Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant išvadą teikiančiai institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei I. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas V. L. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei I. B. (toliau – ir atsakovė) išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

5. Ieškovo žiniomis, atsakovė kitų išlaikytinių neturi.

6. Dukterų gyvenamosios vietos su ieškovu ir atskiros dukterų bendravimo su atsakove tvarkos nustatyti ieškovas nurodė nepageidaujantis, mano, kad šiuos klausimus su atsakove išspręs geruoju.

7. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) LR CK 3.192 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ieškovas nurodo, jog dukterų pagrindiniams minimaliems poreikiams (maistui, aprangai, lavinimui, pramogoms, sveikatos priežiūrai, buities reikmėms ir kitoms išlaidoms) užtikrinti per mėnesį reikėtų skirti mažiausiai po 500 Eur. Ši suma nesiekia formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje priteistinos minimalios vaiko išlaikymo sumos. Atsižvelgdamas ir į tai, kad atsakovė galimai nedirba, dukterų išlaikymui prašo priteisti tik po 200 Eur kasmėnesinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.

8. Ieškovas detalizavo pagrindines kasmėnesines išlaidas vienam vaikui (apie): maistas – 150, rūbai – 50, higiena – 20, pramogos – 30, sportas – 50, mokslams – 50, pusė nuomos ir komunaliniai mokesčiai – 150, nenumatytos išlaidos – 50, vaistai, vitaminai – 30, iš viso apie 580 Eur/mėn. Taip pat ieškovas paaiškino, jog nuolat prireikia ir papildomų išlaidų, t. y. G. nešioja (duomenys neskelbtini), jau paskirti ir A., už viršutinius „(duomenys neskelbtini)“ A. sumokėjo 500 Eur, dar tiek pat kainuos apatiniai, ir t.t.

9. Pasak ieškovo, jis dirba vadybininku (duomenys neskelbtini), pajamos – apie 750 Eur/mėn., transporto priemonių neturi (aprūpina darbdavys), turi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) Iš valstybės gauna „vaiko pinigus“. Kitų pajamų neturi. Esant reikalui padeda giminės.

10. Prašo teismo atsakovės turtinę padėtį vertinti prioritetiškai vaikų interesams, t. y. laikyti, kad jos turtinė padėtis leidžia priteisti vaikams būtiniausius poreikius užtikrinančias sumas. Išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovės ieškovas nereikalauja.

11. Atsakovei I. B. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (elektroniniu paštu, gautas atsakovės patvirtinimas apie dokumentų gavimą), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

13. Tarnybos darbuotojai apsilankius ieškovo namuose, nustatyta, kad nepilnametės A. L. ir G. L. kartu su tėvu V. L. gyvena nuomojamame trijų kambarių su visais patogumais bute. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Mergaitės turi atskirus kambarius, apstatytus reikiamais baldais bei daiktais, joms sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis. A. ir G. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, atitinkamai (duomenys neskelbtini) klasėse. Abi mergaitės papildomai lanko (duomenys neskelbtini) (po 20 Eur/mėn.), A. dar lanko anglų kalbos užsiėmimus (70 Eur/mėn.). Vaikai sveikatos problemų neturi, sveikatos priežiūra atliekama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Tarnybos vyr. specialistei pakalbinus nepilnametes, mergaitės sakė, kad gyvena su tėčiu, o su mama bendrauja retkarčiais, susiskambina maždaug 1 kartą/mėn. Pasak jų, pokalbio metu mama jų klausia kaip joms sekasi, kaip reikalai mokykloje ir pan. Vaikų teigimu, su mama paskutinį kartą matėsi prieš metus laiko, tuomet kartu lankėsi kavinėje. Anot G. ir A., jeigu būtų galimybė, su mama susitikti jos norėtų. Mergaičių teigimu, pinigų iš mamos jos negauna, dėl finansų visuomet kreipiasi į tėtį, su tėčiu jos palaiko gerus santykius, nesipyksta, kartu eina pasivaikščioti, žaidžia stalo žaidimus.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

15. Teismo posėdžio metu ieškovas V. L. ir jos atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes.

18. Taip pat, pasak ieškovo, susimokėjo už A. (duomenys neskelbtini), tikisi, kad žandikaulio operacijos nereikės. Be to, A. buvo (duomenys neskelbtini), bet lyg (duomenys neskelbtini) nebereikės.

19. Atsakovė I. B. teismo posėdyje nedalyvavo, nors informuota tinkamai. Atsižvelgiant į atsakovės gyvenimą Rusijos Federacijoje, buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, išsiųsta prisijungimo nuoroda.

20. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, teismo posėdyje šios Tarnybos atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

21. Ieškinys tenkinamas.

22. Iš bylos rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A. L. (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą G. L. (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys kartu nebegyvena.

23. Ieškovas ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovės periodinį išlaikymą dukterims po 200 Eur per mėnesį kiekvienai; 2) paskirti ieškovą gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise bei 3) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino, jog savo patirtų atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų neteikia.

24. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkinamas visiškai.

25. Byloje nustatyta, jog faktinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra su ieškovu, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

26. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

27. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

28. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 procentų. Tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. minimali mėnesinė alga – 840 Eur, o minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 633 Eur.

29. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos (toliau – ir BSI) dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2023 m. sausio 1 d. išmoka vaikui sudaro 85,75 Eur.

30. Taigi, remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, minimalus išlaikymo dydis, kurį turėtų teikti kiekvienas iš tėvų yra apie 274 Eur.

31. Nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas tik orientaciniu, tačiau tais atvejais, kai yra nukrypstama nuo šio kriterijaus, t. y. priteisiamas mažesnis nei pusės mėnesinės algos dydžio išlaikymas, toks sprendimas turi būti pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

32. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t. y. netgi mažiau nei kasacinio teismo praktikoje suformuotas orientacinis kriterijus. Ieškovas nurodė, kad vaikų išlaikymui ir būtiniausių poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 580 Eur suma, pateikė apytiksles vaikų poreikių lenteles. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino aplinkybes, susijusias su vaikų poreikiais, be to, su neplanuotai atsirandančiomis išlaidomis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pan.). Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo, nepasisakė dėl ieškovo prašomo priteisti vaikams išlaikymo dydžio, neginčijo ieškovo nurodytų vaikų poreikiams reikalingų sumų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovo nurodytos dukterų A. L. ir G. L. išlaikymui reikalingos sumos yra pagrįstos, racionalios.

33. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą; kt.).

34. Paties ieškovo pajamos yra apie 1000 Eur. Duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, pastarajai gyvenant Rusijos Federacijoje, teismas neturi, pati atsakovė tokių duomenų teismui taip pat nepateikė. Ieškovo teigimu, atsakovė galimai nedirba, greičiausiai savo vardu registruoto turto neturi, tačiau yra sveika, darbingo amžiaus.

35. Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nenustačius, kad atsakovė būtų pripažinta nedarbinga (dalinai nedarbinga), dėl ko būtų apribota atsakovės galimybė dirbti ir gauti nuolatines pajamas, vertintina, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovės priteistinas periodinėmis išmokomis.

36. Nustačius, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra sveiki, specialiųjų poreikių neturi, papildomai lanko (duomenys neskelbtini), anglų kalbos užsiėmimus, kad vaikų poreikių tenkinimui yra reikalinga apie 580 Eur/mėn. suma, atsakovei neteikiant prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo, nustatytina, kad iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai.

37. Ieškovas prašo priteisti išlaikymą dukterims nuo 2022 m. lapkričio 1 d., į teismą jis kreipėsi 2022 m. lapkričio 28 d. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų interesais, turi būti vadovaujamasi geriausių vaiko interesų apsaugos principu, taip pat tai, kad prieš kreipdamasis į teismą, ieškovas kreipėsi dėl privalomos mediacijos (pateikta 2022 m. spalio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (11.7Mr)M-P-22-5716)MPA), darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą dukterims nuo 2022 m. lapkričio 1 d., tenkintinas ir išlaikymas nepilnametėms šalių dukterims priteistinas nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki jų pilnametystės.

38. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skiriamas ieškovas V. L. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

40. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 2 dalis).

41. Ieškovo reikalavimai patenkinti visiškai (t. y. 100 procentų). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo atleistas, ir teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.

42. Už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo iš viso mokėtinas bendras 108 Eur žyminis mokestis (200 Eur x 12 mėn. x 2 vaikai x 0,03 x 0,75 (teikiant per EPP)), pašto išlaidų byloje nepatirta. Taigi iš atsakovės valstybės naudai priteistina 108 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki vaikų pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovo sąskaitą Swedbank, AB banke Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Paskirti V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės I. B., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, paskirtis – Žyminis mokestis) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.