Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-60-524/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-25
Bylos Nr.: e2S-60-524/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00863-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Misiūnienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ūko medis“
Ieškovas: E. V.

Kategorijos

3.2.6.6.3Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio pareiškimo nagrinėjimo tvarka

Civilinė byla Nr. e2S-60-524/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00863-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūko medis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūko medis“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūko medis“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūko medis“ priešieškinį ieškovui E. V. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu už akių patenkintas ieškovo E. V. patikslintas ieškinys atsakovei UAB „Ūko medis“:

1) nutraukta tarp šalių 2022 m. birželio 15 d. sudaryta sutartis Nr. 22/06/15-01;

2) taikyta restitucija – priteista ieškovui iš atsakovės 10 797,50 Eur, juos atsakovui sumokant per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o atsakovei grąžinta pagal 2022 m. birželio 15 d. sutartį Nr. 22/06/15-01 jos sumontuota 5 m skersmens kupolo formos konstrukcija, įpareigojant atsakovę per du mėnesius šią konstrukciją išardyti ir pasiimti, o ieškovą sudaryti sąlygas atlikti ardymo ir kupolo išvežimo darbus;

3) priteista ieškovui iš atsakovės 1 411 Eur bylinėjimosi išlaidų;

4) priteista iš atsakovės valstybei 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

2. Teismas nurodė, kad atsakovės atstovui neprisijungus prie teismo posėdžio ir į jį neatvykus bei iki teismo posėdžio nepateikus nei prašymo atidėti teismo posėdį, nei nurodžius neatvykimo priežasčių, o ieškovo atstovui prašant priimti sprendimą už akių, buvo pagrindas šį prašymą tenkinti. Ieškinys tenkintinas, darant išvadą, kad atsakovė padarė esminį sutarties pažeidimą, nes ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi, o sutarties sąlygų dėl tinkamos kokybės daikto pateikimo laikymasis buvo esminis.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsakovės UAB „Ūko medis“ priešieškinis E. V. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo paliktas nenagrinėtas.

Šalies argumentai

4. Atsakovė UAB „Ūko medis“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, iškviesti į teismą liudytojus ir ekspertus.

Atsiliepimas

5. Pareiškime nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą už akių atliko tik vienos šalies – ieškovo – pateiktų įrodymų vertinimą ir visiškai nevertino atsakovės teismui kartu su atsiliepimu pateiktų detalių paaiškinimų ir nemaža priedų, kurie akivaizdžiai patvirtina priešingą faktinę (ir teisinę) situaciją. Atsakovės atstovas neprisijungė prie teismo posėdžio ne dėl savo kaltės. Atsakovės atstovas aktyviai siekė dalyvauti teismo posėdyje, todėl jam laiku negavus prisijungimo nuorodos, kaip tikėtasi, per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) sistemą dar iki teismo posėdžio, buvo operatyviai susisiekta interneto puslapyje nurodytais teismo kontaktiniais telefono numeriais, kuriais atsiliepę teismo darbuotojai paaiškino, kad dar reikia palaukti, kol nuorodos bus atsiųstos el. paštu arba per EPP sistemą. Tik paskambinus ir pranešus, kad jau atėjo posėdžio laikas, o nuorodos vis dar nesulaukta, buvo nurodyti bylą nagrinėjančios teisėjos ir teisėjos padėjėjos tiesioginiai telefonų numeriai, į kuriuos pavyko prisiskambinti tik 9 val. 10 min., kai, kaip paaiškėjo, posėdis jau buvo pasibaigęs. Visi pranešimai apie nuotolinį prisijungimą turėjo būti siunčiami ne buvusiam atsakovės atstovui, o tiesiogiai atsakovei per EPP sistemą arba nurodytais el. pašto adresais.

6. Ieškovas E. V. atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad atsakovė tiesiog siekia, kad byla būtų dar kartą nagrinėjama tų pačių byloje esančių įrodymų pagrindu, tačiau tam yra apeliacinis procesas, kuriuo atsakovė dėl savo aplaidumo ir neatsakingumo nebegali pasinaudoti. Mažai tikėtina, kad tiesa, jog direktorius apskritai kalbėjosi su kuo nors iš teismo darbuotojų, kaip jis nurodo savo pareiškime. Akivaizdu, kad atsakovės atstovas siekė bylos vilkinimo, nes savo žodinių atsikirtimų byloje negalėjo pagrįsti įrodymais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovės UAB „Ūko medis“ pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė ir priteisė ieškovui E. V. iš atsakovės 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nurodė, kad iki teismo posėdžio jokio atsakovo atstovo prašymo dėl nuorodos atsiuntimo nebuvo gauta. Pretenzijas dėl nuorodos neturėjimo atsakovo atstovas pradėjo reikšti telefonu, o vėliau raštu jau pasibaigus teismo posėdžiui, kuris, beje, laukiant atsakovo atstovo prisijungiant ar atvykstant į posėdį, buvo pradėtas daugiau nei 5 minutėmis vėliau nei planuota. Teismas sprendime už akių išsamiai argumentavo jo priėmimo aplinkybes.

10. Teismas teigė, kad sprendimas už akių priimtas atlikus išsamų visų byloje esančių įrodymų vertinimą. Atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė ir nenurodė jokių naujų įrodymų jo pozicijai pagrįsti. Nesuprantamas atsakovės vadovo reikalavimas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apklausti liudytojus, kai jis pats pasyvus, nebendradarbiauja, neteikia duomenų ir nevykdo teismo įpareigojimų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas sprendimą priėmė suteikęs galimybę atsakovės atstovui teikti savo paaiškinimus ir įrodymus, tai jis ir padarė (pateikė tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek papildomus įrodymus), taigi jo pozicija buvo vertinama, o sprendimas priimtas analizuojant abiejų šalių poziciją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo – tenkinti atsakovo prašymą peržiūrėti sprendimą už akių ir atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą.

12. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neinformavo, kad nesiųs nuorodos kitam pagrindiniam atsakovės atstovui – vadovui K. K. Iš turimos praktikos matyti, kad nuorodos dėl prisijungimo prie nuotolinio bylos nagrinėjimo siunčiamos prieš pat teismo posėdį, dažniausiai dieną prieš arba tą pačią dieną. Kadangi visi dokumentai šioje byloje yra teikiami per EPP, o nuoroda – tai iš esmės svarbus dokumentas (laikytinas šaukimu į teismą), todėl jis turėjo būti įkeltas į bylą per EPP. Atsakovės atstovas vadovas negali būti vertinamas kaip patyręs advokatas, kuris teismuose dalyvauja nuolat ir žino visus teismų darbo praktikoje tik advokatams įprastus praktinius niuansus, kaip ir kokiu būdu teismas elgiasi teikdamas prisijungimo nuorodas. Atsakovės atstovui neprisijungus prie EPP per dešimt minučių buvo nuspręsta priimti sprendimą už akių. Tačiau atsakovės atstovui galiausiai pavykus prisiskambinti per pusvalandį su teisėja sprendimas už akių dar nebuvo priimtas ir bylos nagrinėjimas galėjo būti sėkmingai dar tęsiamas (atnaujinamas), juolab, kad šios bylos nagrinėjimui buvo numatytas laikas bent iki pietų pertraukos, nes byla nemažos apimties, buvo pakviesti (atsivesti) ir laukė liudytojai, kurie teismui norint juos apklausti irgi būtų gavę prisijungimo nuorodas ir būtų nurodę esmines bylai aplinkybes. Esant tokiam akivaizdžiam ir aktyviam atsakovės atstovo norui nagrinėti bylą, teismas turėjo galbūt įvertinti tai kaip nedidelį vėlavimą į teismo posėdį dėl nurodytų techninių kliūčių (kaip svarbių aplinkybių). Be to, atsakovė grindžia savo prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurios būtų visiškai atskleistos, jeigu byla būtų išnagrinėta numatytame žodiniame teismo posėdyje.

Atsiliepimas

13. Ieškovas E. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį nepakeistą, taip pat nepriimti naujų į bylą teikiamų įrodymų. Nurodo, kad atskirojo skundo motyvai iš esmės tie patys kaip ir buvo nurodyti atsakovės pareiškime peržiūrėti teismo sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose skirtingų apygardos teismų veiklos teritorijose, apygardų teismuose Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos šiems teismams pagal kompetenciją priskirtos nagrinėti bylos gali būti priskirtos nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjams arba kito apygardos teismo teisėjams. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu.

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi byloje Nr. e2KT-106-658/2023, sprendžiant Vilniaus apygardos teisme gautų bylų pagal apeliacinius ir atskiruosius skundus priskyrimo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo teisėjams klausimą, siekiant sumažinti apygardų teismų teisėjų, nagrinėjančių civilines bylas, darbo krūvio skirtumus, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-2642-XX/2023 priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, kuriame jai suteiktas bylos Nr. e2S-60-524/2024. Šios Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutarties 18 punkte pažymėta, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjų paskyrimas nagrinėti Vilniaus apygardos teismo kompetencijai priskirtas nagrinėti bylas nekeičia bylų teismingumo, teisėjai, nagrinėdami Vilniaus apygardos teismui priskirtas bylas, veiks Vilniaus apygardos teismo vardu (CPK 62¹ straipsnio 4 dalis).

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis, kuria atmestas atsakovės UAB „Ūko medis“ pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei UAB „Ūko medis“ dėl sutarties nutraukimo.

17. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kadangi teismas atsakovės atstovo neatvykimą į teismo posėdį (neprisijungimą nuotoliniu būdu) turėjo įvertinti kaip nedidelį vėlavimą dėl techninių kliūčių (kaip svarbių aplinkybių), be to, atsakovė grindžia savo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurios būtų visiškai atskleistos, jeigu byla būtų išnagrinėta numatytame žodiniame teismo posėdyje.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

20. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

21. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – 2023 m. spalio 22 d. nuotraukas, kurios, atsakovės teigimu, patvirtina ir paneigia ginčui svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai neturi reikšmės šios apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykui, todėl juos atsisakytina priimti.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

22. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis). CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Sprendimą už akių sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip septynioms dienoms; sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis).

23. Vadinasi, esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

24. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai: 1) neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama (CPK 285 straipsnio 3 dalis).

25. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, o šios dalies 4 punkte – aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

26. Iš to, kas paminėta, matyti, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

27. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnis reikalauja ir leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2017 m. vasario 16 d. sprendimą byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).

28. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12). Sprendžiant klausimą dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08).

29. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad civilinė byla iškelta 2023 m. sausio 26 d. teisėjos rezoliucija priėmus patikslintą ieškovo E. V. ieškinį atsakovei UAB „Ūko medis“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Atsakovei laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gegužės 5 d. byloje atstovavo advokatas T. K., advokato padėjėjas V. G. (Advokatų profesinė bendrija NOOR legal). Šiuo laikotarpiu atsakovė pateikė prašymą dėl termino pateikti atsiliepimą į ieškinį pratęsimo (2023 m. vasario 1 d.), atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį (2023 m. vasario 28 d.), pranešimą apie advokato T. K. ir advokato padėjėjo V. G. (Advokatų profesinė bendrija NOOR legal) bei atsakovės atstovavimo santykių pabaigą (2023 m. gegužės 5 d.), kuriuo prašoma visus dokumentus, susijusius su civiline byla, siųsti tiesiogiai UAB „Ūko medis“. Nuoroda prisijungti prie teismo posėdžio 2023 m. balandžio 28 d. pranešimu, t. y. 2 darbo dienas prieš teismo posėdį, buvo išsiųsta atsakovės atstovams – advokatui T. K. ir advokato padėjėjui V. G. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą ir elektroninių paštų adresais. Prie teismo parengiamojo 2023 m. gegužės 2 d. posėdžio, kurio metu buvo pereita į teismo posėdį, nuotoliniu būdu prisijungė, be kita ko, atsakovės atstovas advokatas T. K. ir atsakovės direktorius K. K., teismo posėdis atidėtas 2023 m. birželio 15 d., taip pat rezervuota kito posėdžio data 2023 m. liepos 4 d.

30. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 15 d. posėdis teisėjos rezoliucija atidėtas iš anksto suderintai datai 2023 m. liepos 4 d. tenkinus tiek ieškovo atstovo, tiek atsakovės atstovo vadovo K. K. prašymus dėl galimybės ginčą užbaigti taikiai. Į teismo 2023 m. liepos 4 d. posėdį atvyko, be kita ko, atsakovės atstovas direktorius K. K., teismo posėdis atidėtas 2023 m. rugpjūčio 14 d. (nuotolinis posėdis, kuriame planuojama išklausyti šalių atstovus), taip pat numatytas kitas posėdis 2023 m. rugpjūčio 24 d. (posėdis gyvai, kuriame planuojama liudytojų apklausa). Teismo 2023 m. liepos 4 d. posėdyje atsakovės atstovas direktorius K. K. pranešė, kad kitame teismo posėdyje dalyvaus atsakovės atstovas advokatas R. Ž. Teismas pažymėjo, kad nuoroda prisijunti prie 2023 m. rugpjūčio 14 d. nuotolinio posėdžio bus išsiųsta atsakovės atstovui advokatui R. Ž.

31. Atsakovei laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 12 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. byloje atstovavo advokatas R. Ž. (Advokatų profesinė bendrija „Ž. ir partneriai“). Atsakovės atstovas advokatas R. Ž. 2023 m. liepos 12 d. pateikė prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos ir įrodymus dėl atstovavimo atsakovei. Nuoroda prisijungti prie teismo posėdžio 2023 m. liepos 12 d. pranešimu buvo išsiųsta atsakovės atstovui advokatui R. Ž. elektroninio pašto adresu. Atsakovės atstovas advokatas R. Ž. 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė prašymą panaikinti prieigą prie elektroninės bylos, kadangi teisinių paslaugų teikimo sutartis nutraukta.

32. Prie teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. posėdžio nuotoliniu būdu prisijungė tik ieškovo atstovas, kuris, neprisijungus atsakovės atstovui, prašė priimti sprendimą už akių. Teismas nutarė atidėti sprendimo už akių priėmimą 2023 m rugpjūčio 21 d., o 2023 m. rugpjūčio 24 d. paskirtą teismo posėdį atšaukė.

33. Pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priėmė tuo pagrindu, kad atsakovės atstovas vadovas K. K. nedalyvavo (neprisijungė nuotoliniu būdu) pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. posėdyje, nors apie teismo posėdį žinojo, nes dalyvavo ankstesniame teismo posėdyje. Teismo teigimu, jis taip pat žinojo ir apie tai, kad posėdis bus nuotolinis ir prie jo reikės jungtis per nuorodą. Teismas nurodė, kad ši nuoroda buvo jau anksčiau (2023 m. balandžio 28 d. pranešimu) siųsta atsakovės ankstesniam atstovui – advokatui T. K., be to, buvo išsiųsta atsakovės naujam atstovui advokatui R. Ž., todėl siųsti nuorodą atsakovės vadovui nebuvo poreikio. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad advokatas T. K. nuoroda pasidalijo su atsakovės vadovu K. K., nes 2023 m. gegužės 2 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovės vadovas K. K. ir advokatas T. K. dalyvavo nuotoliniu būdu, taigi nuoroda jungimuisi prie 2023 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdžio atsakovės vadovui buvo žinoma. Teismo vertinimu, jei atsakovės atstovas vadovas K. K. neišsaugojo nuorodos (kurią, beje, jam pakartotinai galėjo pateikti atsakovės naujas atstovas advokatas R. Ž.), turėjo tuo pasirūpinti anksčiau.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuoroda prisijungti prie teismo posėdžio atsakovei ar atsakovės atstovui direktoriui K. K. nei per EPP, nei elektroninio pašto adresais niekada nebuvo siųsta. Teismui nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo žinoma, kad atsakovei, be jos direktoriaus K. K., daugiau byloje niekas neatstovauja.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina, kad atsakovės atstovas direktorius K. K. negali būti vertinamas kaip patyręs advokatas, kuris teismuose dalyvauja nuolat ir žino visus teismų darbo praktikoje advokatams įprastus praktinius niuansus, kaip ir kokiu būdu teismas elgiasi teikdamas prisijungimo į teismo posėdžius nuorodas. Pirmosios instancijos teismas nebuvo nurodęs, kad nesiųs nuorodos ankstesniuose teismo posėdžiuose dalyvavusiam atsakovės direktoriui ar kad nuoroda prisijungti į 2023 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdį yra ta pati nuoroda, su kuria buvo jungiamasi į 2023 m. gegužės 2 d. posėdį. Priešingai, planuodamas 2023 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdį, teismas pažymėjo, kad nuorodas išsiųs, kaip galima suprasti, ne tik atsakovės naujam atstovui advokatui, bet ir ieškovo atstovui, todėl logiška, kad atsakovės direktorius tikėjosi, jog tai bus nauja nuoroda. Kita vertus, teismuose įprasta praktika, kad prisijungti į naujai suplanuotą teismo posėdį teikiama nauja nuoroda. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovės atstovas advokato padėjėjas 2023 m. rugpjūčio 14 d. ryte pateikė teismui prašymą nuorodą prijungimui į 2023 m. rugpjūčio 14 d. posėdį atsiųsti jam elektroniniu paštu, nors jis taip pat buvo prisijungęs į 2023 m. gegužės 2 d. posėdį.

36. Galiausiai byloje nepaneigtos atsakovės atstovo direktoriaus K. K. nurodytos aplinkybės, kad jis siekė dalyvauti 2023 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje, todėl jam, kaip tikėtasi per EPP sistemą, laiku negavus prisijungimo nuorodos, dar iki teismo posėdžio buvo susisiekta interneto puslapyje nurodytais teismo kontaktiniais telefono numeriais, kuriais atsiliepę teismo darbuotojai paaiškino, kad dar reikia palaukti, kol nuorodos bus atsiųstos el. paštu arba per EPP sistemą. Atsakovės direktoriaus teigimu, tik paskambinus ir pranešus, kad jau atėjo posėdžio laikas, o nuorodos vis dar nesulaukta, buvo nurodyti bylą nagrinėjančios teisėjos ir teisėjos padėjėjos tiesioginiai telefonų numeriai, į kuriuos pavyko prisiskambinti tik 9 val. 10 min., kai posėdis jau buvo pasibaigęs.

37. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. posėdis buvo paskirtas 8.45val., tačiau, informacinės pažymos duomenimis, buvo pradėtas 8.50 val. ir užbaigtas 9.03 val., t. y. iš viso truko 13 min. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės atstovas direktorius iškart po teismo posėdžio susisiekė telefonu su teisėjos padėjėja, tačiau kadangi jo žodiniai prašymai nebuvo tenkinami, vėliau (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 10.14 val.) per EPP pateikė į bylą prašymą nagrinėti bylą iš esmės atidedant jos nagrinėjimą kitam teismo posėdžiui, kuris jau buvo suderintas iš anksto, ir visą informaciją atsakovei siųsti tik per EPP sistemą ir tik šioje sistemoje esančiais aktualiais el. pašto adresais.

38. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės direktorius bylos procese buvo aktyvus – teikė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, teikė įvairus prašymus, dalyvavo ankstesniuose teismo posėdžiuose. Toks atsakovės atstovo procesinis elgesys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atsakovę ar jos atstovą laikyti atsisakiusiais savo teisės stoti prieš teismą ir gintis. Šios išvados nepaneigia aplinkybės, kad kai kurie kiti šio atsakovės atstovo procesiniai veiksmai (susiję įpareigojimais pateikti atsakovės kviečiamų liudytojų duomenis, atsakovės atstovų advokatų kaita ir kt.) teismo vertintini kaip pasyvūs ar priešingos šalies atstovo vertintini kaip turintys vilkinimo požymių, kadangi nagrinėjamu atveju klausimas susijęs būtent su asmens atsakovės teisės dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu.

39. Atsižvelgiant į visas paminėtas susiklosčiusias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, 2023 m. rugpjūčio 14 d. posėdžio metu atsakovės atstovui direktoriui K. K. nuotoliniu būdu neprisijungus prie teismo posėdžio, galėjo ne tik 5 minutėmis vėliau pradėti teismo posėdį, tačiau išnaudoti ir kitas galimybes išsiaiškinti neprisijungimo priežastis – padaryti teismo posėdžio pertrauką, bandyti susisiekti su atsakovės atstovu, pasitikslinti, ar atstovas nesusisiekė bendrais teismo kontaktais, nusiųsti jam nuorodą ir pan. Be to, pirmosios instancijos teismas, kad ir po 2023 m. rugpjūčio 14 d. posėdžio sužinojęs atsakovės atstovo neprisijungimo priežastis ir įvertinęs kitas aplinkybes, turėjo teisę iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo už akių priėmimo bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti (CPK 256 straipsnis).

40. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo už akių priėmimas pažeidė atsakovės teisę į teisminę gynybą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas byloje negalėjo priimti sprendimo už akių ir jį priimdamas pažeidė CPK 285 straipsnio 3 dalies 5 punkto reikalavimus. Ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą sprendimą už akių laikyti neteisėtu ir jį naikinti (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

41. Kiti atsakovės atskirajame skunde ir ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sąlygas sprendimo už akių peržiūrėjimui, todėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – panaikintinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas už akių ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė