- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-26
- Bylos Nr.
- e2-10027-1099/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- J. M., D. E., V. P.
- Atsakovas
- asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“
- Advokatai
- Paulius Markevičius, Justinas Poderis
dalyvaujant ieškovei J. M., jos ir kitų ieškovų D. E. bei V. P. atstovui advokato padėjėjui Pauliui Markevičiui,
atsakovės asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ atstovams pirmininkei M. N. ir advokato padėjėjui Justinui Poderiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. E., J. M. ir V. P. ieškinį atsakovei asociacijai „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ dėl asociacijos organo – visuotinio narių susirinkimo – sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl asociacijos organo – visuotinio narių susirinkimo – sprendimo panaikinimo, kuriuo ieškovai buvo pašalinti iš asociacijos narių.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovai D. E., J. M. ir V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei asociacijai „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ (toliau – atsakovė, asociacija), kuriame prašo panaikinti atsakovės organo visuotinio narių susirinkimo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
3. Ieškovai ieškinyje, dublike ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad atsakovės asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ organas visuotinis narių susirinkimas, įvykęs 2020 m. vasario 7 d., priėmė sprendimą panaikinti ieškovų – asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ narių – narystę asociacijoje (toliau – ginčijamas sprendimas, 2020 m. vasario 7 d. sprendimas). Teigia, kad šis atsakovės asociacijos valdymo organo – visuotinio narių susirinkimo, 2020 m. vasario 7 d. sprendimas dėl jų pašalinimo iš asociacijos narių yra neteisėtas ir nepagrįstas, šiukščiai pažeidžiantis materialines ir procesines asociacijos veiklą reglamentuojančias teises normas. Aiškina, kad 2020 m. vasario 7 d. sprendimas buvo priimtas pažeidžiant priėmimo procedūrą, yra pagristas melagingais faktais ir siekia ne jame nurodytų, bet visai kitų atsakovės tikslų (atkeršyti ieškovams už tai, kad jie siekia asociacijos veiklos skaidrumo ir nuslėpti nuo narių dokumentaciją apie asociacijos veiklą). Nurodo, kad pats narystės atėmimas – neteisėtas išmetimas iš narių tarpo – iš esmės pažeidžia ieškovų materialines teises, kylančias iš buvimo asociacijos nariais – įgyvendinti per asociaciją jos paveldosauginį tikslą, dėl kurio ieškovai steigė asociaciją ir prie jos prisijungė, taip pat teisę dalyvauti asociacijos veikloje.
4. Ieškovai pažymi, kad tarptautinė organizacija ICOMOS (toliau – ICOMOS, ICOMOS organizacija), įregistruota Prancūzijoje pagal Prancūzijos teisę, nuo 2019 m. liepos 17 d. panaikino atsakovės teisę veikti kaip ICOMOS nacionaliniam komitetui (vadinamąją nacionalinio komiteto akreditaciją), bei uždraudė atsakovei savo asociacijos pavadinime ir visuose oficialiuose dokumentuose (asociacijos įstatuose ir kt.) naudoti ICOMOS pavadinimą, kuris teisiškai priklauso ICOMOS organizacijai ir gali būti naudojamas tik ICOMOS oficialiu leidimu. Anot ieškovų, atsakovei apie tai žinoma nuo 2019 m. liepos 22 d., kai ICOMOS oficialiai raštu pranešė apie šį savo sprendimą atsakovei bendrai ir kiekvienam jos nariui individualiai, tačiau atsakovė iki šiol neįvykdė ICOMOS reikalavimo nenaudoti ICOMOS pavadinimo. Taip pat ieškovai pažymi, kad atsakovė savo veikloje gali taikyti ICOMOS etikos principus, nes 2015 m. gegužės 22 d. asociacijos visuotiniame susirinkime priėmė juos kaip asociacijos veiklą reglamentuojantį teisės aktą, tačiau atsakovė negali šalinti asociacijos narių ir taikyti jiems sankcijų bei reikalavimų, remdamasi ICOMOS organizacijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų (ICOMOS statuto) nustatytais pagrindais, nes, kaip minėta, nuo 2019 m. liepos 22 d. asociacija nebėra ICOMOS dalis. Teigia, kad atsakovė neteisėtai pašalino ieškovus iš narių, nes asociacijos įstatai nenumato tokių šalinimo pagrindų, kuriuos visuotinio susirinkimo 2020 m. vasario 7 d. sprendime pritaikė atsakovė.
5. Ieškovai nurodo, kad ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas konkrečiais faktais, priešingai, jame tyčia ir sąmoningai nurodytos melagingos aplinkybės, kuriomis siekiama ieškovus diskredituoti, nors tikrosios aplinkybės visiems nariams yra žinomos, kadangi apie jas ICOMOS organizacija ir ieškovai nesyk pranešė visiems asociacijos nariams raštu. Ieškovų teigimu, jų narystės asociacijoje panaikinimą atsakovė 2020 m. vasario 7 d. sprendime pagrindžia tuo, kad neva ieškovai, kaip asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ nariai, elgėsi neetiškai ir pažeidė: ICOMOS etikos principų 5 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio a dalį; Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – Asociacijų įstatymas) 3 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 6 dalį. Ieškovai pažymi, kad 2020 m. vasario 7 d. sprendimas yra abstraktus, nepagrįstas įrodymais, faktais, t. y. nėra konkrečiai nurodyta, ar ieškovai užsiėmė visomis ar tik kai kuriomis iš įstatymu draudžiamu veiklų, kuriomis būtent ir kokiais būtent faktais atsakovė įrodo, kad ieškovai kiekvieną iš konkrečių veiklų, kuriomis visomis drauge atsakovė kaltina ieškovus in corpore. Ieškovų vertinimu, jie nepažeidė nei įstatų, nei etikos reikalavimų, todėl jų pašalinimas iš asociacijos narių yra neteisėtas ne tik procedūriniu aspektu, nes 2020 m. vasario 7 d. sprendimą priėmė atsakovės narių visuotinis susirinkimas, atsakovei nesudarius galimybės ieškovams apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų, bet ir materialinės teisės aspektu, nes ieškovai nėra padarę jokių veiksmų, kurie pažeistų asociacijos įstatus ir etikos reikalavimus.
6. Aiškina, kad 2020 m. vasario 7 d. sprendimas priimtas už akių, ieškovams nedalyvaujant ir net nežinant apie atsakovės ketinimą visuotiniame narių susirinkime svarstyti jų narystės klausimą. Nurodo, kad apie tai, jog atsakovės 2020 m. vasario 7 d. visuotinis narių susirinkimas svarstys jų pašalinimo iš asociacijos narių klausimą, ieškovai sužinojo tik praėjus kelioms dienoms po visuotinio susirinkimo. Ieškovų vertinimu, tikroji ir pagrindinė jų neteisėto bei skuboto pašalinimo iš asociacijos narių priežastis yra atsakovės piktnaudžiaujantis vengimas vykdyti 2019 m. gruodžio 17 d įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-18471-608/2018. Teigia, kad atsakovė jau daugelį metų neleidžia asociacijos nariams (įskaitant ieškovus) susipažinti su asociacijos veiklos dokumentais ir ignoruoja visus narių prašymus su jais susipažinti, todėl ieškovai 2018 m. buvo priversti pateikti ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui ir jų ieškinys buvo patenkintas iš dalies (ieškovams leista susipažinti su atsakovės veiklos dokumentais), tačiau atsakovė gera valia teismo sprendimo nevykdė. Pažymi, kad ieškovų prašymu teismas išdavė vykdomuosius raštus, pagal kuriuos antstolės D. M. kontora pagal išieškotojų (ieškovų) prašymą 2020 m. sausio 6 d. pradėjo vykdyti vykdomąją bylą skolininkei (atsakovei) pagal minėtą vykdomąjį raštą ir buvo sutarta, kad atsakovė 2020 m. vasario 12 d. suteiks ieškovams prašomus dokumentus, tačiau, kaip minėta, ginčijamu sprendimu ieškovai buvo pašalinti iš asociacijos narių ir nurodytas teismo sprendimas buvo neįvykdytas. Dėl atsakovės atsisakymo vykdyti teismo sprendimą fakto antstolis 2020 m. vasario 12 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. 0012/20/00014, kuriuo nusprendė dėl nevykdymo kreiptis į teismą dėl baudos atsakovei skyrimo.
7. Ieškovai pakartotinai pažymi, kad jiems nebuvo pranešta, jog visuotinis narių susirinkimas svarstys ieškovų narystės asociacijoje klausimą, ir šis klausimas iš anksto nebuvo įtrauktas į visuotinio ataskaitinio susirinkimo darbotvarkę; ieškovams nežinoma, kaip šis klausimas iš viso atsirado darbotvarkėje, nes atsakovė ieškovams visuotinio susirinkimo protokolo iki šiol nepateikė. Nurodo, kad 2020 m. sausio 14 d. asociacijos pirmininkė M. N. el. paštu išsiuntė visiems asociacijos nariams (tarp jų ir ieškovams) pranešimą apie 2020 m. vasario 6 d. šaukiamą asociacijos narių visuotinį ataskaitinį susirinkimą, kuriame nurodė preliminarią šio susirinkimo darbotvarkę; 2020 m. sausio 28 d. asociacijos pirmininkė M. N. el. paštu persiuntė visiems asociacijos nariams (tarp jų ir ieškovams) priminimą apie 2020 m. vasario 6 d. šaukiamą asociacijos narių visuotinį ataskaitinį susirinkimą, tačiau jokios naujos informacijos dėl numatytos darbotvarkės pateikta nebuvo. Aiškina, kad 2020 m. vasario 6 d. asociacijos pirmininkė M. N. el. paštu išsiuntė visiems asociacijos nariams (tarp jų ir ieškovams) informaciją, kad 2020 vasario 6 d. nesusirinko visuotinio ataskaitinio susirinkimo kvorumas, ir pranešimą, kad dėl to pakartotinis visuotinis ataskaitinis susirinkimas šaukiamas po 24 val., t. y. 2020 m. vasario 7 d., 14 val. Teigia, kad prie šio 2020 m. vasario 6 d. pranešimo buvo pridėta 2020 m. vasario 7 d. šaukiamo narių visuotinio ataskaitinio susirinkimo preliminari darbotvarkė, tačiau ir joje nebuvo nurodyta, jog visuotinis susirinkimas svarstys ieškovų pašalinimo iš atsakovės asociacijos narystės ir apskritai bet kokius su naryste asociacijoje susijusius klausimus.
8. Taigi, ieškovų vertinimu, minėtas klausimas neteisėtai įtrauktas į darbotvarkę tik visuotinio susirinkimo metu; be to, jis negalėjo būti svarstomas kaip einamasis klausimas, iš anksto apie tai neinformavus visų asociacijos narių ir nepranešus iš anksto ieškovams, tokiu būdu jiems užkirtus kelią ginti save, asociacijai sprendžiant jų pašalinimo iš asociacijos narių klausimą. Pažymi, kad į ataskaitinį visuotinį susirinkimą ieškovai neatvyko dėl didelio savo užimtumo, tačiau jie neabejotinai būtų atvykę, jeigu būtų iš anksto žinoję, kad visuotinis narių susirinkimas svarstys jų narystės klausimą.
9. Be to, ieškovai pažymi, kad iš asociacijos narių galėjo būti pašalinti būtent asociacijos įstatų nustatytais pagrindais ir tvarka. Ieškovai mano, kad atsakovės organas visuotinis susirinkimas, priimdamas ginčijamą sprendimą, šiurkščiai pažeidė asociacijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas dėl narių pašalinimo (narystės atėmimo) ir etikos pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, nes jokiuose teisės aktuose nėra nuostatos, jog asociacija turėtų teisę pašalinti asociacijos narį iš asociacijos dėl etikos pažeidimų, pirmiau neištyrusi tokio atvejo ir su juo neaptarusi. Anot ieškovų, atsakovė ICOMOS etikos principų 7 straipsnio b dalies imperatyvių nuostatų nepaisė, savo susigalvotų nusižengimų netyrė, su ieškovais neaptarė; priešingai, užkirto jiems visas galimybes pasisakyti ne tik iš anksto, bet ir per visuotinį susirinkimą, nuslėpdama nuo ieškovų asociacijos planuojamą ieškovų šalinimo iš asociacijos narių svarstymo asociacijos visuotiniame susirinkime faktą. Be to, papildomai pažymi, kad pagal atsakovės nuostatus narystę panaikina ne visuotinis susirinkimas, o asociacijos valdymo organas Biuras, o prieš tai asociacijos narių atitiktį ICOMOS etikos principams turėjo vertinti etikos ir procedūrų komisija.
Šalies argumentai
10. Ieškovai taip pat nurodo, kad 2020 m. vasario 7 d. sprendimas yra skirtas grupei narių, kurie pašalinti kaip grupė, tačiau, anot ieškovų, sprendimas yra neteisėtas ir todėl, kad atsakovė ieškovus apkaltino in corpore, nenurodydama, ką būtent konkrečiai darė arba nedarė kiekvienas iš pašalintų narių atskirai. Teigia, kad asociacijos etikos principai nustato, jog nusižengimas yra būtent individualaus nario nusižengimas, ir nenustato vieno nario atsakomybės už kito nario veiksmus, nei kolegialios (grupinės) atskirų narių atsakomybės, todėl atsakovė privalėjo spręsti dėl kiekvieno iš ieškovų atskirai, kiekvienam pateikdama konkrečiai jam skirtus kaltinimus.
11. Ieškovai nesutinka su atsakovės išdėstytais teiginiais dėl atsakovės akreditacijos nepanaikinimo ir nurodo, kad byloje pateikti oficialūs rašytiniai ICOMOS vadovybės dokumentai, kurie patvirtina priešingą faktą, jog ICOMOS panaikino atsakovės akreditaciją 2019 m. liepos 17 d. ICOMOS valdybos sprendimu, atsakovei oficialus dokumentas dėl šio sprendimo buvo ICOMOS pateiktas dar 2019 m. liepos 22 d. Anot ieškovų, jie neginčija atsakovės teisėto veikimo kaip Lietuvos asociacijos, tačiau nurodo, kad atsakovė nuo 2019 m. liepos 17 d. nebeturi ICOMOS nacionalinio komiteto statuso (tarptautinės akreditacijos), ICOMOS nurodymu neturi teisės naudoti savo pavadinime užsienio juridinio asmens ICOMOS pavadinimo ir logotipo, o atsakovės nariai nuo 2020 m. nebėra ICOMOS nariai. Pažymi, kad atsakovės pateikti kaltinimai, esą ieškovai įsteigė kitą, klaidinančiai identiško pavadinimo asociaciją „ICOMOS Lietuva“, yra nepagrįsti ir neteisėti, nes ICOMOS vadovybė dar 2019 m. lapkričio mėn. suteikė teisę ieškovų naujai įkurtai asociacijai naudoti ICOMOS pavadinimą ir logotipą, prieš tai sudariusi laikinąjį valdymo komitetą ir pavedusi jam įsteigti naują nacionalinį komitetą. Be to, atsakovės eskaluojamas pagrindas pašalinti ieškovus iš atsakovės narių, nes jie įsteigė kitą asociaciją ir tapo jos nariais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
12. Ieškovai nurodo, kad atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio ką būtent ieškovai inicijavo, kokią konfidencialią ir neskleistiną, bet ir tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė, kokia nesantaika esą buvo kurstoma, ir kas būtent buvo diskredituojama. Pažymi, kad atsakovė pati dar 2019 m. liepos 23-30 d. paviešino ir pakomentavo žiniasklaidos priemonėse stituaciją dėl jos akreditacijos panaikinimo, todėl, anot ieškovų, atsakovės kaltinimai neva ieškovai paskleidė konfidencialią, tikrovės neatitinkančią ir šmeižiančią informaciją yra nepagrįsti, bei kad atsakovė apie tai sužinojo tik 2020 m. vasario 7 d. Ieškovai taip pat pažymi, kad atsakovė apie naujai įsteigtą ICOMOS akredituotą nacionalinį komitetą galėjo nežinoti nebent iki 2019 m. gruodžio 11 d. (o ne iki 2020 m. vasario 7 d.).
13. Ieškovė J. M. ir ieškovų atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Konkretizavo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas tik atsakovės visuotinio narių susirinkimo 2020 m. vasario 7 d. sprendimas dėl jų (ieškovų) narystės panaikinimo, t. y. protokolo 4 punktu priimtas sprendimas (o ne visi minėto susirinkimo metu priimti sprendimai). Pakartotinai nurodė, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos tiek procedūrinės, tiek materialiosios teisės. Pažymi, kad procedūriniai pažeidimai pasireiškia tuo, jog ieškovai net nebuvo informuoti apie minėto klausimo svarstymą, buvo atimta teisė jiems apsiginti; ieškovai apie priimtą sprendimą sužinojo tik po jo priėmimo. Anot ieškovų, visuotiniam susirinkimui net ir papildžius darbotvarkę nurodytu klausimu, turėjo būti daroma pertrauka arba svarstymas atidėdamas, informuojant apie tai ieškovus (tuo labiau, jog siūlymą įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl ieškovų pašalinimo teikė pati atsakovės pirmininkė, sprendimo projektas dėl jų pašalinimo taip pat buvo rengtas iki susirinkimo). Ieškovų teigimu, materialinės teisės pažeidimai pasireiškė tuo, kad narystės panaikinimo pagrindai nepagrįsti, išgalvoti, nes ieškovai neskleidė konfidencialios (ji nebuvo konfidenciali, tuo labiau ji pačios atsakovės jau buvo paskelbta 2019 m. liepos mėn.) ir/ar neatitinkančios tikrovės informacijos (ji buvo teisinga). Taip pat pažymi, kad ieškovai turėjo teisę burtis į kitą asociaciją, tuo labiau, jog ICOMOS vadovybė siekė įsteigti naują nacionalinį komitetą Lietuvoje (kurio steigime ieškovai ir dalyvavo ICOMOS vadovybės pavedimu). Pabrėžia, kad nedraudžiama abejoms asociacijoms vykdyti veiklą Lietuvoje, nes jų tikslas bendras – paveldosauga. Anot ieškovų, tikrasis atsakovės tikslas, priimant ginčijamą sprendimą, buvo išvengimas vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo atsakovė įpareigota leisti ieškovams susipažinti su jos veiklos dokumentais. Nurodo, kad minėtas teismo sprendimas neįvykdytas iki šiol, atsakovei dėl to skaičiuojamos baudos (kurias atsakovė moka, tačiau sprendimo nevykdo); be to, atsakovė nevykdo ir šioje byloje priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei neleidžia ieškovams dalyvauti atsakovės veikloje.
Atsiliepimas
14. Atsakovė asociacija „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ atsiliepime į ieškinį, triplike ir rašytiniuose paaiškinimuose su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
15. Atsakovė aiškina, kad ieškovai klaidingai nurodo, jog tarptautinė organizacija ICOMOS panaikino atsakovės akreditaciją. Pažymi, kad atsakovė, įvertinusi ieškovų nurodomą tarptautinės organizacijos ICOMOS 2019 m. liepos 22 d. sprendimą, kėlė šio sprendimo pagrįstumo klausimą, siekė išsiaiškinti tikrąsias šio sprendimo priežastis ir jį inicijavusius asmenis, todėl iš karto pradėjo dialogą su ICOMOS organizacija. Anot atsakovės, dialogas su ICOMOS organizacija dėl akreditacijos vyksta iki šiol ir akreditacija nėra panaikinta. Pažymi, kad minėto dialogu metu tapo žinoma, jog būtent ieškovai pateikė melagingais teiginiais grįstus kaltinimus dėl asociacijos veiklos. Be to, teigia, kad akreditacijos panaikinimo/nepanaikinimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
16. Atsakovė pažymi, kad ieškovai patys patvirtino, jog buvo tinkamai informuoti apie pirminio ir pakartotinio visuotinio narių susirinkimo vietą ir laiką, tačiau ieškovai nei asociacijos pirminiame, nei pakartotiniame visuotiniame susirinkime nedalyvavo. Aiškina, kad minėti susirinkimai buvo sušaukti laikantis nustatytos tvarkos. Atsakovė nurodo, kad 2020 m. sausio 14 d. pranešime buvo nurodyta, jog bus sprendžiami ir kiti, narių pasiūlyti klausimai susirinkimo eigoje iki darbotvarkės papildymo. Atsižvelgiant į tai, pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu, asociacijos narys A. U. siūlė įtraukti klausimą dėl (duomenys neskelbtini) panaikinimo, M. N. siūlė įtraukti klausimą dėl penkių narių buvimo asociacijoje ir D. P. siūlė aptarti ICOMOS vadovybės informavimą apie narius, kuriems panaikinta asociacijos narystė. Teigia, kad pakartotiniame asociacijos visuotiniame narių susirinkime dalyvavo 17 narių, turinčių 12 negalėjusių dalyvauti narių perduotus balsus pagal balsavimo teisės perleidimo sutartis, iš viso – 29 balsai, t. y. pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime savo balsą išreiškė didžioji dali asociacijos narių (asociacija jungia 55 narius; arba 50 narių, be pašalintų ginčijamu sprendimu). Anot atsakovės, pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime dalyvavusi narių grupė, kurią sudarė daugiau nei 50 proc. asociacijos narių balsų, patvirtino papildytą pakartotinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę. Taigi, anot atsakovės, ieškinio argumentai dėl procedūrinių pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimo pažeidimų yra nepagrįsti ir atmestini.
17. Atsakovė nurodo, kad, priešingai negu nurodo ieškovai, atsakovės pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu priimtas ginčijamas sprendimas yra pagrįstas įrodymais ir objektyviais duomenimis. Pažymi, kad pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu buvo teisėtai ir pagrįstai konstatuota, jog ieškovai, būdami atsakovės nariais, paskleisdami ne tik konfidencialią ir neskleistiną, bet ir tikrovės neatitinkančią informaciją, siekė sukurstyti nesantaiką, diskredituoti asociaciją, grubiai pažeidė Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 6 dalį, atsakovės įstatų 1.2 punkto reikalavimus bei Etikos principų 5 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio a dalį. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovų teiginiais, kad jų pašalinimo iš asociacijos narių priežastys buvo atsakovės vengimas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-68-3-12690-2018-8, nes, anot atsakovės, pagrindas pašalinti ieškovus iš asociacijos narių buvo jų sistemingas veikimas prieš asociaciją ir jos tikslus.
18. Atsakovė nurodo, kad ieškovai buvo pašalinti iš asociacijos narių, kadangi pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu buvo pristatyta informacija apie tai, jog: 1) ieškovai 2019 m. lapkričio 20 d. įsteigė kitą, klaidinančiai identiško pavadinimo asociaciją „ICOMOS Lietuva“; pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu dalyvavę nariai itin neigiamai vertino tokius ieškovų veiksmus prieš asociaciją ir jos narius, nes, anot atsakovės narių, asociacijos konfidenciali informacija ir dokumentai, su kuriais gali susipažinti tik asociacijos nariai, bus atskleisti asmenims (ieškovams), kurie yra įsteigę identišką juridinį asmenį ir iš esmės siekia diskredituoti asociaciją; 2) pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu buvo pristatyta informacija, kad 2019 m. gruodžio 11 d. ieškovai BNS patalpino pranešimą ir išsiuntė raštą Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, kuriuose atskleista konfidenciali, tikrovės neatitinkanti informacija, tokiu būdu pažeidė duomenų ir informacijos, prie kurių turėjo prieigą savo veiklos metu, konfidencialumo reikalavimus. Atsakovės teigimu, šie duomenys pagrįstai ir teisėtai vertinami kaip konfidenciali informacija, nes pats ICOMOS organizacijos generalinis sekretorius 2019 m. liepos 28 d. laiške nurodė, kad atliktas tyrimas yra konfidencialus ir jokie duomenys negali būti atskleisti. Nepaisant to, ieškovai, dar būdami asociacijos nariais, šią informaciją publikavo BNS pranešime ir rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos institucijoms.
19. Anot atsakovės, ieškovai, dar būdami asociacijos nariais ir įsteigdami klaidinančiai vienodo pavadinimo asociaciją, kurios tikslai identiški atsakovės tikslams, sukurstė socialinę nesantaiką paveldosaugos specialistų srityje, pažeidė viešąją tvarką, iš esmės paneigė asociacijos tikslus ir veikė prieš ją. Atsakovės vertinimu, tokiais savo veiksmais ieškovai grubiai pažeidė kolegiškumo, lojalumo ir pagarbaus elgesio kitų narių atžvilgių reikalavimus.
20. Atsakovė pažymi, kad asociacijos įstatai tiesiogiai nenumato tokių narių pašalinimo galimybės, tačiau akivaizdu, jog teisėti ir objektyvūs pagrindai egzistavo ir jie privalėjo būti aptarti bei sprendimai priimti dalyvaujant visiems suinteresuotiems asociacijos nariams, t. y. visuotinio narių susirinkimo metu. Atsakovės įsitikinimu, tik asociacijos visuotinis narių susirinkimas turi teisę priimti sprendimus dėl asociacijos narių pašalinimo; šią atsakovės poziciją pagrindžia ir Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalis. Papildomai pažymi, kad šiuo atveju atsakovės valdymo organas Biuras turi teisę pašalinti narį tik už nario mokesčio nemokėjimą. Atsakovė nurodo, kad net jei ir būtų vertinama, kad asociacijos Biuras, o ne visuotinis narių susirinkimas, turi teisę priimti sprendimus dėl asociacijos narių pašalinimo, atkreipia dėmesį į tai, kad pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu vienbalsį sprendimą pašalinti ieškovus priėmė ir Biuro nariai (išskyrus vieną narį).
Atsiliepimas
21. Atsakovė nurodo, kad visi pašalinti asociacijos nariai kiekvienas atskirai ir kartu atliko nustatytus pažeidimus, kitaip tariant, kiekvieno atskiro, pašalinto asociacijos nario veiksmai kvalifikuojami pagal tokius pačius pažeidimus, kadangi pastarieji, būdami asociacijos „ICOMOS Lietuva“ steigėjai ir valdybos nariai, šiuos sprendimus priėmė kolegialiai.
22. Anot atsakovės, ieškovų tikrieji ketinimai nėra narystės išsaugojimas, kurios atkūrimas prarastų prasmę, bet siekis neteisėtai naudotis asociacijos nariams suteikiamomis teisėmis susipažinti su konfidencialia asociacijos veiklos informacija ir ją naudoti savo įsteigtos asociacijos naudai, be to, įvertinus ieškovų atliktų pažeidimų pobūdį, tikėtina, kad informacija bus panaudota siekiant dar labiau pakenkti asociacijai. Atsakovės vertinimu, ieškovai, priešingai negu nurodo, nepatiria absoliučiai jokios turtinės ar neturtinės žalos dėl priimto sprendimo pašalinti juos iš asociacijos narių, nes yra įsteigę savo asociaciją, kurios pagrindu neteisėtai vykdo asociacijai priskirtą veiklą, taip pat viešai diskredituoja atsakovę.
Atsiliepimas
23. Atsakovė nurodo, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą, 2020 m. vasario 3 d. asociacijos pirmininkė M. N. raštu kreipėsi į antstolę D. M. dėl raginimo įvykdyti sprendimą, t. y. asociacijos pirmininkė pati pakartotinai siūlė susipažinti su asociacijos dokumentais. Kita vertus, 2020 m. vasario 7 d. priėmus ginčijamą sprendimą, 2020 m. vasario 12 d. asociacijos pirmininkė raštu kreipėsi į antstolę D. M. su prašymu sustabdyti vykdomąją bylą, nes kilo poreikis kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl sprendimo išaiškinimo (kas vėliau ir buvo padaryta).
24. Atsakovė pažymi, kad asmenims nebūnant asociacijos nariais, atsakovė, suteikdama susipažinimui savo dokumentus, negali reikalauti ieškovų laikytis duomenų konfidencialumo reikalavimų, kurie yra taikomi jos nariams; be to, asociacijos asmens duomenų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai neleidžia suteikti tam tikros informacijos, ypač trečiųjų asmenų duomenų, ne asociacijos nariams.
Šalies argumentai
25. Atsakovės pirmininkė ir atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pakartotinai nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra ginčijamo sprendimo teisėtumo klausimas, tuo tarpu kitos ieškovų nurodomos aplinkybės nesusijusios su bylos reikalavimu. Paaiškino, kad priimant ginčijamą sprendimą nebuvo procedūrinių ir materialiųjų pažeidimų. Teigė, kad ieškovai buvo informuoti apie 2020 m. vasario 6 d. visuotinį susirinkimą bei apie 2020 m. vasario 7 d. pakartotinį susirinkimą; taip pat buvo informuoti, jog minėtų susirinkimų metu nariai gali siūlyti papildyti susirinkimų darbovarkę; be to, pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas susirinkime dalyvavusių narių vienbalsiai, todėl niekas nepasikeistų jeigu ieškovai ir būtų jame dalyvavę. Anot atsakovės atstovų, jeigu ir buvo kažkokie pažeidimai, jie buvo formalūs ir neturėjo įtakos ginčijamo sprendimo priėmimui. Teigė, kad šiuo atveju ieškovų pažeidimai pasireiškė tuo, kad jie įsteigė kitą asociaciją beveik identišku pavadinimu, siekiančią tų pačių tikslų ir vykdančią tas pačias funkcijas; be to, skleidė (jų įkurta asociacija) neigiamą informaciją apie atsakovę (žiniasklaidos priemonėse, raštu valstybės institucijoms), kuri, be kita ko, buvo konfidenciali ir neatitiko tikrovės. Nurodė, kad ieškovams nėra galimybės toliau tęsti narystės atsakovės asociacijoje, nes tai lemtų atsakovės pažeidimus. Atsakovės pirmininkė paaiškino, kad 2020 m. vasario 6 d. visuotinio susirinkimo metu, nors ir nesusirinko kvorumas, buvo nutarta pakartotiniame susirinkime siūlyti papildyti darbotvarkę dėl penkių narių pašalinimo iš asociacijos dėl etikos pažeidimų. Nurodė, kad atsakovės akreditacija yra panaikinta, tačiau atsakovė nėra gavusi oficialaus rašto dėl to. Pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo projektą dėl narių pašalinimo rašė asociacijos narys A. U. tą pačią dieną, kai vyko ir pakartotinis susirinkimas (2020 m. vasario 7 d.); nariai su projektu iki susirinkimo nebuvo supažindinti, nes nebuvo žinoma, ar darbotvarkė bus papildyta nurodytu klausimu.
26. Liudytojas Z. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovės narys; 2020 m. vasario 7 d. pirmininkavo visuotiniam pakartotiniam narių susirinkimui. Paaiškino, kad balsavo už ieškovų pašalinimą iš asociacijos, nes jie kėlė destrukciją asociacijoje, veikė prieš jos interesus, be asociacijos sutikimo įsteigė iš esmės identišką kitą asociaciją. Teigė neprisimenantis kas pasiūlė įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl nurodytų narių pašalinimo iš asociacijos, taip pat negalėjo prisiminti kas surašė ginčijamo sprendimo projektą.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
27. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė – asociacija „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“, yra tarptautinės visuomeninės organizacijos ICOMOS (Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių taryba) struktūrinys padalinys Lietuvos Respublikoje (atsakovės įstatų 1.1 punktas); nustatyta, jog atsakovei buvo suteikta minėtos organizacijos akreditacija.
28. Nustatyta, kad ICOMOS generalinis sekretorius 2019 m. liepos 22 d. elektroniniu laišku informavo atsakovės pirmininkę M. N., kad ICOMOS valdyba 2019 m. liepos 17 d. nusprendė visam laikui panaikinti atsakovės asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ tarptautinį akreditavimą; be kita ko, laiške nurodoma, jog valdyba nesuteikia atsakovei teisės naudoti pavadinimo Lietuvos ICOMOS bei informuojama, jog valdyba skirs penkių ICOMOS narių Lietuvos grupę, kuri veiktų kaip Laikinasis valdymo komitetas įsteigti naują nacionalį komitetą; be to, prašoma perduoti nurodytam Laikinajam valdymo komitetui (kai jis bus suformuotas) atsakovės archyvus. Apie šį laišką buvo informuoti ir kiti atsakovės nariai.
29. Atsakovės pirmininkė 2020 m. sausio 14 d. elektroniniu laišku informavo (priminimas buvo siųstas ir 2020 m. sausio 28 d.) atsakovės narius, įskaitant ir ieškovus, kad 2020 m. vasario 6 d. vyks visuotinis narių susirinkimas; taip pat nurodė preliminarią susirinkimo darbotvarkę, kurioje nebuvo numatyta svarstyti klausimo dėl ieškovų narystės panaikinimo asociacijoje; atsakovės pirmininkė, be kita ko, siūlė teikti nariams papildomus darbotvarkės klausimus.
30. Nustatyta, kad atsakovės pirmininkė 2020 m. vasario 6 d. el. laišku informavo asociacijos narius, kad 2020 m. vasario 6 d. visuotinis narių susirinkimas neįvyko, nes nesusirinko kvorumas, todėl pakartotinis visuotinis narių susirinkimas šaukiamas 2020 m. vasario 7 d.; taip pat pakartotinai pridėjo preliminarią darbotvarkę, kurioje nebuvo numatyta svarstyti klausimo dėl ieškovų narystės panaikinimo asociacijoje.
31. 2020 m. vasario 7 d. vykusio pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu trečiu darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta susirinkimo darbotvarkė, kurioje, be kita ko, pirmininkės M. N. siūlymu, buvo įtrauktas klausimas dėl penkių narių buvimo asociacijoje.
32. Nustatyta, kad ketvirtu darbotvarkės klausimu vienbalsiai (29 narių) priimtas sprendimas panaikinti atsakovės narių J. M., D. E., V. P., P. J. ir D. L. narystę asociacijoje. Nurodytas sprendimas, kuris buvo surašytas atskirai nuo protokolo 2020 m. vasario 7 d., buvo pasirašytas visuotinio susirinkimo pirmininko Z. B. ir sekretorės R. I. K.; nurodytas sprendimas iš esmės motyvuotas tuo, kad pašalinti nariai įsteigė asociaciją „ICOMOS Lietuva“, patalpino žiniasklaidos priemonėse pranešimą, kuriuo paskelbė apie naujos asociacijos pradžią, apie atsakovės akreditacijos panaikinimą; be to, Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms paskleidė tikrovės neatitikančią informaciją dėl atsakovės akreditacijos panaikinimo; sprendime nurodoma, kad minėti asmenys, paskleisdami konfidencialią ir neskleistiną informaciją, apimamčią neatitikančią tikrovės, siekė kurstyti ir kurstė nesantaiką, savo tyčiniais veiksmais siekė diskredituoti atsakovę ir kitus jos narius, savo veikla siekė asmeninio pranašumo prieš atsakovės kitus narius ir atsakovę, bei tokiu būdu pažeidė ICOMOS etikos principų 5 straipsnio 3 dalį, 6 astraipsnio a dalį, Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 6 dalį, atsakovės įstatų 1.2 punktą.
33. Iš Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) išrašo matyti, kad asociacija „ICOMOS Lietuva“ įregistruota JAR 2019 m. gruodžio 10 d. (steigimo sutartis datuojama 2019 m. lapkričio 20 d.); jos pirmininku įregistruotas D. E.; valdyba – D. E., P. J., D. L., V. P., J. M.. Tuo pagrindu 2019 m. gruodžio 11 d. žiniasklaidos priemonėse informuota apie šios asociacijos įsteigimą. Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, kad naujai įsteigta asociacija 2020 m. sausio 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valdžios institucijas, informuodama apie jos įsteigimą ir ICOMOS akreditacijos gavimą; be kita ko, rašte nurodoma, jog Lietuvoje nuo 2019 m. liepos 17 d. iki gruodžio 10 d. nebuvo nacionalinio ICOMOS komiteto, nes nuo 2019 m. liepos 17 d. atsakovės akreditacija buvo panaikinta dėl esminių minėtos asociacijos veiklos prieštaravimų ICOMOS įstatams ir kitiems aktams.
34. Nustatyta, kad ICOMOS generalinis sekretorius 2019 m. lapkričio 26 d. el. laiškais informavo atsakovės narius ir ieškovus, kad valdyba patvirtino naujai įsteigto Lietuvos nacionalinio komiteto įstatų projektą ir nutarė akredituotį minėtą asociaciją „ICOMOS Lietuva“ (nurodė, jog tai bus vienintelis akredituotas ICOMOS nacionalinis komitetas Lietuvoje; leido naujai įsteigtai asociacijai naudoti ICOMOS pavadinimą).
35. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad žiniasklaidos priemonėse 2019 m. liepos 23 d. paskelbti straipsniai apie atsakovės ICOMOS akreditacijos panaikinimą; apie šią aplinkybę komentarus žurnalistams davė ir atsakovės pirmininkė; taip pat šią informaciją atsakovė patalpino ir savo internetiniame puslapyje (pareiškime nurodoma, jog nesutinkama su tokiu ICOMOS valdybos sprendimu).
36. ICOMOS organizacijos direktorė 2019 m. liepos 28 d. el. laiške atsakovės nariams nurodė, kad valdyba atliktą tyrimą laiko konfidencialiu ir neatskleis jokių detalių.
37. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-18471-608/2018, nusprendė iš dalies tenkinti ieškovų D. E., J. M. ir V. P. ieškinį atsakovei asociacijai „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ bei įpareigojo atsakovę leisti ieškovams susipažinti (ieškovų nuožiūra pasidarant kopijas) su 2013-2018 metų asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ sutartimis su užsakovais atlikti užsakymus, užsakymų pagal tokias sutartis priėmimo-perdavimo aktais; asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ Biuro posėdžių protokolais ir sprendimais dėl tokių užsakymų ir asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ narių visuotinių susirinkimų sprendimais, asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ įstatų nustatyta tvarka patvirtinančių arba atmetančių tokius Biuro sprendimus; asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ narių visuotinių susirinkimų dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant tokiais, kaip įstatų projektai, metines finansines ataskaitas (arba jų rinkiniai), revizorių išvados, veiklos ataskaitos, gautos finansines paramos dokumentai; visuotinių susirinkimų protokolais su visais asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ narių pateiktų siūlymų priedais; visuotiniuose susirinkimuose užsiregistravusių ir dalyvavusių asociacijos narių sąrašais ir įgaliojimais, suteikiančiais teisę asociacijos nariams balsuoti už kitus asociacijos narius; narių visuotinių balsų skaičiavimo komisijų protokolais, pažymomis ir vykusių balsavimų sąrašais pagal visuotiniuose susitikimuose priimtus sprendimus; asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ veiklos ataskaitomis; dokumentais apie gautą paramą, kuriuose būtų nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas, jo vertė ir paramos panaudojimas; sprendimais dėl asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ atstovų skyrimo ir atstovavimo turinio; visais asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ pirmininkės pasirašytais raštais, pateiktais valdžios institucijoms ir kitiems juridiniams asmenims asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ vardu ir surašytais ant asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ blanko. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1627-432/2019, nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
38. Tuo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-18471-608/2018, kuris buvo perduotas priverstiniam vykdymui antstolei D. M..
39. Iš byloje pateikto elektroninio susirašinėjimo (2020 m. vasario 4 d.) nustatyta, kad šalys ir antstolė sutarė, jog susipažinimas su teismo sprendime nurodytais atsakovės veiklos dokumentais turėjo įvykti 2020 m. vasario 12 d. Nustatyta, kad atsakovės pirmininkė 2020 m. vasario 12 d. prašė antstolės sustabdyti vykdomąją bylą, nes ieškovai ginčijamu 2020 m. vasario 7 d. sprendimu neteko narystės asociacijoje. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad sutartu laiku – 2020 m. vasario 12 d., atsakovė nesudarė ieškovams galimybės susipažinti su aukščiau nurodytais jos veiklos dokumentais. Tuo pagrindu antstolė D. M. 2020 m. vasario 12 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
Ieškinys tenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą
40. Asmens teisė laisvai jungtis į asociacijas yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – konvencija) 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves; šis straipsnis nekliudo įvesti teisėtų naudojimosi šiomis teisėmis apribojimų asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajėgose, policijoje ar valstybės tarnyboje. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šis konvencijos straipsnis įtvirtina dvi lygiavertes teises – asmens teisę netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybę nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl konvencijos 11 straipsnio, yra pažymėjęs, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip uždedantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra. Teismas, vertindamas bet kokį valstybės įvykdytą konvencinių teisių suvaržymą, remiasi savo jurisprudencijoje išplėtotomis skundžiamo ribojimo „pateisinimo“ sąlygomis – teisėtumo, būtinumo demokratinėje visuomenėje (siekiant teisėto tikslo) ir proporcingumo. Šiame kontekste EŽTT praktikoje pažymėta, kad, nors pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros yra demokratinės visuomenės požymis ir kartais individo interesai turi būti subordinuoti grupės interesams, demokratija nereiškia, kad daugumos nuomonė visada turi pirmenybę: kiekvienu atveju nustatytina pusiausvyra, garantuojanti teisingą ir tinkamą mažumų traktavimą ir vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007).
41. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija (tokių, kaip šios bylos atsakovės), steigimą, valdymą, veiklą ir pan. reglamentuoja Asociacijų įstatymas (Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas steigtis ir veikti asociacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai nurodyti šios teisės normos hipotezėje. Aptariamo draudimo pažeidimas, kai dėl to į teismą kreipiasi asociacijos dalyvis, valdymo organas ar viešąjį interesą ginantis prokuroras, gali būti asociacijos steigimo ir veiklos teisminės teisėtumo kontrolės pagrindas (Asociacijų įstatymo 3, 17 straipsniai, CK 2.106, 2.114 straipsniai), kaip atitinkamai ir Asociacijų įstatymo 11, 16 straipsnių nuostatų pažeidimai, asociacijos nario CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu teisme pareikštas reikalavimas dėl asociacijos organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Tai suponuoja išvadą, kad asociacijos neturi neliečiamumo garantijų (imuniteto) prieš pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios įsikišimą.
42. Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame asociacijos veiklos garantijas, nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Ši teisės norma skirta įtvirtinti asociacijų veikimo laisvei, jų autonomiškumui. Aiškindamas nurodytą normą sistemiškai su kitomis teisės normomis ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 1 bei 3 dalių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, CPK 1 ir 2 straipsnių, 5 straipsnio 1 dalies, 13 bei 135 straipsnių nuostatomis, taip pat atsižvelgdamas į jų aiškinimo ir taikymo praktiką, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų pirmiau nurodytas CPK bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos galėtų būti suprantamos ir aiškinamos kaip garantijos, suteikiančios asociacijoms tam tikrą autonomiškumą viešosios valdžios administracinio kišimosi aspektais, tačiau negali būti vertinamos kaip ribojančios pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios kontrolės. Toks asociacijų veiklos garantijų aiškinimas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka ir Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje nurodoma, kad esminis Konstitucijoje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).
Dėl ieškovų pašalinimo iš asociacijos narių procedūros pažeidimų
43. Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta: asociacijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos; visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises.
44. Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenustato asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų, taip pat visuotinio narių susirinkimo kompetencijos, sušaukimo tvarkos, sprendimų priėmimo tvarkos. Tai deleguojama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais.
45. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės įstatuose numatyta tik tai, kad asociacijos narys pašalinamas iš asociacijos už metinio mokečio nemokėjimą; tokiu atveju asociacijos Biuras išbraukia narį ar dalyvį iš asociacijos narių ir dalyvių sąrašų (įstatų 3.9 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovai, priimant ginčijamą sprendimą, buvo tinkamai sumokėję asociacijos nario mokesčius (tai patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai). Kitų asociacijos įstatuose pagrindų/sąlygų dėl narių pašalinimo iš asociacijos nenustatyta. Taigi, darytina išvada, kad atsakovės įstatuose nenurodyta, kaip konkrečiai turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai, t. y. kokie veiksmai atliekami rengiantis ir vykdant šių klausimų nagrinėjimą ir balsavimą, kas turėtų šį klausimą spręsti ir pan.
46. Kita vertus, teismo vertinimu, atsakovės įstatai neriboja asociacijos narių visuotinio susirinkimo teisės spręsti dėl nario pašalinimo iš asociacijos kitais pagrindais (nei nustatyta 3.9 punkte ir dėl kurio sprendžia Biuras), nes visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias asociacijos organas (įstatų 5.1 punkto a papunktis), todėl visuotinis narių susirinkimas turėjo teisę spręsti dėl ieškovų narystės panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovų argumentai, kad jų pašalinimo iš asociacijos narių klausimą galėjo spręsti tik atsakovės Biuras; be to, kad prieš tai tokį klausimą turėjo vertinti etikos ir procedūrų komisija (kurios nagrinėjamu atveju asociacijoje net nebuvo įsteigta; ginčo dėl šios aplinkybės byloje taip pat nekilo).
47. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, taip pat pažymėdamas klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, yra konstatavęs, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, kasacinio teismo vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).
48. Atsižvelgdams į šios bylos duomenis ir byloje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, kad ieškovų pašalinimo iš asociacijos narių klausimas buvo be išankstinio informavimo iškeltas ir išspręstas tame pačiame jau vykstančiame pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime, taip iš esmės nesuteikiant ieškovams galimybių tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. bei nesudarant galimybės tinkamai apsispręsti kitiems atsakovės nariams, teismas sprendžia, kad ieškovų pašalinimo iš atsakovės narių klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas esmingai pažeidus bendro pobūdžio standartus – tokia procedūra, kokia buvo taikyta ieškovų pašalinimo iš atsakovės narių atveju, nėra tinkama. Konstatuotina, kad byloje nustatyti esminiai ieškovų pašalinimo iš atsakovės narių procedūriniai pažeidimai – įtraukiant šį klausimą į darbotvarkę tik susirinkimo metu (viena vertus, tokia teisė atsakovei yra suteikta; kita vertus, net ir įtraukus tokį klausimą į darbotvarkę, šio klausimo svarstymas turėjo būti atidėtas, informuojant apie tai ieškovus ir kitus atsakovės narius, nedalyvavusius susirinkime), nesuteikiant ieškovams teisės apsiginti/atsikirsti, duoti paaiškinimus ir pan., sudaro teisinį pagrindą panaikinti atsakovės pakartotinio visuotinio narių susirinkimo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą, priimtą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, dėl ieškovų pašalinimo iš asociacijos narių, t. y. dėl jų narystės panaikinimo. Pažymėtina, kad tokios nuoseklios praktikos iš esmės panašaus pobūdžio bylose laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1499-577/2016; Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1811-773/2018).
49. Nors atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas įprastai tik kartą metuose, bei kad tik susirinkimo metu (ar neužilgo iki jo) buvo gauta informacija apie ieškovų veiksmus, anot atsakovės, nesuderinamus su atsakovės veikla, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudarė pagrindo skubos tvarka spręsti minėto klausimo 2020 m. vasario 7 d. susirinkime, neinformuojant apie tai ieškovus bei nesuteikiant galimybės jiems apsiginti (tuo labiau, jog iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė apie ieškovų veiksmus, kuriuos vertino kaip nesuderinamus su asociacijos veikla, žinojo gerokai anksčiau iki 2020 m. vasario 7 d. susirinkimo).
Dėl materialiųjų narių pašalinimo iš asociacijos pagrindų
50. Atsižvelgiant į jau nurodytą kasacinio teismo praktiką, vertinant ieškovų pašalinimo iš asociacijos teisėtumą materialiuoju aspektu, teismas turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009), taip pat nustatyti ar nurodyti pažeidimai iš tiesų buvo atlikti.
51. Remiantis atsakovės pakartotinio visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2020 m. vasario 7 d., protokolu, ginčijamu sprendimu bei atsakovės paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu, ieškovai buvo pašalinti iš asociacijos dėl to, kad, anot atsakovės, ieškovai įsteigė kitą, klaidinančiai identiško pavadinimo asociaciją „ICOMOS Lietuva“, BNS patalpino pranešimą ir išsiuntė raštą Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, kuriuose atskleidė konfidencialią, tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu pažeisdami ICOMOS etikos principų 5 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio a dalį; Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 6 dalį, atsakovės įstatų 1.2 punktą. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės nurodytais ieškovų padarytais pažeidimais.
52. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovai įsteigė kitą asociaciją, kurios pavadinimas ir tikslai/funkcijos panašūs į atsakovės, negali būti prilyginamas kaip kenkimas atsakovės interesams ir jos teisių pažeidimas, bei teisės aktų (ar atsakovės įstatų) pažeidimas, nes byloje nenustatyta, jog ieškovų įsteigtos naujos asociacijos tikslas būtų pažeisti viešąją tvarką bei atlikti veiksmus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams ir visuotinai pripažintoms tarptautinės teisės normoms, būtų priešingas Lietuvos valstybės interesams ir pan. (Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Be to, atsakovė net nenurodė kokius asociacijos įstatų punktus pažeidė ieškovai, įsteigę naują asociaciją, deklaratyviai nurodžiusi blanketines Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 6 dalies bei asociacijos įstatų 1.2 punkto nuostatas.
53. Be to, teismas pažymi, kad, kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, ICOMOS organizacijai panaikinus atsakovės akreditaciją (nors atsakovė šios aplinkybės ir nepripažino procesiniuose dokumentuose, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovės pirmininkė tai patvirtino, o vien tai, jog apie tai atsakovė buvo/nebuvo informuota oficialiu dokumentu, nesudaro teisinės reikšmės). Nustatyta, kad pati ICOMOS organizacija įkūrė Laikinąjį valdymo komitetą, kurį sudarė būtent penki ginčijamu sprendimu pašalinti asociacijos nariai, su tikslu įsteigti naują nacionalį komitetą. Būtent tuo pagrindu 2019 m. lapkričio 20 d. buvo įsteigta asociacija „ICOMOS Lietuva“, kuriai ICOMOS organizacija suteikė tarptautinę akreditaciją ir ji 2019 m. gruodžio 10 d. buvo įregistruota JAR. Apie šias aplinkybes atsakovė ir visi jos nariai buvo informuoti ne vieną kartą (nuo 2019 m. lapkričio 26 d.) ICOMOS organizacijos generalinio sekretoriaus ir kitų jos vadovybės atstovų.
54. Teismas taip pat neturi pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad pašalinti nariai – ieškovai, kryptingai veikė prieš atsakovę, pažeidė pareigą veikti kolegiškai, lojaliai ir pagarbiai kitų narių atžvilgiu (ICOMOS etikos principų 6 straipsnio a dalis), nes tokių pažeidimų byloje taip pat nekonstatuota (vien kitos asociacijos įsteigimas tarptautinės organizacijos pavedimu nesudaro pagrindo daryti šių išvadų).
55. Be to, teismas neturi pagrindo pritarti atsakovės pozicijai, kad ieškovai paksleidė konfidencialią ir neatitikančią tikrovės informaciją apie atsakovę (iš esmės apie atsakovės akreditacijos panaikinimą). Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, žiniasklaidos priemonėse jau 2019 m. liepos 23 d. buvo paskelbti straipsniai apie atsakovės ICOMOS akreditacijos panaikinimą; apie šią aplinkybę komentarus žurnalistams davė ir atsakovės pirmininkė; taip pat šią informaciją atsakovė patalpino ir savo internetiniame puslapyje, todėl vien tai, kad ieškovų naujai įkurta asociacija (o ne ieškovai asmeniškai), 2019 m. gruodžio 11 d. žiniasklaidos priemonėse informavo apie šios naujos asociacijos įsteigimą bei 2020 m. sausio 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valdžios institucijas, informuojant apie naujos asociacijos įsteigimą ir ICOMOS akreditacijos gavimą (o atsakovės akreditacijos panaikinimą), nesudaro jokio pagrindo teigti, jog tokia informacija buvo konfidenciali ir neatitiko tikrovės (ICOMOS etikos principų 5 straipsnio 3 dalis). Be to, vien tai, jog ICOMOS organizacijos direktorė 2019 m. liepos 28 d. el. laiške atsakovės nariams nurodė, kad valdyba atliktą tyrimą laiko konfidencialiu ir neatskleis jokių detalių, nesudaro pagrindo spręsti, jog aplinkybė apie atsakovės akreditacijos panaikinimą buvo konfidenciali (priešingai, visuomenė apie tai galėjo ir turėjo būti informuota; tuo tarpu tikslios priežastys, kodėl minėta akreditacija buvo panaikinta, viešai nebuvo paskelbtos).
56. Taigi, remiantis išdėstytu, nagrinėjamu atveju nebuvo ir materialiųjų ieškovų pašalinimo iš asociacijos pagrindų, tuo labiau iš karto taikant griežčiausią sankciją – narystės panaikinimą.
57. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškovų pašalinimas iš asociacijos narių laikytinas neteisėtas ne tik procedūriniu, bet ir materialinės teisės aspektu, todėl ieškovų ieškinys laikytinas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas – naikintinas atsakovės visuotinio narių susirinkimo sprendimas (jo dalis), priimtas 2020 m. vasario 7 d. pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime 4 darbotvarkės klausimu, dėl ieškovų narystės panaikinimo.
58. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
60. Ieškovai prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį (ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių) sumokėtą 113 Eur žyminį mokestį, 700 Eur (600 Eur + 100 Eur) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
61. Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, be to, ieškinį tenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
62. Teismo vertinimu, ieškovų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl ieškovams iš atsakovės bendrai priteistina 813 Eur (113 Eur + 700 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
63. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovų D. E., J. M. ir V. P. ieškinį atsakovei asociacijai „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ dėl asociacijos organo – visuotinio narių susirinkimo – sprendimo panaikinimo tenkinti.
Panaikinti atsakovės asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ visuotinio narių susirinkimo sprendimą (jo dalį), priimtą 2020 m. vasario 7 d. pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime 4 darbotvarkės klausimu, dėl ieškovų J. M., D. E. ir V. P. narystės asociacijoje „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ panaikinimo.
Priteisti iš atsakovės asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“, j. a. k. 188704927, ieškovams D. E., a. k. (duomenys neskelbtini) V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 813 Eur (aštuonis šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.