Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir paskirta galutinė – 36 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 284 straipsnį. Paskirta galutinė – 29 parų arešto bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį. Paskirta galutinė – 12 parų arešto bausmė, (bausmę atlikęs paleistas 2022 m. vasario 6 d.),

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Taip pat, A. V. 2022 m. balandžio 29 d. apie 20.30 val. viešoje vietoje - parduotuvėje „Aibė“, esančioje (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai užpuolė apsaugos darbuotoją D. K. ir iš jo atėmęs dujų balionėlį papurškė jam ašarinių dujų į veidą, po to sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą, ko pasekoje nukentėjusiajam parkritus ant žemės, keikdamas jį necenzūriniais žodžiais sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 3 smūgius nukentėjusiajam į veidą bei kairį šoną. Po to išsitraukęs iš už kelnių užkištą butelį vyno metė D. K. į nugaros sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvas kairės akies odenoje, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje ir plaštakoje, I laipsnio ragenos ir junginės cheminį nudegimą, odos nubrozdinimą kairės akies viršutiniame voke, kairės akies tinklainės kraujosruvą, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje

BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Svetimo turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013).??? Veika kaip vagystė kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (kasacinė nutartis Nr. 2K-183-511/2019). BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nedidelės vertės turtas yra tuomet, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

A. V. visiškai pripažino kaltę, ji taip pat patvirtinta ir kitais byloje esančiais įrodymais – liudytojo E. K. parodymai parodymais, įvykio vietų ir objektų (vaizdo įrašo) apžiūros protokolais. Kaltinamasis suvokė, jog paimdamas iš parduotuvės prekes, nuimdamas apsaugas, rengiasi nesumokėti kasoje už paimtus daiktus ir taip pagrobti svetimą turtą, jį užvaldyti, kas rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Pasikėsinto pagrobti turto bendra vertė 219,96 eurų, tai yra, viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, A. V. veika nebaigta dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo kaltinamojo valios, tai yra, sulaikius jį apsaugos darbuotojui, todėl ji kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, kaip nebaigtas baudžiamasis nusižengimas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais.

Teismų praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad BK 284 straipsnio 1 dalies prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad šiame kontekste kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenimis laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t. y. bet kokie asmenys, išskyrus kaltininką ir nukentėjusįjį.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie. Remiantis teismų praktika, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).???

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. panaudojo fizinį smurtą prieš D. K. (apsaugos darbuotoją), viešoje vietoje – parduotuvėje ,,Aibė“, t. y. vietoje, kurioje bet kada gali lankytis pašaliniai asmenys. Apsaugos darbuotojas siekė sulaikyti ketinantį pavogti vyno butelius A. V., ką patvirtino kaltinamasis, ir tai nelaikytina priežastimi naudoti fizinį smurtą prieš D. K.. A. V. viešoje vietoje ir kitų žmonių (pardavėjų, prekybos centro lankytojų) akivaizdoje, ką patvirtina vaizdo įrašas, jo apžiūros protokolas, elgėsi įžūliai, purškė dujas apsaugos darbuotojui, sudavė smūgius, dėl aptariamo įvykio sutriko parduotuvės apsaugos veikla, į konfliktą įsitraukė parduotuvės klientas, pardavėja, kas taip pat patvirtinta liudytojų V. T. I., A. M., parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kad D. K. kaltinamojo nusikalstama veika nežymiai sutrikdyta sveikata, patvirtinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1396/2022 (01). Išvardintais įrodymais ir kita teismo posėdžio metu ištirta rašytine bylos medžiaga neleidžia abejoti, kad nagrinėjamu atveju buvo sutrikdytas įprastas parduotuvės darbas, dėl įvykio reikėjo pagrįstai kviesti teisėsaugos pareigūnus, greitąją medicinos pagalbą.

Byloje nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga ir sukelti padariniai leidžia daryti išvadą, kad A. V. nusikalstama veika viešoje vietoje buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams asmenims ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. A. V. padarytų veiksmų pobūdis nagrinėjamo įvykio vietoje patvirtina, kad jis padarė nusikalstamą veiką tyčia.

Taigi, A. V. padaryta veika pagal jos požymių turinį ir pasireiškimą užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir yra teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 284 straipsnyje numatytos kelios alternatyvios sankcijos: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. V. pasikėsino padaryti vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką, priskirtiną baudžiamajam nusižengimui, susijusią su savanaudiškais tikslais, veika nebaigta, ir vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkiems nusikaltimams.

A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. V. teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, paskutinius du kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už nusižengimus, susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, baudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 145-157). Ekspertizės akte Nr. 78TPK-212/2022 nurodyta, kad įtariamųjų nusikalstamų veikų padarymo metu A. V. konstatuojamas priklausomybės sindromas keliems narkotikams ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms. Pagal savo psichikos būklę A. V. įtariamųjų nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. V. konstatuojamas priklausomybės sindromas keliems narkotikams ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms; pagal savo psichikos būklę A. V. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Pagal savo psichikos būklę A. V. šiuo metu gali teisingai suprasti baudžiamosios bylos medžiagą, su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali stoti prieš teismą. A. V. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (t. 2., b. l. 164-169).

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, taip pat tai, tai, kad švelnus baudžiamumas, sprendžiant iš ankstesniais nuosprendžiais skirtų ir atliktų bausmių, neturėjo reikšmingos įtakos kaltinamojo elgesiui, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. V. skiriant griežčiausias sankcijose numatytas bausmes, jų dydį nustatant didesnį, nei sankcijos minimumas – 27 parų arešto bausmę už veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Vertinant kokiu, t. y. apėmimo ar sudėjimo, būdu bendrintinos kaltinamajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. BK 10 straipsnyje yra apibrėžiamos nusikalstamų veikų rūšys: nusikalstamos veikos skirstomos į baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus. BK 11 straipsnyje yra išdėstytos konkrečios nusikaltimų kategorijos, t. y. jų skirstymas į neatsargius ir tyčinius, o taip pat tyčinių nusikaltimų skirstymas pagal sunkumą pradedant nuo nesunkaus ir baigiant labai sunkiu nusikaltimu. Iš BK 10 straipsnio nuostatų akivaizdu, kad baudžiamasis nusižengimas ir nusikaltimas (nepriklausomai nuo to, kad jis yra nesunkus) yra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir šiuo atveju jų vertinimas per nusikalstamų veikų kategorijų prizmę, yra neaktualus, nes BK 11 straipsnio prasme kategorizuojami gali būti tik nusikaltimai (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-47-1020/2019). Tokia išvada grindžiama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-788/2021).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, pakeičiant arešto bausmę į laisvės atėmimą, bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme, apimant švelnesnę, ir A. V. paskirtina subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė prašė kaltinamajam skirti arešto bausmę ir atidėti jos vykdymą. Pastebėtina, kad baudžiamasis įstatymas ne pirmą kartą nuteisiamam asmeniui arešto bausme, kaip nagrinėjamu atveju A. V., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, tokios galimybės nenumato. Skyrus laisvės atėmimo bausmę, ir apsvarstęs galimybę taikyti A. V. BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad A. V. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis pasikėsino padaryti vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskirtiną baudžiamajam nusižengimui, padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkiems nusikaltimams, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo jauną amžių ir aktualia pripažįsta teismų praktiką, kurioje pastebima, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. V. neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, padeda (duomenys neskelbtini) parapijoje tvarkyti bažnyčios aplinką (t. 3., b. l. 54), nurodė, jog sieks įsidarbinti, atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, kiek teismas priteis, gydosi priklausomybės ligas (t. 3., b. l. 56-57), sutinka tęsti gydymą, todėl teismas linkęs patikėti kaltinamuoju ir suteikti A. V. galimybę pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą poveikį jo resocializacijai ( BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5 ir 10 p.). Teismas sprendžia, kad prokurorės siūlomą įpareigojimą, nustatytą BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte, skirti netikslinga, nes nusikalstamos veikos buvo padarytos šviesiu paros metu.

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 222,97 Eur civilinį ieškinį, už nukentėjusiojo D. K. gydymą (t. 1, b. l. 195-198, 199-202), prašė priteisti penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kartu su civiliniu ieškiniu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 2022 m. gegužės 16 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašą (t. 1, b. l. 197) ir duomenis dėl žalos privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui apmokėjimo (t. 1, b. l. 198). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog civiliniame ieškinyje žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamasis civilį ieškinį pripažino, jo dydžio neginčijo, jis pagrįsti byloje esančiais dokumentais apie taikytą nukentėjusiajam gydymą, sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamųjų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

UAB „Peek&Cloppenburg“ pareiškė 134,98 Eur civilinį ieškinį, už prekių – „Nike“ megztinis 64,99 Eur, ,,Nike“ megztinis 69,99 Eur, sugadinimą (t. 1., b. l. 203-207, 208-209). 2022 m. balandžio 27 d. tarnybinio pranešimo duomenimis (t. 2., b. l. 2), kaltinamojo parodymais, A. V. nukirpdamas rūbų apsaugas, juos sugadino, civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai.

Nukentėjusysis D. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 33-36, 40-41).

Dėl turtinės žalos

Civiliniame ieškinyje D. K. nurodė, jog patyrė turtinę žalą, nes nedarbingumo laikotarpiu neteko dalies pajamų. Byloje pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas, jo ieškinys pagrįstas, kaltinamasis jo dydžio neginčijo, todėl D. K. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas pilnai.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, jog patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, nes buvo laikinai nedarbingas, kentė skausmą, ypač dėl akies traumos (kraujosruvos), laikinai buvo apakęs kairiąja akimi.

Kaltinamasis sutiko, kad savo nusikalstamais veiksmais sukėlė neigiamus padarinius ir išgyvenimus D. K., kurie nurodyti civiliniame ieškinyje. Prokurorė prašė neturtinės žalos dydį mažinti, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl tokio pobūdžio sužalojimo masto.

Neturtinė žala LR CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos dydžio pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje LAT nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 738 Eur. Pastebėtina, jog reikšminga nustatant konkretų žalos dydį tai, ar nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atlikti smurtiniai veiksmai, ar sužalojimai padaryti matomoje vietoje, ar yra kaulų lūžių, kiek laiko truko gydymas ir pan. Tai iliustruoja kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-272-648/2015 (1 500 Lt (434 Eur) – nukentėjusiajam suduota tiksliai nenustatytas kiekis smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda su kraujosruva dešinės akies srityje, nubrozdinimais viršugalvio kairėje pusėje, kraujosruva dešiniame žaste, kairės čiurnos sąnario raiščių patempimu); Nr. 2K-35/2014 (2000 Lt (579 Eur) – J. S. nenustatytu daiktu tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė A. D. į pakaušį, po to iš nugaros pastūmė A. D. šį pargriaudamas, taip padarydamas nukentėjusiajam muštines galvos pakaušinės srities bei dešinės plaštakos III piršto žaizdas, – tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą); 2K-473/2013 (6 000 Lt (1 738 Eur) – N. Č. dėl menkavertės priežasties sudavė S. V. apie keturis smūgius ranka į veidą, taip padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgta, jog sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti labiausiai matomoje vietoje – galvoje, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis turėjo gydytis ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, siekiant sugrąžinti normalią kvėpavimo funkciją, dėl savo išvaizdos po nusikalstamos veikos padarymo jis patyrė nepatogumų, tam tikrą laikotarpį negalėjo dirbti).

Nukentėjusysis nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų laikinai buvo praradęs darbingumą, jautė skausmą ir nepatogumus, ypač dėl akies traumos, laikino apakimo kairiąja akimi nežinomybę dėl gydymo sėkmės perspektyvų. Svarbu pažymėti, jog ilgalaikių neigiamų pasekmių sužalojimas nukentėjusiojo sveikatai nesukėlė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1148/2022 konstatuota, kad sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis be patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo, patyrė išgąstį ir dvasinį sukrėtimą, kai viešoje vietoje nepažįstamas žmogus panaudojo prieš jį smurtą.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma – 1 000 Eur, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, tai pat tai, kad sumušimas matomoje vietoje – veide, tačiau nukentėjusysis nepatyrė intervencinio gydymo, tai yra, operacijų, dėl padarytų sužalojimų neigiamų prognozių jo sveikatai nenustatyta. Teismo vertinimu, tokia suma proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, yra pakankama suteikti nukentėjusiajam piniginę satisfakciją, be to, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

VI. Kiti klausimai

A. V. 2022 m. balandžio 30 d. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 80-83). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina.

A. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 29 d. 20.40 val. iki 2022 m. balandžio 30 d. 14.08 val., t. y. vieną dieną (t. 1, b. l. 65-67, 68-70). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, A. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas neskirtas.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompiuterinės laikmenos (CD 3 vnt., t. 2., b. l. 56, 74) su vaizdo ir garso įrašais, esantys byloje, paliktinos prie bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, pakeičiant arešto bausmę į laisvės atėmimą, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme, apimant švelnesnę, ir A. V. paskirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 3, 5, 10 punktais, A. V. paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams be intensyvios priežiūros, ipareigojant:

1) gydytis priklausomybės ligas;

2) dirbti, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realiu laisvės atėmimo bausmės atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 29 d. 20.40 val. iki 2022 m. balandžio 30 d. 14.08 val., t. y. vieną dieną, įskaityti į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktinius įrodymus - kompiuterines laikmenas (CD 3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, esančius byloje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. V. Vilniaus teritorinės kasos naudai 222,97 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus devyniasdešimt septynis centus) turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

UAB „Peek&Cloppenburg“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. V. UAB „Peek&Cloppenburg“ naudai 134,98 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus devyniasdešimt aštuonis centus).

D. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. V. D. K. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti, ir 1 000 (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.