Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2016 m. rugsėjo 23 d. apie 4 val. G. M., R. G. ir A. L., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į J. B. priklausantį namą ir pagrasindami peiliu įvykdė plėšimą, kurio metu iš J. B. pagrobė turto, kurio bendra vertė 705,36 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. B. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 687,86 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 47). Siekiant užtikrinti nukentėjusiojo J. B. civilinį ieškinį, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokurorė Daina Songailienė 2016 m. lapkričio 24 d. priėmė nutarimą, kuriuo paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. L. piniginėms lėšoms – 5 687,86 Eur, esančioms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ AB, leidžiant A. L. disponuoti 380 Eur suma, esančia banko sąskaitoje (3 t., b. l. 29–30).

2. Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžiu G. M., R. G. ir A. L. pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusiojo J. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš G. M., R. G. ir A. L. priteista 687,86 Eur turtinės žalos ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. B.. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. M., R. G. ir A. L. turtui paliktas galioti iki visiško nukentėjusiajam J. B. priteistų sumų atlyginimo (3 t., b. l. 130?137). Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 17 d., kai Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi atmetė nuteistųjų R. G. ir A. L. apeliacinius skundus (3 t., b. l. 175?179).

3. 2020 m. spalio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose gautas A. L. prašymas panaikinti areštą banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai „(duomenys neskelbtini)“, AB. Prašyme nurodoma, kad jis dirba ir dengia skolą antstoliui, banko sąskaita reikalinga darbo užmokesčiui gauti (4 t., b. l. 2).

4. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. L. prašymas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo (4 t., b. l. 10?11). Nutartyje nurodoma, kad neišnyko priežastys, dėl kurių nuteistajam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nes byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajam J. B. yra visiškai atlyginta priteista turtinė ir neturtinė žala, A. L. leista disponuoti banko sąskaitoje esančia 380 Eur suma per mėnesį, nuosavybės teisės apribojimas taikytai pareiškėjo banko sąskaitai nekliudo jam gauti darbo užmokestį į nurodytą banko sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XII skyriuje numatytų kitų procesinių prievartos priemonių, kuri skiriama civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatas, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Tuo atveju, kai civilinis ieškinys tenkinamas, teismas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paprastai pratęsia šios priemonės taikymą iki teismo sprendimo įvykdymo. Tokios praktikos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2016 m. gegužės 17 d. sprendimas Džinić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 38359/13) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, (pvz., 2018 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018, 15.6 punktas).

7. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. L. turtui, t. y. piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje, buvo paskirtas prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį (3 t., b. l. 29–30). Išnagrinėjus bylą, ir iš dalies tenkinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį, laikinas nuosavybės apribojimas paliktas galioti iki visiško žalos atlyginimo (3 t., b. l. 175?179). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, netaikant tokios procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas žalos atlyginimo įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018, 14.3 punktas), todėl priėmus apkaltinamąjį nuosprendį laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas siekiant užtikrinti nukentėjusiojo galimybes išieškoti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-476/2010). Kaip teisingai pastebėjo teismas, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam priteista žala būtų atlyginta. Priešingai, išrašas iš antstolių informacinės sistemos registro bei nuteistojo kartu skundu aukštesniajam teismui pateikti mokėjimo nurodytai patvirtina, kad antstolė iki šiol vykdo priverstinį skolos išieškojimą pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą (4 t., b. l. 5–9, 16, 17). Byloje nesant duomenų, kad žalos nukentėjusiajam atlyginta, daroma išvada, kad neišnyko laikinojo nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindas.

8. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra taikomas tik tai sumai, kuria tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (4 t., b. l. 5–9). Byloje esantis pranešimas apie duomenų įregistravimą turto arešto aktų registre patvirtina, kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, duomenys apie paliktą galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki visiško žalos atlyginimo J. B. buvo įregistruoti turto arešto aktų registre, kuriame, be kita ko, pažymėta, kad leidžiama laisvai disponuoti 380 Eur suma (3 t., b. l. 189). Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistajam buvo leista disponuoti 380 Eur suma. Kartu su skundu pateikti duomenys pateikti duomenys apie nuteistajam priskaičiuotą ir išmokėtą ligos išmoką (4 t., b. l. 14, 15, 16) nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistasis negali šiais pinigais naudotis, disponuoti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam buvo leista disponuota pinigų suma, kuri neviršija 380 Eur per mėnesį, nėra pagrindo vertinti, kad nuteistajam taikomos procesinės prievartos priemonės yra neproporcingos.

9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti skunde nurodytais argumentais, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. L. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.