Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.1.9.6; 1.1.10.1.1; 1.2.23.8; 1.2.23.1.2; 2.3.4.3; 2.4.6.4.1; 2.4.7; 2.4.9;

2025 m. vasario 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio (ištaisyto 2024 m. lapkričio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi) (toliau – ir nuosprendis), kuriuo V. B. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta 90 parų arešto bausmė.

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – 90 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, paskiriant V. B. intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, įpareigojant V. B. visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, Kauno miesto sav., nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuspręsta arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į bausmės laiką įskaityti V. B. 1 paros arešto laiką už laikinojo sulaikymo laikotarpį 2023 m. lapkričio 16 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. B. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu nuteistas:

1.1. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2023 metų spalio mėnesio iki 2023 m. lapkričio 14 d. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) raj., ūkinio pastato požeminėje dalyje, pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra pažeisdamas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. įstatymo Nr. VIII-602 redakcija) 7 straipsnį, draudžiantį auginti kanapes Lietuvos Respublikos teritorijoje, augino didelį kiekį – 56 vienetus kanapių augalų (641,294 g), kurių ?9- tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 1,0 proc. iki 1,1 proc. iki kol jas 2023 m. lapkričio 14 d. 22.15 val. įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai;

1.2. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2023 m. lapkričio 15 d. prie savęs, piniginėje neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė 0,023 g, iki kol 2023 m. lapkričio 15 d., laikotarpiu nuo 02.22 val. iki 02.48 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, (duomenys neskelbtini), Kaunas, asmens kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Marijampolės apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis bylos teisme nagrinėjimo metu iš esmės visiškai prisipažino kaltu, be to specialisto išvados, nuteistojo bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kiti bylos duomenys patvirtina, kad būtent nuteistasis savo kaltais veiksmais padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pasisakydamas dėl nuteistojo atleidimo pagal laidavimą, teismas nurodė, jog nėra galimybės pagrįstai manyti, jog atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal buvusios žmonos laidavimą, ateityje būtų pasiekti šiam BK institutui keliami tikslai, nes Ž. B. pripažinti asmeniu, kuris prašydamas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, yra vertas teismo pasitikėjimo nėra pakankamo pagrindo. Skirdamas bausmę V. B. teismas nurodė, jog nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas padaryti dėl neatsakingumo, įstatymo ir poįstatyminių reikalavimų ignoravimo, taip pat teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą, sveikatos būklę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bei į tai, jog byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, todėl nuteistajam skyrė – pagal BK 265 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausmę, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu teismas paskirtas bausmes subendrino taikant bausmių apėmimą ir skyrė subendrintą bausmę – 90 parų arešto. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Teismas konstatavo, jog V. B. arešto bausme teisiamas pirmą kartą, todėl yra pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skiriant pareigą neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu prokuroras Audrius Ažukas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir V. B. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą 3 metams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirti areštą 30 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 3 metams, bausmę atlikti pataisos namuose, o likusioje dalyje nuosprendį palikti galioti.

4.1. nurodo, kad teismas paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, parinko per švelnią bausmės rūšį – areštą už nusikaltimą, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje ir nepagrįstai, neteisingai pritaikė BK 75 straipsnio 1 dalį, tai yra V. B. paskyręs arešto bausmę 60 parų, jos vykdymą atidėjo minimaliam laikotarpiui – 3 mėnesiams. Paskirta bausmė neatitinka bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, bausmė paskirties, bei teisingumo principo. Sunku suprasti, kaip nuteistasis ne tyčia, bet neatsakingai įrengė slaptą laboratoriją narkotinėms kanapėms auginti. Taip pat teismas nekritiškai vertino teigiamą nuteistojo charakteristiką iš darbovietės, žinant, kad darbdavys yra nuteistojo sugyventinė, buvusi sutuoktinė Ž. B., kuri, be to, dar buvo siūloma, kaip laiduotoja, todėl ji yra suinteresuota pagerinti V. B. padėtį. Teismas atsižvelgė į nuteistojo sveikatos būklę, tačiau ta pati sveikatos būklė jam netrukdė savo jėgomis įsirengti laboratoriją, dirbti ekskavatoriumi, nuolat važinėti prižiūrėti augalus, gabenti trąšas.

4.2. atkreipia dėmesį, jog BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas laikomas apysunkiu. Faktinis nuteistojo veiksmų pavojingumas potencialiai yra ypač didelis – augino net 56 narkotinių kanapių augalus ir tokios veiklos pasekmė yra didelis kiekis narkotinių medžiagų, kurios pasklistų visuomenėje. Veika padaryta tiesiogine tyčia, nežiūrint to, kad nuteistasis teigė pasielgęs neapgalvotai ir lengvabūdiškai. Kaltės turinys nustatytinas ne iš jo gynybinių parodymų, o iš faktinių aplinkybių: nuošalioje sodyboje įsirengė slaptą laboratoriją po žeme, kanapėms auginti įsigijo jūrinį konteinerį, atliko statybų darbus, paslėpė jį po žeme, įrengė slaptą įėjimą, atvedė komunikacijas, įrengė šildymo, drėkinimo, apšvietimo įrangą, įsigijo įvairių cheminių medžiagų augalams tręšti, augino 56 augalus, kuriuos nuolat prižiūrėti važinėjo kas 2-3 dienas, atstumas apie 160 km į abi puses. Vienareikšmiškai tai buvo gerai apgalvota, organizuota ir tikslinga veikla, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia.

4.3. teigia, kad remiantis nusikalstamos veiklos mastais, investicijų dydžiu, teismų praktika bei gyvenimiška logika, darytina išvada, kad narkotiniai augalai buvo auginami savanaudiškais tikslais – gauti pelną iš prekybos narkotinėmis medžiagomis. Nusikaltimas yra baigtas, nepriklausomai nuo augalo brandos lygio. Remiantis teismų praktika, nusikalstama veika nekvalifikuota kaip narkotinių medžiagų disponavimas tikslu platinti tik dėl to, kad dar nebuvo subrendusių augalų ir nebuvo bent dalis jų nuskintų. Nežiūrint to, kad V. B. neteistas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau jis teistas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą 2017 metais 5 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvoje baustas administracine tvarka per paskutinius 3 metus 32 kartus už KET pažeidimus, sumokėta tik dalis baudų. Jis kaltinamas įvykdęs dvi nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis medžiagomis. Šios aplinkybės rodo, kad neteisėta, nusikalstama veika V. B. elgesyje nėra atsitiktinė ar spontaniška, kaip jis pats teigia. Atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas pagrįstai nenustatė.

4.4. pažymi, kad teismas nepagrįstai V. B. parodymus vertino kaip visišką kaltės pripažinimą bei nepagrįstai taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą. V. B. kaltės pripažinimas buvo deklaratyvus, nes parodymų turinys rodė, kad jis kaltę neigia. Būtent, jis parodė, kad augindamas kanapes buvo įsitikinęs, kad jos yra pluoštinės, o ne narkotinės, nes jų sėklų prisiskynė lauke prie Šiaulių. Tik po eilės patikslinamųjų klausimų V. B. pradėjo teigti, kad prieš atvykstant policijai įtarė, kad jo veikla gali būti neteisėta, bet dėl kokių priežasčių nepaaiškino. Pateikė visiškai nelogišką versiją, kad po žeme įsirengė slaptą laboratoriją ir augino 56 narkotines kanapes tik dėl eksperimento, dėl smalsumo ir artimiausiu metu ketino sunaikinti augalus ir laboratoriją, tačiau nespėjo, nes atvyko policija. Reiktų suprasti, kad smalsumas, kaip augalas auga negalėjo būti patenkintas, auginant keletą kitų augalų, kad ir pluoštinių kanapių. Tam būtinai reikėjo investuoti nemenkas pinigų sumas, įrengti nuošaliame kaime požeminę laboratoriją ir auginti 56 narkotines kanapes.

4.5. skundo autoriaus teigimu sprendžiant bausmės klausimą teismas turėtų vadovautis ne nuteistojo, siekiančio kuo palankesnių nusikaltimo padarymo pasekmių, parodymais, bet objektyviai nustatytais duomenimis. Šiuo atveju tokių duomenų esminis šaltinis yra įvykio vietos apžiūros protokolas su foto lentelėmis. Teismas galėjo įsitikinti, investicijų, taikomų technologijų ir prietaisų, konspiracijos mastu, auginamų narkotinių kanapių kiekiu, bei galimybe veiklą plėsti (rasti augalai užėmė mažiau nei pusę patalpos).

4.6. skundo autorius nurodo, jog nei vienas iš bausmės tikslų nebus pasiektas, nes paskirta bausmė absoliučiai neproporcinga vykdytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 265 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo biografijoje yra buvusi 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo atveju jis vykdė intensyvią ir didelės apimties nusikalstamą veiklą ir susilaukė minimalių teisinių pasekmių. Teismo paskirta bausmė realiai jam teisinius apribojimus sukelia tik 3 mėnesiams, kas yra visiškai neproporcinga vykdytos nusikalstamos veikos apimčiai ir intensyvumui. Tokia bausmė neturi nei individualios, nei bendrosios prevencijos poveikio.

4.7. skundo autorius pažymi, jog BK 75 straipsnio taikymas nėra savaime suprantamas ir įstatymo besąlygiškai numatomas, bet, priešingai, tai yra išimtinė, privilegijuota valstybės reakcija į padarytą nusikaltimą ir taikytina tik to vertiems asmenims, savo elgesiu demonstruojantiems pagrindą jais pasitikėti. Šiuo atveju V. B. iš esmės neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie galėtų būti pagrindu juo pasitikėti. Priešingai, formaliai kaltę pripažino, tačiau iš esmės ją neigė, davė faktinių aplinkybių neatitinkančius parodymus. Todėl V. B. už nusikaltimą, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje skirtina laivės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui ir BK 75 straipsnis netaikytinas, nesant tam pagrindo.

5.1. nuteistasis V. B. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Papildomai nuteistojo gynėjas nurodė, kad iš esmės nuosprendis atitinka padarytas nusikalstamas veikas. Paskirta bausmės rūšis yra antra pagal griežtumą už numatytas nusikalstamas veikas. V. B. pilnai prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, asmuo turi gyvenamąją vietą ir darbą. Nors asmuo dirba pas savo sugyventinę, tačiau nėra duomenų, kad darbe jis būtų padaręs kažkokių nusižengimų. Byloje nėra duomenų paneigiančių charakteristikos objektyvumą. Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo, tai teismas visiškai teisingai pasielgė atlikdamas sutrumpintą įrodymų tyrimą. V. B. po kaltinamojo akto pagarsinimo prisipažino padaręs nusikaltimą, prisipažinimas buvo nuoširdus ir atitiko kitas faktines bylos aplinkybes. V. B. yra neteistas, charakterizuojamas teigiamai, dėl nusikaltimo prisipažino ir turi sunkių sveikatos problemų, į Lietuvą grįžo (duomenys neskelbtini) Paskirta bausmė ir V. B. asmenybė bei galimybė įgyvendinti bausmės tikslus, tame tarpe užkertant galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, visiškai atsispinti nuosprendžiu paskirtoje bausmėje.

5.2. prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad nuteistasis pateikiamas kaip neteistas ir švarios reputacijos, tačiau jis 5 metus atlikinėjo bausmę užsienyje, dėl to tuo metu nebuvo teisiamas Lietuvoje. Tačiau iš karto grįžęs į Lietuvą įvykdė tokią nelegalią veiklą. Jis darė naują nusikalstamą veiką ir turi sulaukti atitinkamos proporcingos bausmės – laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Nėra jokios teisinės ar bendrosios logikos, kad kai asmuo padaro nusikaltimą jam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, o kai padaro sekantį nusikaltimą tai jau reikia taikyti švelnesnes pasekmes. Negalima manyti, kad tai atsitiktinė veika padaryta dėl kažkokio nerūpestingumo ar juo labiau netyčinė veika. Tai buvo vykdoma veikiant kryptingai su tikslu: užauginti didelį kiekį narkotinių augalų ir norint jas išplatinti. Dėl to tai nuteistojo veiką daro ypač pavojingą. Paskirta bausme, lyginant su objektyviomis aplinkybėmis, realiai asmeniui buvo sukurta tik 3 mėnesiai teisinių nepatogumų, nes tokiam terminui bausmės vykdymas yra atidėtas. Tokia bausmė demoralizuoja ir siunčia visuomenei netinkamą žinią, jog galima įsirengti laboratoriją ir auginti kanapes ir nesėkmės atveju asmuo gali atsipirkti labai švelnia bausme.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokuroras kelia klausimą dėl nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo, skundu prašo nuosprendį pakeisti ir V. B. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą 3 metams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį palikti apylinkės teismo paskirtą areštą 30 parų, bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. B. laisvės atėmimą 3 metams ir paskirtos bausmės vykdymo neatidėti, t. y. sugriežtinti V. B. apylinkės teismo paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Prokuroras apeliaciniu skundu ginčydamas nuteistajam skirtą bausmę, savo apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje nurodo, kad pirmos instancijos teismas byloje nepagrįstai taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes V. B. parodymus vertino kaip visišką jo kaltės pripažinimą. Pažymėtina, kad esant visoms BPK 273 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima apsieiti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas priima nutartį atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-511/2018). Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje konstatavęs, kad yra visos BPK 273 straipsnyje išdėstytos sąlygos ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, protokoline motyvuota nutartimi nutarė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Iš teisiamojo posėdžio protokolo ir posėdžio garso įrašo matyti, kad nuteistasis ir jo gynėjas advokatas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, tačiau prokuroras pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu tam paprieštaravo (2 t., b. l. 83-84), tai argumentuodamas tuo, kad V. B. tik deklaratyviai prisipažino ir jo paaiškinimai neatitinka kitų asmenų paaiškinimų. Pirmos instancijos teismas nesutiko su prokuroro argumentais ir kaip matyti iš šio teismo posėdžio garso įrašo, pažymėjo, kad „<sutrumpintas įrodymų tyrimas yra teisė, kuri lengvina kaltinamojo padėtį ir ši situacija, kai visiškai pripažįstama kaltė, o kiti dalykai dėl laidavimo ir panašiai, gali būti sprendžiami atskirai, ir turi būti sprendžiama kaip racionaliai ištirti bylą, joks kitas liudytojas, ar dokumentas, nepakeis to, ką pasakė V. B., jog jis visiškai pripažįsta kaltę ir visiškai galisi>“ (2024 m. lapkričio 11 d. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio garso įrašo laikas nuo 1:01:40 iki 1:02:40). Atkreiptinas dėmesys, jog šie teismo argumentai nebuvo įtraukti į teisiamojo posėdžio protokolą (2 t., b. l. 83-84). Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmos instancijos teismo argumentais dėl kaltinamojo kaltės pripažinimo, nurodant esmines inkriminuotų veikų aplinkybes, papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 273 straipsnio taikymas nėra siejamas su kaltininko kritišku savo veiksmų vertinimu bei nuoširdžiu gailėjimusi – minėtame straipsnyje įtvirtinta sąlyga siejama tik su esminių aplinkybių prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-699/2018). Tai kad V. B. parodymai, kuriais jis pripažino kaltę, visa apimtimi nesutapo su kitų apklaustų asmenų parodymais, taip pat nėra kliūtis bylą nagrinėti BPK 273 straipsnyje numatyta tvarka, nes minėtas straipsnis tokios sąlygos nenumato. Reikia pažymėti, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas nesudaro kliūčių pagarsinti klausimus keliančius liudytojų ar kitų asmenų parodymus, ką, beje, pirmos instancijos teismas ir padarė (2 t., b. l. 84). Kita vertus, iš BPK 273 straipsnio turinio galima daryti išvadą, kad prokuroro sutikimas atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą yra būtinas, todėl teismas, ignoruodamas prokuroro nuomonę, galimai padarė proceso pažeidimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone prokuroro nesutikimas atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą turi būti argumentuotas, pagrįstas, o ne formalus. Šiuo atveju apylinkės teismas įvertino prokuroro argumentus ir motyvuotai juos atmetė kaip nepakankamus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pirmos instancijos teismo atliktą sutrumpintą įrodymų tyrimą, nesant oficialaus prokuroro sutikimo, laiko formaliu proceso pažeidimu, tačiau neesminiu, dėl jo proceso dalyvių teisės nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad prokuroras teismo sprendimo taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą apeliacine tvarka neskundė, apie jį užsiminė tik apeliacinio skundo motyvuose, apeliaciniu skundu ir teismo posėdžio metu neprašė atlikti pilno įrodymų tyrimo, ginčijo tik nuteistajam paskirtą bausmę.

Dėl bausmės individualizavimo

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė iš esmės atitinka bausmių paskirtį, bausmės individualizavimo taisyklių pažeidimų nenustatyta.

9. Kaip matyti iš prokuroro skundo argumentų, jis prašo nuteistajam pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį palikti pirmos instancijos teismo paskirtą 30 parų areštą, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskiriant galutinę realią 3 metų laisvės atėmimo bausmę, netaikant bausmės vykdymo atidėjimo. Prokuroras tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. B. bausmę už šio nusikaltimo padarymą, pažeidė BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimus, paskyrė aiškiai neteisingą bausmę, kuri yra neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui.

10. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

11. BK 265 straipsnio 1 dalies (2006-06-22 įstatymo redakcija Nr. X-711, galiojusi nuo 2006 07 14 iki 2025-02-01) sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų, o BK 259 straipsnio 2 dalies (tiek nuo 2003-05-01, tiek nuo 2025-02-01 įstatymo galiojusios redakcijos) sankcijoje numatytos bausmės yra viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

12. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas už minėtas nusikalstamas veikas, numatytas BK 265 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, skyrė antrą pagal griežtumą bausmę – areštą, kurio dydis už nusikaltimą yra maksimalus, o už baudžiamąjį nusižengimą - didesnis nei vidurkis. Pirmos instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir trukmę nuteistajam V. B. už minėtuose baudžiamuosiuose įstatymuose nurodytus nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus. Teismas įvertino, kad padaryti apysunkis nusikaltimas (BK 265 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamasis nusižengimas (BK 259 straipsnio 2 dalis), taip pat atsižvelgė į nusikalstamų veikų stadiją – nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas yra baigti, į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas padaryti esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, bei į tai, kad nuteistasis yra Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas (2 t., b. l. 35-37), turintis galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 40-51), išsiskyręs, tačiau gyvenantis su buvusia žmona, dirbantis (2 t., b. l. 55, 57), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 72), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, į tai, kad nuteistasis nuo 2008 m. serga (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 73); į nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog auginti 56 kanapių augalai rodo ypač didelį nuteistojo veikos pavojingumą, dėl ko galėjo minėtos medžiagos pasklisti visuomenėje. Tačiau pažymėtina, jog pas nuteistąjį surastos draudžiamos medžiagos – kanapių augalai į apyvartą nepateko, taigi ši nusikalstama veika realių labai sunkių ar neatstatomų pasekmių kitiems asmenims nesukėlė, juolab V. B. nebuvo inkriminuotas nei platinimas, nei disponavimas, o tik minėtų medžiagų - kanapių auginimas. Šias aplinkybes teisėjų kolegija vertina dėl nusikalstamų veiksmų kilusių padarinių prasme. Šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant dėl nustatytų nusikalstamų veikų pavojingumo masto ir pobūdžio.

14. Bylos duomenimis nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Nors prokuroro skunde nurodoma, kad charakteristika yra pateikta nuteistojo buvusiai žmonai priklausančios darbovietės, tačiau, tai nepaneigia aplinkybės, jog nuteistasis dirba ir savo darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, priešingų duomenų prokuroras nepateikė. Taip pat nuteistasis neįtrauktas į priklausomybės ligų centro įskaitą (2 t., b. l. 53-54), nuteistojo socialiniai ryšiai tvirti, dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, duodamas parodymus, nuteistasis iš esmės padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pripažino esmines inkriminuotų veikų aplinkybes. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl kaltės pripažinimo, apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog asmuo tiek pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, tiek pagal griežtesnę atsakomybę numatantį BK 260 straipsnį atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat koks jų kiekis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-43/2014, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-452-788/2016, Nr. 2K-228-511/2017, Nr. 2K-120-511/2022 ir kt.). Taigi, įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tame tarpe tai, kad jis neteistas Lietuvoje, prieš aštuonis metus teistas užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini) ir prieš daugiau nei dvylika metų teistas (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, jo padarytos nusikalstamos veikos nelaikytinos dėsninga jo ankstesnio gyvenimo būdo pasekme. Nors prokuroras teigia, kad nuteistasis ankščiau užsienyje buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir dėl to jam šiuo atveju negali būti skiriama lengvesnė bausmės rūšis, o tik laisvės atėmimas, tačiau su šiuo skundo argumentu nesutiktina visiškai dėl sekančių motyvų. Visų pirma pažymėtina, kad bylos duomenimis V. B. Lietuvoje neteistas, teistas kaip minėta prieš pakankamai daug laiko užsienio valstybėse – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra surinkta tikslių duomenų apie padarytas nusikalstamas veikas užsienio valstybėse ir joje priimtus nuosprendžius, skirtas bausmes, jų atlikimą, teistumų (ne)išnykimą/panaikinimą, nes nors nurodoma, jog asmeniui (duomenys neskelbtini) paskirta bauda, tačiau vėliau nurodoma, jog sprendimas buvo keistas, tačiau nenurodomos keitimo priežastys, sprendimo keitimo rezultatas; taip pat neaišku ir dėl (duomenys neskelbtini) asmens atžvilgiu skirtos laisvės atėmimo bausmės, jos atlikimo, todėl šie užsienio valstybėje galimo teistumo faktai negali sukelti tokių apeliaciniame skunde nurodomų teisinių pasekmių dėl griežčiausios bausmės rūšies skyrimo, o gali būti laikomi tik vienais iš charakterizuojančių nuteistąjį duomenų, vien kurie savaime patys negali nulemti griežčiausios laisvės atėmimo bausmės skyrimo. Be to, bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva, kuomet individualizuodamas bausmę teismas saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, bausmės individualizavimo taisyklių pažeidimų nenustatyta.

15. Nors apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama aplinkybėms, kaip V. B. vykdė savo nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje – augino 56 kanapių augalus požeminėje laboratorijoje, tačiau jos nėra kažkuo išskirtinės BK 265 straipsnio 1 dalies kontekste, kuris ir yra skirtas nubausti asmenis, kurie dideliais kiekiais augina kanapes, aguonas ar kitus į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktus augalus. Pažymėtina, jog pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas didelis narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra daugiau kaip 500 g, šiuo atveju nuteistasis augino 641,294 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), todėl negalima teigti, kad V. B. augintų kanapių augalų kiekis buvo kažkuo išskirtinis BK 265 straipsnio 1 dalies kontekste, nes jis tik 141,294 g viršijo kiekį – 500 g, už kurį numatyta atsakomybė pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, minėtas viršijimas nėra itin žymus, nesiekia kelių kartų, kaip neretai nustatoma tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija vertina, jog minėta aplinkybė rodo mažesnį rūšinį šios veikos pavojingumą.

16. Vertindama padaryto nusikaltimo pavojingumą teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK XXXVII skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintame I sąraše „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašas) nurodyta: „Kanapės (antžeminės dalys) (Cannabis plant).“ Šios eilutės pastaboje nurodyta: „išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas“. Pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pluoštinės kanapės yra kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento ir kurie auginami vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei. Byloje nustatyta, kad pas nuteistąjį V. B. rastose ir paimtose kanapėse (antžeminės dalys), kurių bendra masė yra 641,294 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra nuo 1 proc. iki 1,1 proc., kas rodo, jog pas nuteistąjį rastų kanapių (jų antžeminių dalių) veikliosios medžiagos procentinė išraiška nežymiai viršijo pluoštinėms kanapėms teisės aktuose nustatytą ribą. Teismų praktikoje taip pat yra pavyzdžių, kuomet veikliosios medžiagos koncentracija kanapėse (jų antžeminėse dalyse) yra žymiai didesnė, pavyzdžiui 8,6 % (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-628/2022), daugiau nei 10 % (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-693/2019, 2K-129-697/2022), 25– 38 % (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312-222/2019). Nors nurodytos aplinkybės ir nešalina nuteistojo veiksmų neteisėtumo, jos visgi turi reikšmės vertinant rūšinį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

17. Nusikaltimo padarymo tikslas (dėl eksperimento, smalsumo ir pan.) veikai kvalifikuoti reikšmės neturi. Nors nuteistasis ir ruošėsi vykdyti savo nusikalstamą veiką – įsirengė požeminį konteinerį su laboratorija, tačiau akivaizdu, ką nurodė ir pats nuteistasis pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu, jog jis suprato, kad jo vykdoma veika gali būti nelegali, todėl ir bandė ją paslėpti po žeme, o ne vykdyti atvirai, kas rodo asmens tyčinę kaltę ir kas kaip minėta aukščiau pagal teismų praktiką yra laikoma pakankamu kaltės pripažinimui konstatuoti, kai asmuo bendrais bruožais suvokia vykdantis nusikaltimą. Vien dėl to, kad kanapių auginimui buvo pasitelkta konspiracija, negalima sutikti su skundo argumentu, kad dėl to turi būti sunkinama nuteistajam paskirta bausmė, nes kanapių auginimo dideliais kiekiais atvejais konspiracija vienokiu ar kitokiu būdu yra naudojama didžiojoje dalyje atvejų ir dėl to BK 265 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, kuriomis teismas pagal savo diskreciją remdamasis bausmių skyrimo taisyklėmis gali disponuoti skirdamas nuteistajam bausmę. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde pernelyg sureikšminta ir iškelta aukščiau visų reikšmingų bausmei skirti aplinkybių ne tik nuteistojo nuteisimas užsienio valstybėje apie ką apygardos teismas aukščiau jau pasisakė, bet ir jo kaltės pripažinimas duodant parodymus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek proceso įstatymas palieka kiekvienam kaltinamajam teisę pasirinkti, ar duoti parodymus prieš save, ar ne, pasirinkti gynybos taktiką, kuomet kaltės pripažinimas gali palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį, bet, iš kitos pusės, atsisakymas tai daryti, ar tokių parodymų davimas taip kaip asmuo suvokia, savaime jos papildomai apsunkinti negali. Tai, kad asmuo įgyvendina proceso garantuotas teises, tame tarpe duoti parodymus, asmens išskirtinio pavojingumo ar kažkokio „nihilistinio“ požiūrio į visuomenės nuostatas savaime dar neparodo.

18. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama pirmiau aptartas aplinkybes ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų padaręs kitus teisės pažeidimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis, ankščiau baustas administracine tvarka iš esmės tik už įvairius KET pažeidimus, kad turi sveikatos problemų, anksčiau Lietuvoje neteistas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis charakterizuojamas teigiamai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, daro išvadą, jog apylinkės teismas V. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas parinkdamas bausmės rūšį (antrą pagal sunkumą numatytą BK 265 straipsnio 1 dalies sankcijoje ir griežčiausią, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje) ir nustatydamas jos dydį (maksimumą – 90 parų už nusikaltimą ir artimą maksimaliam – 30 parų už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis)) įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, todėl V. B. paskyrė bausmes, kurios nėra aiškiai per švelnios ir jų keisti prokuroro apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Priešingu atveju, tenkinus prokuroro skundą ir skyrus realią terminuotą laisvės atėmimo bausmę, iš visų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų, būtų pasiektas iš esmės tik vienas– nubaudimo tikslas, bausmė nebūtų adekvati (proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui.

19. Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo ir teismo posėdžio metu prokuroro nurodytas argumentas, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė nuteistajam laikytina pernelyg švelnia, kas prokuroro nuomone sudaro nebaudžiamumo įspūdį. Kaip minėta, inkriminuotų straipsnių sankcijos numato alternatyvias bausmes (BK 265 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų; BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės yra viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas). BK 55 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas pirmiau minėtas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su V. B. asmenybe (neteistas Lietuvos Respublikoje, duomenų apie užsienio šalių nuosprendžius nepakanka konstatuoti teistumo buvimo faktą, baustas administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus, charakterizuojamas teigiamai, nors inkriminuotas veikas pripažino, tačiau nei atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta), taip pat, aplinkybes, apibūdinančias padarytas nusikalstamas veikas (tyčinės, baigtos veikos), tai, jog augintos kanapės pareigūnų buvo surastos bei paimtos ir į apyvartą nepateko, taip pat augintų kanapių augalų kiekį (56 vnt.), už apysunkį nusikaltimą (BK 265 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis) V. B. paskyrė ne sankcijoje numatytas švelniausias bausmės rūšis, nesusijusias su laisvės atėmimu (viešus darbus, baudą, laisvės apribojimą), bet vieną iš sankcijoje numatytų griežčiausių bausmių – trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę, kurios terminą už apysunkį nusikaltimą nustatė maksimalų, o už baudžiamąjį nusižengimą didesnį nei vidurkį, artimą maksimaliam. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia bausmė nėra aiškiai neteisinga ir per švelni, ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

20. Pirmos instancijos teismas taip pat, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2025-02-01) paskirtos galutinės 60 parų arešto bausmės vykdymą V. B. atidėjo 3 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, įpareigojant V. B. visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, Kauno miesto sav., nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

21. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2025-02-01) numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina nuteistųjų padėtį, nes nelieka sąlygos dėl nuteisimo arešto bausme pirmą kartą, kas įgalina atidėti bausmės vykdymą net ir ne pirmą kartą arešto bausme nuteistam asmeniui. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog BK 75 straipsnio taikymas nėra savaime suprantamas, tačiau, atsižvelgiant į jau ankščiau nurodytas faktines bylos ir teisinio reglamentavimo aplinkybes, konstatuotina, jog atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą V. B. pirmos instancijos teismas baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė, paskirtą bausmę atidėjo minimaliam leistinam atidėjimo terminui, kurio ilginti - įvertinus aukščiau konstatuotą padarytų veikų ir nuteistojo asmenybės mažesnį pavojingumą, skirtą vieną iš griežčiausių sankcijose numatytų alternatyvių bausmių, nustačius šios vienos iš griežčiausių trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės maksimalius ar artimus maksimaliam dydžius - šiuo atveju nėra pagrindo. Pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas), pagal kurio 30 straipsnio nuostatas Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas - užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, nebus pasiektas.

22. Atsižvelgiant į išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistajam V. B. paskirta bausmė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, ją griežtinti nėra teisinio pagrindo. Aukščiau aptartų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas nėra aiškiai neteisinga ir per švelni, keisti teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.