Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-231-1122/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-02
Bylos Nr.
1-231-1122/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
R. O.
Nukentėjusysis
A. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-231-1122/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03570-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.26.2; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,

sekretoriaujant Vitai Jurienei, Raimondai Bingelytei, vertėjaujant Olgai Macijauskienei, Natalijai Reut,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei-Matijošienei,kaltinamajam R. O. (R. O.),jo gynėjui advokatui Aleksandui (Aleksandr) Gončarko,nukentėjusiajam A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. O. (R. O.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas:

1) Visagino miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalyje (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK), ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 52 straipsniu, 61 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, įpareigojant atlikti 50 (penkiasdešimties) valandų nemokamų darbų;

2) Visagino miesto apylinkės teismo 1999 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 271 straipsnio 2 dalyje (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK), ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 1/4 turto konfiskavimu;

Žemesnės instancijos teismas

3) Visagino miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 271 straipsnio 2 dalyje (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK), ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė su 300 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, Visagino miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 1999 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė su 300 Lt turto konfiskavimu;

4) Visagino miesto apylinkės teismo 1999 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 271 straipsnio 2 dalyje (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK), ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė su 1/3 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, Visagino miesto apylinkės teismo 1999 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 1/3 turto konfiskavimu. Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. vasario 15 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymu Nr. VIII-1439 ir VIII-1440, Visagino miesto apylinkės teismo 1999 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė sumažinta iki 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, prijungta neatlikta bausmė pagal Visagino miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė su 1/3 turto konfiskavimu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. balandžio 7 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 10 (dešimties) mėnesių 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės;

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė (bausmė atlikta);

6) Visagino miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 4 MGL (500 Lt) bauda (bauda išieškota 2005 m. gruodžio 21 d.);

7) Visagino miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 3 MGL (375 Lt) bauda (bauda nesumokėta);

8) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 4 MGL (520 Lt) bauda (bauda sumokėta 2016 m. kovo 10 d.);

9) Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 7 MGL (910 Lt) bauda;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta trečdaliu, paskiriant galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. O. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis 2020 m. sausio 13 d. apie 02.30 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – „(duomenys neskelbtini) “ sporto baro salėje, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu po žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. T., priėjęs prie pastarojo tyčia sugriebė rankomis už A. T. viršutinių drabužių ir jį tampė, netrukus po to, kairės rankos kumščiu vieną kartą smogė nukentėjusiajam į krūtinę, suėmęs už viršutinių drabužių pargriovė ant grindų, sugadindamas A. T. drabužių kišenėje buvusį mobilaus ryšio telefoną „Iphone6“, 200 Eur vertės, nukentėjusiajam atsistojus ir atsitraukus toliau, paėmęs bokalą su skaidriu skysčiu išliejo į nukentėjusiojo pusę ir vėl priėjęs prie nukentėjusiojo, kairės rankos kumščiu vieną kartą smogė į pastarojo krūtinę, po ko kaire ranka suėmė už viršutinių drabužių ir tempė į save, suplėšydamas A. T. striukę, 100 Eur vertės, kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, kaire koja vieną kartą smūgiavo į dešinę koją ir kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, vėl pargriovė nukentėjusįjį ant grindų, o šiam atsikėlus, kaire ranka vieną kartą sudavė į veidą ir kaire koja vieną kartą smūgiavo į tarpkojį, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajam A. T. poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo įžūliais veiksmais sugadino A. T. priklausantį 300 Eur vertės turtą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais veiksmais R. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis R. O. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad tą vakarą 2020 m. sausio 12 d. atvažiavo į sporto barą „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini), po futbolo teisėjavimo išgerti alaus. Sėdėjo su pažįstamais, išgėrė beveik vieną bokalą. Atėjęs nukentėjusysis iš karto pradėjo iš jo tyčiotis. Tai ne pirmas konfliktas, per „(duomenys neskelbtini) “ gimtadienį nukentėjusysis taip pat buvo priėjęs, kalbindavo jį, norėjo lyg ir draugais tapti, nežino, ko jis norėjo iš jo, tą kartą net parodė boksininko kapą ir pasakė, kad čia dėl to, jei kažkas pradės daužyti, kad dantų jam neišmuštų. Paskui vėl buvo ten kažkada susitikęs ir tada jau pirmas konfliktas tarp jų buvo. Tada sunkiai, bet išvengė rimtesnio konflikto. Šiuo atveju nenorėjo tikrai nieko daryti, bet ir vėl jis išprovokavo. Kaltinamajame akte išvardintus veiksmus pripažįsta. Veikos metu suprato, kad smurtinio pobūdžio veiksmus atlieka viešoje vietoje, kad privatus konfliktas peržengė ribas ir atsidūrė viešoje vietoje. Tik dėl turtinės žalos mano, jog telefonas kainuoja 90 Eur. Dėl striukės nežino, gal buvo patempta, bet gal jau ir buvo suplėšyta, bet galėjo būti ir per šį konfliktą. Iš dalies sutinka dėl turtinės žalos civiliniame ieškinyje. Sutinka dėl striukės ir medicininių tyrimų (iš viso dėl 124 Eur), bet nesutinka dėl danties, dėl telefono ir neturtinės žalos. Tikrai puikiai atsimena, nebuvo girtas, kad į dantį jam netrenkė, o telefono niekas nematė. Nors ir pripažįsta, kad trenkė kumščiu į veidą, dėl ko galėjo būti paliestas ir dantis. Nukentėjusysis buvo nukritęs ant grindų. Taip pat galėjo ir telefoną turėti, bet nesimatė jo. Neturtinės žalos galėjo daugiausiai patirti 300 Eur. Po nusikalstamos veikos buvo vieną kartą sutikęs nukentėjusįjį autobuse, priekaištavo jam dėl turtinės žalos – telefono, dėl danties, kad tai netiesa. Labai gailisi, padarė blogai, bet iš tikrųjų to nenorėjo padaryti. Toks charakteris, taip gina save, taip išauklėtas. Bet daugiau tikrai tai nesikartos. Padarė išvadas ir tikrai daugiau taip nedarys. Atsiprašo nukentėjusiojo. Ketina dirbti, šiuo metu turi darbą, bet nori jį pakeisti, išvažiuoti pas brolį į užsienį dirbti. Po šito įvykio, nuo 2020 m. sausio 13 d. jokių pažeidimų nepadarė, atlikinėjo laisvės apribojimo bausmę. Turi vieną mažametį vaiką, jį išlaiko, moka alimentus 163 Eur per mėnesį.

Nukentėjusysis A. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad civiliniame ieškinyje telefoną įvertino 300 Eur, nes tokią kainą rado tuo metu skelbimų portale. Kai jį pirko naują, jis kainavo apie 800 Eur, 2016-2017 metais. Apklausos metu policijai nurodė, kad telefoną vertina 200 eurų. O vėliau pažiūrėjo kainas ir pamatė, kad telefonas tokios būklės, su tokia komplektacija kainuoja 300 Eur (su pilna komplektacija – dėžutė, pakrovėjas, ausinės originalios). Tokių skelbimų buvo nedaug, tik 2 gal. Veikos metu nebuvo sugadinta dėžutė ir ausinės, bet kadangi telefoną prarado, jis sugadintas (po įvykio išsijungė, jo nebeįmanoma pakrauti, neprisijungia prie kompiuterio, juo nebesinaudoja, įsigijo kitą, kito modelio už 200 Eur), tai ir pažiūrėjo tokios komplektacijos kaip ir turėjo, buvo ir 300 Eur ir pigesnių. Dėl danties duodamas parodymus pasakė, kad kitą dieną patyrė skausmą to danties kai saldaus suvalgė ir skubiai nuvažiavo gydytis, jį priėmė jau 2020 m. sausio 14 d. Gydytojo ir pats paprašė duoti medicininę kortelę (išrašą), kad galėtų teismui parodyti, tai tokią formą gydytojas ir vedė. Gydymo procedūra truko 1,5 – 2 val. Tačiau vėliau dar reikėjo lankytis, užsakyti vainikėlį, pagaminti ir įstatyti dar užtruko apie 2 savaites. Taip pat byloje yra dokumentas, kurį pridėjo, kad už dantį sumokėta 200 Eur. Anksčiau tas pats dantis buvo gydytas, tačiau visiškai suremontuotas, nebuvo problemų, skausmo nejautė. Striukę buvo pirkęs už 200 Eur, nesakė, kad už 70 Eur. Padarytą moralinę žalą įvertino 1 800 Eur. Dėl šios sumos teismas nuspręs. Bet dėl veikos jam reikėjo pasiskolinti pinigų nusipirkti naujam telefonui, reikėjo striukę įsigyti, santykiai su giminaičiais, artimais žmonėmis pašlijo, todėl, kad buvo tokioje įstaigoje. Patyrė traumą ir kitą žalą. Pareiškimą pildė atrodo tyrėja, jį parašė tik 10 dienų po įvykio, nes neturėjo pakankamai laiko, policijoje buvo jau sausio 14 d., ne sausio 13 d. ir jam pasakė, kiek yra laiko, koks terminas. Surado laiką ir atėjo. Anksčiau nebuvo su tuo susidūręs. Įvykio metu buvo vartojęs alkoholį, gal ir buvo apsvaigęs, necenzūrinių žodžių prieš kaltinamąjį nevartojo, nebent tik po to, kai buvo sumuštas, jo neprovokavo. Dėl šio įvykio nedarbingumo neėmė. Šiuo metu nedirba. Pragyvena iš socialinės pašalpos nedirbantiems. Išmoka sudaro 200 Eur. Savo civilinį ieškinį palaiko, jokios dalies neatsisako.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 11 d. apklaustas įtariamuoju R. O. su įtarimu sutiko, savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nusikaltimo gailėjosi ir parodė, kad su A. T. pažįstami iš matymo, jis (A. T.) lankosi tame pačiame lažybų „(duomenys neskelbtini) “ sporto bare (duomenys neskelbtini) g., yra anksčiau konfliktavę, jis (A. T.) kabinėdavosi, įžeidinėdavo. Jis (A. T.) taip elgiasi ir su kitais baro lankytojais. Maždaug prieš du mėnesius iki įvykio A. T. norėjo tapti draugais, prieidavo prie jo, pradėdavo pasakoti visokias istorijas, bet jam būdavo neįdomu, jis nenorėjo su juo (A. T.) bendrauti. Jis (A. T.) pradėjo pasakoti apie bendrus jų pažįstamus. Jis jo (A. T.) bandydavo vengti, išeidavo į kitą kazino sporto baro salę, bet jis (A. T.) vis tiek ateidavo. Tą kartą didesnio konflikto pavykdavo išvengti. Įtarime nurodytu laiku ir vietoje atėjo į sporto barą su pažįstamu M., sporto bare buvo ir S. Jie ten visi trys prie baro leido laiką, bendravo, gėrė alų. Pabuvus kurį laiką atėjo ir A. T., atsisėdo prie baro prieš juos ir pradėjo iš jo tyčiotis. Atsimena, kad jam pasakė necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius pavadino ,,gaidžiu, pydaru“, jį labai įžeidė ir jis negalėjo susivaldyti. Dėl jo (A. T.) žodžių labai susinervino. Tiksliai nepamena, kuriuo metu po žodinio konflikto A. T. praeidamas jį užkabino alkūne ir jis pratrūko, susinervino dėl pasakytų įžeidžiančių žodžių ir tyčia į jo (A. T.) pusę išliejo bokale esantį alų. Tada prasidėjo muštynės, kaip ir kur jam sudavė jis tiksliai nepamena, bet galėjo suduoti įtarime nurodytu būdu ir aplinkybėmis. Atsimena, kad buvo suėmęs A. T. už pastarojo vilkėtų viršutinių drabužių, kokius tiksliai vilkėjo, nepamena. Jis suėmė už jo (A. T.) vilkėtų viršutinių drabužių tikrai nestipriai, suplėšyti negalėjo. Neatsimena, ar A. T. buvo pastūmęs, gal ir galėjo. Tikrai atsimena, kad kumščiu sudavė A. T. į veido sritį, ties akimi. Į veidą daugiau nesudavė, į dantų sritį tikrai nesmūgiavo. Konfliktas pasibaigė, kai darbuotoja pasakė, kad iškvietė apsaugą, ir jis išėjo. Ant A. T. veido, po akimi matė mėlynę, daugiau sužalojimų nematė. Konflikto metu nematė, kad A. T. būtų su savimi turėjęs mobilaus ryšio telefoną, jo tikrai nesugadino ir nenorėjo sugadinti. Jis sudavė į veidą, nes išprovokavo ir jam neišlaikė nervai, nenorėjo jo (A. T.) sužaloti, tiesiog norėjo, kad jis (A. T.) atstotų. Dėl savo veiksmų gailisi, pasikarščiavo. Taip pat norėtų pasakyti, kad maždaug prieš du-tris mėnesius iki įvykio per „(duomenys neskelbtini) “ gimtadienį (duomenys neskelbtini), kur vyko konfliktas buvo tokia situacija, kad A. T. elgėsi neadekvačiai, kabinėjosi prie lankytojų. A. T. pasakojo jam, kad turi apsauginę dantų (boksininko) kapą, kad jei kažkas atsitiktų jam (A. T.), neišmuštų dantų. Jis tuo metu stovėjo ir bendravo su „(duomenys neskelbtini) “ vadove R. ir pasakė jam (A. T.), kad nenori su juo (A. T.) bendrauti ir jis (A. T.) eitų nuo jo. Jo (A. T.) elgesys pasirodė neadekvatus, pasirodė psichiškai nesveikas. Jis nesuprato, kodėl jis (A. T.) prie jo prieina, kabinėjasi, nors jo iš vis nepažįsta, nesuprato, kodėl jam iš vis rodė tą kapą. To gimtadienio metu buvo toks incidentas, kad jis (A. T.) pasakė, kad jam (A. T.) būnant „(duomenys neskelbtini) “ sporto bare buvo pavogta jo (A. T.) rankinė su asmeniniais daiktais, dokumentais. Kitą dieną po gimtadienio atėjo pas vadovę I., prašė peržiūrėti kameras. Viskas pasibaigė tuo, kad išsiaiškino, kad iš tiesų niekas nepavogė, peržiūrėjus kameras vagystės fakto nematė. Po kurio laiko A. atėjo į kazino su rankine ir dokumentais. Paaiškėjo, kad A. T. melagingai norėjo apkaltinti vagyste. Taip pat A. T. visada kabinėjasi prie „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojų, nors jos vengia, bet jis (A. T.) vis tiek eina prie jų artyn (b. l. 96–98).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju R. O. parodė, kad pripažįsta vartojęs fizinį smurtą, bet nepripažįsta sugadinęs įtarime išvardintus daiktus, nes jų nesugadino. Prašo vadovautis anksčiau duotais parodymais (b. 1. 109–110).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 24 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. T. parodė, kad 2020 m. sausio 13 d. apie 2.30 val. atėjo į „(duomenys neskelbtini) “ sporto barą (duomenys neskelbtini), kuriame dažnai lankosi. Atėjo sudalyvauti sporto totalizatoriuje ir išgerti alaus. Tuo metu salėje buvo keletas lankytojų, tarp kurių buvo iš matymo pažįstamas, neblaivus R. O., kuris dažnai lankosi minėtame „(duomenys neskelbtini) “ sporto bare. Minėtas asmuo pamatęs jį pradėjo žodžiais kabinėtis, mėtyti įžeidžiančias replikas. Jis nekreipdamas dėmesio toliau stebėjo lošimus. Po kurio laiko R. O. priėjo prie jo ir rėkaudamas bandė apipilti alumi, bet nepataikė ir galbūt tai jį (R. O.) dar labiau įsiutino. Priėjęs dar dešine koja spyrė jam į tarpukojį ir pradėjo bauginančiai šaukti ant jo, keiktis necenzūriniais keiksmais, kvietė išeiti į kiemą pasikalbėti. Jam atsitraukus, R. O. rėkė, kad pagaus ir fiziškai susidoros su juo. Dar kartą priartėjęs keletą kartų kumščiu sudavė jam į veidą. Jam traukiantis nuo jo (R. O.), bandė laikyti už striukės ir ją įplėšė. Tuo metu baro darbuotojas iškvietė apsaugą, o atvykusi apsauga iškvietė policijos pareigūnus. R. O. jau buvo pasišalinęs iš baro. Jis dėl kūno sužalojimo kreipėsi į Teismo medicinos tarnybą ir pateikia specialisto išvadą Nr. G 154/2020(01), kad jam padarytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 10–11).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 6 d. liudytoju papildomai apklaustas nukentėjusysis A. T. parodė, kad R. O. dažnai mato kazino bare (duomenys neskelbtini), kuris yra dažnas lankytojas. Su R. O. yra iki įvykio kalbėję, bet niekada nebuvo pažįstami ar draugai. Persimesdavo keliais žodžiais, pasisveikindavo, taip kaip ir su visais kitais lankytojais. Iš pradžių norėjo su juo (R. O.) bendrauti, nes pasirodė mandagus, gerai kalbėjo rusiškai, nes pats yra rusakalbis. Iki šio įvykio tarp jų anksčiau yra įvykę žodinių konfliktų dėl mažareikšmių priežasčių. Vieną kartą sausio mėnesį, prieš šį įvykį jis (R. O.) labai nustebo, kad jis žino, jog R. O. yra arbitras, sportininkas. Jis tai sužinojo Google, nes norėjo pabendrauti, susipažinti su juo (R. O.). Po to jis (R. O.) paėjo toliau, o jie kalbėjo su S. apie gyvenimą, juokavo ir pokalbio metu iš konteksto juokaujant paminėjo knygą pavadinimu „Mein kampf“, kalbėjo apie S. šukuoseną ir tarpusavyje su S. šnekėdami pajuokavo, tuomet įsiterpė R. O. ir pasakė, kad reikia tokius ,,žmones bausti, tas kas šneka taip ir jūs gausite malkų“. Jis pasakė, ką jie tokio pasakė, jis (R. O.) atsakė kažką neaiškaus agresyviai, su keiksmažodžiais. Jis neatsimena, ar su S. kalbėjo lietuviškai, ar rusiškai. Jam susidarė įspūdis, kad R. O. nepatiko jų su S. pokalbis. Daugiau jokios priežasties nebuvo. R. O. asmeniškai nieko nesakė. Jis paklausė darbuotojų, kodėl šitaip elgiasi žmogus, jam buvo atsakyta, kad čia apsaugos reikalas ir apsauga bus. Apsauga atvyko, bet R. O. nebuvo. Po kurio laiko, kai išėjo parūkyti ir R. O. stovėjo lauke su kitu rūkančiu, R. O. jam rusų kalba įžeidžiančiai, necenzūriškai pasakė: „Varyk iš čia“, kontekste, kad esi negarbingas šiukšlė. Įvykio dieną neatsimena, apie ką kalbėjosi, jį pakalbino vyriškis, tamsiais plaukais, buvęs su R. O., paklausė, kaip reikalai ir panašiai. R. O. pasakė, kad nekalbėtų su A. T. Tiksliai nepamena, kaip prasidėjo muštynės. R. O. norėjo užpilti ant jo alaus, bet nepataikė ir taip kažkaip prasidėjo muštynės. Jis prieš R. O. tik gynėsi, nesmurtavo, nenorėjo jam (R. O.) nieko padaryti ir nieko nepadarė. R. O. pradėjo įžeidinėti, grasinti, jis pradėjo judėti nuo baro link išėjimo, tada R. O. pastūmė ir spyrė į tarpukojį, jis (R. O.) pataikė, skaudėjo, bet nestipriai. Tada prasidėjo muštynės, viskas vyko greitai, atsimena tiksliai kai kuriuos epizodus – smūgį kairiu kumščiu į veidą, jam pataikė, jis pajuto skausmą. Gal buvo ir kitų smūgių, bet kiek ir kur nepasakys. R. O. sakė: „Ką tu darai“. Konflikto metu R. O. jam tampė už striukės rankovės, tampydamas suplėšė. Taip pat buvo parkritęs ant žemės, pajuto skausmą, nokauto nebuvo, tik susigadino jo telefonas „Iphone 6“. Konflikto metu galbūt vartojo necenzūrinius žodžius, nes buvo įsiaudrinęs, susijaudinęs, bijojo. Tą vakarą buvo išgėręs alaus. Gal ir nepriėmė tinkamiausių sprendimų, kaip saugiai pasišalinti iš salės. Jis bijojo išeiti iš salės, nes būtų reikėję eiti pro R. O. ir kitus lankytojus. Ką R. O. sakė, tikslių žodžių nepamena, kad „Einam į lauką, tau bus pizda“. R. O. jam suplėšė striukę, kurios vertė 70 Eur, dokumentų patvirtinančių vertę, dabar neturi. Ji tiek kainavo nauja, bet buvo dėvėta apie 3-4 mėn. R. O. perplėšė rankovę ir striukės šoną. Striukės nepateikė policijai, nes tą vakarą turėjo eiti namo. Striukės nepateikė, kai buvo policijos komisariate, nes manė, kad galės tai padaryti vėliau. Taip pat konflikto metu jam buvo sužalotas antras priekinis dešinės pusės dantis, kuriuo metu negali pasakyti, nes viskas vyko greitai. Po konflikto ant danties sužalojimų nesimatė, bet kitą dieną suvalgius saldaus torto pradėjo skaudėti dantį. Iš karto 2020 m. sausio 14 d. apie 13-14 val. nulėkė pas savo gydytoją. Gydytojas apžiūrėjo dantį, pasakė, kad jį reikia taisyti. Kai pradėjo taisyti, pasakė, kad čia yra problemų, pažeistas dantis dėl smūgio ar kieto maisto. Reikia dantį keisti į vainikėlį. Gydytojui betvarkant dantį jis nuskilo, jam įstatė vadinamą štiftą, danties karūnėlės dar nebuvo įstatęs. Jis su tuo štiftu be karūnėlės nuvyko į Didlaukio g. apžiūrai. Dabar dantis jau sutvarkytas. Gydėsi (duomenys neskelbtini). Turi danties taisymo kvitą ir išrašą, jei reikės, pateiks. Taip pat konflikto metu, kai krito, susigadino jo telefonas „Iphone 6“, juodas, 64 GB, jis nebeįsijungia. Telefono nebenaudoja, mano, kad jis susigadino, kai įvykio metu parkrito ant žemės, prieš tai telefonas veikė. Tai neįvertinamas dalykas, tai jo mėgstamiausias telefonas, gal 200 Eur. Dėl danties, telefono ir striukės sugadinimo turi pretenzijų R. O. Taip pat, kaip jau buvo minėjęs ir dėl veido sužalojimo. 2020 m. sausio 13 d. po įvykio į sporto barą atvyko pareigūnai. Bendravo su patruliais, jie aiškinosi situaciją. Pareiškimo nerašė, nes jam pareigūnai pasakė, kad galės atvykti ir kitą dieną, terminas nebus praleistas. Bandė skambinti į 112, kad įsitikintų ar pareigūnai pasakė (b. l. 13–14).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 26 d. liudytoju apklaustas S. G. parodė, kad 2020 m. sausio 13 d. naktį buvo „(duomenys neskelbtini) “ sporto bare (duomenys neskelbtini). Buvo trise: jis, R. O. ir M., pavardės nežino. Jie gėrė alkoholinius gėrimus – alų, bendravo, žiūrėjo futbolą. Jie su R. ir M. yra geri pažįstami. Su R. susitinka šiame bare gana dažnai, su M. rečiau, pastarasis ateina rečiau, būna nesilanko kokius tris mėnesius. Jiems trise sėdint į barą atėjo A., kuris yra pažįstamas iš matymo, nes taip pat ateina į kazino, tačiau su juo (A. T.) nebendrauja, nes visada šneka nesąmones, visus provokuoja. Kuris pirmas pradėjo kalbėti tarpusavyje ar A., ar R., neatsimena. A. kažką rusų kalba pasakė R. ir jie pradėjo konfliktuoti žodžiu, prasidėjo žodinis konfliktas. Tikslaus konflikto turinio pasakyti negali, nes prastai kalba ir supranta rusiškai, kalba buitine kalba, bet žino, kad jie konfliktavo dėl kažkokių ankstesnių dalykų, nes A. anksčiau kažkada kabinėjosi prie R. Iš pradžių R. ir A. ginčijosi, A. kažką pasakė rusišku tekstu R., kažką tokio labai įžeidžiančio, tiksliai neatsimena ką, nes buvo išgėręs. Negali pasakyti, kas pirmas sudavė, nes viskas vyko greitai, A. ir R. staiga vienas prie kito pribėgo, pradėjo tarpusavyje stumdytis. A. ir R. apsistumdė, tada pradėjo muštis, prastai atsimena, buvo išgėręs. Viskas yra nufilmuota vaizdo kameromis. Jie su M. bandė išskirti A. ir R., tačiau jiems nepavyko, nes ir A. ir R. buvo užsivedę, nebegirdėjo jų žodžių. Jis bandė sakyti R.: ,,Matai, kad pats provokuoja, nelysk prie jo, duok durniui kelią“, tačiau ir jis (R. O.) jau neklausė jo, buvo susinervinęs. Jis konflikte nedalyvavo, nesmurtavo, tik bandė žodžiu išskirti, užgesinti konfliktą, bet jam nepavyko. M. taip pat bandė užbaigti konfliktą, jame nedalyvavo, nesmurtavo, tačiau pastarajam taip pat nepavyko. Konfliktas baigėsi, kai R. išėjo pro duris. Ant A. veido, ant skruosto po akimi buvo melsvos spalvos hematoma, kraujo nebuvo. Jie su M., kai išėjo A., taip pat išėjo namo, nes jau nebuvo ką veikti, vakaras buvo sugadintas (b. l. 32–35).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 19 d. liudytoja apklausta E. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 13 d. dirbo naktinėje pamainoje kartu su savo kolege G., apie 22.00 val. atėjo nuolatinis klientas R. Po kurio laiko atėjo kitas klientas, kuris jos kolegei yra žinomas ir kuris konfliktavo su R. R. sėdėjo priešais jas su kolege, o tas vaikinas kairiau, kitoje baro pusėje. Prie R. sėdėjo dar du vyriškiai: M., iš (duomenys neskelbtini), tamsaus gymio, aukštas, ir S., stambaus sudėjimo, nedidelio ūgio, plikas su akiniais. Šie vyrai nekonfliktavo. M. bandė išskirti konfliktuojančius asmenis, o S. nesikišo. Šie lankytojai yra žinomi kaip geri ir nekonfliktiški. R. su kitais baro lankytojais bendravo, kalbėjo apie politiką, aptarinėjo Trumpą, Putiną. Kalbėjo apie gėjus. R. yra tokių pažiūrų, kad palaiko Putiną, yra nusistatęs prieš gėjus. R. yra konfliktiškas, linkęs kabinėtis. Tas vaikinas, kurio vardo ji nežino, labai žiūrėjo į R. Tada R. pasakė: ,,Ko žiūri į mane“. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas dėl pažiūrų. R. pradėjo šį konfliktą, bet ir nukentėjęs asmuo provokavo jį (R. O.) sakydamas: ,,Trenk man, išsiaiškinkim čia“, jis konflikto nebandė užbaigti. R. gėrė daug alkoholinių gėrimų, buvo išgėręs daug alaus. Vaikinas, kurį R. primušė, gėrė alų, bet nebuvo girtas. Pradžioje R. apipylė minėtą vaikiną alumi, R. paėmė bokalą ir pylė į to vaikino pusę. Paskui apie kažką šnekėjo, atsimena, kad protarpiais sakė: ,,Einam aiškintis į kiemą ar stadioną“, o kitas vaikinas, kurio vardo ji nežino, ragino aiškintis prie visų bare, jis taip pat norėjo muštis, bet visiems matant. Jei gerai atsimena, R. pirmas trenkė kumščiais, lygtai į veidą minėtam vaikinui, o šis vaikinas taip pat jam (R. O.) trenkė kumščiais atgal. Prasidėjo muštynės, ji su kolege išsigando, jos kolegė net bijojo žiūrėti į juos. Tikslios konflikto eigos neatsimena, bet gerai įsiminė tam tikrus fragmentus. Atsimena, kad M. bandė atskirti konfliktavusius asmenis vieną nuo kito, o S. tiesiog žodžiu sakė: ,,Einam einam, tuoj atvažiuos apsauga“. Apie 2.40 val. G. iškvietė apsaugą, nes pamatė, kad minėti asmenys vis tiek konfliktuoja, smurtauja vienas prieš kitą. Vienu metu R. norėjo išeiti ir užbaigti konfliktą, bet minėtas vaikinas jam (R. O.) kažką pasakė, lygtai ,,pydaras“, pasinaudodamas tuo, kad ši tema R. yra pikta, nes klausė prieš tai minėtų lankytojų diskusijos. Po šių žodžių R. vėl pradėjo smurtauti, trenkė kumščiais, spardė, bet tai tęsėsi labai trumpai. R. trise su M. ir S. pabėgo. M. ir S. nesmurtavo. Atsimena tai, kad minėtas vaikinas, kurio vardo nežino, pats elgėsi labai keistai, kai R. prieš jį smurtavo, jam buvo juokinga, net kai jam skaudėjo juokėsi, jai jis pasirodė neadekvatus. Taip pat sakė R., kad ,,Mušk mušk mane“ ir juokėsi. Kai atvažiavo apsauga, R., M. ir S. jau buvo pabėgę. Atvažiavo net trys apsaugos ekipažai. Vienas ekipažas pradėjo vytis R., kitas bendravo su nukentėjusiu, o trečias, kaip suprato, iškvietė policijos pareigūnus. Ant nukentėjusio vaikino, kurio vardo nežino, veido matė sumušimus ir matėsi mėlynė po dešine akimi, taip matėsi, kad sužalota nosis. Ji davė ledo, kuriuo jis šaldė veidą. Greitosios nekvietė, jis nepageidavo. Atsimena, kad R. buvo grįžęs apie 3.40 val., nes jos užtruko darbe. Jis (R. O.) stovėjo lauke prie kazino įėjimo. Jos su kolege ėjo iš darbo, buvo išsikvietusios taksi. Ji einant pro duris pamatė, kad jis (R. O.) stovi lauke, buvo vienas. R. joms pasakė: ,,Už ką Jūs su manimi taip“, pradėjo reikalauti vadovės numerio, pradėjo grasinti, jog padarys taip, kad jas atleistų, klausė: ,,Kodėl iškvietė apsaugą“. Joms su kolege buvo nemalonu, jos išsigando, jam (R. O.) mandagiai paaiškino, kad neturi teisės duoti vadovės numerio, įsėdo į taksi ir išvažiavo. Taksi stovėjo toliau, R. nematė. Dėl šio grasinimo pretenzijų R. neturi. Kitą dieną R. atėjo į kazino ir atsiprašė dėl savo veiksmų (b. l. 38–41).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 19 d. liudytoja apklausta G. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Tikslios įvykio datos neatsimena, bet žino, kad sausio mėnesį, naktį dirbo kartu su naujoke, kolege E. dviese. Vakare R. O. sėdėjo prie baro su lankytoju M. ir gėrė alų. Taip pat buvo ir S. R. buvo labai girtas, nes daug išgėrė. Kai išgeria jis (R. O.) visada būna piktas. R. yra dažnas klientas, gerai žinomas. Jie sėdėjo prie baro ir apie 2.30 val. į darbo pabaigą atėjo klientas A. Nepastebėjo, ar A. gėrė alkoholinius gėrimus, mano, kad nelabai ir galėjo spėti, nes tik atėjęs pradėjo konfliktuoti. Jis nėra toks dažnas klientas, yra linkęs provokuoti, kabinėtis prie lankytojų. Taip pat kabinėjasi prie darbuotojų, dažnai kliudo joms dirbti. A. pradėjo R. provokuoti. Jie pradėjo kalbėtis rusų kalba, ji rusų kalbos nemoka, bet iš konteksto, kūno kalbos, suprato, kad A. pradėjo žodžiais provokuoti R. Jai susidarė toks įspūdis. Jos kolegė E. rusiškai supranta. Tarp R. ir A. kilo žodinis konfliktas. Kai A. toliau neužtilo, R. pradėjo eiti link A., pradžioje jie apsistumdė. Po to, R. kumščiais pradėjo mušti A., smogė jam į veido sritį, A. gavo smūgį kažkur į paakį. Atmintyje neužsifiksavo, kad R. būtų pylęs alų iš bokalo ant A. Gal ji to nepastebėjo. Atsimena, kad tarp A. ir R. prasidėjo muštynės. A., kiek matė, taip pat bandė atgal smurtauti, bet jam nelabai sekėsi, gal ir sudavė porą smūgių, kiek matė, nesužalojo R. Nuosekliai visų R. suduotų smūgių neatsimena, galėjo ne viską ir matyti. Negali pasakyti, ar R. spyrė koja A. Konflikto metu A. vaipėsi, buvo šlykščiai išsišiepęs, rodė dantis. Nuo to vaizdo jos su kolege taip pat pasišlykštėjo. Muštynių metu taip pat žodiškai ginčijosi, bet kalbėjo rusiškai, todėl ji nesuprato. R. ir A. stumdėsi, kol išsiskyrė. R. dar norėjo šokti atgal, bet M. pasakė: „Viskas einam einam“ ir jie išėjo. Išėjo ir S., kuris bandė žodžiais raminti A. ir R. Ji konflikto metu kvietė apsaugą, spaudė apsaugos iškvietimo mygtuką. Iš pradžių paspaudė vieną, po to antrą kartą, kad greičiau atvažiuotų. Kai atvažiavo apsauga, R. buvo jau išėjęs pro duris, taip pat buvo išėjęs ir M. su S., kurie nesmurtavo, į konfliktą nesikišo. Matė, kad apsaugos darbuotojai lauke kalbėjo su A. Po konflikto ant A. veido matėsi žaizdelė, mėlynė, tačiau nieko baisaus nebuvo, kraujas tuo metu lyg nebėgo. Prieš savaitę į kazino atėjo A. ir jai nerišliai sakė: „Jei čia šliaužios R., bus miškuose“. Paburbėjo ir išėjo. Ji jam pasakė, kad nekalbėtų nesąmonių. Jo ketinimai ir grasinimai jai nepasirodė realūs. Tiesiog jo toks būdas. A. kiek ateina tiek sukelia konfliktines situacijas. Taip pat trukdo darbuotojams dirbti. Lankytojus R. ir A. galėtų atpažinti, jų nesumaišytų su niekuo kitu, nes juos gerai žino. Dėl šio konflikto niekam pretenzijų neturi. Mano, kad dėl konflikto kaltas tik A., nes jis, jos manymu, išprovokavo konfliktą (b. l. 44–47).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 3 d. liudytoju apklaustas M. A. parodė, kad 2020 m. sausio 13 d. po 0.00 val. atėjo į barą, lažybų punktą (duomenys neskelbtini), išgerti. Bare sutiko pastovius pažįstamus klientus, su kuriais kartais pabendrauja ir išgeria, R. O. ir S. Nežino, kada atėjo A. Asmeniškai A. nepažįsta, tiesiog nepastebėdavo jo. Jie sėdėjo, gėrė, bendravo. Nežino, kaip konfliktas prasidėjo, bet, kiek pamena, A. ir R. pradėjo apsižodžiavimą. Kiek jam yra žinoma, tarp jų anksčiau buvo kažkoks žodinis konfliktas, tarpusavio nesusikalbėjimas, be to, abu buvo išgėrę alkoholio, galbūt dėl to ir šį kartą pradėjo konfliktuoti žodžiu. Apie ką kalbėjo, pasakyti negali, nes niekada neklauso, kas ką šneka. Jie kalbėjosi, kol jų pokalbis peraugo į muštynes. Kas pirmas sudavė, pasakyti negali, neatsimena, yra vaizdo įrašai. Jis mano, kad A. yra neteisus, nes jis kabinėjasi prie žmonių, provokuoja, lenda prie kitų lankytojų. Tai yra ne pirmas kartas, jis (A. T.) visada kabinėjasi prie žmonių. Konflikto metu bandė A. ir R. atskirti, nenorėjo, kad kiltų muštynės. Atsimena, kad buvo susistumdymas, muštynės, bet negali pasakyti, kaip tiksliai viskas vyko. Jis konflikte nedalyvavo, nesmurtavo. S. taip pat konflikte nedalyvavo, nesmurtavo. Neatsimena, kaip tiksliai konfliktas baigėsi, R. išėjo iš baro. Darbuotojos iškvietė apsaugą, o A. liko. Jie su S. taip pat išėjo iš baro, kai jau buvo atvažiavusi apsauga. Negali pasakyti, kaip A. buvo sužalotas, neatkreipė į jį dėmesio (b. l. 50–53).

Iš 2020 m. sausio 24 d. pareiškimo matyti, kad A. T. pranešė apie tai, jog 2020 m. sausio 13 d. apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini) sporto bare R. O. pradėjo keiktis žodžiais, kabinėtis prie jo, bandė apipilti alumi, bet nepataikė. Vėliau priėjęs dešine koja spyrė jam į tarpukojį ir pradėjo šaukti ant jo, keiktis, kviesti pasikalbėti į kiemą, grasino susidoroti. Dar kartą priėjęs ranka keletą kartų sudavė kumščiu į veidą, bandė sulaikyti už striukės ir ją įplėšė. Baro darbuotoja iškvietė apsaugą, o apsauga iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu R. O. jau buvo pasišalinęs iš baro (b. l. 1).

Iš policijos įvykių registro išrašo (BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų) matyti, kad 2020 m. sausio 13 d. 3.07 val. buvo užregistruotas įvykis ((duomenys neskelbtini)), jog Bendrojo pagalbos centro telefonu 2020 m. sausio 13 d. 3.05 val. paskambinęs asmuo pranešė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės, kiek asmenų nenurodė. GMP atsisakė (b. l. 7–8).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 15 d. specialisto išvados Nr. G154/2020(01) matyti, kad A. T. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, kietu buku daiktu, prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 54).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. birželio 8-29 d. specialisto išvados Nr. G1507/2020(01) matyti, kad papildomai pateikta A. T. stomatologo ligos istorija, iš (duomenys neskelbtini), papildomai pateikti A. T. stomatologo įrašai (įstaiga nenurodyta) su trimis neinformatyviomis, nemarkiruotomis rentgeno filmomis be datos ir įrašų pateiktame medicinos lape, kada jos atliktos. 2009 m. spalio 20 d. įrašas. K. ertmė, 5-o viršutinio danties iš dešinės gilus kariesas. 2-o viršutinio danties iš dešinės pulpitas, kanalas išplautas, Ca užpildas. 2019 m. lapkričio 22 d. neperskaitomas įrašas apie 2-o viršutinio danties iš dešinės taisymą. 2020 m. sausio 14 d. šaknis. Kanalas plombuotas. Lūžis. Metalo keramikos vainikėlis – 2-o viršutinio danties iš dešinės (gydytojo spaudo nėra). Remiantis A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., Specialisto išvados G154/2020(01) ir medicinos dokumento duomenimis, pateikta išvada: 1. – 5. A. T. pateiktu netinkamu medicinos dokumentu remtis, įvertinant antro viršutinio danties iš dešinės sužalojimą ir atsakyti į kitus klausimus, nėra galimybės (b. l. 63–64).

Iš 2020 m. vasario 6-7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2020 m. sausio 13 d. vaizdo įrašas, pateiktas 2020 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini), CD kompaktinėje laikmenoje. Apžiūros metu nustatyta, kad įrašo lange, kairėje pusėje, viršuje matoma data 01-13-2020 Mon, laikas 02:58:40, dešinėje pusėje, apačioje – užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė 08:41 val. Vaizdo įrašas spalvotas, be garso. Vaizdo įraše matoma baro vieta, atsiskaitymo kasa ir dalis salės, kurioje matomi statinės formos staliukai, dalis sofos. Prie baro stovi dvi darbuotojos. Darbuotoja Nr. 1 šviesių, surištų plaukų, raudonais marškinėliais su baltos spalvos užrašu ,,(duomenys neskelbtini) “, juodos spalvos kelnėmis ir juodos spalvos batais. Kita darbuotoja, tamsių, surištų plaukų, vilki raudonos spalvos džemperį su baltos spalvos užrašu „(duomenys neskelbtini) “. 00:02 min. prie baro, priešais darbuotojas stovi du vyrai. Vyras Nr. 1 yra galimai R. O. Kitas asmuo Nr. 2, tamsaus gymio, juodos spalvos, vidutinio ilgio plaukų, trumpa juodos spalvos barzda, vilki smėlinės spalvos, užsegamą megztinį, kuris yra atsegtas, po juo vilki baltos spalvos marškinėlius, šviesai melsvai baltos spalvos džinsines kelnes, avi juodos spalvos, su baltos spalvos linijomis ties padais sportinius batelius. 00:06 vyrai Nr. 1 ir Nr. 2 kalbasi tarpusavyje ir su darbuotojomis. Kairiau, kitoje baro pusėje, ties statinės formos staliukais, prie baro stovi asmuo Nr. 3, kurio veido nesimato, nepatenka į vaizdo kameromis filmuojamą zoną, matosi, kad vilki tamsios spalvos džemperį, po juo šviesios spalvos drabužius, dešinė ranka padėta ant stalo, prie jos stovi aukšta stiklinė su gelsvos spalvos gėrimu. 00:08 min. vyras Nr. 1 (galimai R. O.) pradeda eiti į asmens Nr. 3 pusę, prie baro ateina kitas vyras Nr. 4, kuris yra plikas, dėvi akinius tamsios spalvos rėmeliais, stambaus kūno sudėjimo, vilki tamsiai mėlynos spalvos striukę su gobtuvu, melsvos spalvos džinsines kelnes, avi rudos spalvos batus su raudonos spalvos raišteliais. 00:10 vyras Nr. 2 paima iš vyro Nr. 1 stiklinę su gelsvos spalvos gėrimu ir padeda ant baro. 00:15 asmuo Nr. 1 atsistoja prie baro iš kito asmens Nr. 2 pusės, žiūri į asmens Nr. 3 pusę, galimai su juo kalba. 00:04 šis asmuo toliau kalba su asmeniu Nr. 3, prieina link jo šiek tiek arčiau, 12:49 staiga prie asmens Nr. 1 vienas prieina asmuo Nr. 2, atsistoja viduryje asmens Nr. 1 ir Nr. 3 bei kalbasi tarpusavyje. 00:46 asmenų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 galvų nematyti, gestikuliuoja rankomis, kaip kalbėdami. 00:55 asmuo Nr. 4 prieina arčiau minėtų asmenų, galvos nematyti, gestikuliuoja rankomis, galimai kalba tarpusavyje. 00:58 asmuo Nr. 4 nueina nuo minėtų asmenų, 01:01 pasišalina eidamas pro priešais barą stovinčią rusvos spalvos sofą iš vaizdo kameromis stebimos zonos. 01:09 Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 toliau galimai kalbasi, gestikuliuoja rankomis. Darbuotojos stovi prie mokėjimo kasos, kalbasi tarpusavyje. 01:17 vyras Nr. 2 prieina prie baro, atsistoja priešais darbuotojas. 01:25 prie jo prieina vyras Nr. 1 (galimai R. O.), jie kalbasi. Staiga 01:27 vyras Nr. 1 (galimai R. O.) pradeda eiti link asmens Nr. 3, tiesia link jo dešinę ranką, 01:29 sugriebia jį už drabužių, 01:33 laikydamas už drabužių tempia į savo pusę, Nr. 3 vis tiek stovi savo vietoje. 01:33 asmuo Nr. 2 pradeda judėti link minėtų asmenų. 01:36 prie baro sugrįžta asmuo Nr. 4. 01:37 vyras Nr. 2 rankomis atskiria asmenį Nr. 1 (galimai R. O.) ir asmenį Nr. 3. 01:44 asmuo Nr. 1 (galimai R. O.) ir Nr. 3 stovi vienas priešais kitą, kalbasi, o tarp jų, juos atskyręs stovi asmuo Nr. 2. 01:47 kalba su Nr. 1 (galimai R. O.), galimai bando raminti, šis bando eiti į Nr. 3 pusę. 01:50 asmuo Nr. 1 staiga prieina prie Nr. 3 ir kaire ranka suduoda jam į viršutinę kūno dalį, kur tiksliai, nesimato, nes į kameros filmavimo zoną patenka tik dalis vaizdo. 01:52 Nr. 1 vėl pradeda judėti link Nr. 3, 01:54 atsistoja priešais Nr. 3, nesimato šių asmenų viršutinės kūno dalies, matyti tik, kad ties klubais juda. 01:57 Nr. 1 sugriebęs Nr. 3 už drabužių temdamas sugrįžta, prie priešais barą stovinčios statinės, pagriauna Nr. 3 ant grindų, šis nukrenta ant nugaros. 02:00 asmuo Nr. 3 atsistoja į zoną, kur matomas visu ūgiu (vilki šviesiai pilkos spalvos džemperį, ant galvos užsidėjęs gobtuvą, šviesiai pilkas sportines kelnes, nugaroje ties sėdmenimis, kelnėse užsikišęs kažkokį juodą daiktą, nusirengia juodos spalvos striukę, yra su tamsios spalvos barzda.). Asmuo Nr. 3 02:05 sugrįžta į tą vietą, kurioje buvo anksčiau, padeda striukę, 02:12 artėja link Nr. 1. 02:18 Nr. 2 kalbasi su Nr. 1, bando atsistoti prieš jį ir neleisti eit link Nr. 3. 02:23 Nr. 1 pasiima ant baro padėtą stiklinę su gėrimu. 02:25 Nr. 2 stiklinę iš jo paima. 02:27 Nr. 1 staiga nuo baro paima kitą stovėjusią stiklinę su gėrimo likučiu ir ištiesęs kairę ranką pila į Nr. 3 pusę, matosi kaip skystis liejasi į Nr. 3 pusę. 02:34 vėl staiga Nr. 1 prieina prie Nr. 3, į vietą, kur kameros filmuoja tik dalį vaizdo, galimai smurtauja prieš Nr. 3, tačiau nesimato, matosi, kad asmenys juda. 02:39 Nr. 1 ir Nr. 3 pasitraukia toliau, kur vaizdo kameros nefilmuoja. 02:46 sugrįžta prie baro vienas į kitą įsikibę rankomis. 02:50 Nr. 3 ištrūksta iš Nr. 1, kuris paleidžia Nr. 3 rankovę. 02:54 Nr. 1 ranka smogia Nr. 3 galimai į veido sritį. 02:55 Nr. 1 kaire koja įspiria Nr. 3 į dešinę blauzdą. 02:58 Nr. 1 ir Nr. 3 galimai mušasi, tačiau pasitraukia į zoną, kur vaizdo kameros filmuoja tik kojas ir dalį korpuso. 02:59 Nr. 3 nukrenta ant žemės nugara ir galva atsitrenkia į statinę. 03:01 Nr. 3 atsistoja ir pasiėmęs į ranką kėdę juda artyn Nr. 1. 03:04 Nr. 1 suduoda ranka į Nr. 3 korpusą. 03:09 Nr. 1 kaire koja spiria Nr. 3 į dešinę koją. 03:11 Nr. 1 ir Nr. 3 nueina į zoną, kur matomos tik kojos ir dalis korpuso, galimai mušasi. 03:14 Nr. 1 ir Nr. 3 išsiskiria. 03:20 asmuo Nr. 2 nusiveda asmenį Nr. 1, šis atsistoja prie baro. 03:41 Nr. 1 pasiima striukę, apsirengia. 04:03 Nr. 1 ir Nr. 3 toliau kalbasi, galimai vyksta žodinis konfliktas, tarp jų stovi Nr. 2. 04:43 asmuo Nr. 1 eina iš salės, tačiau 05:00 vėl sugrįžta ir pradeda staiga judėti link asmens Nr. 3, o šis atsitraukia. 05:03 asmuo Nr. 2 palydi Nr. 1 ir išeina iš salės, iš vaizdo kameromis stebimos zonos. 05:14 salėje prie baro lieka asmuo Nr. 3, geria gėrimą ir Nr. 4 stovi prie baro. 05:20 asmuo Nr. 4 išeina iš vaizdo kameromis filmuojamos zonos. 05:25 asmuo Nr. 3 prieina prie mokėjimo kasų, ant dešinio skruostikaulio matyti odos patamsėjimas, galimai hematoma. 05:28 sugrįžta asmuo Nr. 4, kalbasi su asmeniu Nr. 3. 05:47 grįžta asmuo Nr. 2, 05:53 sugrįžta asmuo Nr. 1. 06:04 asmuo Nr. 2 palydi asmenį Nr. 1, šis išeina iš vaizdo kameromis stebimos zonos. 06:14 asmuo Nr. 4 taip pat išeina. 06:29 prie baro stovi asmuo Nr. 3, geria gėrimą. 06:44 sugrįžta asmuo Nr. 4, 07:03 grįžta ir asmuo Nr. 2. 07:29 išeina asmenys Nr. 2 ir Nr. 4. 07:47 lieka tik asmuo Nr. 3, geria gėrimą. 07:59 apsirengia striukę, nueina į vietą prie baro, kur buvo įvykio pradžioje. 8:41 vaizdo įrašas pasibaigia (b. l. 73–76).

Iš 2020 m. liepos 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. T. pateikė striukę „Bosline“ ir mobilaus ryšio telefoną „Iphone 6“ IMEI (duomenys neskelbtini) (b. l. 77–78).

Iš 2020 m. liepos 8 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima juodos spalvos, vyriška, dygsniuota striukė užsegama užtrauktuku su dvejomis užtrauktuku užsegamomis kišenėmis. Striukės apykaklė – megzta stulpeliu, apsivėlusi, matyti dėvėjimo požymiai. Striukės apačioje yra stulpeliu megzta atnara, apsivėlusi, matyti dėvėjimo požymiai. Ant rankogalių taip pat yra stulpeliu megztos atnaros, apsivėlusios, matyti dėvėjimo požymiai. Striukės viduje languotas pilkšvų atspalvių pamušalas. Mėlynos spalvos etiketė su baltos spalvos užrašu „Bosline“, M dydžio, „Design by Italy“. Taip pat yra dvi vidinės kišenės užsegamos su saga. Striukės viduje pamušalas tvarkingas, nesuplyšęs. Striukės išorėje dešinėje pusėje, ties liemeniu, pažastimi ir rankove matyti įplyšimas, prairusi siūlė. Įplyšimas nuo pažasties link rankovės galo 16 cm. Įplyšimas nuo juosmens vidurio iki pažasties 19 cm. Viduje matyti baltos spalvos pašiltinimas. Taip pat viduje matyti pamušalas, siūlės tvarkingos, neiširusios. Pamušalas yra nesujungtas, neprisiūtas prie striukės medžiagos, pašiltinimo. Striukės medžiaga apsitrynusi, vietomis šiek tiek blizga. Striukės nugara tvarkinga. Apžiūrimas mobilaus ryšio telefonas „Iphone 6“, IMEI (duomenys neskelbtini). Ant ekrano matyti užklijuota apsauga, ant kurios matyti įbrėžimų. Telefono korpuso rėmelis, apvadai yra sidabrinės spalvos. Telefone yra dvi jungtys, garsiakalbio ertmės, įjungimo mygtukas, 3 mygtukai. Telefono nugarėlė sidabrinės spalvos, matyti kameros-fotoaparato objektyvas, aplink jį patamsėjimai, galimai nešvarumai. Centre blizgios spalvos obuolio logotipas. Užrašai „iPhone Designed by Apple in California Assembled in China Model A1586 FCC ID: BCG-E2816A IMEI (duomenys neskelbtini). Ant telefono nugarėlės žymesnių pažeidimų nematyti. Paspaudus įjungimo mygtuką telefonas neįsijungia. Įstačius įkroviklį į telefono jungtį ir prijungus prie energijos šaltinio, ekrane matyti išsikrovusios baterijos ženklas, tačiau nematyti, kad telefono baterija krautųsi. Pabandyta įkrauti telefono bateriją, tačiau praėjus 15 min. ekrane vis dar matyti išsikrovusios baterijos simbolis, o įkrovimo simbolio ekrane nematyti. Telefonas neįsijungia. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 79–87).

Iš 2020 m. liepos 9 d. pakvitavimo matyti, kad striukė „Bosline“ ir mobilaus ryšio telefonas „Iphone 6“ grąžinti A. T. (b. l. 88).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018).

Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta, t. y. viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimas, įvykio registracijos kortelės duomenys, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, specialistų išvados, vaizdo įrašo ir daiktų apžiūros protokolai, pakvitavimas, patvirtina, kad 2020 m. sausio 13 d. apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – „(duomenys neskelbtini) “ sporto baro salėje, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu po žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. T., priėjęs prie pastarojo tyčia sugriebė rankomis už A. T. viršutinių drabužių ir jį tampė, netrukus po to, kairės rankos kumščiu vieną kartą smogė nukentėjusiajam į krūtinę, suėmęs už viršutinių drabužių pargriovė ant grindų, sugadindamas A. T. drabužių kišenėje buvusį mobilaus ryšio telefoną „Iphone6“, 200 Eur vertės, nukentėjusiajam atsistojus ir atsitraukus toliau, paėmęs bokalą su skaidriu skysčiu išliejo į nukentėjusiojo pusę ir vėl priėjęs prie nukentėjusiojo, kairės rankos kumščiu vieną kartą smogė į pastarojo krūtinę, po ko kaire ranka suėmė už viršutinių drabužių ir tempė į save, suplėšydamas A. T. striukę, 100 Eur vertės, kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, kaire koja vieną kartą smūgiavo į dešinę koją ir kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, vėl pargriovė nukentėjusįjį ant grindų, o šiam atsikėlus, kaire ranka vieną kartą sudavė į veidą ir kaire koja vieną kartą smūgiavo į tarpkojį, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajam A. T. poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo įžūliais veiksmais sugadino A. T. priklausantį 300 Eur vertės turtą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šių padarinių kilimą patvirtina tai, jog, kaip nustatyta byloje, dar iki minėtų smurtinio pobūdžio veiksmų tarp R. O. ir nukentėjusiojo sporto baro salėje prasidėjo žodinis konfliktas, vartoti necenzūriniai žodžiai, kabinėjimasis, rėkavimai, bandymas apipilti skysčiu (galimai alumi), girdint sporto baro darbuotojoms E. P. ir G. P. bei kitiems lankytojams (M. A., S. G.), prasidėjus muštynėms, baro darbuotojos išsigando, net bijojo žiūrėti, kelis kartus spaudė apsaugos iškvietimo mygtuką, kad greičiau atvyktų apsauga, liudytojas M. A. bandė atskirti konfliktuojančius asmenis vieną nuo kito, o liudytojas S. G. žodžiu bandė nutraukti muštynes, tačiau nepavyko, atvykusi apsauga iškvietė policijos pareigūnus. Taigi akivaizdu, kad viešoje vietoje buvusiems kitiems asmenims toks kaltinamojo elgesys pasirodė šokiruojantis, nepriimtinas, įžūlus, be to, suprantama, dėl incidento buvo sutrikdytas ir sporto baro darbas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. O., atlikdamas nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – jis suvokė, kad viešoje vietoje, esant pašaliniams asmenims, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį ir sugadindamas nukentėjusiajam priklausantį turtą, jis elgiasi įžūliai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei bei nukentėjusiajam turės jo atliekami veiksmai.

Taigi, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. O. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta.

Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas kaltinamajam R. O. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – tiesiogine neapibrėžta tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.) viešajai tvarkai. Padaryta turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam neatlyginta, tačiau kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad R. O. nevedęs, tačiau augina mažametį vaiką, jį išlaiko, dirbantis (b. l. 123), yra dešimt kartų teistas (iki šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo teistas 9 kartus), iš esmės už nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystes) ir viešajai tvarkai (viešosios tvarkos pažeidimus) (b. l. 113–117), nuo 2010 m. administracine tvarka baustas dvidešimt vieną kartą, 4 iš jų už viešosios tvarkos pažeidimus (b. l. 111, 118–122), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog R. O. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta ir prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas šiek tiek mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis, t. y. 1 (vienerių) metų 6 (mėnesių) laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str. 2 d.), įpareigojant kaltinamąjį visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, kadangi tokie įpareigojimai, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 48 str. 4 d. 1, 3 p., 6 d.).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi R. O. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos probacijos tarnybos duomenimis ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę kaltinamasis R. O. atliko ir 2021 m. vasario 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, pagrindo bendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme nėra.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2 425 Eur dydžio civilinį ieškinį, t. y. už danties sutaisymą 200 Eur, už sugadintą striukę 100 Eur, už sugadintą telefoną 300 Eur, už medicininio tyrimo paslaugas 24 Eur bei 1 800 Eur neturtinės žalos, bei pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 17–18).

Spręsdamas dėl turtinės žalos, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad turtinė žala dėl nukentėjusiojo sugadintos striukės bei mobilaus ryšio telefono buvo patirta būtent kaltinamojo R. O. veiksmais, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikalstama veika, dėl to prisipažino pats kaltinamasis (buvo atliktas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas), sutiko, kad galėjo įvykio metu būti įplėšta nukentėjusiojo dėvėta striukė bei sugadintas turėtas telefonas, nors to pats ir nematė (nepastebėjo). Tačiau sprendžiant dėl paminėtų daiktų vertės ir žalos už jų sugadinimą atlyginimo, teismas, vadovaudamasis nukentėjusiojo argumentais, išdėstytais civiliniame ieškinyje bei teisiamojo posėdžio metu, gynybos bei prokurorės išdėstyta pozicija, mano, kad nukentėjusiojo prašoma atlyginti 300 Eur dydžio žala už sugadintą telefoną „Iphone6“ nėra visiškai pagrįsta. Įvertinus tai, kad nustatydamas telefono vertę nukentėjusysis vadovavosi analogiško modelio telefonų skelbimuose nurodyta kaina pilnos komplektacijos, t. y. kaip pats paaiškino, su originaliomis ausinėmis, dėžute, pakrovėju ir pan., nors veikos padarymo metu nukentėjo tik pats jo telefono aparatas, be to, nurodė, jog buvo ir pigesnių variantų, taip pat įvertinus kaltinamojo pateiktus analogiško modelio telefonų skelbimų pavyzdžius (tačiau 2021 m. vasario mėn. datos – po 60, 75, 80, 99, 90, 100, 95 Eur už naudotą ir 159 Eur už naują), nukentėjusiajam priteistinos turtinės žalos už nusikalstamos veikos metu (2020 m. sausio 13 d.) sugadintą mobilaus ryšio telefoną „Iphone6“ suma mažintina iki 100 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nukentėjusiojo nurodytos sugadintos striukės bei medicininio tyrimo išlaidų ginčo nėra, jos pagrįstos civilinio ieškovo paaiškinimu, su šiomis sumomis kaltinamasis sutiko, ši civilinio ieškinio dalis tenkintina ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistinas 124 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Spręsdamas dėl turtinės žalos už nukentėjusiojo danties taisymą (200 Eur) atlyginimo, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors nukentėjusysis civiliniame ieškinyje mini, kad kvitą dėl šių išlaidų patyrimo turi, o teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra pateikęs byloje, tačiau teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, mato, kad tokio kvito byloje nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienareikšmiškai specialisto nebuvo pripažinta, jog 2020 m. sausio 13 d. įvykio metu nukentėjusysis A. T. patyrė ir taisyto danties sužalojimą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. birželio 8-29 d. specialisto išvadoje Nr. G1507/2020(01) nurodyta, kad papildomai pateikta A. T. stomatologo ligos istorija, iš (duomenys neskelbtini) odontologijos kabineto, remtis, įvertinant antro viršutinio danties iš dešinės sužalojimą ir atsakyti į kitus klausimus, nėra galimybės (įstaiga nenurodyta, neinformatyvios, nemarkiruotos rentgeno filmos be datos ir įrašų, kada jos atliktos, be gydytojo spaudo) (b. l. 63–64)). Atsižvelgiant į tai, priteisti 200 Eur turtinės žalos už danties gydymą atlyginimo nėra pagrindo. Kita vertus, teismas mano, aplinkybėms dėl danties gydymo esant reikšmingoms sprendžiant nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Apibūdindamas neturtinę žalą, kurią patyrė, nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodo, kad viešai buvo pažemintas, 15 dienų neturėjo priekinio danties ir buvo matomi veido sužalojimai, turėjo kreiptis pas psichologą, skolintis pinigų iš artimųjų striukei ir telefono įsigijimui, be to, patyrė neigiamą poveikį asmeniniam gyvenimui. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad dėl veikos jam reikėjo pasiskolinti pinigų nusipirkti naujam telefonui, reikėjo striukę įsigyti, santykiai su giminaičiais, artimais žmonėmis pašlijo, kadangi reikėjo lankytis policijoje, patyrė traumą ir kitą žalą. Dėl to patyrė 1 800 Eur neturtinės žalos.

Atsižvelgus į visa tai, kas išdėstyta, teismui nekelia abejonių tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė neigiamus išgyvenimus, dėl to, kad buvo atvirai įžeidinėjamas, viešoje vietoje jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl ko buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kentė fizinį skausmą, kurį laiką ant veido buvo matomos sumušimo žymės, taip pat iš karto po veikos turėjo apsilankyti pas odontologą dėl priekinio danties lūžio (jo pateikta ir specialisto apžiūrėta stomatologo ligos istorija patvirtina, kad 2020 m. sausio 14 d. įraše nurodoma – šaknis. Kanalas plombuotas. Lūžis. Metalo keramikos vainikėlis – 2-o viršutinio danties iš dešinės (b. l. 156–157)), kurio tvarkymas, jo teigimu, truko apie 2 savaites. Matyti, kad tas pats dantis nukentėjusiajam buvo taisytas ir anksčiau, paskutinį kartą 2019 m. lapkričio 22 d. Nors, kaip minėta, byloje vienareikšmiškai nebuvo pripažinta, jog būtent 2020 m. sausio 13 d. įvykio metu nukentėjusysis A. T. patyrė ir šio taisyto danties sužalojimą (dėl netinkamai pildytų gydytojo odontologo dokumentų), be to, byloje nėra kvito, kuris patvirtintų, kokią sumą už tai nukentėjusysis sumokėjo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 13 d. nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajam buvo suduoti keli smūgiai į veido sritį, į krūtinės sritį, jis kelis kartus buvo pargriautas ant žemės, tampomas už drabužių, neatmetama, jog po to (kitą dieną) jau ne kartą taisytas dantis galėjo ir lūžti, ir tai šia prasme susiję su nagrinėjama nusikalstama veika, dėl ko nukentėjusysis patyrė tam tikrų nepatogumų bei materialinių išlaidų.

Taigi, teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jo savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio. Kita vertus, šiuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin ilgalaikiai ar išliekantys visam jo gyvenimui, dėl sveikatos sutrikdymo atsirado negatyvūs pasikeitimai įvairiose jo gyvenimo srityse, jis buvo nedarbingas. Atsižvelgtina ir į tai, jog, kaip minėta, prieš nukentėjusįjį buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, kuriuo jam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui, tačiau nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami. Šiuo atveju nustatyta, jog kaltinamojo R. O. pajamos iš darbovietės (duomenys neskelbtini) (kurioje dirbo iki 2021 m. sausio 12 d.) (remiantis teismo gautais duomenimis apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas) buvo apie 630 Eur, be to, jis nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio susilaužė koją ir buvo nedarbingume iki 2020 m. gruodžio 13 d., paskui susirgo ir turėjo biuletenį iki 2021 m. sausio 5 d. (pastarosios aplinkybės taip pat matomos iš teismo gautų duomenų apie asmens darbovietes ir mokamas išmokas, juose matyti, kad nurodytais laikotarpiais jam buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo fondo išmokos, kurios siekė apie kelis šimtus eurų), nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. vasario 24 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jo pajamos per šį laikotarpį – 448,77 Eur. Taip pat R. O. nuo 2021 m. sausio 21 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus gauna socialinę išmoką 119,59 Eur dydžio. Be to, kaltinamasis turi mažametį vaiką, kurio išlaikymui per mėnesį moka 163 Eur bei turi kitų finansinių įsipareigojimų pagal ankstesnius nuosprendžius.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo asmens teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-453/2014, 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-341-648/2018, 2K-19-511/2020)), konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 800 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 99–100) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD laikmena su vaizdo įrašu (b. l. 132), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. O. (R. O.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. O. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktais, 6 dalimi, įpareigoti R. O. visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir A. T. naudai priteisti iš R. O. (R. O.) 224 Eur (du šimtus dvidešimt keturis eurus) turtinei žalai atlyginti bei 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD laikmena su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė