- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- e2-831-514/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00122-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- O. S., L. Ž., D. Ž.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovams O. S., L. Ž. ir D. Ž. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų O. S., L. Ž. ir D. Ž. 1 707,33 Eur žalos atlyginimu, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. gegužės mėnesio pabaigoje buvo apgadintas jos automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Rietave. Bendravo su vaikais, buvusiais kieme, iš kurių sužinojo, kad automobilį apgadino atsakovų vaikai G. S. ir A. Ž.. Dėl padarytos žalos kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK, tačiau (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta. Po įvykio ieškovė preliminariai įvertino nuostolius, kurie jos paskaičiavimu sudarė 800 Eur, kreipėsi dėl žalos atlyginimo į nepilnamečių tėvus (atsakovus), tačiau gera valia žala atlyginta nebuvo, atsakovas D. Ž. daliniam žalos atlyginimui sumokėjo 100 Eur. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, ieškovė pateikė automobilį apžiūrai UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo atlikta transporto priemonės apžiūra ir apskaičiuoti automobilio atkūrimo kaštai, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės vertinimo ataskaitą transporto priemonės atkūrimo kaštai sudaro 1 807,33 Eur. Automobilis taip pat buvo apžiūrėtas ir policijos pareigūnų atliekant tyrimą pagal ieškovės pareiškimą Rietavo PK, fiksuojant padarytus sugadinimus nuotraukose. Pareigūnų padarytose nuotraukose matyti apgadinimai ant dešinės pusės priekinių, galinių durelių, galinio bamperio. Tiriant įvykio aplinkybes su nepilnamečiais vaikais bendravo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Rietave specialistės, vaikų situacijos vertinimo dokumentuose užfiksuota, jog G. S. ir A. Ž. pripažino buvę prie automobilio ir galėję padaryti tam tikrus apgadinimus automobiliui (atsakovės O. S. dukra nurodė, kad kartu kieme buvo su A. (atsakovų L. Ž. ir D. Ž. sūnumi), šis ant mašinos metė sūrelį, A. Ž. nurodė, kad G. turėjo akmenį ir metė jį į mašiną, pats bandė patrinti, kad nesimatytų įbrėžimo, tačiau jam nepavyko. Prie mašinos bagažinės G. turėjo palikusi valgomos gumos, kuri ištirpo, nusitepė mašina, nėjo nuvalyti). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsniu, 6.246 – 6.249 straipsniais, 6.275 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad žala padaryta bendrais nepilnamečių veiksmais, prašė solidariai iš atsakovų priteisti 1 707,33 Eur padarytai žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad, pastebėjusi apgadintą automobilį, stovėjusį (duomenys neskelbtini) namo kieme, Rietave, sekančią dieną kreipėsi į tame pačiame name gyvenančių nepilnamečių vaikų mamas, atsakoves O. S. ir L. Ž., kurioms parodė automobilio sugadinimus, tarėsi dėl žalos atlyginimo. Kartu buvę nepilnamečiai atsakovų vaikai A. ir G. nors kaltę dėl automobilio sugadinimo vertė vienas kitam, pripažino, kad jie galėjo sugadinti automobilį. Nepavykus su atsakovais susitarti dėl žalos atlyginimo, kreipėsi į Rietavo PK, kurio pareigūnai apžiūrėjo sugadintą automobilį, fiksuodami sugadinimus fotonuotraukose. Automobilį įsigijo 2023 m. sausio mėnesį, iki 2023 m. gegužės mėnesio (kai buvo apgadintas atsakovų nepilnamečių vaikų), automobilis nebuvo apgadintas.
Atsiliepimas
Atsakovai L. Ž. ir D. Ž. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovų vertinimu ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų buvimo (kad būtent atsakovų mažamečiai vaikai savo veiksmais sugadino ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą), kaltės ir priežastinio ryšio. Aplinkybės kad vaikai žaidė šalia ieškovės automobilio ir galimai padarė ieškovės automobiliui žalą, yra neįrodytos jokiais objektyviais įrodymais, o tariama žala automobiliui iš esmės yra paremta prielaidomis. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių būtent atsakovų nepilnamečio/ų vaiko/ų atliktus veiksmus, taip pat nėra pakankamai kitų objektyvių duomenų, kurie leistų padaryti labiau tikėtiną išvadą buvus ieškovės įrodinėtus nepilnamečių vaikų neteisėtus veiksmus nei jų nebuvus. Tokią išvadą grindė aplinkybe, jog apie įvykį ieškovė sužinojo po darbo, pati ieškovė nematė vaikų, mėtančių akmenis į jos automobilį; ieškovės automobilis buvo privačiame kieme, kuriame paprastai savo automobilius laiko butų savininkai, ieškovės automobilis galėjo būti apgadintas ir kitų asmenų. Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK surinkta medžiaga apie įvykio aplinkybes paremta išskirtinai mažamečių vaikų teiktais paaiškinimais neginčijamai nepatvirtina fakto, kad ieškovės automobilį apibraižė būtent atsakovų vaikai. Vaikų parodymai nėra nuoseklūs, o tai, kad vaikai bandė kažką pavalyti nuo automobilio, negalėtų būti vertinama, kad jie kažką galėjo padaryti ieškovės priklausančiam automobiliui. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl žalos dydžio pagrįstumo nėra pakankamai informatyvūs, juose pateikta informacija yra netiksli ir kelianti abejonių dėl sąsajumo su ginčo dalyku, be to, žalos nustatymas įvyko daugiau kaip po keturių mėnesių nuo tariamo automobilio apgadinimo (2023-11-07). Atsakovų nuomone, per keturis mėnesius žala galėjo kilti ir dėl ieškovės netinkamo automobilio eksploatavimo, ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų ir t.t. Ieškovės automobilio apibraižymas įvyko 2023 m. gegužės mėn. pabaigoje, tačiau prie civilinės bylos nėra pateikta nei viena foto nuotrauka, pagal kurią būtų galima fiksuoti/įvertinti padarytą žalą. Atliktas tariamas žalos įvertinimas 1 807,33 Eur prasilenkia su realybe, nes žalos vertė apima 50 procentų automobilio kainos. Pažymėjo, kad atsakovas D. Ž. pinigų ieškovei nėra mokėjęs jokia forma, kadangi sūnus buvo nurodęs, jog ieškovės automobilio nebraižė, akmenų į automobilį nemėtė. Ieškovės reikalavimą atlyginti žalą vertino kaip bandymą pasipelnyti.
Atsakovai L. Ž. i, D. Ž., jų atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Atkreipė dėmesį, jog ieškovės automobilio galiniame bamperyje fiksuotas sugadinimas negalėjo būti padarytas metant akmeniu. Pateikė ataskaitą iš internetinio portalo (carvertical), pagal kurią, anot atsakovų, ieškovės automobilis buvo patyręs žalą. Jeigu teismas nuspręstų tenkinti ieškovės ieškinį, prašė sprendimo vykdymą išdėstyti, atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį.
Atsakovė O. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Nuomonę dėl ieškinio išdėstė rašytiniuose paaiškinimuose, kuriais prašė ieškinį atmesti. Atsakovės nuomone, civilinėje byloje nėra įrodymu, kad atsakovės dukra G. S. apgadino ieškovei priklausantį automobili. Ieškovė pati šio fakto nematė, liudytojų, mačiusių gadinimo fakto, nėra, ieškinys grindžiamas tik vaiko A. Ž. apklausa, atlikta Vaikų teisių specialistės. Nepilnametė G. (atsakovės dukra) apklausta specialistei nurodė, kad pūtė muilo burbulus ant mašinos. Nors nepilnametis vaikas A. Ž. nurodė, kad G. metė akmenuką į mašiną ir prie bagažinės prikabino kramtomą gumą, tačiau šis vaikas galėjo pateikti netiesą ir sufantazuoti. Šioje civilinėje byloje remtis vien vaikų parodymais negalima, nes vaikai nebuvo apklausti tinkamai, t. y. vaikų psichologo, todėl nėra aišku kokiomis sąlygomis ir prie kokių aplinkybių atlikta vaikų apklausa ir kokie klausimai jiems buvo užduoti. Vaikai mėgsta fantazuoti, nerealiai suprasti įvykius, prisigalvoti, todėl iš vaikų apklausos negalime daryli vienareikšmiškos išvados, kad ieškovės automobilio apgadinimus padarė atsakovų vaikai. Ieškovė nepateikė teismui fotonuotraukų, darytų iš karto po įvykio, kas parodo, kad nėra įrodymų, kokiais padarytais apgadinimais vaikai kaltinami. Šioje situacijoje priešingai nei teigia ieškovė kaltė nepreziumuoiama. todėl ieškovė turi teismui įrodyti tai, ką teigia. Analizuojant ieškovės pateiktą kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje apskaičiuoti transporto priemonės atkūrimo kaštai, matyti, kad buvo atliktas visiškas automobilio dalių nuėmimas, viso automobilio remontas ir perdažymas bei automobilio dalių surinkimas. Pagal aprašytų atliktų darbų apimtis automobilis būtų remontuojamas kaip po patirto autoįvykio, o ne vaiko pabraižymo. Po vaiko pabraižymo automobilį galima nupoliruoti ir nereikia visų detalių (tame tarpe ir sėdynių) ardyti, remontuoti, perdažyti. Jei teismas manytų, kad ieškovė ieškinio reikalavimą – priteisti žalą – įrodė ir pripažintų, jog atsakovų vaikai padarė apklausoje nurodytus apgadinimus, tai vaikų sugadinimais, įvardintais vaiko A. Ž. apklausoje, padaryta žala būtų ženkliai mažesnė, nei ieškovė prašo priteisti. Be to, negali būti taikoma solidari atsakovų atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnį solidari atsakomybė nepreziumuojama. Solidari atsakomybė gali būti taikoma, kai žala padaroma bendrais kelių kaltininkų veiksmais. Šiuo atveju nėra nepilnamečių vaikų susitarimo veikti bendrai, nėra bendro veikimo, veiksmų pasidalinimo ir t.t. Logiška tikėti, kad atsakovės O. S. dukra G. pūsdama muilo burbulus ar prilipinusi kramtomą gumą automobilio nesugadino, tam yra cheminės valymo priemonės, kurių pagalba tai išvaloma. Kitų atsakovai nepilnamečio vaiko A. teigimu neva G. metusi akmenuką, nors, kaip buvo minėta anksčiau civilinėje byloje, nėra tai patvirtinančių kitų įrodymų, tačiau, jei tikint tuo, tai nėra įrodymų, kad tas akmenukas apgadino automobilį. Nelogiška tikėti, kad vienkartinis akmenuko numetimas galėjo padaryti tiek sugadinimų, kad reikėtų remontuoti tiek automobilio detalių. Ieškovės ieškinys, kuriame nėra pagrįstų įrodymų, o remiamasi vien ne prie psichologo ir prie neaiškių aplinkybių atliktomis vaikų apklausomis, turėtų būti atmetamas. Atsakovės vertinimu, ieškovė nėra sąžininga, nes atsakovas D. Ž. teigia nemokėjęs jai 100 Eur kaip nurodo ieškovė. Ieškovės nesąžiningumą rodo ir tai, kad anksčiau padarytą žalą įvertinusi 800 Eur, po kelių mėnesių jau vertina virš 1 800 Eur. Atsakovės nuomone, tiek sugadinimų, kiek nurodoma atlikti reikalingų automobilio remonto darbų, vaikai padaryti negalėjo. Atmetus ieškinį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas neturi būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovė prašė ieškinį atmesti, ieškovei neįrodžius, jog automobilį apgadino atsakovės dukra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Dėl ginčo esmės
Ieškovė CK 6. 275 straipsnio 1 dalies pagrindu prašo atsakovų atlyginti jai atsakovų nepilnamečių vaikų G. S. ir A. Ž. neteisėtais veiksmais padarytą 1 707,33 Eur žalą, apgadinant ieškovei priklausantį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Sprendžiant dėl asmens civilinės atsakomybės pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti nepilnamečio iki keturiolikos metų veiksmus, sukėlusius žalą. Pagal šio straipsnio nuostatas tėvų kaltė yra preziumuojama, tačiau tam, kad atsakomybė už padarytą žalą tėvams nekiltų, jie turi įrodyti, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės.
Ieškovės teigimu atsakovų nepilnamečiai vaikai G. ir A. subraižė automobilį, padarydami 1 807,33 Eur žalą. Atsakovai nuo pareikšto reikalavimo pirmosios gynėsi tuo, kad nėra įrodyti jų vaikų neteisėti veiksmai, ir tuo, kad nustatytas padarytos žalos dydis galimai apskaičiuotas neteisingai, į sąmatą įtraukiant nebūtinus darbus
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2023 m. birželio 9 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK dėl jai priklausančio automobilio subraižymo, nurodydama, kad kieme buvę vaikai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), Rietave, t. y. O. S. dukra ir D. Ž. sūnus, subraižė automobilį. Dėl šio įvykio Rietavo PK (duomenys neskelbtini) buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, konstatavus, jog vienkartinis įvykis neturi būti siejamas su tėvų valdžios nepanaudojimu auklėjant vaiką.
Tiriant ieškovės pareiškimą dėl jos turto sugadinimo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistės atliko nepilnamečių vaikų, ieškovės prašyme nurodytų kaip galimai apgadinusių jos automobilį, situacijos vertinimą. Bendraujant su nepilnamečiu A. Ž. (duomenys neskelbtini) berniukas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistei nurodė, kad buvo kieme su G., kuri turėjo akmenį. G. bėgo prie mašinos, jam sakė žiūrėti, G. metė akmenį ir ją subraižė. Jis atėjo prie mašinos, juos pamatė mašinos savininkė. A. sakė, jog jis pasakė, kad G. subraižė mašiną, o G. pasakė, kad tai A. subraižė. Nurodė, jog prie mašinos tik tupėjo, bandė patrinti mašiną, kad nesimatytų įbrėžimų, bet jam nepavyko. Už mašinos bagažinės G. buvo pasidėjusi valgomos gumos, nuo saulės guma ištirpo, nusitepė mašina, negalėjo nuvalyti ((duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketa).
Bendraujant su nepilnamete G. 2023 m. birželio 16 d. taip pat buvo aptartos automobilio apgadinimo aplinkybės su G., pokalbio metu G. papasakojo, kad su A. žaidė kieme, abu turėjo telefonus, A. ant mašinos stogo metė sūrelį, kas subraižė mašiną, nežino. Tik su burbulu, kai pūtė, pataikė ant mašinos ((duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketa).
Atsakovai nesutikdami su ieškiniu, savo kaltės nebuvimą grindė netinkamai vaikų apklausa, teigdami, jog vaikų apklausoje net nėra fiksuota apie kokį automobilį buvo apklausiami nepilnamečiai vaikai.
Teismo vertinimu, vien tai, kad su nepilnamečiais bendravo ir jų nuomonę užfiksavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistė savaime nedaro šių paaiškinimų neteisingais. Iš vaikų situacijos vertinimo anketų matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriaus patarėja Ž. M. su nepilnamečiais vaikais G. ir A. bendravo, gavusi Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK 2023 m. birželio 13 d. pranešimą, kuriama teigiama, kad 2023 m. birželio 9 d. gautas asmens pareiškimas, jog vaikai apgadino automobilį. Iš Rietavo PK rašto, adresuoto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, matyti, kad tarnybos buvo prašoma padėti policijos pareigūnams nustatyti, ar automobilį apgadino pareiškime ((duomenys neskelbtini) V. T. pareiškime) nurodyti nepilnamečiai, bendraujant su vaikais fiksuoti, kurie vaikai matė įvykį, kurie žaisdami prie automobilio jį apgadino, įvertinti, ar vaikų tėvai skyrė pakankamą dėmesį vaikams, kad jie nedarytų nusižengimų. Remiantis šiuo pranešimu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistė atliko vaikų situacijos vertinimą, nustatytas aplinkybes fiksuodama vertinimo anketose. Taigi, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tikslas ir buvo išsiaiškinti būtent ieškovės automobilio sugadinimo aplinkybes. Sutiktina su atsakovų nuomone, jog minėtuose dokumentuose vaikų G. ir A. paaiškinimai apie įvykio, susijusio su automobilio apgadinimo aplinkybėmis, yra prieštaringi, tačiau tai, kad vaikai verčia kaltę vienas kitam, nepaneigia fakto, jog įvykio dieną vaikai buvo namo, es. (duomenys neskelbtini), Rietave, kieme, kuriame stovėjo ieškovės automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metė į automobilį akmenį, bandė įbrėžimus pašalinti ir tokiais veiksmais apgadino ieškovei priklausantį automobilį. Tokią išvadą teismas daro remdamasis ne tik nepilnamečių vaikų pasakojimais, bet ir kitais įrodymais.
Rietavo PK pareigūnai, tirdami ieškovės pareiškimą dėl automobilio sugadinimo, nustatytus sugadinimus nufotografavo, nuotraukose užfiksuodami automobilio durelių įbrėžimus, galinio bamperio sugadinimą. Fiksuoti įbrėžimai automobilio durelėse teismo vertinimu atitinka nepilnamečio A. paaiškinime nurodomas aplinkybes, jog bandė nuvalyti akmeniu padarytus įbrėžimus, kad nesimatytų, tokiais paaiškinimais A. patvirtino, kad automobilis buvo sugadintas jį subraižant.
Vaikų situacija tiriant galimą vaikų nepriežiūros faktą, buvo aptarta ir su nepilnamečių vaikų tėvais. Pokalbio metu atsakovė L. Ž. pasakojo, kad atvykus ieškovei į namus ir klausiant A., kodėl lindo prie mašinos, A. paaiškino, kad G. metė akmenį, kuris pataikė į mašiną, už mašinos galo buvo prilipdyta guma, kuri nuvarvėjo, smulkiau apie įvykį nepasakojo, prižadėjo daugiau taip nesielgti. Atsakovas D. Ž. nurodė (2023-06-20 bendrauta telefonu), kad apie įvykį dėl apgadintos mašinos kalbėjo su sūnumi A. telefonu ir jis žino, kad A. nieko nedaręs mašinai, o G. braižė. Atsakovė O. S. nurodė, jog G. pasakojo, kad A. ant mašinos stogo užmetė sūrelius. Kas nubraižė mašiną nežino, sutiko sumokėti žalą. Atsakovų pirminiai paaiškinimai apie įvykio aplinkybes, sužinotas iš jų nepilnamečių vaikų, leidžia daryti išvadą, jog būtent atsakovų nepilnamečių vaikai A. ir G. būdami kieme šalia ieškovės automobilio akmeniu jį apgadino. Praėjus po įvykio daugiau nei metams laiko, nėra galimybes nustatyti kurio vaiko ir kokiais veiksmais automobilio sugadinimai buvo padaryti, tačiau atsakovų ir nepilnamečių vaikų paaiškinimuose nurodomos aplinkybės patvirtina faktą, kad vaikai žaidė netoli ieškovės automobilio ir metė akmenį į automobilį.
Ieškovė nurodė, kad pastebėjusi subraižytą automobilį, kreipėsi į kieme žaidusius vaikus, vaikai (A. ir G.), dalyvaujant jų mamoms, atsakovėms O. S. it L. Ž., pripažino subraižę automobilį, su atsakovėmis tarėsi dėl žalos atlyginimo. Atsakovas D. Ž. daliniam žalos atlyginimui sumokėjo 100 Eur, atnešdamas pinigus į ieškovės darbo vietą. Ir tik nepavykus susitarti dėl žalos dydžio ir mokėjimo terminų, ieškovė kreipėsi į policijos komisariatą bei teismą.
Nors atsakovai teigė, kad automobilį galėjo sugadinti ir kiti asmenys, tokių įrodymų, kad žala padaryta ir kitų asmenų neteisėtais veiksmais, byloje nėra. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kurias nurodo, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų į pareikštus reikalavimus pagrindu. Vien tik faktas, jog į bylą nebuvo pateikta tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių būtent atsakovų nepilnamečių vaikų atliktus veiksmus, t. y. tai, jog vaikai mėtė akmenis į ieškovės automobilį, dar nereiškia, kad šios aplinkybės nebuvo. Pažymėtina, kad civilinis procesas nereikalauja kategoriškų išvadų (taip, kaip to yra reikalaujama administraciniame procese), užtenka, kad būtų įrodytas labiausiai tikėtinas faktas, kuris pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; kt.).
Ieškovės paaiškinimais nustatytos aplinkybes, jog dalyvaujant nepilnamečių vaikų mamoms šie pripažino apibraižę automobilį, nepilnamečių vaikų nurodomos aplinkybes dėl automobilio sugadinimo (metė akmenį, bandė įbrėžimus pašalinti, kad kieme kartu būtų buvę ir kiti vaikai, nenurodė), faktas, jog atsakovės sutiko atlyginti padarytą žalą, tarėsi dėl žalos atlyginimo dydžio ir terminų, o atsakovas D. Ž. žalos atlyginimui sumokėjo 100 Eur, leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog ieškovei priklausantį automobilį neatsargiai elgdamiesi sugadino būtent atsakovų nepilnamečiai vaikai. Nors atsakovų pozicija dėl žalos atlyginimo ir pasikeitė, atsakovas neigė sumokėjęs ieškovei 100 Eur, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ieškovės paaiškinimais dėl vykusių derybų dėl žalos atlyginimo, juolab, kad ieškovės paaiškinimus apie dalinį žalos atlyginimą patvirtino liudytoja L. V., parodžiusi, jog į ieškovės darbo vietą atėjęs vienas iš vaikų tėvų žadėjo sumokėti dalį vaikų padarytos žalos, pamesdamas pinigus ant žemės (grindų). Buvus pokalbį tarp ieškovės ir atsakovės L. Ž. dėl žalos atlyginimo, patvirtino girdėjęs liudytojas V. M. Atsakovų elgesys tariantis su ieškovė dėl žalos atlyginimo, pastangos iš dalies atlyginti žalą, rodo, kad ir patiems atsakovams automobilio sugadinimo aplinkybės abejonių nekėlė ir tik vėliau, sužinojus tikrąjį žalos dydį, jų pozicija pasikeitė.
Teismo nuomone, vaikai, mėtydami akmenį šalia ieškovės automobilio, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, kiek tokioje situacijoje buvo būtina, ir padarė žalos ieškovės turtui, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė įrodė priežastinį ryšį tarp vaikų veiksmų ir jos turtui padarytos žalos.
Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad vaikai akmeniu negalėjo padaryti sugadinimo automobilio galiniame bamperyje, paneigta ieškovės pateiktomis automobilio nuotraukomis iki automobilį įsigyjant, iš kurių matyti, kad tokio dydžio ir formos sugadinimo bamperyje nebuvo, automobilio akivaizdžių sugadinimų jose nefiksuota. Atsakovų L. Ž. ir D. Ž. atstovo samprotavimus apie tai, kad sugadinimas galiniame bamperyje yra anksčiau buvusių įvykių pasekmė, teismas atmeta kaip neįrodytus. Kaip minėta, ieškovės pateiktose nuotraukose matyti, kad automobilis iki jį įsigyjant akivaizdžių sugadinimų neturėjo, specialisto išvada, patvirtinanti atsakovų abejones, kad sugadinimas bamperyje padarytas anksčiau kitu būdu, nepateikta, ieškovės teigimu iki 2023 m. gegužės mėnesio įvykio (automobilio sugadinimo) galiniame bamperyje sugadinimų nebuvo, atsakovų carvertical pateikti duomenys taip pat nepatvirtina, kad ieškovės automobilis iki 2023 m. gegužės mėnesio buvo patyręs žalą (neužfiksuota, kad transporto priemonė būtų buvusi stichinių nelaimių zonoje), be to, ieškovė pateikė informaciją iš ADB „Gjesidige“, patvirtinančią, jog per draudimo laikotarpį draudžiamųjų įvykių nebuvo registruota, dėl ko teismas sprendžia, kad ieškovės automobiliui nustatyti sugadinimai yra padaryti atsakovų nepilnamečių vaikų veiksmais.
Žalos padarymo ieškovei metu (2023 m. gegužės mėnesį) G. S. buvo 7 m., o A. Ž. - 9 m., todėl deliktinės atsakomybės subjektai, remiantis CK 6.275 straipsnio 1 dalimi, yra nepilnamečių iki keturiolikos metų tėvai – atsakovai O. S. ir L. Ž. bei D. Ž. Atsakovai, būdami atsakingais pagal įstatymą už savo nepilnamečių vaikų veiksmus, privalėjo užtikrinti, kad žala trečiajam asmeniui (ieškovei) neatsirastų. Tėvų kaltė suprantama kaip nepakankama tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas.
Teismo vertinimu, atsakovai, siekdami paneigti vaikų kaltę, privalėjo įrodyti, kad žala atsirado nuo aplinkybių, kurioms jie negalėjo daryti įtakos, tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios paneigtų jų civilinės atsakomybės prezumpciją, atsakovai neįrodė. Atsakovai elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, palikdami vaikus be priežiūros ir neužtikrino, jog nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai įrodė, jog žala buvo padaryta ne dėl jų vaikų veiksmų. Iš byloje esančių įrodymų nesant objektyvios galimybės individualiai nustatyti kiekvieno nepilnamečio vaiko padarytą žalą ieškovės turtui, nesant įrodymų, kad žala padaryta kitų asmenų neteisėtais veiksmais, esant ieškovės pateiktoms fotonuotraukoms, patvirtinančioms, kad automobilis jo įsigijimo metu 2023 m. sausio mėnesį buvo tvarkingas, be akivaizdžių sugadinimų, teismas sprendžia, kad nepilnamečius sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog žala buvo padaryta ne dėl atsakovų kaltės.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Nagrinėjamoje byloje žalos padarymo faktą patvirtina ieškovės automobilio nuotraukos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 23-0169, pagal kurią ieškovei priklausančio automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrimo kaštai, įvertinant keičiamų detalių nuvertėjimą, sudaro 1 807,33 Eur. Iš kartu su ataskaita pateikto automobilio apžiūros akto, atliktos 2023 m. spalio 26 d., matyti, kad apžiūrint ieškovės automobilį, nustatyta, jog turi būti remontuojamas bagažinės dangtis, galinis bamperis, dešinės pusės galinis sparnas, dešinės pusės galinės ir priekinės durys, priekinis bamperis. Atsakovai teigė, jog remonto kaina neadekvati padarytiems sužalojimams, abejojo dėl visų remonto darbų, nurodytų sąmatoje, būtinumo, tačiau kitų įrodymų, paneigiančių ieškovės apskaičiuotą žalos dydį, nepateikė, savo nesutikimą su žalos dydžiu, grindė tik deklaratyviais teiginiais. Teismo posėdžio metu liudytojas E. S. paaiškino, kad sudarant automobilio remonto sąmatą, buvo įvertinti padaryti sugadinimai ir apskaičiuoti automobilio atkūrimo kaštai, tam kad atlikti kai kuriuos darbus, pav. perdažyti duris, reikalinga nuimti apdailą ir atlikti kitus paruošiamuosius darbus, patvirtino, kad į remonto sąmatą įtraukti tik būtiniausi remonto darbai, susiję su nustatytais automobilio sugadinimais. Remiantis liudytojo E. S. parodymais, kad sudarant sąmatą, nurodomi tik automobilio sugadinimai, o būtini darbai įvertinti ir apskaičiuoti specialios, tam pritaikytos programos pagalba, teismas sprendžia, kad sąmatoje nurodyti darbai, jų kiekiai ir mastas yra susiję su atstatomojo remonto darbais ir atsakovai jokių objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui abejoti pateiktoje ataskaitoje nurodyto nuostolio apskaičiavimo nepatikimumu, nepateikė. Todėl visa šioje ataskaitoje nurodyta suma – 1 807,33 Eur sudaro ieškovės patirtą turtinę žalą.
Nors atsakydamas į atsakovų atstovo klausimą, liudytojas E. S. patvirtino, kad žalos dydį įtakoja nustatyti sugadinimai, sugretinus ieškovės pateiktas automobilio nuotraukas iki įvykio, nuotraukas po įvykio, sąmatoje nustatytus sužalojimus, teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai pakankami pripažinti, kad ieškovės automobilis buvo sužalotas jos nurodomo įvykio metu, t. y. atsakovų vaikų. Kaip minėta, ieškovei padaryta 1 807,33 Eur žala, ieškovė šią sumą sumažino 100 Eur, atsižvelgdama į gera valia atlygintą žalos dalį, likusi neatlyginta žalos dalis 1 707,33 Eur priteistina iš atsakovų.
Ieškovė prašė įpareigoti atsakovus žalą atlyginti solidariai, tokiai nuomonei prieštaravo atsakovai, nurodę, jog nagrinėjamu atveju nėra nepilnamečių vaikų susitarimo veikti bendrai, nėra bendro veikimo, veiksmų pasidalinimo, todėl solidarioji atsakomybė negali būti taikoma.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė deliktinių santykių atvejais taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu; 2) asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pavyzdžiui, sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2008). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, kuris egzistuoja ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010). CK 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Taigi pagal šią įstatymo normą atsako tėvai, nes asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus (CK 2.7 str.).
Vaikų situacijos vertinimo anketose užfiksuoti atsakovų nepilnamečių vaikų paaiškinimai apie tai, kad vienas iš vaikų metė akmenį, kitas bandė įbrėžimus pašalinti, tiek ieškovės paaiškinimai apie tai, kad abu vaikai pripažino braižę automobilį, leidžia vaikų veiksmus vertinti kaip peraugančius į bendrus veiksmus žalojant turtą, nes tai akivaizdžiai nukreipta į žalos vienam objektui padarymą, kas sudaro pagrindą išvadai, kad juos sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, kuris kokį automobilio sugadinimą padarė, todėl atsakovams už jų nepilnamečių vaikų iki 14 metų padarytą žalą taikytina solidarioji atsakomybė (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Ieškovė taip pat prašė priteisti 5 procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju iš atsakovų taip pat priteistinos įstatymu nustatyto 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą 1 707,33 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
Atsakovų L. Ž. ir D. Ž. atstovas teismo posėdžio metu prašė sprendimo vykdymą išdėstyti, atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį bei kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal įstatymą pagrindinis ir esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama, sprendžiant procesinį klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, yra abiejų ginčo šalių turtinė padėtis. Atsakovai, atstovaujami profesionalaus teisininko, jokių duomenų apie tai, jog jų turtinė padėtis yra bloga, nepateikė, dėl ko teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovų turtinė padėtis yra sunki, jie neturės objektyvių galimybių įvykdyti teismo sprendimą ar kad jo įvykdymas gali sukelti didžiulių neigiamų pasekmių atsakovams, ir šio prašymo netenkina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą.
Ieškovė pateikė duomenis (2023-11-24 ir 2024-09-23 pinigų priėmimo kvitus), patvirtinančius, jog patyrė 1 700 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba. Ieškovės advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus (toliau – Rekomendacijos), neviršija maksimalaus dydžio, teismas jas pripažįsta pagrįstomis (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir reikalavimą dėl apmokėjimo už teisines paslaugas tenkina. Atsakovai taip pat įpareigotini sumokėti 38 Eur žyminio mokesčio išlaidas ieškovei (CPK 98 straipsnis), taip pat 183,07 Eur išlaidas, susijusias su automobilio pristatymu apžiūrai ir automobilio vertinimo ataskaitos parengimą, kelionės išlaidas dėl teisinių paslaugų (89,90+93,27 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis – po 640,36 Eur iš kiekvieno.
Atsakovas D. Ž. už liudytojo E. S. dalyvavimą civilinėje byloję įmokėjo 100 Eur, pagal 2024-09-29 sąskaitą liudytojui išmokėta 99,99 Eur, nepanaudota 0,01 Eur grąžintina atsakovui D. Ž.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Priteisti ieškovei V. T. solidariai iš atsakovų O. S., L. Ž. ir D. Ž. 1 707,33 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septynis eurus 33 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (1 707,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei V. T. iš kiekvieno atsakovo O. S., L. Ž. ir D. Ž. po 640,36 Eur (po šešis šimtus keturiasdešimt eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti D. Ž. 0,01 Eur, 2024 m. birželio 18 d. sumokėto į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.