- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- 1-215-443/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28543-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Kaltinamasis
- V. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
kaltinamasis V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis pagal individualios veiklos liudujimą, gyvenamosios vietos ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas Marijampolis apylinkės teismo Šakių rūmų:
1) 2018 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 14 MGL (527,24 eurų) bauda;
2) 2018 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (dvi veikos) areštu 50 parų;
3) 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir BK 243 straipsnį areštu 50 parų;
4) 2020 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų;
5) 2022 m. spalio 11 d. baudžiamuoju pagal BK 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį dirbti po 40 valandų visuomenės labui;
6) 2023 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį dirbti po 40 valandų visuomenės labui,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. 2023 m. liepos 29 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), A. L. sodyboje esančioje pavėsinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, sudavė smūgį kumščiu A. S. į veidą, dėl ko šis pargriuvo ant grindų ir gulinčiam spyrė ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarydamas jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokų – skruostų srityse, kraujosruvas kaktos kairėje, minkštuose audiniuose, po kairės akies obuolio jungine, kairės mentės ir nosies kaulų lūžį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad jis tikrai sumušė A. S. 2023 m. liepos 29 d. vakare, apie 18-19 val., su seserimi E. K. nuvažiavo pas A. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Sėdėjo, vakarojo terasoje. Jis išgėrė šiek tiek alkoholio, gal 10 stikliukų, gal daugiau – apie 1 litrą degtinės ir būtų įpūtęs kokias 1,5 promiles alkoholio. Jau lauke buvo prietema, kai po kokių 2 val. į sodybą su raudonu traktoriumi atvažiavo A. S., buvęs stipriai girtas – tiesiog iškrito iš traktoriaus kabinos. A. S. gėrė kartu alkoholį su E. K. ir su kaltinamuoju – tuomet A. L. negėrė. Kažkuriuo momentu A. S. pradėjo kabinėtis prie sesės, grabinėjo, čiupinėjo jai už kojos, po to ji jį atstūmė ir tada jai A. S. pliaukštelėjo per galvą. Kaltinamasisi pasakė jam, kad jis nemuštų jo sesės. V. V. užvirė kraujas dėl tokio A. S. žeminančio jo sesers atžvilgiu elgesio ir kaltinamasis jam sudavė smūgį kumščiu į veidą – nuo suduoto smūgio A. S. pargriuvo ant grindų. Tada V. V. jį gulintį spardė į įvairias kūno vietas – ne mažiau keturių kartų spyrė, po to nuo gulinčio A. S. atsitraukė į šoną. A. S. pakilo nuo grindų, jiedu paspaudė rankas vienas kitam ir nukentėjusysis išėjo namo. Paskui V. V. dar gėrė su A. L., jokių pykčių daugiau nebuvo. Suprato, kad policiją iškvietė A. S. kaimynas K. M.. Gailisi smurtavęs prieš A. S., supranta, kad reikėjo susitvardyt, bet nepavyko. Pagal ankstesnį nuosprendį probacijos tarnybos buvo nukreiptas praėjusių metų lapkričio mėnesį ir yra baigęs kursus dėl smurtavimo rizikos sumažinimo, todėl taip nebepasielgtų. Civilinius ieškinius pripažįsta, tačiau atlyginti jų šiuo metu neturėjo iš ko. Kai bus priteista konkrečios sumos, stengsis sumokėti visus ieškinius. Į rankas per mėnesį gauna apie 1 300 Eur, dar turi santaupų. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę (2 t., b. l. 16-17).
Kadangi kaltinamasis nurodė, jog visiškai prisipažįsta įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teismas, prokurorui išreiškus nuomonę, jog įrodymų tyrimas pagal BPK 273 straipsnį byloje gali būti sutrumpintas, tam pritarė ir pats kaltinamasis, nusprendė įrodymus tirti sutrumpinta tvarka.
Iš pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu protokolų matyti, kad nukentėjęs A. S. ikiteismino tyrimo metu parodė, jog 2023 m. liepos 29 d., apie 23 val., pas A. L. namuose kilo konfliktas. Kiek prisimena, apie 21 val., būdamas neblaivus, atėjo pas kaimyną A. L. Pavėsinėje jau buvo V. V., kurį pažįsta iš matymo, ir jo sesuo E. K. Paties A. L. dar namuose nebuvo, jis grįžo šiek tiek vėliau. Kad būtų gėręs kartu su jais – nepamena, pamena, kad lyg kalbėjo. Tarp jo ir V. V. kilo konfliktas, dėl ko nežino, gal kad su ta sese E. K. šnekėjo. V. V. davė smūgį kumščiu į veidą, jis nukrito ant pavėsinės grindų ir kas paskui buvo, gerai nepamena. V. V. jį ,,atjungė", gulintį mušė, spardė. E. K., kaip dabar galvoja, gal norėjo atitraukti V. V. nuo jo. Gulėdama dengėsi galvą rankomis, kad nebūtų stipriai sužalotas veidas. Atsimena, kad A. L. galutinai atitraukė V. V. nuo jo. Rytojaus dieną į namus atėjo K. M., iškvietė greitąją, nes skaudėjo visą žiauriai, akis buvo užtinusi (1 t., b. l. 30-31).
Liudytojas K. M. parodė, kad 2023 m. liepos mėnesį, kurią dieną jau neprisimena, jau į pavakarę, nuėjo pas savo pažįstamą A. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad A. S. yra sužalotas visas, sunkiai bepaėjo, buvo susiėmęs už dešinio šono, užtinusios abi jo akys. Pasisakė A. S., kad pas A. L. jį iš vakaro sumušė V. V. Iškvietė A. S. greitąją medicininę pagalbą. Apie konfliktą įvykusį iš vakaro pas A. L. nieko nežinojo ir pats nieko nematė (1 t., b. l. 92-93).
Liudytojas A. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). A. S. gyvena nuo jo gal per kokį puskilometrį. 2023 m. liepos 29 d. į namus grįžo apie 20 val., terasoje rado jau geriančius E. K., jos brolį V. V. ir kaimyną A. S. bei K. M. Girčiausi buvo V. V., K. M. ir A. S. Jis nuėjo į namo vidų pasidaryti valgyti, girdėjo, kas vyksta terasoje. Atėjo E. K. ir užsiminė, kad A. S. prie jos kabinėjasi. Virtuvėje su E. K. pasidarė po kavą ir tada iš terasos išgirdo triukšmą, kuris buvo garsesnis už einančią muziką. Ir išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Pirma į terasą išbėgo E. K. ir tuojau pat vėl atbėgo sakydama, kad eitų žiūrėti, nes V. V. užpuolė A. S. Jis nubėgo paskui E. K. ir pamatė, kad V. V. stovintį A. S. muša kumščiais, dar A. S. bandė gintis, bet jis nuo smūgių V. V. parkrito ant žemės prie terasos ir tada gulinčiam dar V. V. įspyrė kokius penkis kartus, atrodo, kad į galvą. E. K. bandė atitraukti V. V. nuo A. S., pati A. S. tikrai jokių smūgių nesudavė, nebent netyčia jam galėjo suduoti juos beskirdama. A. V. Valaitį nuo A. S., trumpam nusisuko ir pamatė, kad V. V. dar kartą spyrė gulinčiam A. S. į galvą. Tuo metu K. M. jau šalia nebuvo, jis tik liudytojui grįžus namo paprašė leidimo ir nuėjo atsigulti į jo namus. Patvirtina, kad matė kaip V. V. sudavė A. S. ne mažiau kaip dešimt smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, pagrinde į galvą (1 t., b. l. 96-97).
Liudytoja E. K. parodė kad 2023 m. liepos 29 d., apie 21 val., su savo broliu V. V. iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas (duomenys neskelbtini) gyvenantį A. L. Abu su V. V. jau buvo vartoję alkoholio. Kai nuvažiavo pas A. L., dar jo namuose nebuvo, su V. V. nuėjo į jo sodyboje esančią pavėsinę ir laukė, kol jis grįš iš darbo. Atėjo A. S. Taip bendravo visi kaip ir gražiai. Prigėręs A. S. pradėjo jai čiupinėti už kojų. Ji liepė atstoti, pagrasino, kad dabar išgers jo degtinės stikliuką, tada jis supyko ir trenkė iš atbulinės rankos per veidą, tuo metu suskaudo trumpam, iš nosies pradėjo bėgti kraujas, kurį greitai nusivalė, dėl to jokių pretenzijų A. S. neturi. Tai pamatęs netoliese buvęs jos brolis V. V. pasakė A. S. – “ko čia lendi prie sesės?”. Griebė jam už rūbų ir pakėlė, tada juodu tarpusavyje susigrūmė, kas paskui buvo, nežino, nes išsigandusi pabėgo į kambarį – nubėgdama dar girdėjo dūžtančio stiklo garsus. Paskui gal po kelių minučių atėjo į vidų ir A. L. ir pasakė, kad eitų į lauką A. S. ir brolio raminti. Matė, kaip kieme ant žemės gulintį A. S. V. V. mušė rankomis. Pribėgo prie abiejų ir atitraukė brolį nuo gulinčio A. S., po to jį bandė pakelti nuo žemės, tačiau matyt A. S. kitaip suprato, jis puolė ją smaugti, tada jo ranką nuo savo kaklo atitraukė ir paliko jį gulėti ant žemės. Ji jokių smūgių tyčia nesudavė, visus smūgius A. S., kiek matė, sudavė tik jos brolis. Po kelių akimirkų, kiek pagulėjęs ant žemės, A. S. pakilo nuo žemės ir nuėjo namo (1 t., b. l. 104-107).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Be to, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti duomenys:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos 2023 m. liepos 31 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo pranešama, kad 2023 m. liepos 30 d., apie 23.35 val., gautas iš VšĮ „Šakių ligoninė“ priėmimo skyriaus pranešimas, kad pristatytas A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris yra sumuštas. Pirminiais duomenimis A. S. nurodė, kad 2023 m. liepos 29 d., apie 23 val., adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė pažįstami V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), ir E. K., gimusi (duomenys neskelbtini), kurie jam rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. A. S., po pirminės apžiūros, tolimesnei apžiūrai buvo išvežtas į LSMU „Kauno klinikas“, kur jam nustatyta: nosies kaulo lūžis, akies ir veido sumušimai, krūtinės ląstos sumušimas, peties ir žasto sumušimas. Po apžiūros išleistas į namus (1 t., b. l. 4-5);
Marijampolės apskr. VPK Šakių RPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2023 m. liepos 31 d. tarnybinis pranešimas dėl girtumo nustatymo, kuriuo pranešama, kad 2023 m. liepos 30 d., alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKA-0024, patikros sertifikato Nr. 1938501, A. S., gimusiam 1964 m. balandžio 22 d., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 23.03 val. nustatytas 0,00 promilės blaivumas (1 t., b. l. 10-11);
Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus nustatyta, kad įvažiavus į kiemą, t. y. kairėje rytinėje pusėje matyti stovintis mūrinis dviejų aukštų gyvenamasis namas, prie kurio iš šiaurinės pusės pristatytas medinis priestatas, t. y. pavėsinė. Kiemas apaugęs žole, prie namo matyti žalios spalvos šulinio dangtis. Kiemo teritorija neaptverta, įvykio vieta vaizdo kameromis nefilmuojama. Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų, daiktų, objektų ar kitų žymių, turinčių reikšmės tyrimui, nėra (1 t., b. l. 14-22);
Asmens apžiūros 2023 m. liepos 31 d. protokole užfiksuota nukentėjusio A. S. kūno apžiūra, užfiksuotos ant veido įvairiose vietose sukrešėjusios raudonos spalvos dėmės – galimai kraujas. Ištinusi nosis, dešinė akis patinusi, matosi raudonos spalvos kraujosruva. Dešinėje pusėje veido matyti ant žando, smilkinio, ausies išorėje ir ausies kaušelio viduje kraujosruva. Kairė akis užmerkta, sutinusi, kairės pusės antakis sutinęs. Ant kairės pusės žando, akies, antakio kraujosruvos ir sutinimai. Ant kairės pusės ausies matyti raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas sukrešėjęs. Kaktos srityje matyti kraujosruvos, nubrozdinimai ir sukrešėjusi dėmė raudonos spalvos, galimai kraujas. Galvos srityje, plaukuotoje dalyje matyti patinimas. Krūtinėje kairėje pusėje matyti raudonos spalvos dėmė. Dešinėje pusėje ant peties matyti mėlynos spalvos kraujosruva. Ant dešinio žasto ir alkūnės matyti kraujosruva ir nubrozdinimas. Dešinės pusės vidinio žasto ir pažastyje matyti kraujosruva. Ant kairio vidinio žasto matyti kraujosruva, o ant dilbio raudonas įdrėskimas. Nugaros srityje įvairiose vietose matyti paraudimai ir nubrozdinimai. Ant abiejų kojų blauzdų iš priekio matyti raudonos spalvos dėmės ir nubrozdinimai. Apžiūrėjus A. S. daugiau sužalojimų matomų nenustatyta (1 t., b. l. 34-49);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G1677/2023(02), kuria nustatyta, kad A. S. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų-skruostų srityse, kraujosruvos kaktos kairėje minkštuose audiniuose, po kairės akies obuolio jungine, kairės mentės ir nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais kuo galėjo būti ranka ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2023 m. liepos 30 d. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl mentės ir nosies kaulų lūžio A. S. sveikata bus sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 64-66).
BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, BPK 276 straipsnio 4 dalyje ir BPK 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
Kaltinamasis V. V. kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir bylos teisme nagrinėjimo metu visiškai prisipažino kaltu, visiškai pripažino jam pareikštus Kauno teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ir A. S. civilinius ieškinius atitinkamai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat ir baudžiamojoje byloje surinkti bei teismo vertintini duomenys – pirmiausia objektyvios aplinkybės, tokios kaip medicininė specialisto išvada nukentėjusiojo atžvilgiu, paties nukentėjusiojo, kaltinamojo bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kiti bylos duomenys patvirtina, kad būtent kaltinamasis savo kaltais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas vertina, kad šioje baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, įrodymų dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo, – įrodymai įvertinti ne tik kiekvienas atskirai, bet ir sąsajoje vieni su kitais, sistemiškai. Vertinant įrodymus, konstatuotina, kad jie yra vieni kitiems neprieštaraujantys, vieni kitus papildantys, o tai įpareigoja teismą neabejoti jais ir vertinti įrodymus kaip patikimus, padedančius nustatyti byloje objektyvią tiesą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamasis A. L. sodyboje esančioje pavėsinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, sudavė smūgį kumščiu A. S. į veidą, dėl ko šis pargriuvo ant grindų ir gulinčiam spyrė ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarydamas jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokų – skruostų srityse, kraujosruvas kaktos kairėje, minkštuose audiniuose, po kairės akies obuolio jungine, kairės mentės ir nosies kaulų lūžį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.
Kaltinamasis, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo laikinai sulaikytas, 2023 m. rugpjūčio 29 d. jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 162-163).
Byloje nėra informacijos, kad kaltinamasis būtų gydytas psichiatro arba įrašytas atitinkamon įskaiton, kaip ir nėra duomenų, kad būtų įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje ar gydytas dėl šių ligų.
Kaltinamasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau yra teistas.
Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė turtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį 303,38 Eur sumai (1 t., b. l. 70-76) dėl nukentėjusiam suteiktų medicininių paslaugų atlyginimo, kurį kaltinamasis visiškai pripažįsta, žada ateityje atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius byloje pateikė civilinį ieškinį 439,90 Eur turtinei žalai atlyginti, kurį kaltinamasis visiškai pripažįsta, žada ateityje atlyginti (1 t., b. l. 77-90).
Nukentėjęs A. S. pareiškė 1 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 67-69), kurį kaltinamasis taip pat visiškai pripažįsta, žada ateityje atlyginti.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalimi, Kauno teritorinės ligonių kasos 303,38 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 439,90 Eur byloje pareikšti turtinės žalos atlyginimo civiliniai ieškiniai turi būti atlyginti kaltinamojo, kaip kalto dėl padaryto suluošinimo ar kitokio sužalojimo atsakingo asmens. Tokiu pagrindu iš kaltinamojo priteistini 303,38 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai ir 439,90 Eur – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.
Nukentėjęs A. S. yra pateikęs byloje 1 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo – kaltinamasis neginčija civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas mano, kad ieškinys yra pernelyg didelis, vertinat jos atsiradimo priežastis ir aplinkybes. Teismas vertina, kad A. S. kaip nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę į civilinį ieškinį, tačiau sprendžiant dėl jo dydžio, atsižvelgtina į tai, kad pats nukentėjusysis nusikaltimo dieną neatsakingai elgėsi, nesaikingai girtaudamas su kaltinamuoju bei savo elgesiu, nepagarbiai rodydamas nepageidaujamą dėmesį kaltinamojo seseriai E. K. ir netgi jos atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, iš dalies sukūrė konfliktinę situaciją, prisidėjusią prie to, kad kaltinamasis nurodytu laiku ir vietoje sumušė nukentėjusyjį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, civilinis ieškinys turi būti mažinamas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukčiausiojo teismo tuo klausimu suformuotą praktiką.
Nusikalstama veika sukeltos pasekmės yra vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant atlygintinos padarytos neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį yra labai įvairi, nes įvairūs ir nustatytų žalos dydžių nustatymo kriterijai. Iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. primtose nutartyse baudžiamosiose bylose praktikos matyti, kad pagal BK 138 straipsnio 1 dalį numatytomis aplinkybėmis tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 700 Eur iki 1 200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtos nutartys baudžiamosiose bylose 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-139-895/2017 ir kt.).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad civilinis ieškovas teisiamajame posėdyje nedalyvavo ir nepateikė teismui jokių naujų dokumentų, objektyviai patvirtinančių kaltinamojo jam padaryto sužalojimo išliekamųjų pasekmių sunkumą, nukentėjusysis minėtas pasekmes grindžia tik subjektyviais pojūčiais bei išgyvenimais, į tai, kad ir pats nukentėjusysis nusikaltimo dieną neatsakingai elgėsi, nesaikingai girtaudamas su kaltinamuoju bei savo elgesiu, nepagarbiai rodydamas nepageidaujamą dėmesį kaltinamojo seseriai E. K. ir netgi jos atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, iš dalies sukūrė konfliktinę situaciją, prisidėjusią prie to, kad kaltinamasis nurodytu laiku ir vietoje sumušė nukentėjusyjį, teismas mano, jog iš dalies tenkinant civilinį ieškinį priteistina 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo suma.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnį, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus (BK 138 straipsnio 1 dalis); į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl girtavimo, nepagrįsto nesusivaldymo, visuomenės negerbimo, nepagrįstai padidėjusio pykčio ir agresyvumo; į tai, kad kaltinamasis, iš esmės be jokios svarios tam priežasties padarė nusikalstamą veiką; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą – kaltinamasis yra jau pakankamai brandaus amžiaus, anksčiau ne kartą teistas, jam buvę skirtos viešųjų darbų, baudos, arešto bausmės, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, nevedęs, neturintis išlaikytinių, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą statybų srityje, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; į tai, kad pripažįsta visus tris civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau dar nėra atlyginęs jokios ieškinio dalies; į neatsakingą paties nukentėjusiojo elgesį, kai jis girtavo su kaltinamuoju ir savo neatsakingu elgesiu iš dalies provokavo konfliktą, pasibaigusį jo paties sužalojimu.
Teismo vertinimu, kaltinamajam, bausmės tikslams pasiekti ir sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio trukmė būtų mažesnė nei bausmės vidurkis. Įrodymus tyrus sutrumpinta tvarka, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalis ir galutinė bausmė sumažinta trečdaliu. Bausmės vykdymas, atsižvelgus į tai, kad teismui yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamajam supratus savo nusikalstamo elgesio pragaištingumą, nuoširdžiai gailintis dėl nusikaltimo padarymo, bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidėtinas (BK 75 straipsnio 2 dalis) su BK 75 straipsnio 5 dalies 7 ir 10 punktuose numatytais atitinkamais įpareigojimais ir draudimais (neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų).
Rezoliucinė dalis
Teismas nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 9 mėn. (devyniems mėnesiams).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 6 mėn. (šešis mėnesius) laisvės atėmimo.
Taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir 5 dalies 7 ir 10 punktus – paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn. (vieniems metams šešiems mėnesiams), įpareigoti visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų).
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo – iš dalies.
Priteisti iš V. V. 303,38 Eur (tris šimtus tris eurus 38 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinei ligonių kasai.
Priteisti iš V. V. 439,90 Eur (keturis šimtus trisdešimt devynis eurus 90 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.
Priteisti iš V. V. 500 Eur (penkis šimtus eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo A. S.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.