- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-20
- Bylos Nr.
- eB2-192-569/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00042-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. Š.
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos mažosios bendrijos ,,Concrete masters‘‘ pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. Š. dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja LMB ,,Concrete masters‘‘ prašo pripažinti LMB ,,Concrete masters‘‘ bankrotą tyčiniu, nustatyti, kad D. Š. yra asmuo kaltas dėl MB „Concrete masters“ tyčinio bankroto.
2. Pareiškėjos atstovas nemokumo administratorius P. V. prašymą palaikė. Nurodė, kad teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi iškelta bankroto byla MB „Concrete masters“. Įmonė buvo nemoki – neturėjo nekilnojamojo turto, buvo areštuoti automobiliai, fiksuotos didelės skolos Valstybei bei socialinio draudimo fondui. Remiantis JANĮ 131 str. 1 d., bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei egzistuoja bent vienas iš šių faktų: 1 p. neperduoti dokumentai, turtas ar prisijungimai; 4 p. perkelta veikla į kitą juridinį asmenį; papildomai - vadovui jau yra apribota teisė eiti vadovo pareigas, kas rodo sisteminį ir pasikartojantį piktnaudžiavimą.
3. Buvęs įmonės vadovas D. Š. nevykdė teismo įpareigojimų: 2024-05-06 teismo nutartimi jis buvo įpareigotas perduoti įmonės dokumentus, turtą ir prisijungimus; jokių dokumentų ar turto administratoriui jis neperdavė; vengia bendradarbiauti, atsisako pateikti paaiškinimus dėl įmonės veiklos ar buhalterijos. Tai tiesioginis pažeidimas, kuris trukdo administratoriui vykdyti funkcijas, neleidžia kreditoriams įgyvendinti savo teisių, rodo sąmoningą siekį apsunkinti bankroto procesą.
4. Įmonė perkėlė veiklą į MB „Concrete master PRO“. Nauja įmonė įsteigta 2023-08-21, tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), veiklos pobūdis – statybų darbai – identiškas, 2024 m. duomenimis įmonė veikia aktyviai (6 darbuotojai). Akivaizdu, kad senosios įmonės veikla buvo perkelta į naują juridinį asmenį, galimai susijusį su buvusiu vadovu ar jo aplinka. Tai laikytina verslo tęstinumu kitame subjekte, nuslepiant prievoles kreditoriams – aiškus tyčinio bankroto požymis.
5. D. Š. jau yra apribota teisė eiti vadovo pareigas teismo nutartimi laikotarpiui nuo 2023-03-17 iki 2028-03-17. Nepaisant šio apribojimo, jis toliau vykdė faktinę vadovo funkciją MB „Concrete masters“ metu, kai įmonė buvo nemoki. Tai rodo sistemingą, sąmoningą įstatymų ignoravimą bei akivaizdų siekį tęsti veiklą neturint tam teisės. Tai ne tik pažeidžia teisės aktus, bet ir patvirtina tyčinių veiksmų modelį, dėl kurio buvo padaryta žala kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš D. Š. jau yra priteista žala bendrovei. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. spalio 31 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė bankrutuojančiai mažajai bendrijai „Concrete masters“ iš buvusio vadovo D. Š. 57 817,19 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad D. Š. neįvykdė savo kaip įmonės vadovo pareigų – neperdavė įmonės dokumentų, apskaitos registrų ir turto, nesudarė balanso bankroto bylos iškėlimo momentui, dėl ko kreditoriai neteko realios galimybės patenkinti savo reikalavimus. Ši aplinkybė papildomai patvirtina D. Š. nesąžiningus veiksmus ir rodo, kad jo kaltė dėl tyčinio bankroto jau yra konstatuota teismo sprendimu, pripažinus padarytos žalos faktą ir dydį.
7. Pripažinus bankrotą tyčiniu, vadovui gali būti taikoma asmeninė civilinė atsakomybė (JANĮ 135 str.), pakartotinai (arba pratęsiamai) skiriami apribojimai eiti vadovo pareigas, galimybė kreditoriams pareikšti individualius ieškinius dėl nuostolių atlyginimo. Vadovaujantis CK ir teismų praktika, atsižvelgiant į tai, kad vadovas nevykdė teisėtų teismo įpareigojimų, perkėlė veiklą į kitą juridinį asmenį, jau turi galiojantį teismo draudimą vadovauti įmonėms, įmonės bankrotas pripažintinas tyčiniu.
8. Suinteresuotas asmuo D. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Šiaulių apygardos teismas 2024-05-06 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą MB ,,Concrete masters’’. Iš LITEKO sistemos matyti, kad nutartis įsiteisėjo 2024-06-01 d. (civilinė byla Nr. eB2-56-569/2026). Nemokumo administratoriumi paskirtas P. V.. Iš 2024 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad patvirtinti įmonės kreditoriniai reikalavimai 57817,19 Eur sumai. Iš civilinės bylos eB2-56-569/2026 duomenų matyti, kad D. Š. bendrijoje ėjo vadovo pareigas nuo 2022-01-17 iki bankroto bylos iškėlimo.
Dėl įmonės nemokumo momento
10. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 dalies 7 punktas numato, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
11. Iš Šiaulių apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą matyti, kad nutartis priimta 2024 m. gegužės 6 d. Bankroto bylos iškėlimo momentas gali nesutapti su momentu, kada įmonė realiai tapo nemoki. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas.
12. MB ,,Concrete masters’’ registro tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą pateikė už 2022 metus. Pagal 2022 m. balanso duomenis atsakovė 2022 m. turto turėjo už 4016,00 Eur sumą, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 87 014,00 Eur. Ataskaitiniu laikotarpiu patyrė 82 999,00 Eur nuostolių. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Nustatyta, kad MB „Concrete masters“ yra dviejų automobilių valdytoja, kuriems pritaikytas priverstinis įkeitimas ir turto areštas. Iš 2022 m. gruodžio 31 d. įmonės aiškinamojo rašto matyti, kad 2022 m. įmonėje dirbo savininkas, įmonė nematerialaus, ilgalaikio turto neturi, nepatyrė jokių sąnaudų, pelno negavo, patyrė nuostolių. Todėl teismas daro išvadą, kad įmonė vėliausiai 2022 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.
Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu
13. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius.
14. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio
15. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, jog juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Pareiškėja nurodė, kad buvęs įmonės vadovas D. Š. nevykdė teismo įpareigojimų: 2024-05-06 teismo nutartimi jis buvo įpareigotas perduoti įmonės dokumentus, turtą ir prisijungimus; jokių dokumentų ar turto administratoriui jis neperdavė; vengia bendradarbiauti, atsisako pateikti paaiškinimus dėl įmonės veiklos ar buhalterijos. Tai tiesioginis pažeidimas, kuris trukdo administratoriui vykdyti funkcijas, neleidžia kreditoriams įgyvendinti savo teisių, rodo sąmoningą siekį apsunkinti bankroto procesą.
16. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti bendrovės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrijos bankroto priežastis. Dėl to, kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių, įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas. Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami, neišsaugomi arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi bendrovės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (šiuo metu galiojančio JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktu), ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pavyzdžiui, pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat, jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
18. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto) pagrindu bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams, o bendrovės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti bendrovės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais bendrovės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl bendrovės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019).
19. Nagrinėjamu atveju įmonės vadovas nepateikė finansinių ataskaitų už 2023 - 2024 metus, neperdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentų ir turto. Jau minėta, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui įmonės vadovas be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog D. Š. jau yra apribota teisė eiti vadovo pareigas teismo nutartimi laikotarpiui nuo 2023-03-17 iki 2028-03-17. Be to, Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. spalio 31 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė bankrutuojančiai mažajai bendrijai „Concrete masters“ iš buvusio vadovo D. Š. 57 817,19 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad D. Š. neįvykdė savo kaip įmonės vadovo pareigų – neperdavė įmonės dokumentų, apskaitos registrų ir turto, nesudarė balanso bankroto bylos iškėlimo momentui, dėl ko kreditoriai neteko realios galimybės patenkinti savo reikalavimus. Buvęs įmonės vadovas nepagrindė priežasčių, kodėl neperdavė įmonės dokumentų bei turto. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti bendrovės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą, bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
20. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą, t. y.: 1) parenka apskaitą tvarkantį asmenį, išskyrus atvejus, kai tokia teisė įstatymuose, reglamentuojančiuose subjekto veiklą, nustatyta kitiems subjekto valdymo organams; 2) užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas; 3) nustato ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką; 4) nustato vidaus kontrolės priemones ir užtikrina jų taikymą; 5) užtikrina, kad, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui; 6) užtikrina galimybę pagal šio įstatymo 9 straipsnį apskaitos duomenis į valstybės informacinę sistemą – išmaniąją mokesčių administravimo informacinę sistemą (i. MAS) teikti standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje; 7) užtikrina finansinės informacijos ir informacijos apie nustatytas vidaus kontrolės priemones teikimą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę ją gauti. Subjekto vadovas užtikrina, kad turto ir įsipareigojimų sąskaitų likučiai būtų pagrindžiami inventorizacijos duomenimis: 1) nedelsiant, kai inicijuojamas nemokumo procesas; 2) nedelsiant, kai priimamas sprendimas dėl subjekto likvidavimo, reorganizavimo arba pertvarkymo; 3) vadovo nustatytu periodiškumu ir atvejais, išskyrus šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (13 straipsnio 2 dalis).
21. Kadangi FAĮ yra aiškiai numatyti subjekto vadovo veiksmai organizuojant subjekto apskaitą ir užtikrinant, kad turto ir įsipareigojimų sąskaitų likučiai būtų pagrindžiami inventorizacijos duomenimis, bendrovės vadovas turėjo pareigą vesti apskaitą taip, kad būtų įmanoma nustatyti kur, kada ir kam buvo perduotas (paliktas saugoti) bendrovės turtas, vertintina, kad jo neteisėti veiksmai pasireiškia ir imperatyvių įpareigojimų pažeidimu. Nagrinėjamu atveju įmonės buvęs vadovas nevykdė pareigos tinkamai administruoti ir išsaugoti juridinio asmens turtą (o taip pat ir perduoti jį nemokumo administratoriui po bankroto bylos iškėlimo). Kadangi buvęs įmonės vadovas D. Š. jokių įrodymų teismui apie dokumentų bei turto perdavimo faktą nepateikė, nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios trukdo jam perduoti dokumentus, teismas daro išvadą, jog buvęs vadovas netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą.
22. Dėl įmonės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas (ar tikrai jo nebėra), negalima nustatyti debitorių, iš kurių būtų galima išieškoti skolas, kokios yra bendrovės nemokumo priežastys, dėl ko negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo įmonės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo. Todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad MB ,,Concrete masters’’ bankrotas pripažintinas tyčiniu.
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio
23. Pareiškėja nurodė, kad įmonė perkėlė veiklą į MB „Concrete master PRO“: nauja įmonė įsteigta 2023-08-21, tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), veiklos pobūdis – statybų darbai – identiškas, 2024 m. duomenimis įmonė veikia aktyviai (6 darbuotojai), įmonės vadovas tas pats – M. Š..
24. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytus požymius, tačiau turi būti atsižvelgiama ir į aplinkybių, susijusių bendrovės veiklos ir (ar) turto perkėlimu, visumą, įskaitant ir aplinkybes, susijusias su bendrovės turto, turtinių teisių, sutarčių, prekės ženklo perleidimu, darbuotojų perkėlimu ir pan.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad MB „Concrete master PRO“ vadovas tas pats – D. Š., įmonė įsteigta praėjus 8 mėnesiams po to, kai įmonė MB „Concrete master‘‘ buvo pripažinta nemoki, įmonė įregistruota tuo pačiu adresu ir vykdo analogišką veiklą. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjos, atstovaujamos nemokumo administratoriaus, nurodytos aplinkybės nėra pakankamos nuspręsti, kad įmonės veikla buvo perkelta į MB „Concrete master PRO“ . Vien ta aplinkybė, kad abiejų įmonių vadovas buvo tas pats ir įmonės vykdė tą pačią veiklą, savaime nelemia išvados, jog įmonės veikla buvo perkelta į kitą. Teismų praktikoje pažymima, kad aplinkybės, jog bendrovės vykdo analogišką veiklą ir gauna atsiskaitymus už suteiktas paslaugas, nėra vertinamos kaip esminės ir lemiamos, ir nesudaro pagrindo spręsti apie veiklos perkėlimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-683-553/2023).
26. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad MB „Concrete master‘‘ tapus nemokiai, MB „Concrete master PRO“ pilnai perėmė jos veiklą, užsakymus, sutartis ir pan. Iš aiškinamojo rašto matyti, kad 2022 metais MB „Concrete master‘‘ dirbo vienas darbuotojas-savininkas. Nėra duomenų, kad iš MB „Concrete master‘‘ į naujai įregistruotą įmonę 2023 metais būtų perėję dirbti darbuotojai. Byloje taip pat nėra duomenų apie turto perkėlimą į naujai įkurtą įmonę. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad netgi aplinkybė, jog dalis darbuotojų faktiškai pradėjo dirbti kitame juridiniame asmenyje, savaime neįrodo bendrovės veiklos perkėlimo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme bei bendrovės vadovo sąmoningo siekio bloginti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-519-934/2025). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad, MB „Concrete master‘‘ tapus nemokiai, jos veikla buvo perkelta į MB „Concrete master PRO“.
Dėl asmenų, atsakingų už tyčinį bankrotą
27. JANĮ 70 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, tačiau nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad MB „Concrete master‘‘ tyčinį bankrotą sukėlė suinteresuoto asmens D. Š. veiksmai ir neveikimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi pareiškėja nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
29. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 6,20 Eur, neviršija minimalios valstybei priteistinos 8,00 Eur sumos bylinėjimosi išlaidų sumos, šios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu teismas,
nutaria:
Pareiškimą patenkinti, pripažinti likviduojamos mažosios bendrijos „Concrete master‘‘ bankrotą tyčiniu.
Pripažinti atsakingu už likviduojamos mažosios bendrijos „Concrete master‘‘ tyčinį bankrotą suinteresuotą asmenį D. Š..
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nutarties kopiją išsiųsti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.