susirinkimo darbotvarkę sudaro 12 klausimų, kurie nariams iki susirinkimo nebuvo išviešinti ir kurie neatitinka iš anksto viešai paskelbtos ir būrelio nariams pateiktos susirinkimo darbotvarkės. Be to kaip matyti iš 2016-04-30 susirinkimo protokolo, šiame susirinkime buvo svarstytas tik vienas visiems nariams vienodai išviešintas darbotvarkės klausimas t. y. klausimas „Dėl naujo medžioklės sezono aptarimo“, visi kiti susirinkimo darbotvarkės klausimai yra nauji ir atsirado/suformuoti tik susirinkimo dieną. Artimiausias savo pobūdžiu įstatymas, kuris reglamentuoja juridinių asmenų veiklą, yra Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas (toliau - Akcinių bendrovių įstatymas), kurio 25 straipsnis reglamentuoja visuotinio susirinkimo darbotvarkės sudarymo klausimus, kur nurodyta, jog kartu su darbotvarkės klausimais turi būti pateikti sprendimų projektai siūlomais darbotvarkės klausimais, o jei darbotvarkė buvo papildyta, apie šį faktą būtina informuoti narius iki numatomo susirinkimo per nustatytą terminą. Be to, draudžiama pakartotiniame susirinkime spręsti naujus klausimus, kurie nebuvo įtraukti į neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Visos šios aplinkybės rodo, jog buvo pažeistos ieškovų teisės ir realiai ieškovai nežinojo ir negalėjo žinoti 2016-04-30 susirinkimo darbotvarkės ir joje sprendžiamų klausimų, kadangi jiems buvo pateikta visiškai kita susirinkimo darbotvarkė dėl visiškai kitos dienos susirinkimo t. y. 2016-04-16 (t. 1, b.l. 74-79).
Atsakovo atstovas 2016-10-06 pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog būrelio nariai priimdami įstatus realizavo išimtinę savo teisę reglamentuoti šios asociacijos vidaus tvarką. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu teisingai suvokti kaip dauguma asociacijos narių vertina vienas ar kitas aplinkybes ir ko jie siekė priimdami būtent tokios redakcijos įstatus. Atsižvelgiant į ieškovų pateiktame dublike išdėstytus motyvus pasakytina, kad 20.2. punktas, vertinant jį sistemiškai, reiškia tik tai, kad kažkuriam būrelio nariui praradus daugumos būrelio narių pasitikėjimą jis pašalinamas iš būrelio ir tokiu atveju nereikia įrodyti dėl ko tas pasitikėjimas buvo prarastas. Įstatų 31.2. punkte yra išvardintos būrelio etikos komisijos teisės, todėl būrelio etikos komisija neabejotinai gali teikti rekomendacijas dėl būrelio nario pašalinimo, tačiau tai nėra privaloma. Įstatuose nieko nepasakyta apie tokios rekomendacijos formą, todėl ji gali būti bet kokios, taip pat ir žodinės formos. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovų dublike išdėstytais vertinimais dėl Sudargo medžiotojų būrelio 25. punkto nesilaikymo. Šiame įstatų punkte yra išvardinti keli alternatyvūs pranešimo apie įvyksiantį visuotinį būrelio narių susirinkimą ir jo darbotvarkę būdai. Šioje byloje jau esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apie 2016-04-16 susirinkimo datą, jo dienotvarkę ir vėlesnį susirinkimo datos pasikeitimą buvo pranešta tinkamai, būtiną informaciją patalpinant būrelio skelbimų lentoje. Pažymėtina, kad apie visuotinio susirinkimo datą, dienotvarkę ir susirinkimo datos pasikeitimą papildomai buvo skelbiama vietinėje spaudoje, o apie susirinkimo datos pasikeitimą ir dienotvarkę ieškovai papildomai buvo informuoti jiems išsiunčiant registruotus laiškus. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovų argumentais dėl visuotinio būrelio narių susirinkimo datos pakeitimo. Ieškovų nurodomas visų būrelio narių sutikimas raštu būtų buvęs būtinas tik tuo atveju, jei pirminio susirinkimo metu nebūtų buvę kvorumo ir būtų organizuojamas pakartotinis susirinkimas. Atsižvelgiant į būrelio narių pageidavimus tiesiog buvo pakeista susirinkimo data ir apie tai tinkamai informuojant būrelio narius. Taigi darytina išvada, kad šaukiant būrelio visuotinį narių susirinkimą 2016-04-30 galiojančios procedūros ir teisėti ieškovų interesai pažeisti nebuvo. Atsižvelgiant į Asociacijų įstatymo ir į Akcinių bendrovių įstatymo reglamentuojamų juridinių asmenų specifiką bei šiuose įstatymuose įtvirtintą atitinkamų teisinių santykių reglamentavimo specifiką, sprendžiant tapatų ginčą taikyti įstatymo analogiją ir vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis negalima. Išdėstytos aplinkybės ir argumentai leidžia teigti, kad ieškovų pašalinimui iš Sudargo medžiotojų būrelio narių buvo pakankami materialūs pagrindai, o pats pašalinimas vyko nenusižengiant nustatytiems procedūriniams reikalavimams (t. 1, b. l.82-90).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esančių įrodymų pagrindu ir iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad Sudargo medžiotojų būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija (Įstatų 1, 6 punktai, t. 1, b. l. 48). Šio būrelio nariais buvo ieškovai V. N., A. V., A. S., L. S., P. S., R. G. ir J. M.. 2016-04-01 pranešimas apie visuotinį medžiotojų būrelio narių 2016-04-16 10.00 val. susirinkimą, kurio darbotvarkė: naujo medžioklės sezono aptarimas; einamieji klausimai; narių priėmimas ir atleidimas, buvo paskelbtas vietiniame laikraštyje (t. 1, b. l. 55). Minėta informacija taip pat buvo paskelbta būrelio buveinės skelbimų lentoje (t. 1, b. l. 57). Susirinkimą perkėlus (keitus jo datą), informacija apie naują susirinkimo datą buvo paskelbta skelbimų lentoje, 2016-04-15 vietiniame laikraštyje ir pateikta ieškovams, 2016-04-15 jiems registruotu laišku išsiunčiant pranešimus, kuriuose nurodyta, jog 2016-04-30, 10.00 val. įvyks Sudargo medžiotojų būrelio visuotinis susirinkimas, kuriame bus svarstomi klausimai: pasiruošimas naujam medžioklės sezonui; narių priėmimas ir atleidimas; einamieji klausimai (t. 1, b. l. 13, 18, 20, 56, 57, 58). 2016-04-30 būrelio visuotinio narių susirinkimo metu svarstyta 12 klausimų: 1. Dėl visuotinio būrelio narių susirinkimo teisėtumo; 2. Dėl būrelio visuotinio susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus išrinkimo; 3. Dėl būrelio susirinkimo dienotvarkės; 4. Dėl būrelio nario V. N. pašalinimo iš Sudargo medžiotojų būrelio narių; 5. Dėl būrelio nario A. V. pašalinimo iš Sudargo medžiotojų būrelio narių; 6. Dėl būrelio nario A. S. pašalinimo iš Sudargo medžiotojų būrelio narių; 7. Dėl būrelio nario L. S. pašalinimo iš Sudargo medžiotojų būrelio narių; 8. Dėl būrelio nario P. S. pašalinimo iš Sudargo medžiotojų būrelio narių; 9. Dėl būrelio nario R. G. pašalinimo iš Sudargo medžiotojų būrelio narių; 10. Dėl būrelio nario J. M. pašalinimo iš Sudargo medžiotojų būrelio narių; 11. Dėl naujo medžioklės sezono aptarimo; 12. Dėl metinio 2016/17 m. būrelio nario mokesčio dydžio (t. 1, b. l. 60-64). Šio susirinkimo metu atviru balsavimu buvo balsuota dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio narių, nurodyta, kad jie prarado Sudargo medžiotojų būrelio narių pasitikėjimą (t. 1, b. l. 60-64). 2016-04-30 įvykusio Sudargo medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimuose dėl ieškovų pašalinimo iš Sudargo medžiotojų būrelio narių nurodoma, jog ieškovai šalinami, kadangi prarado daugumos būrelio narių pasitikėjimą (t. 1, b. l. 12, 14-17, 19, 21). Ieškovai ginčija 2016-04-30 įvykusio Sudargo medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimus dėl jų pašalinimo iš būrelio narių praradus pasitikėjimą tiek procedūriniu, tiek materialiuoju pagrindu.
Asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tokį ieškinį gali pareikšti ir juridinio asmens dalyviai, kurie šiuo atveju yra ieškovai, turintys teisę ginčyti atsakovo priimtus sprendimus dėl jų pašalinimo iš būrelio narių (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009-12-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 pakeitė iki tol egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią buvo išaiškinta, kad teismas klausimus dėl asociacijos nario pašalinimo turėjo teisę analizuoti tik procedūriniu aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3-550/2006). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 bei 3 dalių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, CPK 1 ir 2 straipsnių, 5 straipsnio 1 dalies, 13 bei 135 straipsnių nuostatomis, taip pat atsižvelgdama į jų aiškinimo ir taikymo praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, turi tikrinti tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų pirmiau nurodytas CPK bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija nurodė ir tai, kad pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, kad teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindą turi suformuluoti ieškovas ir tai yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Šiuo atveju byloje buvo pasirinktas pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdas, todėl ginčo ribas nustato procesiniai dokumentai – ieškinys, atsiliepimas, dublikas ir triplikas.
Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta: asociacijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos; visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Minėtoje 2009-12-15 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmiau nurodytos Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenustato asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų, taip pat visuotinio narių susirinkimo kompetencijos, sušaukimo tvarkos, sprendimų priėmimo tvarkos. Tai deleguojama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais. Toks asociacijos ir jos narių tam tikrų santykių įstatyminis reguliavimas (t. y. šį reguliavimą iš esmės deleguojant atlikti asociacijos įstatuose), išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmingai skiriasi nuo Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinto atitinkamų santykių reguliavimo, kuriuo visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, darbotvarkė, sprendimų priėmimo tvarka yra reglamentuojami ne tik daug detaliau, bet ir skirtingai, negu atitinkami klausimai reguliuojami Asociacijų įstatymo. Taigi asociacijos įstatuose turi būti nurodyta asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Šie klausimai nagrinėjamai bylai aktualiais aspektais Sudargo medžiotojų būrelio įstatų reglamentuojami taip: nustatyta, kad narystė būrelyje pasibaigia, kai narys pats pateikdamas raštišką prašymą, kurį sprendžia būrelio valdyba, išstoja iš būrelio arba būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimu narys yra pašalinamas (įstatų 19., 20.2., 21. punktai). Nariai pašalinami: būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimu jei praranda būrelio narių pasitikėjimą; etikos komisijos siūlymu, būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti pašalinami jei jie nesilaiko Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo, medžioklės Lietuvos teritorijoje taisyklių, būrelio įstatų, būrelio vidaus tvarkos taisyklių, valdybos priimtų sprendimų, savo elgesiu pažeidžia etikos taisykles, vykdo diskriminuojančią arba šmeižikišką veiklą būrelio ar jos narių atžvilgiu, nemoka nario mokesčio (įstatų 20.1. ir 21. punktai). Pašalinus būrelio narį 20.1. punkte nustatyta tvarka, sprendime pašalinimo priežastys nurodomos, tačiau jų įrodinėti nebūtina. Tokiu atveju yra laikoma, kad būrelio narys prarado daugumos narių pasitikėjimą ir tai yra pakankamas pagrindas jį pašalinti (įstatų 20.2. punktas). Būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė dalyvaujančiųjų susirinkime narių, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (įstatų 25. punktas). Būrelio vadovas pranešimus apie įvyksiantį susirinkimą, nurodant susirinkimo vietą, laiką ir darbotvarkę būrelio nariams skelbia būrelio skelbimo lentoje ar įteikia pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku ar paskelbia VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“, ne vėliau, kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki susirinkimo (įstatų 25. punktas). Įstatuose nurodoma, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip 1 kartą per metus ir susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kai 2/3 būrelio narių (įstatų 25 punktas). Toks būrelio narių pašalinimo bei visuotinio narių susirinkimo, sušaukimo tvarkos reglamentavimas teikia pagrindą išvadai, kad atsakovo įstatuose iš esmės nenurodyta, kaip konkrečiai turi būti šaukiamas visuotinis narių susirinkimas, taip pat nenurodyta, kaip konkrečiai turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai, t. y. kokie veiksmai atliekami rengiantis ir vykdant šių klausimų nagrinėjimą ir balsavimą dėl jų visuotiniame narių susirinkime.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-12-15 nutartyje Nr. 3K-7-470/2009 aiškinama, kad atsižvelgiant į tai, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, taip pat pažymėdama klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovams 2016-04-15 registruotu laišku buvo išsiųsti pranešimai, kuriuose nurodyta, jog 2016-04-30, 10.00 val. įvyks Sudargo medžiotojų būrelio visuotinis susirinkimas, kuriame bus svarstomi klausimai: pasiruošimas naujam medžioklės sezonui; narių priėmimas ir atleidimas; einamieji klausimai (b. l. 13, 18, 20). Iš susirinkimo protokolo matyti, jog 2016-04-30 visuotiniame susirinkime dalyvavo keturi iš septynių ieškovų - V. N., A. V., P. S., J. M., nors teismo posėdžio metu ieškovas L. S. taip pat patvirtino dalyvavęs susirinkime, o ieškovo A. S. įgaliotas atstovas P. S. taip pat nurodė, kad jo atstovaujamas bendraieškovas A. S. dalyvavo susirinkime (2017-06-23 teismo posėdžio garso įrašas 1:30 val., 1:44 val.). 2016-04-30 visuotinio Sudargo medžiotojų būrelio narių susirinkimo metu buvo svarstyti 12 klausimų, iš kurių tik vienas klausimas – „Dėl naujo medžioklės sezono aptarimo“, atitiko ieškovams adresuotuose pranešimuose bei Sudargo medžiotojų būrelio skelbimo lentoje pateiktos Sudargo medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės turinį. Visi ieškovai teikė paaiškinimus, jog jiems nebuvo pateikta informacija nei žodžiu, nei raštu, nei kita forma, kad būtent 2016-04-30 įvykusio susirinkimo metu bus sprendžiamas jų pašalinimo klausimas. Ieškovai patvirtino jautę tam tikrą įtampą tarp jų ir būrelio primininko A. N., kadangi 2015 metais kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl būrelio veiklos ištyrimo, galimo dokumentų klastojimo ir neteisėto buhalterinės apskaitos tvarkymo (2017-06-23 teismo posėdžio garso įrašas 1:01 val. - 2:14 val.). Ieškovų atstovas nurodė, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau prokuroro nutarimas buvo panaikintas ir šiuo metu ikiteisminis tyrimas vyksta toliau. Be to ieškovui V. N. 2015-05-25, ieškovams A. S. ir A. V. 2015-06-22 nebuvo leista medžioti kaip būrelio nariams. Tai patvirtina 2015-05-25 V. N. pareiškimas (t. 1., b.l. 32) ir 2015-06-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, jog 2015-06-17 medžioklės vadovas G. S. atsisakė įtraukti ieškovus A. S. ir A. V. į medžioklės lapus, A. S. paklausus kokiu pagrindu jie bus neįrašyti, liepė paklausti A. N. (t. 1., b.l. 127). Atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės įvyko beveik prieš metus laiko iki susirinkimo, į tai, kad ieškovams įteiktuose pranešimuose dėl susirinkimo darbotvarkės nurodyta abstrakti formuluotė „Narių priėmimas ir atleidimas“, į tai, kad skiriasi žodžių „atleidimas“ ir „pašalinimas“ reikšmės, darytina išvada, jog ieškovai, net ir jautę įtampą tarp jų ir būrelio pirmininko, iš pateiktų duomenų neturėjo galimybės suprasti, kad 2016-04-30 susirinkimo metu bus svarstomas jų pašalinimo klausimas. Tai patvirtino ieškovas R. G., nedalyvavęs susirinkime, kadangi darbotvarkės klausimai jo nelietė. Tuo pačiu pagrindu atmestini atsakovų atstovų argumentai, jog ieškovai turėjo būti apdairūs ir privalėjo domėtis, kokie klausimai bus svarstomi susirinkime. Priešingai, aukščiau paminėtoje teismų praktikoje nurodyta, jog atsakovas privalo pateikti tinkamų garantijų įgyvendinimo įrodymus, kad ieškovų atleidimo procedūra nebuvo pažeista. Nors atsakovo atstovas A. N. teikė paaiškinimus, kad ieškovai susirinkimo metu turėjo galimybę pasisakyti dėl atleidimo pagrindo, tačiau nei vienas neišreiškė tokio pageidavimo, šie jo paaiškinimai atmetami kitais byloje surinktais įrodymais. Tai yra iš susirinkimo protokolo matyti, jog tokia galimybė nebuvo suteikta nei prieš, nei po balsavimo, ieškovai patvirtino, jog neturėjo galimybės pasisakyti, todėl remiantis rašytiniu įrodymu – susirinkimo protokolu, kurį patvirtina ieškovų paaiškinimai, laikytina įrodyta aplinkybė dėl galimybės apsiginti nebuvimo. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. į tai, kad ieškovų pašalinimo iš būrelio narių klausimai buvo be išankstinio informavimo iškelti ir išspręsti tame pačiame jau vykstančiame susirinkime, taip iš esmės nesuteikiant ieškovams galimybių tinkamai pasirengti šių klausimų nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus, prašyti slapto balsavimo ir pan. bei nesudarant galimybės tinkamai apsispręsti kitiems atsakovo nariams, teismas įvertinus klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas ir kolektyvią visiems asociacijos nariams reikšmę, konstatuoja, kad ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių klausimai buvo išnagrinėti ir sprendimai dėl jų priimti iš esmės pažeidus procedūrinius reikalavimus. Teismas daro išvadą, jog tokia procedūra, kokia buvo taikyta ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių atveju, nėra tinkama. Konstatuotina, kad byloje nustatyti esminiai ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių procedūriniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą teismui pripažinti negaliojančiais atsakovo visuotinio narių susirinkimo 2016-04-30 sprendimus dėl V. N., A. V., A. S., L. S., P. S., R. G. ir J. M. pašalinimo iš būrelio narių.
Be to ieškovai ginčijo susirinkimo teisėtumą, teigdami, jog susirinkimo šaukimo procedūros buvo pažeistos ir ieškovams nebuvo tinkamai pranešta apie šaukiamą susirinkimą įstatuose nustatyta tvarka. Vadovaujantis Sudargo medžiotojų būrelio įstatais apie įvyksiantį visuotinį būrelio narių susirinkimą, nurodant jo vietą, laiką ir darbotvarkę, pranešama apie tai narius informuojant būrelio skelbimų lentoje arba pranešimus būrelio nariams įteikiant pasirašytinai arba registruotu laišku arba paskelbiant leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“, ne vėliau, kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki susirinkimo. Iš bylos medžiagos matyti, jo apie 2016-04-16 susirinkimo laiką, vietą ir dienotvarkę buvo pranešta informaciją patalpinant būrelio skelbimų lentoje. Taip pat 2016-04-01 pranešimas apie 2016-04-16 10.00 val. susirinkimą, buvo paskelbtas vietiniame laikraštyje. Informacija apie vėlesnį susirinkimo datos pasikeitimą buvo paskelbta lentoje, 2016-04-15 vietiniame laikraštyje ir pateikta ieškovams, 2016-04-15 jiems registruotu laišku išsiunčiant pranešimus. Iš bylos medžiagos negalima nustatyti, ar informacija apie susirinkimą būrelio skelbimų lentoje buvo pateikta ne vėliau, kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki susirinkimo. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog pranešimai apie 2016-04-30 susirinkimą ieškovams buvo išsiųsti prieš 14 kalendorinių dienų iki susirinkimo, tačiau tai teismas vertina kaip neesminį pažeidimą, kuris leistų konstatuoti visuotinio susirinkimo neteisėtumą, kadangi tai nesutrukdė daugumai ieškovų atvykti ir dalyvauti susirinkime. Be to, būtina įvertinti, jog į susirinkimą atvyko 34 nariai iš 44 būrelio narių, kas parodo, kad informacija buvo efektyviai ir operatyviai išplatinta.
Be to ieškovai sprendimus pašalinti iš būrelio narių ginčija ir materialiuoju pagrindu, nurodydami, jog tiek susirinkimo metu, tiek atsakovo visuotinio narių susirinkimo 2016-05-18 sprendimuose dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio narių nenurodytos ieškovų pašalinimo iš būrelio priežastys, nors tai numatyta Sudargo medžiotojų būrelio įstatų 20.2. punkte, todėl jie iki šios dienos nežino, kokiais savo veiksmais ar neveikimu prarado pasitikėjimą ir daro prielaidą, kad būrelio primininkas inicijavo atleidimą dėl jų kreipimosi į teisėsaugos institucijas. Šias prielaidas ieškovai grindžia tuo, jog visi, kurie pasirašė po kreipimusi, buvo pašalinti iš būrelio narių tuo pačiu pagrindu, konkrečios priežastys nebuvo nurodytos, Etikos komisijos siūlymas nebuvo pateiktas. Kadangi vyko viešas balsavimas, kiti būrelio nariai nenorėjo konfliktų ir problemų, todėl balsavo pagal pirmininko siūlymą.
Sudargo medžiotojų būrelio įstatų 20.2. punktas numato, jog pašalinus būrelio narį įstatų 20.1. punkte nustatyta tvarka, sprendime pašalinimo priežastys nurodomos, tačiau jų įrodinėti nebūtina. Tokiu atveju yra laikoma, kad būrelio narys prarado daugumos narių pasitikėjimą ir tai yra pakankamas pagrindas jį pašalinti. Bylos nagrinėjimo metu Sudargo medžiotojų būrelio pirmininkas A. N. paaiškino, jog ieškovai prarado daugumos būrelio narių pasitikėjimą, kadangi jie neatitiko saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimų, neturėjo reikalingų leidimų medžioklei. Šias aplinkybes atsakovo atstovas nurodė tik teismo posėdžio metu, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike toks atsikirtimo pagrindas nebuvo nurodytas. Jeigu ieškovai būtų pašalinti iš būrelio narių dėl atsakovo atstovo nurodytų aplinkybių, tai tokį pagrindą reglamentuoja įstatų 21. punktas, kuriame nurodyta, kad būrelio nariai gali būti pašalinami jei jie nesilaiko Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo, medžioklės Lietuvos teritorijoje taisyklių, būrelio įstatų, būrelio vidaus tvarkos taisyklių, valdybos priimtų sprendimų, savo elgesiu pažeidžia etikos taisykles, vykdo diskriminuojančią arba šmeižikišką veiklą būrelio ar jos narių atžvilgiu, nemoka nario mokesčio. Iš ieškovų paaiškinimų nustatyta, jog tokia priežastis niekada nebuvo nurodyta, be to jie turi visus reikalingus dokumentus ir leidimus medžioklei vykdyti ir jokių saugumo reikalavimų nėra pažeidę. Iš visuotinio susirinkimo darbotvarkės, protokolo ir kitos bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti konkrečių ieškovų pašalinimo iš būrelio priežasčių, tai yra dėl kokių priežasčių jie prarado būrelio narių pasitikėjimą. Atsakovo atstovai neteisingai interpretuoja įstatų 20.1 punktą, teigdami, jog pašalinimo priežastis yra pasitikėjimo praradimas ir kitų priežasčių nereikia pateikti bei įrodyti. Visgi įvertinus tai, kad taikoma pati griežčiausia savo pasekmėmis priemonė – pašalinimas iš būrelio narių, pašalinimo pagrindas – praradus pasitikėjimą - turi pakankamai negatyvų pobūdį, ieškovai R. G., P. S. patvirtino, jog toks atleidimo pagrindas juos žeidžia asmeniškai ir turi įtakos jų užimamoms pareigoms vertinant nepriekaištingą reputaciją, teismas, atsižvelgdamas į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, jog prieš priimant sprendimą turi būti įvardintos priežastys, kurios leistų apsispręsti tiek balsavusiems nariams, tiek pašalintam nariui, ar būrelio narys vertas/nevertas pasitikėjimo dėl tam tikro savo elgesio/neveikimo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nustačius aukščiau nurodytus tiek procedūrinius, tiek materialiuosius pažeidimus, atsižvelgiant į bendruosius civilinių santykių teisinio reguliavimo principus – subjektų lygiateisiškumą, teisinį apibrėžtumą, proporcingumą ir teisėtus lūkesčius, teismas daro išvadą, jog ieškovų teisės buvo pažeistos ir taikant visokeriopą civilinių teisių teisminės gynybos principą, ieškinys tenkintinas visiškai.
Atsakovo atstovai baigiamųjų kalbų metu iškėlė klausimą, jog į procesą trečiaisiais asmenimis turėtų būti įtraukti visi būrelio narai, kadangi priimtas sprendimas turės įtakos jų teisėms. Teismas nekvestionuoja atsakovo – Sudargo medžiotojų būrelio - kiekvieno nario teisės balsuojant priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Šioje byloje ieškovai ginčija paties būrelio kaip juridinio asmens priimtų sprendimų teisėtumą procedūriniu ir materialiuoju pagrindu ir toks reikalavimas tiesiogiai reiškiamas atsakovui – būreliui. Teismo sprendimu nustačius aukščiau nurodytus pažeidimus ir atstačius teisinius santykius į pradinę padėtį, toks pat klausimas dėl pasitikėjimo ieškovais gali būti iškeltas ir sprendžiamas kito visuotinio narių susirinkimo metu. Todėl įvertinęs aplinkybes, jog būrelio nariai šio teisminio proceso metu neturi galimybės pareikšti savo nuomonės dėl pasitikėjimo/nepasitikėjimo ieškovais, tam būtina būrelio įstatuose numatyta procedūra, teismas daro išvadą, jog teismo sprendimas neturės įtakos būrelio narių teisėms ir teisėtiems interesams ir toks trečiųjų asmenų įtraukimas į procesą būtų perteklinis. Tokia praktika suformuota aukštesnės instancijos teismų nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, tai yra analogišku pagrindu ginčijant juridinio asmens sprendimus, trečiaisiais asmenimis į bylą nėra traukiami visi juridinio asmens dalyviai.
Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistos visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovai sumokėjo 144 Eur žyminį mokestį ir 1400 Eur atstovui už atstovavimą bei dokumentų surašymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nepateikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, į tai, jog pagal ieškovų pateiktus dokumentus matosi, kad ieškovų 1544 Eur (144 Eur + 1400 Eur = 1544 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidas sumokėjo ieškovas R. G., jam iš atsakovo priteistini 1544 Eur.
Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 4,95 Eur, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, procesinių dokumentų išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiais Sudargo medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo 2016-04-30 sprendimus: dėl V. N. pašalinimo iš Sudargo medžiotojų būrelio narių; dėl A. V. pašalinimo iš Sudargo medžiotojų būrelio narių; dėl A. S. pašalinimo iš Sudargo medžiotojų būrelio narių; dėl L. S. pašalinimo iš Sudargo medžiotojų būrelio narių; dėl P. S. pašalinimo iš Sudargo medžiotojų būrelio narių; dėl R. G. pašalinimo iš Sudargo medžiotojų būrelio narių; dėl J. M. pašalinimo iš Sudargo medžiotojų būrelio narių.
Priteisti ieškovui R. G. iš atsakovo Sudargo medžiotojų būrelio, įmonės kodas 193330655, bylinėjimosi išlaidas: 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) dydžio sumokėtą žyminį mokestį ir 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Sudargo medžiotojų būrelio 4,95 Eur (keturis eurus devyniasdešimt penkis centus) už procesinių dokumentų siuntimą į valstybės pajamas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.