Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. S., ieškovės atstovei advokatei Svetlanai Proninai, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Ingai Rupšienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui J. W. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Nagrinėjamu atveju 2020 m. liepos 20 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, teikė paaiškinimus dėl bylos aplinkybių. Tėvystės nustatymui prašė skirti DNR ekspertizę, sutiko į teismo specialiąją sąskaitą sumokėti užstatą už DNR ekspertizės atlikimą. Teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi paskyrė teismo medicininę-biologinę ekspertizę, pavedė ekspertizę atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijai, esančiai Didlaukio g. 86E, Vilniuje, pavedė ekspertams atsakyti į klausimą, ar atsakovas J. W. yra nepilnamečio vaiko D. S. tėvas, įpareigojo ieškovę įmokėti 330 Eur užstatą ekspertizės atlikimo išlaidoms padengti, taip pat įpareigojo ieškovę kartu su nepilnamečiu vaiku, taip pat atsakovą su asmens dokumentais, vaiko gimimo liudijimo originalu, 2020 m. rugsėjo 14 d. 10 val. arba 2020 m. rugsėjo 15 d. 10 val. atvykti į ekspertizės įstaigą kraujo tyrimo genominei ekspertizei atlikti (t. 2, b. l. 5-6). Teismas Nutartyje išaiškino atsakovui, kad atsakovo atsisakymas dėl ekspertizės atlikimo gali būti vertinamas kaip tėvystės įrodymas. Kaip jau nurodyta šiame sprendime, atsakovui Nutartis dėl ekspertizės skyrimo buvo išsiųsta el. paštu, taip pat registruotu paštu. Paštu siųsti dokumentai (Nutartis ir šaukimas į 2020 m. spalio 30 d. posėdį) atsakovui buvo įteikti 2020 m. rugpjūčio 17 d. (t. 2, b. l. 22–24).

Ieškovės pateikta Valstybės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos pažyma Nr. (1.8) SD-S-288 patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. 10 val. tėvystės nustatymui į laboratoriją atvyko ieškovė V. S. su sūnumi D. S.. Laukė iki 11.40 val. Atsakovas J. W. neatvyko (t. 2, b. l. 30).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas J. W. neatvyko atlikti DNR ekspertizės dėl tėvystės nustatymo, kraujo mėginių nei tą, nei kitą dieną nedavė, prašymų dėl ekspertizės atlikimo laiko, būdo ar pan. teismui neteikė, teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, siekdamas išspręsti tėvystės nustatymo klausimą, remiasi kitais byloje pateiktais įrodymais ir šalių paaiškinimais.

Šias aplinkybes patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Draugystę, artimą, intymų ieškovės ir atsakovo bendravimą patvirtina tokios žinutės: 1) 2018 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas rašo: „Ką dar tu norėtum nuveikti šeštadienį? Aš atvažiuosiu ir surinksiu tave iš Gravesend kaip aš sakiau, ir tada nuvešiu į Londoną. Tada mes įšoksime į metro iki Old Street ir pasilinksminsime, o tada gal eisime iki Camden kai kuriems gėrimams?“, ieškovė atsako: „Padarykime tai! Aš tiesiog būsiu laiminga praleisdama dieną su tavimi <..>“ (t. 2, b. l. 46); 2) 2018 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas rašo: „Tikėtina, kad mes galime praleisti kitą tingų vakarą kartu kada nors greitai“, ieškovė atsako: „Negaliu to sulaukti“ (t. 2, b. l. 48); atsakovas rašo: „<..> ką veiki šį vakarą ar tu lieki pas save?“, ieškovė: „Koks planas?“, atsakovas: „Bet kas, pažiūrėti filmą ir užmigti?“, ieškovė: „Taip, taip, taip, Tik išsimaudysiu. Kelintą valandą turi būti rytoj?“, atsakovas „Aš galiu eiti į 9“, ieškovė: „Gerai tada Ketinu nusiprausti“, atsakovas: „Gerai neskubėk, aš lėtai nuvažiuosiu iki tavęs“ (t. 2, b. l. 52); 3) 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas rašo: „<..> aš noriu, kad pasiliktum, aišku noriu“ (t. 2, b. l. 49); 4) 2018 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė rašo: „Tai, ką tu veiki?“, atsakovas rašo: „Laukiu tavęs, mano brangioji“ (t. 2, b. l. 55); 5) 2018 m. rugpjūčio 9 d. atsakovas rašo: „Aš irgi, negaliu sulaukti kada vėl būsiu lovoje su tavimi“, ieškovė rašo: „Aš vis dar tikiuosi, kad viskas kas vyksta tarp mūsų, nėra vien dėl lovos“, atsakovas rašo: „Ne aš neturėjau omeny sekso. Aš turiu omeny tiesiog būti lovoje su tavimi Bučiniai ir apsikabinimai kvaila tu dešrelė tada galėsime likti lovoje visą dieną“ (t. 2, b. l. 57); 6) 2018 m. rugpjūčio 15 d. atsakovas rašo: „Aš esu namie, ačiū tau mano mieloji ir ačiū už mielą vakarą“ (t. 2, b. l. 63); 7) 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas rašo: „Aš tave prižiūrėsiu. Atnešiu tau maisto ir karšto šokolado į lovą“ (t. 2, b. l. 64); 7) 2018 m. rugsėjo 4 d. atsakovas rašo: „Ir aš pasistengsiu paimti kelias laisvas dienas kitą savaitę, kad mes galėtume tiesiog likti lovoje rytais“, ieškovė rašo: „Skamba nuostabiai“ (t. 2, b. l. 81); 8) 2018 m. rugsėjo 19 d. atsakovas rašo: „Aš kelio gale prie oro uosto, taigi leisk man žinoti kada nusileisi ir aš atvažiuosiu tavęs pasitikti“ (t. 2, b. l. 91); ir kt. Aplinkybę, kad šalys ketino kurti bendrą gyvenimą rodo 2018 m. rugsėjo 19 d. žinutės, atsakovas rašo: <..> viskas gerai, tu greitai grįši ir mes galėsime ieškoti vietos kur gyventi“, ieškovė rašo: „Taip, vietą mums. Skamba nuostabiai“ (t. 2, b. l. 83) ir kt. Aplinkybes, kad ieškovė pasisakė esanti nėščia, kad atsakovas neabejojo, jog jis yra būsimas tėvas, ir kad atsakovas siūlė ieškovei nutraukti nėštumą, rodo tokie susirašinėjimai: 1) 2018 m. rugsėjo 27 d. atsakovas rašo: „Aš nenoriu daužyti tavo širdies, tikrai ne. Aš tik noriu, kad mes surastume profesionalią pagalbą, kad susitvarkyti su šituo“, „Aš nenoriu, kad būtum viena šioje padėtyje, aš noriu tave palaikyti. Man nepatinka, kad tu liūdna“, ieškovė rašo: „Aš matau šitą pupą kaip dovaną, mes nužudėme tokią vieną sykį, mes turime dar vieną šansą, aš nenoriu jos žudyti... Aš jau ją myliu... Aš nenoriu tavęs klausytis, nes tavo mintys man yra nenormalios... ne... Kaip tu gali toks būti... Aš mačiau tavyje superinį jauną vyrą, tu tiesiog susukai man galvą, be buvai nerimtas... Tu tikrai matei manyje kažkokį kvailų, seksualų užpakalį. O aš mačiau tavyje gerą, malonų, gražų, protingą vaikiną“, „Aš esu beveik šimtu procentų tikra, kad visi būtų laimingi sužinoję, kad tapsi tėvu... Visi būtų laimingi padėti. Tik tu matai abortą kaip variantą <..> Man tai buvo graži staigmena, kai mano daktarė pasakė jog esu nėščia... Tu nenori, kad būčiau liūdna, bet tu ir esi priežastis kodėl aš liūdžiu“ (t. 2, b. l. 92-93, 95); 2) 2018 m. spalio 3 d. ieškovė rašo: „Aš nedirbsiu per sunkiai, nes aš esu nėščia, tu neturėtum klausti kodėl... Man rūpi mano pupa... kol nenusprendžiau ką daryti, aš rūpinsiuos savo pupele“, „Aš tapau tokia nuo to momento kai aš sužinojai jog aš nesu viena daugiau, jeigu būtum moterimi suprastum mane“ (t. 2, b. l. 97); 3) 2018 m. spalio 10 d. atsakovas rašo: „Aš bandau tave įkalbėti priimti mano siūlymą, kad duoti tau geresnį gyvenimą. Ar tu nesupranti, kad tai galėtų įvykti vėliau tavo gyvenime o ne dabar?“, „Aš suprantu, kad galutinis sprendimas priklauso nuo tavęs (ką aš vis dar laikau visiškai sumautu ir neteisingu – bet taip jau yra) bet tu nesusėdai su manimi ir nepasikalbėjai apie tai. Tu tik nusprendei ką tu nori daryti ir tu to laikaisi. Aš nenoriu kažko tokio savanaudžio, kaip tu mano gyvenime“ (t. 2, b. l. 100-101); 4) 2018 m. spalio 16-17 d. atsakovas rašo: „Aš galvoju mes turime dar kartą pasikalbėti. Ar tau kilo dar minčių ką tu ruošiesi daryti? Ar darbe žino apie tavo situaciją?“, ieškovė rašo: „O, bet taip, aš turiu grąžų, realų planą ateičiai. Taip, mes tikrai turime pasikalbėti“, atsakovas rašo: „Koks tavo planas?“, ieškovė rašo: „Galiu spėti tave labiausiai dominanti dalis yra mano nėštumas, taigi, aš tapsiu mama šiam mielam kūdikiui. Tai paskutinis kartas kai tau tai sakau. Aš nesidarysiu aborto, gali būti tikras“, atsakovas rašo: „Tai tu manęs neapmąstei nei viename iš šių planų“ (t. 2, b. l. 102).

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, būtent tai, kad 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. ieškovę ir atsakovą siejo šilti, draugiški santykiai, šalys daug laiko leido kartu, pastoviai intymiai bendravo, atsakovas sužinojęs, kad ieškovė laukiasi, neabejojo savo tėvyste, nesant jokių duomenų, kad ieškovė būtų turėjusi ar galėjusi turėti santykių su kitais vyrais tuo metu, įvertinus, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei V. S. gimęs vaikas turėjo būti pradėtas prieš devynis mėnesius, taigi būtent 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. laikotarpiu, atsižvelgus į tai, kad atsakovas J. W. buvo tinkamai informuotas apie šios civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalis), į teismo posėdį neatvyko, prieštaravimų dėl ieškovės išdėstytų argumentų bei įrodymų, galinčių paneigti atsakovo tėvystę neteikė, neatvyko į teismo nurodytą ekspertizės įstaigą duoti kraujo mėginių dėl tėvystės nustatymo, taigi iš esmės atsisakė atlikti tėvystės testą, atsakovui esant informuotu, kad atsisakymas dėl ekspertizės atlikimo gali būti vertinamas kaip tėvystės įrodymas, konstatuotina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas atsakovą laikyti nepilnamečio vaiko D. S. biologiniu tėvu. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje pakanka įrodymų (šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų), patvirtinančių atsakovo tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Įvertinus Tarnybos išvadą, remiantis geriausiais vaiko interesais, įskaitant vaiko teisę žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintas ir nustatytina, kad atsakovas J. W. yra nepilnamečio vaiko D. S. biologinis tėvas, o nepilnametis vaikas yra atsakovo sūnus.

CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Remiantis proceso dalyvių parodymais ir Tarnybos į bylą pateiktais duomenimis, nustatyta, kad mažametis D. S. nuo gimimo auga su ieškove (mama), yra jos prižiūrimas, auklėjamas, aprūpinamas. Atsakovas vaiko nepažįsta, jo neaugino, tarp atsakovo ir vaiko nėra emocinio ryšio. Teismas, įvertinęs tai, jog berniukas nuo pat jo gimimo gyvena kartu su motina, taip pat atsižvelgdamas į Tarnybos pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, jog ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, nustato nepilanamečio D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina V. S. jos gyvenamojoje vietoje.

Nustačius atsakovo tėvystę vaiko D. S. atžvilgiu, atsiranda pagrindas spręsti dėl išlaikymo iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus naudai priteisimo. Įstatymas numato, kad išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis, geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 600 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 607 Eur neatskaičius mokesčių, arba 470 Eur atskaičius mokesčius, įvestus dėl mokestinės darbo santykių reformos).

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Ieškovės teigimu, sūnaus kasdienes išlaidas sudaro maistas, drabužiai, transporto ir poilsio išlaidos (vyko su vaiku prie jūros, kt.), vaistai ir sveikatinimo priemonės, higienos priemonės, buities priemonės, lavinamosios priemonės (vaikui perkama daug įvairių knygučių lietuvių, rusų, lenkų, anglų kalba), auklei sumoka apie 150 Eur per mėnesį.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) 2019 m. spalio 11 d. duomenimis, V. S. nurodomas kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. (t. 1, b. l. 15). Iš Sodros Vilniaus skyriaus pažymos nustatyta, kad ieškovė nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2020 m. spalio 5 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo (t. 2, b. l. 129). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, V. S. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos (t. 2, b. l. 43), ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (t. 2, b. l. 44). Nustatyta, kad ieškovė šiuo metu gyvena su tėvais (motina ir patėviu), jaunesniu broliu, močiute bute-namo dalyje su aptvertu kiemu, būste yra visi patogumai. Gyvenamąjį būstą sudaro su virtuve sujungta svetainė, du atskiri kambariai, katilinė (t. 1, b. l. 73-75). Iš šalių parodymų nustatyta, kad šešių asmenų pajamos iš viso sudaro 3250 Eur: ieškovės gaunamos lėšos per mėnesį – 200 Eur iš užimtumo tarnybos, 60 Eur – vaiko pinigai Lietuvoje, apie 90 Eur (po 82 svarus per mėnesį iki vaikui sueis 16 metų) – vaiko pinigai iš Jungtinės Karalystės, ieškovės motinos pajamos – apie 1200 Eur, patėvio – apie 1300-1400 Eur, ieškovės močiutės – 350 Eur. Visos lėšos išleidžiamos pragyvenimui. Taigi, vienam asmeniui šeimoje išleidžiama apie 3250 / 6 = 542 Eur. Ieškovė nurodė, kad savo poreikius tenkina ir iš santaupų (devynis mėnesius gaudavo motinystės išmoką po 500 Eur per mėnesį), taigi asmeniui šeimoje išleidžiama virš 542 Eur per mėnesį. Laikytinas pagrįstu ieškovės siekis nuomotis atskirą būstą, nes byloje nustatyta, kad vietos bute mažai, dėl to paaugliui broliui, gim. (duomenys neskelbtini), tenka miegoti virtuvėje-valgomajame, ieškovės močiutei, gim. (duomenys neskelbtini)., – katilinėje. Ieškovė nurodė norinti išsinuomoti bent vieno kambario butą, tokio buto nuoma Naujojoje Vilnioje yra apie 300 Eur per mėnesį, dar papildomai tektų mokėti už komunalines paslaugas. Vertintina, kad vaikui tenkanti būsto nuomos ir išlaikymo dalis sudarytų apie 200 Eur. Spręstina, kad vaiko D. S. įprastinių kasdienių poreikių tenkinimui yra reikalinga apie 750 Eur (542 + 200).

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018;2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir turimą (neturimą) turtą byloje nepateikta. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 3000 Eur. Teismo posėdyje paaiškino, kad ji ir atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) kompanijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, Jungtinėje Karalystėje. Ieškovė dirbo prekių surinkėja ir pakuotoja, jos darbo užmokestis buvo apie 1000 svarų, atsakovas buvo pamainos viršininkas, todėl jo gaunamos pajamos buvo ženkliai didesnės. Tai sprendė ir iš to, kad atsakovas išgalėjo mokėti tiek už savo, tiek už ieškovės laisvalaikio poreikius, buvo išsimokėtinai įgijęs vertingą transporto priemonę, žaidė golfą, turėjo savo golfo įrangą, mėgdavo bėgioti, žaidė bilijardą, boulingą, tenisą, rengėsi geros kokybės drabužiais, ketino statytis namą, galėdavo valgyti pakankamai prabangiose maitinimo įstaigose. Ieškovės teigimu, atsakovas kitų vaikų neturėjo. Ieškovė ir atsakovas ketino nuomotis būstą už 800 svarų per mėnesį. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, neteikė teismui duomenų ir įrodymų apie savo turtinę padėtį.

Teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistinos sumos vaiko poreikiams, atsižvelgia į nedidelį vaiko amžių (1,5 metų). Taip pat vertina, kad vaiko motina neturi nuosavo gyvenamojo būsto, gyvena kartu su savo tėvais 2 kambarių bute, ketina nuomotis atskirą būstą, taigi vaiko poreikių užtikrinimui bus reikalingos lėšos būstui nuomoti ir išlaikyti. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovė studijuoja, siekia įgyti specialybę, mokslas yra mokamas, ieškovei studijuojant ir (ar) dirbant bus reikalingos ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar auklės paslaugos, tai pareikalaus išlaidų. Atsakovui gyvenant užsienio valstybėje ieškovei vienai tenka vaiko priežiūros, slaugymo susirgus ir pan. našta, kas reiškia, kad ieškovė turės mažiau galimybių skirti laiko darbinei veiklai, lyginant su atsakovu. Įvertintina ir tai, kad atsakovas galimai uždirba daugiau nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes ar jų nebuvimą, konstatavus, kad vaiko D. S. įprastinių kasdienių poreikių tenkinimui gali būti reikalinga iki 750 Eur per mėnesį, teismas sprendžia, kad 450 Eur dydžio išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo nepažeis nei atsakovo, nei vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų, garantuos būtinųjų ir papildomų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovė atitinkamai prisidėtų prie vaiko išlaikymo 300 Eur dydžio suma per mėnesį.

Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo 2019 m. spalio 7 d. (ieškinio teisme gavimo dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 4 mėnesius, skaičiuojant po 600 Eur per mėnesį.

Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog šalių sūnus gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą 2019 m. spalio 7 d., taigi, reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už keturis mėnesius yra pagrįstas.

Ieškovės teigimu bei pateiktais byloje įrodymais, nustatyta, kad gimus vaikui ieškovė patyrė didesnių išlaidų: 150 Eur kainavo vežimėlis, 130 Eur – lovytė su čiužiniu, 80 Eur – naujagimio krepšys, 80 Eur – maniežas, 50 Eur – lopšys, 280 Eur komoda vaiko daiktams sudėti, 75 Eur – inhaliatorius, taip pat ieškovė pirko buities ir higienos prekes, drabužius, avalynę (t. 2, b. l. 35–42), patyrė išlaidas atostogoms su vaiku (važiavo su vaiku prie jūros, į Latviją) (t. 2, b. l. 32).

Teismui šiuo sprendimu nustačius atsakovo kas mėnesį mokėtino išlaikymo dydį, spręstina, kad teisingumo principą atitiks tokio pat dydžio sumos priteisimas ir už pirmus vaiko gyvenimo mėnesius. Pripažinus, kad vaiko gimimas pareikalauja neordinarinių išlaidų, perkant vaikui reikalingus ir būtinus daiktus, apie kuriuos nurodė ieškovė, pastebėtina ir tai, kad pirmus mėnesius po vaiko gimimo ieškovė iš Jungtinės Karalystės gavo motinystės išmoką, apie 500 Eur per mėnesį. Vertintina, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies: iš atsakovo J. W. priteistinas 1800 Eur (450 Eur * 4 mėn.) išlaikymo įsiskolinimas nuo vaiko gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini), iki ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. spalio 7 d.).

Bylą išnagrinėjus iš esmės ieškovės atstovė ir ieškovė prašė suteikti vaikui dvigubą pavardę, sudarytą iš ieškovės ir atsakovo pavardžių: „S.-W.“. Taip pat baigiamojoje kalboje ieškovės atstovė prašė teismo nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, nurodant, kad atsakovas bendrauja su vaiku netrukdomai, dalyvaujant ieškovei. Pažymėtina, kad šie reikalavimai nebuvo reiškiami nei ieškinyje, nei bylą nagrinėjant iš esmės. Ieškovė neprašė atnaujinti bylos nagrinėjimo.

CPK 14 straipsnyje įtvirtintas betarpiškumo principas reiškia, kad teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Dalyvaujantys byloje asmenys baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 14 straipsnio 2 ir 4 dalys). Baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (CPK 253 straipsnio 4 dalis).

Teismas vertina, kad reikalavimas dėl bendravimo tvarkos yra savarankiškas reikalavimas, už kurį turėtų būti mokamas 100 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė žyminio mokesčio už šį reikalavimą nėra sumokėjusi. Nenurodė, kad tarp jos ir atsakovo galėtų kilti ginčas dėl bendravimo su vaiku. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, teismas yra pažymėjęs, kad jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla nėra santuokos nutraukimo byla, ieškovės atstovės argumentas, kad teismas turi išspręsti visus su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, taigi ir nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nelaikytinas pagrįstu. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos paliktinas nenagrinėtu.

Reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo laikytinas išvestiniu iš reikalavimo nustatyti tėvystę, jis atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestintinas. Tačiau teismas vertina, kad klausimas dėl pavardės vaikui suteikimo ex officio (teismo iniciatyva) nagrinėtinas tik tokiu atveju, kai vaikas dar neturi pavardės, yra tik gimęs, ir jo gimimas dar neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu atveju vaikui būtų būtina suteikti pavardę.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė savo gimusiam vaikui suteikė vardą – D., pavardę – S., šie vaiko duomenys įregistruoti vaiko gimimo registracijoje Jungtinėje Karalystėje, įrašo Nr. 219, sertifikato Nr. BCB 813621 (t. 1, b. l. 31-32) bei Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, 2019 m. rugpjūčio 16 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 33). Ieškinyje ieškovė nekėlė reikalavimo dėl vaiko pavardės pakeitimo, neprašė pildyti ieškinio reikalavimų bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Apie šį ieškovės reikalavimą nėra informuotas atsakovas J. W., kuriam įteiktas patikslintas ieškinys, kuriame nėra keliamas klausimas dėl vaiko pavardės pakeitimo.

CK 2.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito asmens vardu. Fizinis asmuo turi teisę naudoti savo pilną ar sutrumpintą vardą (vardus) ir reikalauti iš kitų asmenų nesinaudoti ir neveikti jo vardu be leidimo (CK 2.20 straipsnio 2 dalis). CK 3.161 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Vaikui yra suteikiama tėvų pavardė (CK 3.167 straipsnio 1 dalis). Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Kreiptis su prašymu į teismą suteikti vaikui vardą ar pavardę, kai tėvai nesusitaria, turi teisę vaiko tėvas, motina ar neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) (CK 3.173 straipsnio 1 dalis).

Teismui neturint duomenų apie tai, ar atsakovas sutinka (sutiktų), jog jo sūnaus pavardė būtų sudaryta iš ieškovės ir atsakovo pavardžių („S.-W.“) ir ar dėl to nekiltų ginčas, įvertinus, kad ieškovė neprašė teismo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, vertinant, kad pavardės nepakeitimas nepažeis vaiko D. S. teisių ir interesų, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo paliktinas nenagrinėtu.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinus pilnai, o reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tenkinus iš dalies, ieškovės reikalavimai patenkinti 91 proc. apimtimi (33 proc. + 33 proc. + 25 proc. (450 /600 * 33)).

Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašė priteisti iš atsakovo. Teikdama ieškinį sumokėjo 200 Eur dydžio žyminį mokestį už reikalavimus dėl vaiko tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taip pat mokėjo 4,24 Eur už VĮ Registrų centro pažymą ir 8 Eur už VĮ „Regitra“ pažymą (t. 2, b. l. 26), patyrė 1621 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 4, 27–29). Iš viso patyrė 1832,24 Eur išlaidų.

Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovei priteistina 1667,34 Eur (1832,24 * 91 proc.) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šis mokestis, kuris sudaro (450 * 12 + 1800) * 0,03 = 216 Eur, į valstybės biudžetą mokėtinas atsakovo.

Byloje taip pat susidarė 18,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 16,43 Eur, iš ieškovės – 1,62 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės priteisti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, su vėlesniais pakeitimais, nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Iš atsakovo iš viso valstybės naudai priteistina 216 + 16,43 = 232,43 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 330 Eur avansą už ekspertizės atlikimą (t. 2, b. l. 16). Ekspertizės neatlikus, ši suma liko nepanaudota ir teismo grąžintina ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad J. W., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko D. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (2016 m. rugpjūčio 16 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvas, o D. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra J. W., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su mama V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo J. W., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. spalio 7 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. W., gim. (duomenys neskelbtini), 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad nepilnamečiui vaikui D. S. skirtas lėšas uzufrukto teise valdo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo J. W., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1667,34 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 34 ct) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. W., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 232,43 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke SEB bankas, AB (įmokos kodas 5660), ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimą dalyje dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismo sprendimą po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam vaiko gimimą.