- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-12
- Bylos Nr.
- e2YT-6304-1230/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00314-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- T. G., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. (V. G.) pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, suinteresuoti asmenys T. G. (T. G.), Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. G. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės O. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su O. R., po santuokos sudarymo jai suteikta pavardė „G.“. Santuokos metu susilaukė sūnaus T. G. (T. G.). Sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties liko palikimas – mirusiajai priklausantys asmeniniai daiktai (drabužiai, fotonuotraukos, vestuvinis žiedas), kilnojamasis turtas, kurį sutuoktiniai įsigijo santuokos metu, sutuoktinės vardu „Swedbank“, AB atidaryta banko sąskaitą. Pareiškėjas teigia, kad per tris mėnesius po sutuoktinės mirties pradėjo naudotis, valdyti ir disponuoti palikėjos turtu, t. y. priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, tačiau oficialiai palikimo priėmimo fakto neįformino. Pareiškėjas pažymi, kad jam niekada nekilo abejonių, kad jis yra kilnojamojo turto, likusio po sutuoktinės mirties savininkas, palikėjos turto niekada nebuvo atsisakęs, sutuoktinę globojo iki mirties, teikė jai materialinę paramą, pirko vaistus. Mirus sutuoktinei ją palaidojo, pastatė paminklą ir pasiėmė likusį kilnojamąjį turtą savo žinion.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie palikėjos O. G. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nebuvo ir nėra pradėta, duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškime išdėstytas aplinkybes, neturi.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos O. G. palikimo perėjimą valstybei. Duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį O. G. turto
priėmimą valdyti, neturi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. G. atsiliepime su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad po mamos O. G. mirties (duomenys neskelbtini d.) tėvas V. G. ėmėsi visų veiksmų, susijusių su palikimo priėmimu, t. y. liko gyventi tame pačiame būste, naudojosi buitiniais prietaisais, baldais, pasiėmė šeimos fotonuotraukas, mamos vestuvinį žiedą. V. G. organizavo mirusiosios laidotuves, pastatė paminklą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. G. ir O. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus T. G.. O. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Po palikėjos mirties liko santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas: buitinė technika, baldai, namų apyvokos daiktai, taip pat palikėjos asmeniniai daiktai ir jos vardu „Swedbank“, AB atidaryta banko sąskaita. Pagal valstybės registrų duomenis palikėja nekilnojamojo turto neturėjo, šeima gyveno pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste.
Pareiškėjas nurodė, kad po sutuoktinės mirties liko gyventi tame pačiame būste, naudojosi likusiais kilnojamaisiais daiktais (baldais, buitine technika, namų apyvokos daiktais) ir juos prižiūrėjo, pasiėmė sutuoktinės asmeninius daiktus, šeimos fotonuotraukas. Rūpinosi sutuoktinės laidotuvėmis, pastatė paminklą. Šias aplinkybes atsiliepime patvirtino ir pareiškėjo sūnus T. G., byloje dalyvaujantis suinteresuotu asmeniui.
Byloje esantis 2024 m. gruodžio 17 d. Šalčininkų rajono 3-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla, po O. G. mirties (mirė (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ąjame notaro biure nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. gruodžio 17 d. užvesta nebuvo. Pagal Testamentų registro išrašą Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos O. G. palikimo priėmimo faktų. Palikėjos ir pareiškėjo sūnus T. G. su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį O. G. turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, atsiliepime į pareiškimą taip pat nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie palikėjos O. G. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nebuvo ir nėra pradėta.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad V. G. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią priimti savo sutuoktinės O. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Todėl yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G. priėmė savo sutuoktinės O. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.