- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-20
- Bylos Nr.
- 1A-151-497/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21270-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Audrius Cininas, Gintaras Dzedulionis
- Civilinis ieškovas
- A. B.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius, Arūnas Totoraitis
- Kategorijos
- 4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (toliau -Prokuroro) ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo A. B. apeliacinius skundus
dėl 2024-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo K. A. nutraukta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), 138 str. 1 d., nustačius, kad jis veikė būtinosios ginties ribose. Valstybinės teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais. Nukentėjusiajam nepriteistos jo turėtos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1.1. K. A. buvo kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d. tuo, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą. 2023-06-11 apie 04.14 val. (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta 0.74 promilių girtumo laipsnis, žodinio konflikto su A. B. metu, sudavė pastarajam ne mažiau kaip 2 smūgius į veido sritį, ko pasėkoje nukentėjusysis praradęs pusiausvyrą nukrito ant žemės ir patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinio žandikaulio lūžiu kairėje, atviru dešinės išorinės kulkšnies lūžiu su deltinio raiščio plyšimu, poodine kraujosruvą dešiniame smilkinyje, minkštųjų audinių kraujosruva dešinėje smilkininėje srityje ir apie dešinę akiduobę.
1.2. Pirmosiosi instancijos teismas konstatavo, kad K. A. veikė būtinosios ginties ribose, nes gynėsi nuo akivaizdžiai realaus agresyvaus A. B. puolimo. Todėl baudžiamoji byla K. A. atžvilgiu nutrauktina, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 str. 1 d. 7 p., BK 28 straipsnio 1-2 dalys).
II. Apeliacinių skundu argumentai ir reikalavimai
2. Prokuratūros apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai.
2.1. Analizuojant ir vertinant byloje surinktus įrodymus, skundžiamo nuosprendžio argumentus, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus apie jų situacijos suvokimą, vaizdo įrašuose užfiksuotas įvykio aplinkybes, nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas faktines įvykio aplinkybes vertino klaidingai ir nepagrįstai nagrinėjamu atveju konstatavo, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties ribose. Teismas konstatavo, kad stipriai neblaivaus, itin agresyvaus nukentėjusiojo besikartojantys smurtiniai veiksmai kėlė konkrečiu atveju kaltinamajam realią grėsmę, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis būtent kaltinamojo atžvilgiu atliko kokius nors smurtinius veiksmus, kurių metu buvo kilęs pavojus jo sveikatai ar gyvybei ar sukeltas fizinis skausmas. Ši aplinkybė nepatvirtinta jokiais bylos įrodymais, bet priešingai, prokurorės įsitikinimu, paneigta bylos duomenų visuma ir įvykio metu nebuvo pradėto ar tiesiogiai gresiančio realaus pavojingo kėsinimosi K. A. atžvilgiu, todėl kaltinamojo teisė į būtinąją gintį nekilo.
Šalies argumentai
2.2. Kaltinamasis K. A. duodamas parodymus 2024-04-15 teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu ir parodė, kad pripažįsta trenkęs. Apie įvykio aplinkybes iki suduodant smūgį nukentėjusiajam, K. A. nurodė, kad 2023-06-11 apie 04.14 val. ryto kartu su M. K. išėjo iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) g. ir laukė taksi. Matė, kad tarp nukentėjusiojo ir kažkokios moters vyksta konfliktas, moteris stipriai tranko nukentėjusiajam per veidą. K. A. teigimu, be jokio žodinio konflikto, nukentėjusysis priėjo prie jų, pasakė, kad juos išjungs ir spyrė jo draugui M. K., ko pasėkoje jis nukrito, bet greitai atsikėlė. M. K. bandė muštis su nukentėjusiuoju, tačiau jis pasakė jiems nesimušti, nes yra kameros. Nukentėjusysis nuo jų nuėjo vėl prie moters, su kuria toliau kalbėjo, ranka rodydamas į juos. Po kurio laiko vėl ėjo link jų, ėjo agresyviai, pakėlęs rankas su kumščiais. K.. A. nurodė, kad atsitraukė pusę žingsnio atgal, pamatė, kad nukentėjusiojo pozicija nepasikeitė, jis kaip ėjo taip ėjo link jo todėl sudavė jam vieną smūgį kumščiu dešine ranka į dešinę žandikaulio pusę. Po smūgio nukentėjusysis nukrito vidurį gatvės ant žemės. Kaltinamojo teigimu, iki trenkiant nukentėjusiajam, pastarasis neatliko jokių fizinių smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, tik grasino rankomis su kumščiais. K. A. pripažino, kad trenkė vieną smūgį, teigė, kad norėjo išvengti sužalojimų todėl gynėsi būtinąją gintimi. Nuo kokių konkrečiai nukentėjusiojo veiksmų gynėsi, kaltinamasis nurodyti negalėjo, tačiau jo teigimu, grėsmė kilo tada, kai nukentėjusysis užpuolė jo draugą M. K..
2.3. Kaltinamojo K. A. iki suduoto nukentėjusiajam smūgio nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytoju apklaustas M. K., kuris teisiamajame posėdyje 2024-05-07 parodė, kad 2023-06-11 tarp 4 ir 5 valandos ryto su K. A. išėjo iš klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) g. Klube jokių konfliktų neturėjo, lauke stovėjo konfliktuojantis žmogus, kuris agresyviai elgėsi, piktžodžiavosi su dviem moterimis, o jos trankė jam per veidą. Tada prie jų buvo priėjęs, rėkavo, neadekvačiai elgėsi, kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Buvo ne vieną kartą priėjęs prie jų, sakė „išjungsiu tave“. Jie su K. A. vieną kartą jam pasakė „eik“ ir nukentėjusysis atsikabino, tačiau po to vėl priėjęs pastūmė M. K. ir šis nukrito, bet atsistojo ir nekreipė dėmesio. Taigi, kaip matyti, nukentėjusiojo veiksmais liudytojui M. K. jokie sužalojimai padaryti nebuvo ir jo elgesio bei veiksmų M. K. nevertino kaip realaus pavojingo kėsinimosi savo ar kaltinamojo K. A. atžvilgiu.
2.4. Teismo išvada, jog kaltinamasis K. A. veikė būtinosios ginties ribose iš esmės grindžiama vaizdo įrašuose užfiksuotų įvykio aplinkybių analize ir kaltinamojo K. A. parodymais bei situacijos vertinimu, kurie negali būti laikomi nešališkais, kadangi galimai buvo formuojami laikantis gynybos pozicijos, o ne objektyvumo. Pažymėtina, kad viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu K. A. savo kaltę neigė, teigdamas, kad jo veiksmai buvo būtinoji gintis. Duodamas parodymus K. A. patvirtino, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, po kurio jis nugriuvo, teigė, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis, tačiau negalėjo nurodyti konkrečių nukentėjusiojo veiksmų, nuo kurių jis gynėsi. Pažymėtina, ir tai kad iš 2024-09-12 posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamasis teikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir su tuo susijusius dokumentus. Taigi, teisminio proceso metu pateikęs prašymą dėl laidavimo, kuris nesant visų būtinų sąlygų, šiuo atveju negalėjo būti taikytas, K. A. vis dėl to pripažino savo kaltę dėl nesunkaus nukentėjusiojo A. B. sveikatos sutrikdymo, nors iki tol savo kaltę neigė.
2.5. Pagal teismų praktiką, prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373/2010). Būtinosios ginties institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimusi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-173/2011). Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/20I0, 2K-7-313/2012, 2K-275/2013, 2K-467/2013, 2K- 492/2014, 2K-71-895/2018, 2K-207-1073/2018).
2.6. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pagrįsti K. A. veiksmuose būtinosios ginties situaciją pažymėjo, kad nukentėjusysis ne vieną kartą puolė kaltinamąjį, ypač jo draugą, sudavė smūgius koja, bandė suduoti rankomis, tačiau merginos ir paties kaltinamojo veiksmais situacija buvo suvaldyta ir nukentėjusiojo inicijuojamas konfliktas bei smurtinis elgesys nebesitęsė. Be to, nors kaltinamasis nurodė, kad jo vertinimu grėsmė kilo nuo to momento, kai nukentėjusysis trenkė jo draugui, tačiau kaip jau minėta, remiantis bylos duomenimis ir paties liudytojo M. K. parodymais, jam jokie sužalojimai padaryti nebuvo, jis pats jokios grėsmės iš nukentėjusiojo pusės nejautė, nukritęs iš karto atsistojo ir nekreipė dėmesio, iš vaizdo įrašų matyti, kad po to, kai nukentėjusysis nueina nuo liudytojo ir kaltinamojo, jie toliau stovi 2-3 metrų atstumu nuo nukentėjusiojo ir kalbėdamiesi stebi pokalbi vykstantį tarp nukentėjusiojo ir merginos. Kaltinamasis nusiima džemperį/striukę ir laiko abiem rankom priešais save. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad jokios realios grėsmės kaltinamajam nėra.
2.7. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad prieš eilinį kartą puldamas kaltinamąjį ir jo draugą, nukentėjusysis smurtavo ir prieš merginą, sugriebdamas jai už plaukų, kas sukėlė neslepiamą šalia klubo stovėjusių lankytojų nuostabą bei apskritai nukentėjusiojo elgesys buvo stebėtas ir kitų klubo lankytojų, stovėjusių šalia įėjimo į klubą. Galimai nukentėjusysis konflikto su moterimi metu sugriebęs ją už plaukų ir atkreipė visų šalia stovėjusių žmonių dėmesį, bet kaip matyti iš vaizdo įrašų nei pati moteris, nei aplink esantys žmonės, nors ir nustebę dėl tokio nukentėjusiojo elgesio, tačiau jokios realios grėsmės dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų nejautė.
2.8. Teismo nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis buvo stipriai neblaivus ir dėl agresyvaus elgesio išprašytas iš klubo, bei jo fizinės savybės nėra pagrindas išvadai, kad agresyvaus nukentėjusiojo veiksmai kėlė konkrečiu atveju kaltinamajam realią grėsmę, kurios buvo galima išvengti tik besiginant ir suduodant nukentėjusiajam vieną smūgį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad būtinosios ginties institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 336/2008, 2K-173/2011).
2.9. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio duomenų visumos, K. A. kaltė šiuo atveju įrodyta tiek jo parodymais teisminio nagrinėjimo metu, kad jis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, po kurio jis nugriuvo ant grindinio ir griuvimo metu susižalojo koją. Taip pat liudytojų parodymais, specialisto išvada bei išvadą pateikusios ekspertės parodymais teisme, vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotas įvykis, o būtent kaip kaltinamasis nusiima džemperį ar striukę ir kažką kalba būdamas 2-3 m. atstumu nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis tuo metu kalbasi su moterimi, tada pasisuka ir eina lik kaltinamojo iškėlęs rankas ir judindamas jomis į šonus, o kaltinamasis suduoda vieną smūgį į veido sritį.
2.10. Taigi, klaidingai vertindamas byloje nustatytas faktines įvykio aplinkybes, teismas padarė nepagrįstas išvadas apie tai, kad nukentėjusiojo veiksmai buvo tiek pavojingi, kad K. A. turėjo teisę į būtinąją gintį. Tokiu būdu darytina išvada, kad nuosprendyje išdėstytos pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei nutraukdamas baudžiamąją bylą K. A. atžvilgiu teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 28 str. nuostatas. Teismas skundžiamu nuosprendžiu neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, įžvelgdamas K. A. veiksmuose būtinosios ginties sudėtį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
2.11. Prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-11 nuosprendį. K. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
3. Nukentėjusiojo A. B. apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai.
3.1. 1. Apeliaciniame skunde aprašoma kaip nukentėjusysis interpretuoja vaizdo įrašą:
3.1.1.1. 03:50:25 val., kai A. B. išeina iš naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ ir praeidamas pro K. A. šį užkliudo į ką pastarasis praėjęs pro A. B., staigiai atsistoja į kovinę padėtį ir imituodamas smūgius, keletą jų suduoda į orą. Iš tokių K. A. veiksmų aiškiai matyti, kad šis nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu yra nusiteikęs priešiškai;
3.1.1.2. 04:02:25 val. K. A. pirštais kažką rodo į A. B. ir kažką rėkia;
3.1.1.3. 04:02:54 val. A. B. nueinant nuo K. A., šis atsistojęs į kovinę padėtį, koja bando spirti A. B. į nugarą, taip toliau provokuodamas konfliktą;
3.1.1.4. 04:03:53 val. K. A. draugas M. K. spiria A. B. į nugarą;
3.1.1.5. 04:04:04 val. M. K. toliau provokuoja konfliktą, priešais A. B. atsistojęs į kovinę padėtį kilnoja kojas;
3.1.1.6. 04:04:45 val. K. A. ir jo draugas M. K., tariasi kaip daugiau išprovokuoti ir pakenkti nukentėjusiajam A. B.. Net ir skundžiamo nuosprendžio 3.1. p. pabaigoje pripažįstama, kad 04:05:23 val. M. K. stovi besikalbančiam su moterimis A. B. iš kairės, nusisuka nugara ir jį provokuoja, pro A. B. praeina pašalinis vyras ir A. B. į jį nereaguoja. Visą tą laiką prie įėjimo į klubą stovi ir kalbasi dvi porelės, du vyrai, dvi moterys. A. B. jokio dėmesio į juos nekreipia ar kokio kito elgesio į juos nukreipęs nebuvo. Tai akivaizdžiai rodo, kad A. B. nebuvo nusiteikęs priešiškai kitų asmenų atžvilgiu, ir tik K. A. ir jo draugo buvo provokuojamas prieiti arčiau jų;
3.1.1.7. 04:06:23 val. K. A. nusivelka striukę, o jo draugas M. K. pradeda kažką rėkti A. B.. Šis atsisuka į M. K., pradeda eiti link jo. A. B. priėjus per porą žingsnių iki M. K. ir šiam nukreipus A. B. dėmesį į jį, K. A. stovėdamas A. B. iš kairės staigiu judesiu suduoda smūgį, ko pasėkoje nukentėjusysis tiesiai stačia galva griūna ant kelio važiuojamosios dalies. A
3.1.1.8. 04:08:49 val. K. A., nesiėmęs jokių atsargumo priemonių, kaip kažkokį maišą, bando pakelti A. B.. Iš kameros vaizdo įrašo tuo metu dar nėra matyti, kad A. B. patyrė atvirą dešinės kojos lūžį, o ji pasodinus dar nėra matoma kraujo dėmė, toje vietoje kur šis gulėjo. Nukentėjusysis buvo pasodintas, nenatūralioje pozoje, užlaužtomis kojomis. Iš to galima būti teigti, kad K. A. ne tik kad sudavė smūgį, taip sulaužydamas jam žandikaulį, bet bandydamas neatsargiai nukentėjusįjį pasodinti, sugebėjo jam savo veiksmais padaryti atvirą kojos lūžį;
3.1.1.9. 04:09:45 val. K. A. palieka nepatogioje pozoje A. B. gulėti gatvės važiuojamosios dalies pakraštyje;
3.1.1.10. 04:12:56 val. K. A. atsitraukia nuo A. B., palikdamas jį vieną gulėti gatvės važiuojamosios dalies pakraštyje;
3.1.1.11. 04:17:08 val. K. A. su naktinio klubo apsauginiais kartu rūko ir juokauja ir net nesiruošia prieiti prie nukentėjusiojo. Iš įrašo akivaizdžiai matyti, kad K. A. savo veiksmuose neįžvelgia nieko blogo, o net priešingai kitų akyse bando pasirodyti nugalėtoju. Taip pat iš šio įrašo matyti, kad K. A. santykiai su naktinio klubo apsauga yra geri, jie pažįstami ne pirmą dieną, todėl vadovautis naktinio klubo apsaugos darbuotojų parodymais negalima, kadangi jie nėra objektyvūs;
3.1.1.12. 04:32:30 val. K. A. ir toliau juokauja ir net nebando padėti nukentėjusiajam, laikosi nuošaliai, kol nukentėjusysis greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežamas.
3.1.2. Apelianto nuomone, iš aukščiau nurodytų vaizdo kamerų įrašų matyti, kad jokio pavojingo kėsinimosi nei į K. A., nei į jo draugą M. K. nebuvo. Priešingai šie asmenys nuo 03:50:50 val. kai buvo užfiksuoti išeinantys iš naktinio klubo, nepaleido A. B. iš savo akiračio visaip jį terorizuodami. K. A. puikiai suprato, kad su draugu M. K. turi fizinę persvarą prieš vieną vos ant kojų pastovintį A. B.. Todėl K. A. parodymai pirmosios instancijos teisme, kad jie su draugu M. K. matė sau kylančią grėsmę iš A. B. pusės, neatitinka tikrovės.
3.2.1. K. A. ir jo draugas M. K. sako netiesą, kad nuo 03:50:25 val. kai išėjo į lauką, laukė taksį, nes joks taksi jų paimti taip ir neatvažiavo, kaltinamasis su draugu taip pat nepasinaudojo prie klubo laukiančių laisvų taksi paslaugomis. Vadinasi, K. A. su draugu iš klubo išėjo specialiai tam, kad išprovokuoti konfliktą su A. B..
3.2.2. K. A. parodymai prieštaringi. Pirma nurodė, kad išėjęs į lauką laukė taksi automobilio (nuosprendžio 2 p.). Vėliau, atsakydamas į klausimą, kodėl prieš suduodamas smūgį nusivilko striukę, atsakė, kad buvo vasara, šilta ir taip sutapo (nuosprendžio 3.3.1. p.). Vėliau nurodė, nusivilko striukę, nes nenorėjo sėsti su ją į automobilį. Turėjo atvažiuoti „BMW“ taksi (nuosprendžio 14.2 p.).
3.2.3. Iš vaizdo įrašo matyti, kad joks taksi automobilis neatvažiavo, K. A. parodymai apie tai, kodėl jis nusivilko striukę prieštaringi, o tai reiškia, kad nusivilkdamas striukę, jis iš anksto ruošėsi konfliktui su A. B. ir turėjo išankstinė tyčią jį sužaloti.
3.3. 3 Nukentėjusysis A. B., kuris vos laikėsi ant kojų nekėlė jokios grėsmės dviem praktiškai blaiviems asmenims, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavęs būtinosios ginties situaciją, priėmė neteisingą nuosprendį, pažeidė baudžiamojo proceso paskirtį dėl tinkamo įstatymo pritaikymo, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, o nekalto asmens lūkesčiai būtų pateisinti.
3.4. Dėl turtinės žalos atlyginimo.
3.4.1. Nukentėjusysis A. B. patyrė turtinę žalą. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti Anglijoje, (duomenys neskelbtini) jmonėje higienos darbuotoju. Darbovietėje A. B. buvo mokamas savaitinis darbo užmokestis, t.y. 2023-05-19 jam buvo sumokėta 845, 91 £, 2023-05-26 buvo sumokėta 745,61 £, 2023-06-02 buvo sumokėta 841,45 £. Mėnesinis darbo užmokestis sudarydavo 4632,52 £, t.y. 5113,15 Eur.
3.4.2. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis A. B. nedirbo nuo 2023-06-11 iki 2023-12-11. Per šešis mėnesius A. B. būtų gavęs 30 678,90 Eur pajamų iš darbo santykių. Nedarbingumo metu A. B. buvo išmokėta 3 600 Eur nedarbingumo pašalpa, todėl skirtumas tarp nukentėjusiojo negautų pajamų iš darbo santykių, atskaičius gautą 3 600 Eur išmoką sudaro 27 078,90 Eur turtinė žala, kurių nukentėjusysis negavo dėl K. A. kaltės. Visi įrodymai pateikti byloje.
3.4.3. Be to, dėl K. A. nusikalstamos veikos, A. B. buvo sulaužytas ir operuotas žandikaulis ir tvarkyti išmušti dantys, ko pasėkoje buvo padaryta dar 1400 Eur žala. Visi įrodymai pateikti byloje.
3.5. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
3.5.1. Dėl aukščiau nurodytų K. A. veiksmų A. B. patyrė fizinį skausmą, kurį laiką buvo netekęs sąmonės, voliojosi ant važiuojamosios kelio dangos su sulaužytu žandikauliu ir atviru kojos lūžiu. Tiek nukentėjusiojo galvoje, tiek veide, tiek kitose kūno vietose, tiek kojoje atsirado padarytos žaizdos. Nukentėjusysis pasijuto visiškai psichologiškai ir dvasiškai palaužtas, tas gerai yra matoma iš vaizdo kameros įrašo.
3.5.2. A. B. ne tik patyrė fizinį skausmą, bet patyrė ir dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, bei pasijautė labai pažeidžiamas. Nukentėjusysis iki šiol jaučia didžiulį skausmą ir išgyvenimus dėl sumušimo. Nukentėjusysis iki šiol negali atsigauti po įvykio, jaučia nervinę įtampą, liūdesį.
3.5.3. Dėl K. A. veiksmų dėl kurių A. B. patyrė tiek fizinį, tiek ir psichologinį skausmą, jis iki šiol jaučia neigiamas pasekmes, t. y. emocinės būklės nestabilumą, nerimo priepuolius. Minėtos pasekmės yra ilgalaikės, nes K. A. veiksmai parodė A. B. pažeidžiamumą visuomenėje.
3.5.4. K. A. veiksdmais sukeltos pasėkmės yra ilgalaikio pobūdžio ir labai skaudžios. Dėl patirto emocinio šoko bei dvasinių išgyvenimų Pabogėjo nukentėjusiojo fizinė sveikata. Atsižvelgiant į visus patirtus išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, bei skausmus, viso savo gyvenimo pasikeitimą į blogąją pusę nukentėjusysis neturtinę žalą vertina 10 000 Eur.
3.5.5. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, galima daryti išvadą, jog dėl K. A. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis patyrė didelį stresą, kurio pasekmių ateityje jis negali numatyti. Nukentėjusiojo išgyvenimų neįmanoma kompensuoti reikalaujamomis sumomis, tačiau taip, bent jau iš dalies, galėtų būti užtikrintas teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų laikymasis ir bent iš dalies atlyginta patirta žala. Atsižvelgiant į tai, jog neturtinės žalos objektyviai neįmanoma atlyginti visiškai, manytina, jog prašoma neturtinės žalos suma, atsižvelgiant į patirtus išgyvenimus, yra pagrįsta ir laikytina minimalia suma esamoje situacijoje.
3.5.6. K. A. nukentėjusiojo neatsiprašė, nukentėjusiajam gulint ant grindinio, jokios pagalbos nesuteikė. Susidariusi situacija K. A. linksmino, jis jautėsi didvyriu, nugalėtoju. Į tokį K. A. požiūrį taip pat būtina atsižvelgti vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį bei skiriant Kaltinamajam bausmę.
3.6. Prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-11 nuosprendį.
3.6.1. K. A. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir skirti bausmę.
3.6.2. Priteisti A, B. naudai iš K. A. 28 478,90 Eur turtinei žalai atlyginti, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir motyvai
4.1. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad realaus pavojingo kėsinimosi K. A. atžvilgiu nebuvo, nes byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis būtent kaltinamojo atžvilgiu atliko kokius nors smurtinius veiksmus, kurių metu buvo kilęs pavojus jo sveikatai ar gyvybei ar sukeltas fizinis skausmas (2.1. p.). Tuo metu, kai K. A. sudavė smūgį nukentėjusiajam A. B., pastarojo konfliktas su K. A. draugu M. K. jau buvo pasibaigęs, o pats M. K., nors ir buvo nugriuvęs, nevertina konflikto kaip pavojingo kėsinimosi savo ar kaltinamojo K. A. atžvilgiu. Tai, kad konfliktas buvo pasibaigęs, liudija ir K. A. elgesys iš kurio matosi, kad jis jokio grėsmės nejaučia - jis nusivelka striukę, laiko ją rankose, stovi atsipalaidavęs (2.3., 2.4. p.). Vaizdo įrašus ir K. A. parodymus teisme, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, paneigia jo prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame jis savo kaltę pripažįsta (2.4. p.). Tai, kad nukentėjusysis dėl netinkamo elgesio klube buvo iš jo išprašytas, o lauke tampė merginą už plaukų, šokiruodamas aplinkinius tai nieko tokio, nes niekas realios grėsmės dėl to nepajuto, o teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad būtinosios ginties institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (2.8., 2.9. p.).
4.2. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį iš esmės tais pačiais pagrindais, kaip ir prokuroro skunde, bet to dar papildomai nurodoma, kad K. A. veiksmus reikia vertinti kaip būtinosios ginties provokaciją, t. y. tokius veiksmus, kai asmuo tyčia provokuoja kito asmens pavojingo kėsinimosi veiksmus, vėliau siekdamas tariamos gynybos pretekstu padaryti žalą. Anot apelianto, provokaciją liudija šie duomenys: 03:50:25 val., K. A., prasilenkęs su iš klubo išeinančiu A. B. atsistoja į kovinę poziciją; 04:02:25 val. kažką rėkia A. B.; 04:02:54 K. A. bando įspirti A. B.; 04:03:53 val. M. K. spiria A. B. į nugarą; 04:04:04 M. K. atsistojęs prieš A. B. į kovinę poziciją kilnoja kojas; 04:04:45 K. A. ir M, K. tariasi kaip daugiau išprovokuoti A. B.; 04:06:23 K. A. nusivelka striukę, M. K. rėkia A. B., šiam artėjant atsitraukia į šoną taip nukreipdamas dėmesį ir tuo pasinaudojęs, K. A. suduoda nukentėjusiajam smūgį). Tai, kad K. A. su draugu prie klubo liko tik tam, kad išprovokuoti A. B. būtinai ginčiai liudija faktas, kad joks jų žodžiais kviestas taksi, pasiimti taip ir neatvažiavo (3.1.2. -. 3.2.3. p.). A. B. nekėlė jokios grėsmės K. A., nes jis buvo su draugu ir abu buvo praktiškai blaivūs, o A. B. – visiškai girtas ir vos pastovėjo ant kojų (3.3.3. p.).
Apeliaciniai skundai atmestini.
5.1. Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 str. 2 d.). Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73- 495/2022).
5.1.1. Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai: 1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pavyzdžiui, gali būti pradėta naudoti fizinė jėga, smurtas; užpuolikas gali veikti su įrankiais ar be jų) ir 2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Šiuo atveju reali grėsmė vertinama atsižvelgiant į tai, kiek ginamoms vertybėms gresiantis pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis (pavyzdžiui, tai gali būti ginklo išsitraukimas, peilio atlenkimas, besiginančiojo apsupimas kitų asmenų). Asmuo, manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iš esmės gali gintis (o dažnai ir privalo pradėti gintis) nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančio asmens smūgio besiginantysis gali netekti galimybės gintis. Nebūtų logiška visada reikalauti sulaukti pirmojo smūgio ir tik nuo to momento konstatuoti, kad kėsinimasis yra akivaizdus ir prasidėjęs (kasacinės nutartys Nr. 2K-416-942/2016, 2K-45-719/2022).
5.1.2. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).
5.1.3. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 194-387/2021).
5.1.4. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022).
5.1.5. Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193- 648/2022).
6. Abiejuose apeliaciniuose skunduose ignoruojamos bylos aplinkybės, susijusios su K. A. ir A. B. konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo, jų tarpusavio santykiais, elgesiu prieš nusikaltimo padarymą. Šis kontekstas yra svarbus vertinant 5.1. p. nurodytas aplinkybes.
6.1. Klubo apsaugos darbuotojas A. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad klubo darbo metu, jau paryčiais, į jį kreipėsi 3 skirtingi lankytojai su skundais, kad apačioje kabinėjasi prie lankytojų ir siautėja agresyvus vyras. Tai buvo žymiai aukštesnis už liudytoją, kurio ūgis 1,80 m. vyras ilgomis rankomis. Paprašius palikti klubą, jis atsisakė, savo agresiją nukreipė į liudytoją, iškoliojo necenzūriniais žodžiais, žadėjo „išjungti“, atleisti iš darbo. Žingsnis po žingsnio visgi šį lankytoją pavyko išprašyti iš klubo (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 12 p.). Liudytojo A. K. parodymus patvirtina kitas klubo apsaugos darbuotojas R. G., kuris parodė, kad dirbant buvo kelių klientų nusiskundimų dėl A. B. elgesio (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 11 p.).
6.2.1. Vaizdo įrašo 03:50:20 – 03:50:31 val. A. B., išeidamas iš klubo prasilenkia su į klubą grįžtančiu K. A. ir prasilenkdamas dešinės rankos delnu suduoda pastarajam smūgį į kaktos sritį. K. A. neatsako, pavymui nueinančiam A. B. imituoja kelis smūgius ir grįžta į klubą.
6.2.2. Vaizdo įrašo 04:02:40 – 04:02:52 val. K. A. su M. K. stovi kelių žingsnių atstumu nuo A. B., aplink šlaistosi dvi apsvaigusios merginos. A. B., pakėlęs rankas į šonus, linguodamas artėja prie M. K. ir praeidamas kaire ranka nestipriai suduoda į veidą. K. A. nueinančiam A. B. imituoja smūgį į sėdmenis su koja.
6.2.3. Vaizdo įrašo 04:03:00 – 04:03:48 val. A. B. veržiasi vėl prieiti prie už kelių žingsnių stovinčių M. K. ir K. A., jį stabdo viena iš apsvaigusių merginų.
6.2.4. Nuo 04:03-49 iki 04:04:28 val. A. B., nepaisant tarpe stovinčios merginos, suduoda kaire koja smūgį M. K., nuo ko šis griūva, atsistoja, apsikeičia su A. B. keliais smūgiais, A. B. nueina. K. A. stovi šalia ir į konfliktą nesikiša.
6.2.5. Vaizdo įrašo 04:06:01 – 04:06:06 val. K. A. ir M. K. akivaizdoje A. B. kalbasi su viena iš apsvaigusių merginų, kaire ranka suima ją už plaukų, mergina atsakydama kaire ranka suduoda A. B. į veidą.
6.2.6. Vaizdo įrašo 4:06:24 – 04:06:45 val. K. A. nusivelka striukę, laiko ją rankose, M. K. stovi šalia. A. B. už kelių žingsniu nuo K. A. kalbasi su apsvaigusiom merginom, apsisuka, pakėlęs rankas ir linguodamas į šonus priartėja prie K. A.. K. A. suduoda dešine ranka A. B. į kairę žandikaulio pusę, A. B. griūna, K. A. atsitraukia.
6.2.7. Vaizdo įrašo 04:07:00 – 04:09:00 val. K. A. grįžta prie gulinčio A. B., bando jį pakelti.
7.1. Apeliaciniuose skunduose teisingai nurodoma, kad A. B. ir M. K. konfliktas (6.2.4. p.) bei įvykis, kuomet K. A. sudavė smūgį nukentėjusiajam (6.2.6. p.) yra skirtingi konfliktai. Pirmasis negali būti vertinamas kaip būtinosios ginties antruoju atveju pagrindas. Tačiau 6.2.6. p. aprašytas įvykis vertintinas kaip naujas ir savarankiškas, nuo pradžios iki galo užfiksuotas būtinosios ginties epizodas.
7.2. Pasikėsinimas buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. A. B. siautėjo naktiniame klube, dėl ko gauti ne mažiau kaip trijų lankytojų skundai, priešinosi apsaugos darbuotojui, jam grasino (6.1. p.); vos išėjęs pro klubo duris pirmam sutiktam žmogui, kuriuo buvo K. A., sudavė delnu į kaktos sritį (6.2.1. p.); po to, 15 minučių bėgyje K. A. akivaizdoje susimušė su jo draugu M. K., pargriovė pastarąjį kojos smūgiu (6.2.2. - 6.2.4. p.); K. A. akivaizdoje tąsė už plaukų moterį (6.2.5. p.). Nors ir neblaivus, A. B. buvo fiziškai pranašesnis tiek už K. A., tiek už jo draugą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis visa galva aukštesnis. Dėl savo fizinio pranašumo, sugebėjo suduoti smūgi koja M. K. ir jį tuo pargriauti net ir tuomet, kai tarp jų stovėjo moteris (6.2.4. p.). A. B. artėjo prie K. A. pakėlęs į šonus rankas, linguodamas į šonus (6.2.6. p.), tai yra jo laikysena buvo tokia pati, kokia buvo prieš suduodant smūgius M. K. (6.2.2. -6.2.4. p.). 15 minučių bėgyje A. B. 3 kartus prisiartino prie K. A. arba jo draugo ir visus tris kartus prisiartinimas pasibaigė A. B. smūgiais K. A. arba jo draugui. Todėl K. A. visiškai pagrįstai galėjo manyti, kad ir ketvirtą kartą viskas baigsis tuo pačiu. Įvertinus visą paminėtą kontekstą, K. A. nukentėjusiojo veiksmų kurie prasidėjo, kai pastarasis pasisuko į K. A. pusę, pakėlė rankas ir linguodamas į šonus pradėjo artėti prie pastarojo, negalėjo vertinti niekaip kitaip, o tik kaip prasidėjusį pavojingą, realų ir akivaizdų pasikėsinimą panaudoti fizinį smurtą.
7.3. Prokuroro apeliaciniame skunde kiekvienas iš A. B. įžūlaus, provokuojančio elgesio epizodas menkinamas, ir vertinamas izoliuotai. Teigiama, kad M. K. A. B. smurto prieš save nevertino kaip realaus ir pavojingo kėsinimosi (2.3. p.). Moters tąsymo už plaukų nei pati moteris nei aplinkiniai per daug nesureikšmino (2.7. p.). Teisėjų kolegija tokį įrodymų vertinimą atmeta, nes išvadą apie A. B. pavojingą, realų ir akivaizdų pasikėsinimą prieš K. A. turi būti daroma, ne vertinant įzoliuotus nukentėjusiojo įžūlaus elgesio epizodus, bet jų visumą, nurodyta 7.1. p., jų intensyvumą. Prokuroro apeliaciniame skunde išvada apie tai, kad A. B. veiksmai prieš M. K. nebuvo realūs ir pavojingi, neteisingai grindžiama subjektyviu paties M. K. vertinimu, nors iš objektyvių duomenų – vaizdo įrašo matyti, kad A. B. veiksmai prieš M. K. buvo ir realūs ir pavojingi jau vien dėl to, kad prieš liudytoją nukentėjusysis pavartojo realų fizinį smurtą sukėlusį pasekmes – liudytojo griuvimą ir galimai – fizinį skausmą. Be to, skunde visiškai ignoruojami A. B. agresyvaus elgesio naktiniame klube faktas ir faktas, kad jis be jokios priežasties sudavė K. A. smūgį delnu į kaktą.
7.4. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad jokios realios grėsmes, o vadinasi ir sąlygų būtinajai ginčiai nebuvo, nes K. A. prieš įvykį nusiėmė striukę ir stovėjo atsipalaidavęs, nepasiruošęs jokiam konfliktui (2.6. p.). Šis argumentas atmetamas, nes prokuroro skunde tokie K. A. veiksmai siejami su ankstesniu A. B. ir M. K. konfliktu (6.2.4. p.), gi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vėlesnis pavojingas pasikėsinimas prieš K. A. prasidėjo ankstesniam pasibaigus ir po to, kai jis nusivilko striukę (7.2. p.).
7.5. Prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis būtent kaltinamojo atžvilgiu atliko kokius nors smurtinius veiksmus, kurių metu buvo kilęs pavojus jo sveikatai ar gyvybei ar sukeltas fizinis skausmas (2.1. p.). Priešingai nei teigiama prokuroro skunde, tokie veiksmai buvo. Pirmas darbas, kurį padarė A. B. išprašytas iš naktinio klubo būtent ir buvo tai, kad jis be jokios priežasties sudavė K. A. delnu į kaktos sritį (6.2.1. p.).
7.6. Abiejuose apeliaciniuose skunduose K. A. kaltė grindžiama jo prisipažinimu išdėstytu 2024-09-12 prašyme atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 2, b.l. 149-150). Šiame prašyme K. A. nurodo, kad prisipažįsta kaltu, nors anksčiau galvojo, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis. Įrodymai turi būti vertinami ir atskirai ir visumoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021, 2K-36-387/2025). Atskirai vertinant K. A. prašymą akivaizdu, kad jis pateiktas ne laisva kaltinamojo valia, bet siekiant sukurti dirbtinę situaciją, kai yra galimas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra savo kaltės pripažinimas (BK 40 str. 3 d. 2 p.). Antra, net ir formaliai pripažindamas savo kaltę šiame pareiškime, K. A. nekeičia savo parodymų, kuriuos davė ankstesnių apklausų pirmosios instancijos metu esmės, o tik nurodo, kad sutinka su kitokiu savo veiksmų teisiniu vertinimu, kas yra jau ne fakto, bet teisės dalykas. Vertinant šį pareiškimą kitų bylos duomenų kontekste, jie prieštarauja visumai duomenų, kurie išdėstyti 7.2. p. ir nekelia jokių abejonių, kad būtinosios ginties sąlygos egzistavo. Todėl 2024-09-12 K. A. prašymas vertinant jį atskirai ir visumoje su kitais bylos duomenimis, negali būti laikomas jo kaltės įrodymu, paneigiančiu objektyviai egzistavusią būtinosios ginties situaciją.
7.7. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde keliamas būtinosios ginties situacijos provokavimo klausimas. Teigiama, kad K. A. su draugu tyčia provokavo A. B. pavojingo kėsinimosi veiksmus, vėliau siekdami tariamos gynybos pretekstu padaryti žalą nukentėjusiajam. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta.
7.7.1. Jokio išankstinio K. A. agresyvumo A. B. atžvilgiu nėra. Tai kas nukentėjusiojo apeliaciniame skunde vadinama K. A. užkliudymu (3.1.1.1. p.), iš tiesų yra akivaizdžiai tyčinis, provokuojantis paties nukentėjusiojo smūgis K. A. delnu į kaktą. Nepaisant to, K. A. į šią provokaciją niekaip neatsako. Tiesa, prasilenkęs imituoja kelis smūgius į A. B. pusę, tačiau tai yra akivaizdžiai emocinė reakcija, net neskirta A. B., nes jis tuo metu tolsta atsukęs nugarą į K. A. (6.2.1. p.). Iki pat smūgio A. B. į žandikaulį sudavimo, K. A. nė pirštu nebuvo prisilietęs prie nukentėjusiojo, nepaisant net kelių pastarojo provokacijų.
7.7.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad po kelių minučių K. A. atsistojęs į kovinę padėtį vėl neva bando įspirti A. B. į nugarą taip provokuodamas konfliktą (3.1.1.3. p.). Tačiau nutylima, kas sukėlė tokią emocinę K. A. reakciją, o sukėlė ją vėl A. B. veiksmai – tai yra jo smūgis K. A. draugui į veidą (6.2.2. p.). Taigi provokatorius ir šiuo atveju yra ne K. A., bet pats nukentėjusysis. Nėra pagrindo išvadai, kad K. A. bandė eskaluoti šį konfliktą, nes jo smūgis nukentėjusiajam į nugarą vėl tik imituojamas, o pats nukentėjusysis vėl jo nematė, nes buvo atsukęs nugarą (6.2.2. p.). Pažymėtina, kad A. B. ir M. K. muštynių metu, nepaisant to, kad jo draugas buvo nugriuvęs, K. A., į muštynes nesikiša, kas rodo, kad jis nusiteikęs taikiai ir neturi ketinimų smurtauti prieš A. B. (6.2.4. p.).
7.7.3. Jei prokuroro skundę teigiama, kad nusivilkdamas striukę K. A. įrodo, kad konfliktas jau pasibaigė, tai nukentėjusiojo apeliaciniame skunde teigiama, kad tie patys K. A. veiksmai reiškia jo pasirengimą smurtauti prieš nukentėjusįjį. Tokie nukentėjusiojo skundo argumentai nelogiški, nes rankoje laikoma striukė galėjo tik trukdyti galimo konflikto atveju. Tai rodo, kad K. A. iš tiesų buvo nusiteikęs taikiai ir konfliktui nesiruošė.
7.7.4. Priešingai nei teigiama skunde (3.1.1.8.- 3.1.1.9. p.), K. A. neturėjo tyčios padaryti A. B. kuo didesnę fizinę žalą, nes praėjus 15 sekundžių pats priėjo prie nukentėjusiojo, ėmė jį kelti, kaip išmanydamas teikti pagalbą, pats iškvietė policiją ir medicininę pagalbą. Tai yra ėmėsi visų priemonių padėti nukentėjusiajam.
7.7.5. Nukentėjusiojo skundo argumentai, kad K. A. su draugu žodžiais ir gestais provokavo būtinosios ginties situaciją (3.1.1.2., 3.1.1.6. p.), atmetami. Nesant garso įrašo, nėra galimybės nustatyti ką ir kaip K. A. ir M. B. sakė vienas kitam. Iš K. A. ir A. B. mimikos, kūno kalbos matyti, kad kažkoks bendravimas vyko ir galimai nepagarbus, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nepagarbūs, net necenzūriniai žodžiai ar gestai negali būti vertinami kaip būtinosios ginties provokavimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-416-942/2016).
7.8. K. A. gynybos būdas atitiko nukentėjusiojo ankstesnės agresijos prieš K. A. pobūdį, kai jis prieš tai sudavė pastarajam delnu smūgį į kaktą ir ankstesnės agresijos prieš M. K. pobūdį, kai nukentėjusysis irgi sudavė pastarajam smūgius rankomis ir kojomis. K. A. sudavė vieną vienintelį smūgį kumščiu, tai yra mažiausiai, ką galėjo padaryti K. A. gindamas save. Asmuo, manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iš esmės gali gintis (o dažnai ir privalo pradėti gintis) nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančio asmens smūgio besiginantysis gali netekti galimybės gintis. Nebūtų logiška visada reikalauti sulaukti pirmojo smūgio ir tik nuo to momento konstatuoti, kad kėsinimasis yra akivaizdus ir prasidėjęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416-942/2016).??? ??? 2K-45-719/2022). Po pirmo ir vienintelio suduoto smūgio nukentėjusiajam nugriuvus, K. A. atsitraukė, bet praėjus vos 15 sekundžių grįžo ir ėmė teikti pagalbą taip, kaip mokėjo, pats telefonu iškvietė medicininę pagalbą. Tokius K. A. veiksmus teisėjų kolegija vertina kaip atitinkančius kėsinimosi pavojingumą ir būtinosios ginties ribų peržengimo požymių neįžvelgia.
8. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, teisingai nustatytos visos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos. Nutraukus baudžiamąja bylą BK 28 str. numatytu pagrindu, civiliniai ieškiniai pagrįstai palikti nenagrinėtais (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo A. B. apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.