Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. B. ir K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. B. ir K. K. pareiškimą dėl praleisto termino vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – A. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų B. B. ir K. K. pareiškimas dėl termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui atnaujinimo

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-276-579/2013 A. Š. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, bei paskyrė jam 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, priteisė iš A. Š. nukentėjusiosios K. L. naudai 3 376 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiojo B. B. naudai – 5 471,98 Lt turtinei žalai atlyginti ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 11 d. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. išdavė vykdomuosius raštus Nr. 1-276-579/2013 B. B. dėl 5 471,98 Lt turtinės žalos ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o K. K. (buv. L.) dėl 3 376 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šie vykdomieji raštai vykdymui pateikti nebuvo.

12. Pareiškėjai, kreipdamiesi į pirmosios instancijos teismą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, nurodė, kad dėl itin žiauraus dukters ir mamos nužudymo ilgus metus negalėjo psichologiškai atsigauti, manė, kad, jeigu teismas priteisė iš kalto asmens nustatytą pinigų sumą žalai atlyginti, tai jis ir privalo ją sumokėti. Be to, pareiškėjai neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, kad vykdomasis dokumentas privalo antstoliui būti pateiktas per penkerius metus, senaties terminas praleistas nedaug ir dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, o kelio užkirtimas išsiieškoti nurodytas skolas pareiškėjams sukeltų neproporcingai sunkias teisines pasekmes ir iš esmės prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjų (apeliantų) B. B. ir K. K. pareiškimo netenkino, konstatavęs, kad terminas vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti praleistas dėl pačių pareiškėjo pasyvaus elgesio, t. y. termino praleidimą lėmė nuo pareiškėjų valios priklausančios aplinkybės. Pareiškėjai (apeliantai) su tokia teismo išvada nesutinka, atskirąjį skundą grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas pareiškime nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai nepripažino svarbiomis pareiškėjų nurodytų priežasčių dėl praleisto termino vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti.

14. Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru terminu. CPK 606 straipsnyje nustatyti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti. CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Tačiau minėta nuostata buvo pakeista 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas trumpesnis terminas, numatant, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

15. CPK 608 straipsnyje yra nustatyta, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamas šalių elgesys, priežastys, neleidusios kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau. Vykdomojo rašto pateikimo vykdyti termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui laiku atlikti procesinį veiksmą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Be to, vertintina ir tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

16. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai praleido CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą penkerių metų senaties terminą pateikti vykdomuosius raštus vykdyti, t. y. turėjo juos pateikti vykdymui iki 2019 m. balandžio 11 d. Pažymėtina, kad iki 2011 m. spalio 1 d. galiojęs dešimties metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas šiuo atveju negali būti taikomas, kadangi šis terminas jau negaliojo nei nuosprendžio priėmimo metu, nei vykdomųjų raštų išdavimo metu. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam vykdymui yra teismo sprendimo vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016). Be to, pastarojoje kasacinio teismo nutartyje, teismas išaiškino, kad deklaruojami teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie iš tikrųjų yra labai svarbūs teisėje, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti CPK 3 straipsnio 8 dalies ir 606 straipsnio 2 dalies nuostatų. Todėl apeliantų atskirajame skunde nurodoma aplinkybė dėl nežinojimo apie įstatymo pakeitimą, kuriuo terminai pateikti vykdomąjį dokumentą privestinai vykdyti sutrumpinti iki 5 metų, šiuo atveju negali būti pripažinta svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjų teisinių žinių stoka taip pat negali būti vertinama kaip svarbi termino vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti praleidimo priežastis. Pažymėtina, kad CK 1.6 straipsnis numato, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Ši įstatymo norma papildo ir CK 1.2 straipsnį, kuris nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius – įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. CK 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 straipsnis). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Taigi teisinių žinių ir patirties vykdymo klausimais stoka šiuo atveju negali būti vertinama kaip svarbi termino vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti praleidimo priežastis, pateisinanti pareiškėjų pasyvų elgesį.

18. Subjektyvus pareiškėjų vertinimas, kad, jeigu teismas priteisė iš kalto asmens nustatytą pinigų sumą žalai atlyginti, tai jis ir privalo ją sumokėti, taip pat negali būti laikomas svarbia priežastimi atnaujinti terminą. Kaip nustatyta byloje, kartu su Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. išduotais vykdomaisiais raštais atsiųstame lydraštyje buvo išaiškinta, kad išduotus vykdomuosius raštus pareiškėjai turi teisę pateikti vykdyti pasirinktai antstolių kontorai pagal skolininko gyvenamąją vietą, turto buvimo vietą arba darbo vietą. Kartu lydraštyje buvo nurodyta, kad vykdomieji dokumentai turi būti pateikti vykdyti CPK 606 straipsnyje nurodytais terminais. Nors konkretus terminas lydraštyje ir nebuvo nurodytas, tačiau pareiškėjai, elgdamiesi apdairiai ir rūpestingai, galėjo ir turėjo pasidomėti, per kokį konkrečiai terminą jie gali pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti, taip pat galėjo pasinaudoti ir kvalifikuota teisine pagalba bei išsiaiškinti galimus savo teisių gynimo būdus. Tačiau pareiškėjai elgėsi pasyviai, savo teisių išsiieškoti iš suinteresuoto asmens priteistas sumas neįgyvendino įstatymų nustatyta tvarka, nors tokią galimybę turėjo.

19. Nagrinėjamu atveju terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti prasidėjo nuo 2014 m. balandžio 11 d. ir pasibaigė 2019 m. balandžio 11 d. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog per visą šį laikotarpį (termino eigos metu) buvo objektyvios aplinkybės, nepriklausiusios nuo terminą praleidusių asmenų (šiuo atveju pareiškėjų) valios, kurios objektyviai būtų sutrukdę jiems laiku patiems ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Akivaizdu, kad pareiškėjams buvo žinoma apie jų naudai priimtą teismo nuosprendį ir išduotą vykdomąjį dokumentą šio nuosprendžio pagrindu. Tiek pareiškėjų išsilavinimas, amžius, tiek socialinė branda rodo, kad pareiškėjai sugeba surasti reikiamą informaciją, gali pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, kuria naudojasi ir šiuo metu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai, būdami apdairūs ir rūpestingi kreditoriai, turėjo galimybę per penkerių metų laikotarpį patys ar per atstovą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų įvykdytas teismo nuosprendis. Tai, kad nebuvo jokių objektyvių kliūčių pateikti vykdomuosius raštus priverstiniam vykdymui per įstatymo nustatytą laikotarpį, reiškia, jog turėdami apsisprendimo laisvę pareiškėjai sąmoningai nesikreipė į antstolį, o tai darydami veikė savo rizika. Pareiškėjų neveikimas tokį ilgą laikotarpį (daugiau kaip 5 metus) nagrinėjamu atveju negali būti pateisinamas išgyvenimais ir dvasiniu sukrėtimu dėl dukros ir mamos nužudymo, nesant jokių kitų objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių pateikti vykdomuosius raštus priverstiniam vykdymui per įstatymo nustatytą terminą.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys vertintinos išskirtinai kaip subjektyvaus pobūdžio, nes jos yra susijusios su pareiškėjų subjektyviu situacijos vertinimu ir elgesio modelio pasirinkimu, ir nelaikytinos objektyviomis ir nuo pareiškėjų valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, pakankamai svarbiomis praleistam terminui atnaujinti.

21. Pareiškėjai atskirajame skunde taip pat nurodo, kad, atmetus prašymą dėl termino atnaujinimo, iš esmės būtų pažeistas sąžiningumo ir teisingumo kriterijus ir kaltas dėl itin žiauraus nužudymo asmuo išvengtų savo pareigos atlyginti žalą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ribotas terminas vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti yra skirtas suinteresuoto asmens (skolininko) teisėtų lūkesčių ir interesų bei teisinio tikrumo principų apsaugai. Žinodamas, kad pareiškėjams išduoti vykdomieji dokumentai, kurių šie ilgą laiką (daugiau kaip 5 metus) neteikia vykdyti, nors tam nėra jokių kliūčių, suinteresuotas asmuo įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad priverstinis išieškojimas jo atžvilgiu nebegalės būti vykdomas. Be to, pažymėtina, kad terminas pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas jo nesiejant su tuo, kokiu pagrindu atsirado prievolė. Suinteresuoto asmens neteisėti veiksmai ir šiais veiksmais pareiškėjams padaryta žala buvo įvertinti priimant nuosprendį, kurio pagrindu buvo išduoti vykdomieji dokumentai. Už nusikaltimą suinteresuotam asmeniui buvo paskirta bausmė, o priteistas žalos atlyginimas tapo įprasta civilinio pobūdžio pinigine prievole, kurios išieškojimui taikomos bendros vykdymo taisyklės. Vien faktas, kad žalos atlyginimas priteistas artimo asmens nužudymo byloje, negali būti vertinamas kaip paneigiantis su vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarka ir terminais susijusį teisinį reglamentavimą. Kita vertus, pareiškėjai jokių teisėtų lūkesčių manyti, kad vykdomasis dokumentas gali būti pateikiamas vykdyti bet kada, net ir praėjus ilgam laiko tarpui po vykdomojo dokumento išdavimo, negalėjo įgyti dėl teisės aktuose įtvirtintos konkrečios ir aiškios vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarkos bei tokios tvarkos nesilaikymo pasekmių. Termino praleidimo pasekmių taikymas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip teismo nuosprendžio paneigimas ar jo ignoravimas. Nėra ginčo dėl to, kad suinteresuotas asmuo padarė pareiškėjams žalos, tačiau dėl pasyvaus elgesio pareiškėjai patys prarado teisę reikalauti priverstinio žalos atlyginimo išieškojimo.

22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.