Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui R. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo padidinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2020-08-19 teismo posėdžio metu ieškovė patikslino savo ieškinio reikalavimą, prašydama priteisti nepilnamečiam vaikui iš atsakovo 150,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2302-207/2007, be kita ko, iš atsakovo R. B. nepilnamečiam vaikui E. B. buvo priteistas 200,00 Lt (57,92 Eur) kasmėnesinis išlaikymas. Pažymėjo, kad tokio dydžio išlaikymas neatitinka nepilnametės dukters padidėjusių poreikių. Teigė, kad dukters būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra būtina apie 300,00 Eur suma. Atsakovas visiškai nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukterį.

3. Atsakovas R. B. nepateikė teismui atsiliepimo į ieškovės ieškinį, bylos nagrinėjime nedalyvavo.

4. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas prašė patikslintus ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai. Pažymėjo, kad ieškovės dukters poreikiai po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5. Byloje nagrinėjamas priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo klausimas. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2302-207/2007, be kita ko, iš atsakovo R. B. nepilnamečiam vaikui E. B. buvo priteistas 200,00 Lt (57,92 Eur) kasmėnesinis išlaikymas. Bylos duomenimis, nepilnamečiam vaikui E. B. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Vaikas yra normalios sveikatos ir neturi specialių poreikių.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl pagrindo pakeisti (padidinti) nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą

6. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tada, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma, teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

7. Minėta, kad įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Nors šiuo atveju pareikštas ieškinys dėl nepilnametei dukteriai 2007 metais priteisto išlaikymo padidinimo grįstas esminiu vaiko poreikių pasikeitimu, teismas, atsižvelgdamas į aktyvų savo vaidmenį šioje byloje, papildomai įvertins ir šalių turtinę padėtį.

8. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ieškovė ir atsakovas neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovė sudarė nuomos sutartį dėl Šiaulių savivaldybei priklausančio buto nuomos. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso 2005 m. gamybos lengvasis automobilis, su kuriuo dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Ieškovė šiuo metu nedirba. Išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas duomenimis, šiuo metu nėra duomenų apie atsakovo darbo pajamas.

9. Teismas pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, be kita ko, turi atsižvelgti ir į šiuos kriterijus. Atsakovas nepateikė duomenų, kad dėl savo sveikatos būklės negali dirbti ir pagerinti savo turtinės padėties. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog atsakovas visiškai neteikė ir neteikia išlaikymo vaikui.

10. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas sąlygas vaikui vystytis, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

11. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

12. Byloje nustatyta, kad vaikas neturi specialių poreikių ir yra normalios sveikatos. Nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas ir pan. Iš vaiko poreikių detalizacijos matyti, kad didžioji dalis lėšų skiriama būtiniems vaiko poreikiams patenkinti: maistui, rūbams, avalynei, higienos priemonėms. Teismo vertinimu, minimali 300,00 Eur suma užtikrintų, kad tokio amžiaus vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Be to, visos abejonės dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad šiuo metu vaiko poreikiai yra mažesni, nei 300,00 Eur per mėnesį.

13. Teismas, priteisdamas vaikui iš atsakovo minėto dydžio išlaikymą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka (teko) pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti jo kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgyti, lavinti ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio nuostatas. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.

15. Už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo žyminis mokestis skaičiuojamas pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktus, ir šiuo atveju jis sudarė 25,00 Eur ((150,00 Eur – 57,92 Eur) x 12 mėn.) (CPK 80 str. 7 d.). Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 25,00 Eur žyminis mokestis.

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-06-23 pažymos duomenimis, valstybė turėjo 209,22 Eur išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2302-207/2007 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) teikimo ir priteisti iš R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. B. išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2020-05-18 iki E. B. pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės motinai L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2302-207/2007 dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 25,00 Eur (dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš atsakovo R. B. valstybei 209,22 Eur (dviejų šimtų devynių eurų 22 ct) išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.