Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2469-1034/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-08-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-08
Bylos Nr.
1-2469-1034/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27252-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2469-1034/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27252-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Editai Kadūnienei,kaltinamajam R. K.,laiduotojai V. K.,vertėjui Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2018 m. birželio 9 d., apie 04.50 val., Naugarduko gatvėje, ties pastatu Nr. 20, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,72 promilės etilo alkoholio).

Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis R. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad vairavo išgėręs, todėl padarė nusikaltimą. Pripažįsta kaltę, tikrai padarė klaidą, galvojo, kad grįš namo automobiliu, bet viskas pakrypo kitaip. Pripažįsta, kad padarė nesąmonę ir daugiau taip nesielgs, tai netoleruotina. Negrįžo namo taksi, nes buvo toks nusistatymas, kad gali grįžti automobiliu. Jautėsi normaliai, vairavo automobilį Passat, kuris priklauso įmonei. Blogai vertina savo elgesį. Jo pajamos per mėnesį siekia apie 1000 Eur. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nori išvengti teistumo, nenorėtų prarasti teisės vairuoti, kadangi vysto verslus, reikia daug važinėti. Su motina praleidžia nemažai laiko, ypatingai vasarą, ji yra teigiamo gyvenimo būdo šalininkė, jam autoritetas, kadangi nerūko, vartoja mažai alkoholio. Mama neturėtų galimybių sumokėti užstato, bet jai padėtų.

Laiduotoja V. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pateikė prašymą atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jos atsakomybėn pagal laidavimą. Norėtų, kad jis susiimtų, kad viskas būtų gerai, nedarytų klaidų. Su sūnumi bendrauja gražiai, vyksta grybauti, pabūti gamtoje, susirenka per šeimos šventes. Jos manymu, sūnus tikrai blogai pasielgė. Stengsis dažniau būti su juo, dės pastangas, kad gyventų taip, jog daugiau tai nepasikartotų. Jei reiktų, bandytų sumokėti užstatą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. K. parodė, kad 2018 m. birželio 8 d., apie 18.00 val. atvažiavo į Benediktinų gatvę, paliko automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje. Vairavo įmonei priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 9 d. apsilankė naktiniame klube, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 04.00 val. nusprendė važiuoti į namus. Buvo išgėręs, tačiau nenorėjo palikti automobilio Senamiestyje. Vairuodamas automobilį važiavo Naugarduko gatve, pastebėjo, kad jo vairuojamą automobilį stabdo policininkai. Vėliau buvo sulaikytas ir patalpintas į areštinę, labai neigiamai vertina savo elgesį (b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. parodė, kad dirbant kartu su vyr. patrule R. S., apie 04.40 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, jog Vokiečių gatve važiuoja automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai girtas. Naugarduko gatvėje, ties pastatu Nr. 20 pastebėjo aukščiau minėtą automobilį ir jį sustabdė. Tikrinant automobilio vairuotojo dokumentus paaiškėjo, kad automobilį vairavo R. K., nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. R. K. neneigė, kad girtas vairuoja automobilį. Alkotesterio pagalba jam nustatytas 1,64 promilių girtumas, pristatytas į priklausomybės ligų centrą ir antrąjį policijos komisariatą (b. l. 10).

Iš policijos registro išrašo matyti, kad Dominikonų gatve link Vokiečių gatvės važiuoja VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įtariama neblaivus (b. l. 5).

VĮ „Regitra“ duomenimis, įvykio metu vairuotas automobilis VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 14).

Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina su PVM yra 4590 Eur (b. l. 13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada nustatyta, kad R. K. kraujyje, paimtame 2018 m. birželio 9 d. 05.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,72 promilės etilo alkoholio (b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

R. K. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino ir parodė, kad vairavo išgėręs, todėl padarė nusikaltimą. Pripažįsta kaltę, tikrai padarė klaidą, galvojo, kad grįš namo automobiliu, bet viskas pakrypo kitaip. Pripažįsta, kad padarė nesąmonę ir daugiau taip nesielgs, tai netoleruotina. Negrįžo namo taksi, nes buvo toks nusistatymas, kad gali grįžti automobiliu. Jautėsi normaliai, vairavo automobilį Passat, kuris priklauso įmonei. Blogai vertina savo elgesį. Jo pajamos per mėnesį siekia apie 1000 Eur. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nori išvengti teistumo, nenorėtų prarasti teisės vairuoti, kadangi vysto verslus, reikia daug važinėti. Su motina praleidžia nemažai laiko, ypatingai vasarą, ji yra teigiamo gyvenimo būdo šalininkė, jam autoritetas, kadangi nerūko, vartoja mažai alkoholio. Mama neturėtų galimybių sumokėti užstato, bet jai padėtų. Kaltinamojo parodymus atitinka liudytojo D. V. parodymai, policijos registro išrašas. Tiek alkotesterio duomenimis įvykio vietoje, tiek po to paimtame iš kaltinamojo kraujyje buvo rastas 1,5 promilės ribą viršijantis alkoholio kiekis. Specialistai nustatė R. K. kraujyje 1,72 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Šie duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami ne tik neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, bet ir R. K. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad R. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, ką įrodė duodamas nuoširdžius parodymus tiek tyrimo metu, tiek teisme, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Spręsdamas R. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nuoširdžiai pripažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos gailėjosi. Teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad R. K. ne tik neteistas, bet ir anksčiau nuo nebuvo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra dirbantis, buvo baustas administracine tvarka, tačiau itin šiurkščių pažeidimų praeityje nedarė, po padarytos veikos suformavo reikalingus pokyčius savo sąmonėje ir asmenybėje. Tokios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad R. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisme buvo gautas kaltinamojo motinos V. K. prašymas perduoti R. K. pagal laidavimą jos atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo jau pasisakė ir nustatė, kad R. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), žala nebuvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš pateiktų teismui duomenų apie asmens pažeidimus, teistumą, teismas nustatė, kad V. K. neteista, tik vieną kartą praeityje bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, yra kaltininko motina, kuri su juo dažnai bendrauja, yra jam autoritetas. Įvertinus visas šias reikšmingas aplinkybes, laiduotojos ir R. K. santykius, teismas pripažįsta, kad V. K. yra ne tik kaltininkui artimas, bet ir vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Įvertinęs šias ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltinamojo asmenybę ir gautą teisme V. K. prašymą dėl laidavimo, teismo vertinimu, yra pagrindas atleisti R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jos gaunamas pajamas, laidavimas skirtinas 2 metams su 2000 Eur dydžio užstatu.

Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011). Teismas, atleisdamas R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį ir netinkamą pasinaudojimą specialia teise, siekdamas paveikti R. K. ir priversti jį kontroliuoti savo elgesį, skiria jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad R. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dirba, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis. Nors kaltinamasis R. K. nurodė, kad nenorėtų prarasti teisės vairuoti, kadangi vysto verslus, reikia daug važinėti, kaltinamojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų padarinių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai, nes R. K., būdamas neblaivus ir mieste vairuodamas automobilį, kėlė realų pavojų aplinkiniams, t. y. sąmoningai elgėsi neatsakingai.

Teismas, atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, taikymo.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018).

Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui, kuris apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas visas turtas arba jo dalis yra paslėpta, suvartota, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto ar jo dalies vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. K. administracine tvarka baustas už kelis smulkius administracinius nusižengimus, anksčiau neteistas, į automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertę, taip pat į aplinkybę, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, spręstina, kad 4590 Eur konfiskavimas kaltinamajam būtų per sunki finansinė našta, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje, pasiekti (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017). Šiuo atveju konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, kuri yra 4590 Eur, išieškojimas iš kaltinamojo R. K. valstybės naudai prieštarautų proporcingumo principui, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmenų teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Manytina, jog su specialiosios teisės naudojimu susiję suvaržymai turės R. K. pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas (neadekvatus) jo padarytai veikai bei asmenybei ir yra perteklinis.

Kaltinamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 24) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. 00607430 perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį V. K. atsakomybei 2 (dvejiems) metams su 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio užstatu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2018 m. birželio 29 d.

Įpareigoti V. K. sumokėti užstatą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. iki 2018 m. spalio 8 d., į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą LT72 7044 0600 0786 9964, AB SEB bankas.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. 00607430, saugomą prie bylos viršelio, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti R. K., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. K., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas