- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- 1A-47-1020/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31022-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Jurgita Kolyčienė, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- D. P., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros
- Civilinis ieškovas
- APB „Apranga“, UAB „Sporto dvasia“
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Tomo Danylos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – 40 (keturiasdešimties) parų areštu;
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. P. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 ir D. P. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi bei D. P. nustatyta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Iš D. P. civilinių ieškovų APB „Apranga“ ir UAB „Sporto dvasia“ naudai priteista atitinkamai 164,97 EUR ir 344,85 EUR nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. P. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2018 m. gegužės 30 d., apie 17 val., būdamas prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, esančiame adresu Ozo g. 25, Vilniuje, parduotuvėje „Aprangos Galerija“, iš prekybos salės paėmė 3 vnt. „Diesel“ vyriškų marškinių, kurių vieneto kaina 54,99 EUR, iš viso už 164,97 EUR sumą, susikrovė šias prekes į su savimi turimą maišą ir išėjo iš parduotuvės, nepateikęs prekių apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą, APB „Apranga“ priklausantį 164,97 EUR vertės turtą. Šiais veiksmais D. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
2. Taip pat D. P. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2018 m. birželio 28 d. apie 19.45 val., būdamas prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, esančiame adresu Ozo g. 25, Vilniuje, parduotuvėje „Nike“, iš prekybos salės paėmė 3 vnt. moteriškų bėgimo striukių, kurių vieneto kaina 114,95 EUR, iš viso už 344,85 EUR sumą, susikrovė jas į su savimi turimą maišą ir išėjo iš parduotuvės, nepateikdamas prekių apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „Sporto dvasia“ priklausantį 344,85 EUR vertės turtą. Šiais D. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo subendrinant D. P. paskirtas bausmes. D. P. buvo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje ir nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymo, todėl teismas negalėjo bendrinti paskirtų bausmių apėmimo būdu ir taikyti BK 63 straipsnio 1, 2 dalių ir 5 dalies 2 punkto nuostatų. Pasak prokuroro, minėtos nuostatos numato, kad teismas bausmių apėmimo būdą taiko tik tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms (BK 10 ir 11 straipsniai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, jei jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas, arba viena iš veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas); jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms, teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu. Taip pat teismas neteisingai subendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi paskirta 40 parų arešto bausme, taikydamas bausmių apėmimo būdą. Anot prokuroro, turint omenyje, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. ir 2018 m. birželio 29 d. baudžiamaisiais įsakymais D. P. buvo nuteistas už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, apylinkės teismas bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme negalėjo taikyti bausmių apėmimo būdo, kadangi paskirtos bausmės labai nesiskiria pagal savo pavojingumą – jos priskiriamos gretimoms kategorijoms. Visgi teismas neatsižvelgė ir į tai, kad iki skundžiamo nuosprendžio D. P. jau buvo nuteistas minėtais baudžiamaisiais įsakymais, todėl bendrindamas bausmes dalinio ar visiško sudėjimo būdu jis turėjo įskaityti pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį atliktos bausmės dalį. Atsižvelgiant į visa tai, prokuroras prašo bausmes paskirtas skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas iš dalies sudėti. Tokią griežtesnę, nei skundžiamu nuosprendžiu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis; bei galiausiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalies nuostatomis, šią bausmę subendrinti iš dalies pridedant 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi paskirtą bausmę bei nustatyti D. P. galutinę – 9 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmę.
4. D. P. apeliaciniu skundu prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Jis pripažįsta, kad pavogė rūbus iš parduotuvės, supranta, kad taip daryti negalima ir dėl to tikrai gailisi.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinius skundu negauta. Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo – atmesti. Atitinkamai nuteistojo gynėjas savo ginamojo apeliacinį skundą prašė tenkinti, o prokuroro – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo ir prokuroro apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
6. Šioje byloje apeliaciniais skundais ginčijamas tik D. P. paskirtos bausmės dydis ir bausmių subendrinimo ypatumai. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinių skundų ribose.
Dėl nuteistajam skirtinos bausmės
7. Pabrėžtina, kad skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam D. P. paskyrė teisingą bausmę, kurios keisti ir švelninti nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
8. D. P. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą bei vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Jo nusikalstamų veikų tikslas – turtinė nauda. Apylinkės teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes: nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); veika padaryta recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę tinkamai įvertino bylos aplinkybes, D. P. asmenybę, padarytų veikų pavojingumą ir ankstesnius teistumus bei nuteistajam pagrįstai šioje situacijoje parinko bausmes susijusias su asmens izoliavimu nuo visuomenės.
9. Iš D. P. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje teistas net 14 kartų – tarp padarytų veikų dominuoja turtinės nusikalstamos veikos; yra teistas ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (tiek vartojimo tikslais, tiek turint tikslą jas platinti) (t. 1, b. l. 143–150). Be to, jis daugybę kartų (64 kartai) baustas administracine tvarka – tarp pažeidimų dominuoja važiavimai viešuoju transportu be bilieto, tačiau taip pat yra konstatuoti 12 smulkiosios vagystės atvejų, D. P. net 8 kartus viešoje vietoje sulaikytas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio, taip pat du kartus padaręs nedidelį chuliganizmą (t. 1, b. l. 125–126, 131–142). Pažymėtina, jog už nusikalstamų veikų padarymą D. P. ne kartą taikytos įvairios bausmės – tarp jų ir pakankamai ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmės (pvz. vienu atveju buvo skirta 5 metų trukmės laisvės atėmimo bausmė). Taigi darytina išvada, kad praeityje D. P. atžvilgiu taikytos poveikio priemonės jo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų darymo.
10. Iš turimų duomenų akivaizdu, kad D. P. pragyvenimui lėšų įgyja neteisėtais būdais – apie tai byloja teistumai ir baustumai už įvairaus masto vagystes, disponavimą narkotinėmis medžiagomis, taip pat ir turint tikslą jas platinti. Iš bylos medžiagos matyti, jog pastarasis piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis, todėl jam neturint pastovaus darbo (nuo 2016 m. pastarasis dirbo tik 2 mėnesius (t. 1, b. l. 129)) bei nesant registruotam darbo biržoje (t. 1, b. l. 130), yra pagrįsta manyti, kad siekdamas įgyti piniginių lėšų pragyvenimui bei psichoaktyvioms medžiagoms, pastarasis būdamas laisvėje gali vėl veikti neteisėtu būdu. Apygardos teismo įsitikinimu, tokia minėto asmens charakteristika, teismui neleidžia tikėti, kad kitos bausmės, t. y. ne su laisvės atėmimu susijusios, yra pakankamos užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį.
11. Kita vertus minėtų duomenų kontekste nuteistajam už 2 nusikalstamų veikų padarymą paskirtos galutinės 8 mėnesių (pritaikius BK 64¹ nuostatas) trukmės laisvės atėmimo bausmės jokiu būdu negalima laikyti per griežta. Pažymėtina, jog vien už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas numato galimybę skirti laisvės atėmimą iki 3 metų (laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų). Taigi turint omenyje D. P. recidyvą, pastarajam už kelių turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą paskirtos švelnesnės negu sankcijų vidurkiuose numatytos bausmės, tad jų laikyti per griežtomis nėra jokio pagrindo.
Dėl paskirtų bausmių subendrinimo
12. Prokuroro teigimu, nors už atskiras veikas D. P. buvo paskirtos proporcingo dydžio bausmės, jas subendrindamas teismas nepagrįstai taikė nuteistajam palankų bausmių apėmimo būdą – pastarojo padarytos veikos (BK 178 straipsnio 1 dalis ir BK 178 straipsnio 4 dalis) labai nesiskyrė savo pavojingumu ir yra priskiriamos gretimoms kategorijoms, o tokiu atveju taikomas bausmių sudėjimo būdas. Su tokiu prokuroro teiginiu apygardos teismas negali sutikti.
13. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Atitinkamai pažymėtina, jog BK 10 straipsnyje yra apibrėžiamos nusikalstamų veikų rūšys: nusikalstamos veikos skirstomos į baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 11 straipsnyje yra išdėstytos konkrečios nusikaltimų kategorijos, t. y. jų skirstymas į neatsargius ir tyčinius, o taip pat tyčinių nusikaltimų skirstymas (gradacija) pagal sunkumą pradedant nuo nesunkaus ir baigiant labai sunkiu nusikaltimu.
14. Atsižvelgiant į tokias baudžiamojo įstatymo nuostatas apygardos teismas negali sutikti su prokuroro pozicija, kad baudžiamasis nusižengimas ir nesunkus nusikaltimas yra priskiriami gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Iš BK 10 straipsnio nuostatų akivaizdu, kad baudžiamasis nusižengimas ir nusikaltimas (nepriklausomai nuo to, kad jis yra nesunkus) yra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir šiuo atveju jų vertinimas per nusikalstamų veikų kategorijų prizmę yra neaktualus (BK 11 straipsnio prasme kategorizuojami gali būti tik nusikaltimai).
15. Dėl šios priežasties ir prokuroro argumentas, kad šiuo atveju nėra BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo sąlygų, nėra pagrįstas – juo nepagrįstai išplečiama BK 11 straipsnio taikymo apimtis. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, D. P. inkriminuotos veikos baudžiamojo įstatymo prasme negali būti priskiriamos panašioms kategorijoms – tokiu būdu baudžiamieji nusižengimai apskritai negraduojami, o kiekvienas jų nusikaltimo atžvilgiu yra priskiriamas skirtingai nusikalstamų veikų rūšiai, kas sudaro pagrindą taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas. Taigi skundžiamu nuosprendžiu paskyrus laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimo padarymą, ši bausmė visiškai pagrįstai įvertinta kaip apimanti bausmę skirtą už baudžiamojo nusižengimo padarymą.
16. Atsižvelgiant į tai, kas minėta, apygardos teismas neįžvelgia ir prokuroro nurodomų tariamai padarytų baudžiamojo įstatymo pažeidimų subendrinant D. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi subendrinta 40 parų arešto bausme. Šia nutartimi subendrintos arešto bausmės paskirtos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. ir 2018 m. birželio 22 d. baudžiamuosius įsakymus, kurie įsiteisėjo atitinkamai – 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 28 d., taigi jau po nagrinėjamoje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Kaip nurodė prokuroras, minėtais teismo baudžiamaisiais įsakymais D. P. nuteistas dėl 2 baudžiamųjų nusižengimų – BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Taigi akivaizdu, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nesunkus tyčinis nusikaltimas), pagal šios nutarties 13–15 punktų nuostatas ir remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apima Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi subendrintą arešto bausmę už baudžiamųjų nusižengimų padarymą.
17. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde išreikšta pozicija, jog šiuo atveju skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu D. P. paskirta bausmė su bausme nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis (nagrinėjamoje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos iki D. P. sužinojo apie jo atžvilgiu priimtus jau minėtus baudžiamuosius įsakymus ir iki šių baudžiamųjų įsakymų įsiteisėjimo), o tokiu atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (šiuo atveju ankstesnius baudžiamuosius įsakymus). Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu į nuteistajam paskirtą bausmę įskaitytos tik dvi laikino sulaikymo paros nuo 2018 m. birželio 29 iki 2018 m. birželio 30 d., o bausmės visiškai ar iš dalies atliktos pagal ankstesnius baudžiamuosius įsakymus (subendrinta 40 parų arešto bausmė) į bausmės atlikimo laiką nėra įskaitytos. Iš bylos medžiagos ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie D. P. matyti, kad pastarasis visą 40 parų arešto bausmę atliko 2018 m. spalio 17 d. Taigi pirmosios instancijos teismui nesprendus dėl šios bausmės įskaitymo ir neįskaičius jau atliktos bausmės, būtų nepagrįstai pabloginta nuteistojo D. P. teisinė padėtis, taigi pirmosios instancijos nuosprendis šioje dalyje keistinas.
Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį dalyje dėl D. P. paskirtos subendrintos bausmės ir įskaitytos bausmės dalies pakeisti:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį paskirtą galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi (subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. ir 2018 m. birželio 22 d. baudžiamuosius įsakymais paskirtos bausmės) ir paskirti D. P. subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies ir 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į šia nutartimi nustatytą bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytą ir visiškai atliktą 40 parų arešto bausmę, taip pat laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. birželio 29 d. 17.11 val., iki 2018 m. birželio 30 d. 17.27 val. (dvi dienos), vieną arešto ir sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.