Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, dirbantis vairuotoju MB „D. g.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas – nutrauktas tyrimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio pagrindu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį; teistas Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 265 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I

kaltinamasis V. B. nuo 2023 metų spalio mėnesio iki 2023 m. lapkričio 14 d. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato požeminėje dalyje, pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra pažeisdamas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) 7 straipsnį, draudžiantį auginti kanapes Lietuvos Respublikos teritorijoje, augino didelį kiekį – 56 vienetus kanapių augalų (641,294 g), kurių ?9- tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 1,0 proc. iki 1,1 proc. iki kol jas 2023 m. lapkričio 14 d. 22.15 val. įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II

Be to, kaltinamasis V. B., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2023 m. lapkričio 15 d. prie savęs, piniginėje neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė 0,023 g, iki kol 2023 m. lapkričio 15 d., laikotarpiu nuo 02.22 val. iki 02.48 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, Vytauto pr. 91, Kaunas, asmens kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamojo parodymams esant ne tokiems rišliems, tiksliems ir išsamiems, lyginant juos su ikiteisminio tyrimo metu duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaitė V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi kaltinamasis nurodė, jog visiškai prisipažįsta padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jo parodymai iš esmės neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bylos nagrinėjimo procese įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, kaltinamajam ir jo gynėjui išreiškus nuomonę, jog įrodymų tyrimas pagal BPK 273 straipsnį byloje gali būti sutrumpintas, o prokurorui pareiškus iš esmės nepagrįstą nuomonę, jog kaltinamojo prisipažinimas akivaizdžiai nenuoširdus ir prieštarauja kitiems bylos duomenims, todėl byloje kiti įrodymai turėtų būti tirtini įprasta tvarka, teismas nusprendė įrodymus tirti sutrumpinta tvarka.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti šioje byloje yra:

universalios trąšos, ventiliatorių reguliatorius, vandens garintuvas su priedėliu (reguliatoriumi), lempos (originaliose dėžėse), lempos be dėžių, 5 talpos su skystomis trąšomis, talpa su granulėmis, indelis, 3 vnt. popierinės pakuotės su trąšomis, 31 vnt. laikini vazonėliai, pinigų priėmimo kvitas – perduoti saugoti pagal 2024 m. rugpjūčio 2 d. aktą (1 t., b. l. 78-80);

Kanapių augalai – perduoti saugoti pagal 2024 m. rugsėjo 11 d. aktą (1 t., b. l. 81);

Pinigai (10 eurų kupiūra), perduota saugoti pagal 2024 m. rugsėjo 11 d. aktą (1 t., b. l. 96).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jo kaltę įrodo:

liudytojo A. M. parodymai, kad 2023 m. lapkričio 14 d., apie 20.05 val., jam dirbant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju E. M., vyriausiuoju tyrėju A. G., 3-iojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju M. G., vyriausiuoju tyrėju J. D., vyriausiuoju tyrėju M. G., buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) galimai auginamos kanapės, todėl nuvyko nurodytu adresu. A. M. paaiškino, kad prie įvažiavimo į sodybą pamatė stovint automobilį M. B. GLC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Sodyba atrodė negyvenama, apleista, teritorija neprižiūrėta, šviesos nedegė. Kieme buvo purvas, prie ūkinio pastato žemės buvo išstumdytos, iškasinėta, matėsi, kad kasta šviežiai. Kieme buvo vyras ir moteris. A. M. paklausė, ką jie čia veikia, paprašė prisistatyti. Asmenys prisistatė V. B. ir Ž. B. Į klausimą ką čia veikia, moteris nieko neatsakė, o V. B. pasakė, kad šią sodybą pirko, bet dar nesutvarkė dokumentų, kad atvažiavo į sodybą pasiimti malkų. V. B. buvo pasimetęs, išsigandęs. P. V. Biriuko kas čia iškasinėta prie ūkinio pastato, pasakius, kad viską žino kas čia vyksta, jei nesakys, tikrins, V. B., kalbėdamas nerišliai, paaiškino, kad pats įsirengė kitą patalpą po ūkiniu pastatu, įvedė į ūkinį pastatą ir parodė liuką, pasakė, kad pro jį galima patekti į tą kitą patalpą po žeme. A. M. parodė, kad nusileidus kartu su V. B. žemyn į kitą patalpą, ten pamatė patalpą, įrengtą kanapėms auginti – buvo šildymo, apšvietimo, garinimo įranga, naudojama kanapėms auginti. Patekus į patalpą, patalpoje buvo šviesu, įjungtos pakabintos lempos, šilta, veikė ventiliatoriai. Patalpoje buvo vazonai su kanapėmis. V. B. pasakė, kad tą patalpą jis pats vienas įsirengė kanapėms auginti ir jas augina. Apžiūrėjus gyvenamojo namo vidų, pastebėjo, kad per įrengtą laistymo sistemą vanduo nuvestas iš gyvenamojo namo į patalpą, kur auginamos kanapės. Gyvenamajame name buvo talpos su trąšomis, galimai naudojamos kanapėms tręšti, kita įranga, dar neišpakuota, naudojama kanapėms auginti. Augalai ir visa įranga buvo paimti įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 105-107);

liudytojo V. D. parodymais, kad sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklauso jam ir Z. E. B. Šią sodybą paveldėjo maždaug prieš du metus jo mama O. D. ir dar trys žmonės – Z. E. B., T. S. ir A. T. Liudytojo mama mirė prieš metus, jis paveldėjo jos turtą. Tačiau 2024 m. kovo 4 d. jis ir Z. E. B. perpirko iš T. S. ir A. T. jų dalis, nes tai seni žmonės, labai prašė, tai kadangi jis su Z. E. B. giminaičiai, tai nusprendė nupirkti jų dalis. Praktiškai ta sodyba vertės neturi, žemės yra hektaras, sodyba taip pat vertės neturi, gyventi galima, bet reiktų tvarkyti. Sodyba šalia pagrindinio kelio. Tačiau yra daug ūkinių pastatų. Sodyba taip ir stovėjo, niekas jos neprižiūrėjo, kadangi sodybos nenaudojo, jo vardu davė skelbimą dėl pardavimo. Kelis kartus skelbimą teko atnaujinti, nes niekas nesidomėjo. 2023 metų rugpjūčio mėnesio gale, tiksliai datos nepamena, jam paskambino vyrukas, pasakė, kad nori pirkti sodybą, sakė, kad patys apžiūrėjo. Susitikus buvo du vyrai – vienas vyresnis, kitas jaunesnis. Vyresnis buvo stamboko kūno sudėjimo, apie 50 metų amžiaus, daugiau apibūdinti negali, nes tik vieną kartą matė, neatsimena, atpažinti negalėtų. Jaunesnis buvo apie 30-40 metų amžiaus, stamboko kūno sudėjimo, daugiau apibūdinti negali, matė jį tik vieną kartą, daugiau neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Vyrukai, susitikus prie DEPO pasakė, kad nori pirkti sodybą – jie sutarė, kad parduos sodybą už 12 000 eurų (skelbime buvo nurodyta 15 000 eurų, taip buvo sutarę visi savininkai). Su pirkėju bendravo vėliau telefonu, turi įsivedęs numerį (duomenys neskelbtini). Jie sutarė, vėliau tvarkė dokumentus. Sutarė, kad pirkimą-pardavimą suformins pas Šakių 2-ojo notarų biuro notarę Z. D. Sodyba turėjo būti perkama K. K. vardu. Jam pirkėjas atsiuntė K. K. dokumento kopiją. Jos telefono numeris buvo duotas kaip pirkėjo žmonos (duomenys neskelbtini). K. K. matė vieną kartą, jis jai padavė dokumentus. Su ja tik susitiko paduoti dokumentus – daugiau nebendravo. Vyrukai sakė, kad augins avis. V. D. paaiškino, kad toje sodyboje buvo tik kelis kartus, kai fotografavo pardavimui, matė, kad sodyboje daug malkų, likusių nuo senų gyventojų. Jis gyvena Kaune, jam ta sodyba nereikalinga, todėl ten nevykdavo. Kadangi buvo sutarta dėl pirkimo, bet reikėjo dokumentus susirinkti, nes žemė yra ūkio paskirties, daug savininkų, tai buvo kalba, kad naujieji pirkėjai įsirenginės dar nesuforminus dokumentų. V. D. paaiškino, kad neprieštaravo. Bet ten nuvykęs nebuvo. 2023 m. lapkričio 15 d. buvo sutarta susitikti su pirkėja pas notarę Z. D., jie laukė, bet niekas neatvyko, bandė skambinti K. K., bet niekas nekėlė ragelio, vėliau sužinojo, kad pirkėjas sulaikytas policijoje, nes augino sodyboje kanapes. Jis, kaip jau sakė, sodyboje nebuvo, nieko nematė kas ten vyksta. Po to, kai klientai neatvyko pas notarą, jis nuvažiavo pasižiūrėti, pamatė, kad prie ūkinio pastato žemės sustumtos (pamanė, kad prūdą kasė), tačiau atrodė viskas tvarkinga, namas užrakintas, per langus atrodė, kad viduje viskas tvarkinga, todėl į vidų nelindo, į ūkinį pastatą nėjo, nes buvo labai šlapia, molėta. Kai iš spaudos sužinojo, kad sodyboje augino kanapės, nevažiavo į sodybą, suprato, kad sandorio nebus, bandė susisiekti su K. K., bet niekas jam neatsakė. Kai nuvažiavo pavasarį, pamatė, kad viskas užsemta, žemė įkritusi, matosi metalinio konteinerio galas. Jis nežinojo apie kanapes, nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 150-152);

2023 m. lapkričio 14 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis M. B. (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, stovintis sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilyje rasta ir paimta talpa su universaliomis trąšomis (1 t., b. l. 53-57);

2024 m. liepos 16 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad:

1. Žalios spalvos augalai (antžeminės dalys), pateikti pakete Nr. 1 (su apsauginiu lipduku "POLICIJA 112487"), rasti ir paimti 2023 m. lapkričio 14 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 279,471 g, ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,1 %;

2. Žalios spalvos augalai (antžeminės dalys), pateikti pakete Nr. 2 (su apsauginiu lipduku "POLICIJA 112486"), rasti ir paimti 2023 m. lapkričio 14 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 361,823 g, ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,0 % (1 t., b. l. 86-87);

2023 m. lapkričio 15 d. įtariamojo V. B. asmens kratos protokole užfiksuotais duomenimis, kad asmens kratos metu V. B. piniginėje rasta 10 eurų kupiūra su galimai narkotinių medžiagų likučiais (1 t., b. l. 179-181);

2024 m. kovo 13 d. specialisto išvada, kurioje teigiama, kad ant tyrimui pateiktos 10 eurų kupiūros esanti medžiaga yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,023 g (73,2 %) (1 t., b. l. 92-94);

2023 m. lapkričio 17 d. specialisto išvada Nr. T-N 3337/2023(01), kurioje teigiama, kad V. B. šlapime rasta benzoilekgonino, pėdsakų ekgonino metilo esterio; šlapime tetahidrokanabinolio karboksirūgšties, etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 22).

BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, BPK 276 straipsnio 4 dalyje ir BPK 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Kaltinamasis bylos teisme nagrinėjimo metu iš esmės visiškai prisipažino kaltu, be to visos aplinkybės, tokios kaip specialisto išvados, kaltinamojo bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kiti bylos duomenys patvirtina, kad būtent kaltinamasis savo kaltais veiksmais padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, tai yra: pažeisdamas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) 7 straipsnį, draudžiantį auginti kanapes Lietuvos Respublikos teritorijoje, augino didelį kiekį – 56 vienetus kanapių augalų (641,294 g), kurių ?9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 1,0 proc. iki 1,1 proc. (BK 259 straipsnio 2 dalis); neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti prie savęs, piniginėje neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė 0,023 g (BK 265 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 16 d. buvo sulaikytas pagal BPK 140 straipsnį (1 t., b. l. 175-177), 2023 m. lapkričio 16 d. paleistas į laisvę (2 t., b. l. 13); kaltinamajam 2023 m. lapkričio 16 d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 17-19).

Administracine tvarka kaltinamasis yra baustas (2 t., b. l. 40-51).

Nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų gydytas psichiatro, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitoje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Civilinis ieškinys byloje nereiškiamas.

Kaltinamojo buvusi žmona – šiuo metu įvardijama kaip gyvenimo partnerė, Ž. B., kaip ir kaltinamasis, pateikė teismui prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį atsakomybėn pagal laidavimą Ž. B. Laiduotoja Ž. B. nurodė, jog ilgus metus buvo kaltinamojo sutuoktine, šiuo metu dėl per gyvenimą susikaupusių nuoskaudų yra jiedu yra išsiskyrę, bet gyvena kartu. Ji yra gimusi (duomenys neskelbtini), dirba direktore ir yra savininkė MB „D. g.“, gyvena kartu su kaltinamuoju tris dešimtmečius, sutuoktiniai palaiko pakankamai artimus santykius, Ž. B. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes, sutuoktinių tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018).

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019).

Teismui pagrindo abejoti V. B. atitiktimi BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nustatytai sąlygai nėra – jis pirmą kartą padarė nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis teisme visiškai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (konstatuotina atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto nustatytai sąlygai).

Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).

Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad V. B. anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka – pagrinde už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus (2 t., b. l. 40-51). Atsižvelgiant į V. B. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad beveik visi jo padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su KET pažeidimu, už analogiško teisės pažeidimo padarymą (susijusį su narkotinėmis medžiagomis) V. B. administracinėn atsakomybėn nebuvo trauktas, nelaikytina, kad jis nuolat daro itin šiurkščius administracinius nusižengimus ir kad šioje byloje jo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Taigi, yra pagrindas teigti ir apie kaltinamojo atitiktį BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytai sąlygai – yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Minėta, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).

Teismas konstatuoja, jog teisiamajame posėdyje nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, nei kaltinamasis, nei laiduotoja negalėjo atsakyti į esminius klausimus ir paaiškinti teismui, kaip, kokiu būdu laiduotoja galės teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį ateityje, jeigu to nepadarė lig šiol – kaltinamasis darė daugybinius administracinius nusižengimus, už ženklią jų dalį baudos nesumokėtos lig šiol, melavo ir slėpė nuo Ž. B. kanapių auginimo faktą, jai nepasisakė ir vartojęs kokainą. Ž. B. teismui nepateikė jokio konkretaus plano, nenurodė jokių konkrečių priemonių, kurių pagalba ji ateityje galėtų taip pakeisti savo santykius su buvusiu sutuoktiniu, kad šis būtų atviras ir nuoširdus su ja, kad jos teigiamai įtakojamas ateityje nebenusikalstų. Be to, neaišku, kokį realų teigiamą auklėjamąjį poveikį V. B., tai yra visiškai susiformavusiai ir brandžiai, turinčiai didelę gyvenimišką patirtį ir vertybių piramidę, pačiai galinčiai daryti įtaką kitų žmonių elgesiui asmenybei – gali padaryti penkiais metais jaunesnė, turinti mažesnę gyvenimo patirtį kaltininko sugyventinė.

Nei laiduotoja, nei kaltinamojo gynėjas tinkamai nepagrindė, kodėl šiuo atveju Ž. B. yra objektyviai pajėgi imtis priemonių, kad V. B. darytų teigiamą įtaką jo elgesiui ateityje ir būtų jam autoritetas. Vien tai, kad kaltininką ir laiduotoją sieja artimi ryšiai, dar nesudaro pagrindo teigti, kad Ž. B. kaltinamajam gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, juolab kad ankstesnis jų bendravimas V. B. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nesulaikė. Laiduotojos parinkimo argumentavimas, akcentuojant iš esmės teigiamą Ž. B. charakteristiką, jos einamas pareigas, jos ir kaltinamojo ilgametį gyvenimą, tačiau detaliau neanalizuojant ir nevertinant realios galimybės jai daryti teigiamą įtaką V. B., nėra pakankamas BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos konstatavimui pagrįsti. Akivaizdu, kad sugyventinių tarpusavio santykiuose nėra pakankamai atvirumo ir nuoširdumo, kad jų teiginiai apie sugyventinės kaltinamajam daromą didelę teigiamą įtaką neparemti jokiais faktiniais duomenimis ir vertintini tik kaip deklaratyvūs, todėl teismui nėra galimybės pagrįstai manyti, jog atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal buvusios žmonos laidavimą, ateityje būtų pasiekti šiam BK institutui keliami tikslai. Darytina išvada, jog Ž. B. šiame kontekste pripažinti asmeniu, kuris prašydamas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, yra vertas teismo pasitikėjimo tuo aspektu, kad šios laiduotojos įtaka kaltinamajam yra pakankama, jog jis ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, nėra pakankamo pagrindo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnį, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – padaryti apysunkis nusikaltimas (BK 265 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamasis nusižengimas (BK 259 straipsnio 2 dalis); į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas yra baigti; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, – nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas padaryti dėl neatsakingumo, įstatymo ir poįstatyminių reikalavimų ignoravimo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą, sveikatos būklę – kaltinamasis suaugęs asmuo, Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, išsiskyręs, tačiau gyvenantis su buvusia žmona, dirbantis buvusiai žmonai priklausančioje MB, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, kaltinamasis nuo 2008 m. serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, neseniai yra patyręs širdies infarktą; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į tai, kad byloje nėra reiškiamas joks civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo darymui naudotos priemonės ir pats įstatymo draudžiamas auginti dalykas – kanapės, nuosprendžiui įsiteisėjus BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais paimami – menkaverčiai ir apyvartoje uždrausti sunaikintini, o 10 eurų kupiūra BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu konfiskuotina ir perduotina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos.

V. B. skirtina: pagal BK 265 straipsnio 1 dalį 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmė; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimą ir skirtina subendrinta bausmė 90 (devyniasdešimt) parų arešto. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skirtina galutinė 60 (parų) parų arešto bausmė.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija numato galimybę asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, šios bausmės vykdymą atidėti nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą, o taip pat vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Nagrinėjamu atveju V. B. arešto bausme teisiamas pirmą kartą, todėl teismas vertina, jog yra pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusią BK 75 straipsnio 1 dalį ir V. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, t. y. kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalys). Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam skirtina pareiga neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

V. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu (30 parų) ir paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis paskirtos 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, paskirti V. B. intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, įpareigoti V. B. visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į bausmės laiką įskaityti V. B. 1 (vienos) paros arešto laiką už laikinojo sulaikymo laikotarpį 2023 m. lapkričio 16 d.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

universalias trąšas, ventiliatorių reguliatorių FREAK CFF, vandens garintuvą su priedėliu (reguliatoriumi) TDC, lempas (originaliose dėžėse) DIMLUX 1000W MK 22 (4 vnt.), lempas be dėžių DIMLUX 1000W MK 22 (2 vnt.), lempas SUN SYSTEM RS1850 Led (4 vnt.) originaliose dėžėse, lempas SUN SYSTEM RS1850 Led (2 vnt.), 5 talpas su skystomis trąšomis "TRIPART", talpą su skystomis trąšomis "Canna Calmag Agent", talpą su skystomis trąšomis "Triart Bloom", talpą su skystomis trąšomis "Tripart", talpą su granulėmis, talpą su skystomis trąšomis "SW TCH", talpą su skystomis trąšomis "HYDRO PH DOWN" (2 vnt.), talpą su trąšomis "Stekpoeder", popierines pakuotes su trąšomis "Shultz garden" (3 vnt.), laikinus vazonėlius (31 vnt.), pinigų priėmimo kvitą – perduotus saugoti pagal 2024 m. rugpjūčio 2 d. aktą ir kanapių augalus – perduotus saugoti pagal 2024 m. rugsėjo 11 d. aktą, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais paimti iš V. B. ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius ir uždraustus apyvartoje;

pinigus (10 eurų kupiūrą), perduotus saugoti pagal 2024 m. rugsėjo 11 d. aktą – BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.