Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, 2-15-826/2012

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-04-05
Bylos Nr.: 2-15-826/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07652-2011-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Dobrovolskis
Trečiasis asmuo: N. M.
Ieškovas: Autodesk Incorporated, Microsoft Korporacijos
Atsakovas: UAB „Topo technika“
Advokatai: Remigijus Bukėnas, Rūta Andriulevičiūtė, Darius Sauliūnas, Svetlana Baracevičienė

Civilinė byla Nr. 2-15-826/2012(Proceso Nr. 2-06-3-07652-2011-5)Procesinio sprendimo kategorijos: 44.; 44.5.2.; 44.5.2.2.; 84.; 99.; 99.5.; 99.9.; 114.2.; 114.4.; 114.9.; 116.1. (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Joanai Runelienei ir Vitai Diekontienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Rūtai Andriulevičiūtei, atsakovo atstovui advokatui Remigijui Bukėnui, trečiajam asmeniui N. M., jo atstovei advokatei Svetlanai Baracevičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijos ieškinį atsakovui UAB „Topo technika“ trečiajam asmeniui N. M. dėl autorių teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Topo technika” ieškovų naudai kompensaciją, lygią 33 830,47 Lt, tai yra, ieškovui Autodesk Incorporated naudai - 27 574 Lt, o ieškovui Microsoft Korporacijos naudai - 6 256,47 Lt, priteisti iš atsakovo UAB „Topo technika” ieškovų naudai solidariai 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovų bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovai taip pat prašė įsiteisėjus teismo sprendimui per 10 kalendorinių dienų terminą įpareigoti atsakovą savo lėšomis paskelbti UAB „Lrytas“ leidžiamo dienraščio „Lietuvos rytas" taip pat UAB „Verslo Žinios“ informaciją apie priimtą teismo sprendimą. Ieškinyje ieškovai nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovų atstovė paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 13 d., ieškovų atstovai D. J. buvo informuoti, jog atsakovas UAB „Topo technika”, Taikos pr. 61, Klaipėda (PC Akropolis), neturėdamas autorių teisių turėtojų leidimų (licencijų) neteisėtai įdiegia (atgamina elektronine forma) ieškovams priklausančias kompiuterių programų kopijas. 2009 m. lapkričio 12 d. D. J. UAB „Topo technika” priklausančiame prekybos centre „Topocentras” įsigijo nešiojamąjį kompiuterį DELL. Pirkėjui D. J. pasiteiravus, ar galimas kompiuterio programinės įrangos įdiegimas kompiuterio įsigijimo metu, jį aptarnavęs parduotuvės konsultantas atsakė teigiamai ir įdiegė kompiuterių programas: Autodesk AutoCAD 2010, Microsoft Windows 7 Ultimate, Microsoft Office Mondo 2010, D. J. už programinės įrangos įdiegimą sumokėjo 300 Lt ir kompiuterį su įdiegta programine įranga atsiėmė 2009 m. lapkričio 13 d. Sąskaitoje faktūroje matyti, kad atsakovas D. J. pardavė aukščiau nurodytą kompiuterį nenurodydamas įdiegtos programinės įrangos ir už jos įdiegimą sumokėtos sumos. 2009 m. lapkričio 13 d. antstolės Laimos Neniškienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 65/09/26 buvo užfiksuota atsakovo D. J. parduotame kompiuteryje įdiegta programinė įranga ir jos įdiegimo datos - 2009 m. lapkričio 12 ir 13 d. Nustatyta, kad į nurodytą D. J. įsigytą kompiuterį atsakovas neteisėtai, t. y. neturėdamas ieškovų, kaip autorių teisių turėtojų leidimo, kompiuterio atminties laikmenoje (standžiajame diske) įrašė (atgamino elektronine forma) kompiuterių programų, į kurias visos autorių turtinės teisės išimtinai priklauso ieškovams, neteisėtas kopijas: Autodesk AutoCAD 2010, Microsoft Windows 7 Ultimate, Microsoft Office Mondo 2010. 2010 m. kovo 4 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau - VPK NTB ENTS) pareigūnai atliko patikrinimą atsakovui UAB „Topo technika” priklausančioje parduotuvėje „Topocentras“, esančioje Klaipėdoje, Taikos pr. 61. Patikrinimo metu policijos pareigūnai iš atsakovo UAB „Topo technika“ įsigijo nešiojamąjį kompiuterį. Šio patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovo darbuotojas N. M., klientui pardavė naują nešiojamąjį kompiuterį ACER ASPYR AS5738ZG. Į šį kompiuterį aukščiau nurodytas asmuo įrašė įtariamai nelegalią programine, įrangą. Nurodytu pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-1-00421-10 dėl įtariamai neteisėtai atgamintų kompiuterių programų kopijų. Atlikus nešiojamajame kompiuteryje esančios programinės įrangos tyrimą ir Lietuvos Teismo Ekspertizės Centrui pateikus 2010 m. balandžio 28 d. Specialisto išvadą Nr. 11- 743 (10), nustatytas kompiuterių programų, į kurias visos autorių turtinės teisės išimtinai priklauso civiliniams ieškovams - Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijai - identiškumas. Atsakovo darbuotojas N. M. neteisėtai, t. y. neturėdamas ieškovų, kaip autorių teisių turėtojų leidimo, kompiuterio atminties laikmenoje (standžiajame diske) įrašė (atgamino elektronine forma) toliau nurodytų kompiuterių programų, į kurias visos autorių turtinės teisės išimtinai priklauso civiliniams ieškovams, neteisėtas kopijas: Autodesk AutoCAD 2010, Microsoft Windows 7 Ultimate, Microsoft Office Professional Plius 2010. Nurodytu pagrindu atsakovo darbuotojas N. M. buvo nubaustas baudžiamąją tvarka - 2011 m. vasario 19d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė baudžiamąją įsakymą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 192 str. l d. Atsakovo UAB „Topo technika” prekybos salone „Topocentras” esančioje Klaipėdoje, Taikos pr. 61, du kartus neteisėtai, t.y. neturint autoriaus teisių turėtojo leidimų (licencijų), buvo atgamintos ir išplatintos aukščiau nurodytos kompiuterių programų, į kurias išimtinės turtinės autoriaus teisės priklauso Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijai, kopijos. Tarp neteisėtų atsakovo UAB „Topo technika“ darbuotojų veiksmų, kaip priežasties, ir civiliniams ieškovams - Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijai - atsiradusios turtinės žalos, kaip pasekmės, yra konkretus, objektyviai egzistuojantis ir teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Atsakovo darbuotojai neteisėtais veiksmais pažeidė ieškovų teises bei teisėtus interesus, dėl ko ieškovai patyrė turtinės žalos. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog pats autorių teisių pažeidimas ex facto reiškia žalos padarymą, kadangi dėl kiekvieno neteisėto kūrinio panaudojimo teisių subjektas praranda pajamas, gali būti pakenkta jo reputacijai, o teisių pažeidėjas pasipelno nemokėdamas nustatyto licencinio mokesčio už įgyjamas kūrinio naudojimo teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus 2002 m. vasario 22 d. konsultacija Nr. A3-64). Remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.264 str. l d., atsakovas UAB „Topo technika” yra atsakingas už savo darbuotojo neteisėta veika sukeltas pasekmes, t. y. privalo atlyginti žalą ieškovams, autoriaus teisių turėtojams, kuri atsirado dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Šiuo atveju akivaizdu, kad asmenys, padarę žalą akivaizdžiai veikė kaip darbuotojai ir žalą padarė vykdydami savo tiesiogines darbo funkcijas, t.y. atlikdami veiksmus, susijusius su darbo procesu -parduodami UAB „Topo technika” prekes pirkėjams. Atsižvelgiant į tai, kad konkrečiu atveju atsakovo darbuotojai iš esmės analogiškus pažeidimus atliko du kartus per vienerių metų laikotarpį, teigtina, kad atsakovas nekontroliavo darbuotojų darbo funkcijų vykdymo, dėl ko ieškovai patyrė turtinę žalą. Iš atsakovo reikalaujama kompensacija paskaičiuotina pagal teisėtą kompiuterių programų pardavimo kainą, kuri nurodyta oficialių ieškovų kompiuterių programų platintojų 2010 m. birželio 2 d. ir 2010 m. liepos 30 d. UAB „AGA-CAD“ raštuose „Dėl kompiuterių programų kainų“, 2010 m. birželio 2 d. UAB „TD Baltic" raštuose „Dėl kompiuterių programų kainų” ir kuri pažeidimo dieną iš viso sudarė 33 830,47 Lt

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovų reikalavimus atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens N. M. 2004-06-15 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 154, kuria N. M. buvo priimtas dirbti parduotuvėje konsultantu. Pagal LR CK 6.246 str. l d. pats faktas, kad tarp atsakovo ir N. M. buvo sudaryta darbo sutartis, jokiu būdu negali sąlygoti atsakovo civilinės atsakomybės už darbuotojo ieškovams neva padarytą žalą. Šiuo atveju taip pat būtina nustatyti, kitų dviejų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytų sąlygų egzistavimą. Viena iš samdančio darbuotojus asmens civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taikymo sąlygų — žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas, t.y. žalos atsiradimo momentu darbuotojas turi vykdyti darbo funkcijas. Nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-19 baudžiamuoju įsakymu tikslus nusikalstamos veikos laikas nenustatytas. Įsakyme nurodoma, kad N. M. neteisėtai laikė ir platino komercijos tikslais neteisėtas kompiuterių programų kopijas: laikotarpiu nuo 2010-03-03 iki 2010-03-04, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta (įskaitant ir N. M. ne darbo laiką). Tuo tarpu pats tretysis asmuo N. M. apklausiamas parodė, kad jis davė klientui savo telefono numerį ir sutarė, kad jei pastarasis pageidauja minėtų programinių įrangų, tai turi jam palikti įsigytą kompiuterį. 2010-03-03 vakare, po darbo savo namuose, kaip ir buvo sutarta, įdiegė į kliento paliktą kompiuterį programinę įrangą, kuri nurodyta pranešime apie įtarimą. Sekančią dieną, tai yra 2010-03-04, vykdamas į darbą jis pasiėmė kompiuterį su įdiegtomis programomis, paliko jį automobilyje prie darbo. Apklausiamas Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS vyr. tyrėjas A. K., patvirtino liudytojo parodymus, kad jis nupirktą kompiuterį paliko N. M. tam, kad šis įdiegtų kompiuterines programas, o 2010-03-04 jis, kaip ir buvo sutaręs, susitiko su N. M. tam, kad atsiimtų savo kompiuterį, kuriame pastarasis turėjo būti įdiegęs kompiuterines programas. Susitikę abu nuėjo prie N. M. automobilio, stovėjusio prie prekybos centro „Akropolis" esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. N. M. jam perdavė kompiuterį su įdiegtomis kompiuterinėmis programomis. Pažymėtina, kad šiuo metu A. K. iš UAB „Topo technika” įsigytame kompiuteryje įdiegtos programinės įrangos pagal teismo baudžiamąjį įsakymą turi būti sunaikintos. Todėl nustatyti (padaryti ekspertizės) dėl tikslaus programinių įrangų įdiegimo laiko atsakovui tapo neįmanoma. Kitas svarbus momentas siekiant įvertinti, ar žalos padarymo metu darbuotojas ėjo darbo (tarnybines) pareigas yra interesų, kuriais veikė darbuotojas, nustatymas. Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausias Teismas 2009-11-24 nutartyje b.b. Nr. 2K-434/2009, Civilinio kodekso 6.264 straipsnio l dalyje nurodyta, kad darbdavio civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu jų darbuotojas žalos padaro eidamas savo darbines (tarnybines) pareigas. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu vykdant darbdavio nurodymus ir jo interesais. Esminę reikšmę šios normos taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas žalos padarymo metu atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne veikė savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo (tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-08 nutartyje c.b. Nr. 2A-445/2007 bei teisės teorijoje. Todėl būtina skirti darbuotojo veiksmus, susijusius su darbo procesu, ir veiksmus, atliekamus asmeniniais interesais kaip privataus asmens. Eidamas savo darbo (tarnybines) pareigas N. M. įsipareigojo atlikti šiuos veiksmus: darbdavio interesais ir vardu aptarnauti klientus parduodant parduotuvėje siūlomas prekes, juos konsultuoti ir teikti kitą informaciją apie parduotuvėje siūlomas prekes, paslaugas, jų kainas, nuolaidas ir kitas pirkimo - pardavimo sąlygas. 2011-02-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame teismo baudžiamajame įsakyme neginčijamai nustatyta, kad N. M. „siekdamas pelno ir turtinės naudos, už 150 Lt atlygį į kompiuterį ACER įdiegė programines įrangas”. Šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad žalos padarymo momentu, tretysis asmuo N. M. atliko veiksmus nesusijusios su darbo procesu, t.y. ne dėl darbo pareigų vykdymo, bet dėl asmeniniu interesų kaip privatus asmuo savarankiškai įdiegė kompiuterių programas į A. K. kompiuterį už 150 Lt atlygį. Ši suma nuo pat pradžių buvo sutarta kaip atlygis N. M., o ne kokiam nors kitams asmeniui (atsakovui). Iš baudžiamajame įsakyme konstatuotų nusikalstamos veikos aplinkybių, akivaizdu, kad žalos atsiradimo metu darbuotojas N. M. neveikė atsakovo (darbdavio) interesais ir nevykdė darbo funkcijų. Dar daugiau, N. M. atlikti veiksmai buvo priešingi darbdavio (atsakovo) interesams. Atsakovas, siekdamas užtikrinti pažeidimų darbe prevenciją, 2004 m. N. M. supažindino su darbo tvarkos taisyklėmis, o 2009 m. perkėlus į prekybos centre „Akropolis“ esančią atsakovo parduotuvę - su šio padalinio Darbuotojų tvarkos taisyklėmis. Pastarųjų taisyklių 8 punkte labai aiškiai nurodyta, jog „draudžiama darbe bei tarnybinėse patalpose atlikti bet tokius PC instaliavimo darbus, priimti iš klientų nešiojamus kompiuterius ir juos laikyti tarnybinėse patalpose”. Taigi šiuo atveju N. M. negalėjo nežinoti, kad siūlydamas savarankiškai įdiegti kompiuterių programas jis pažeidžia atsakovo nustatytas Darbuotojų darbo tvarkos taisykles. Be to, atsakovas parduotuvių tinkle TOPO CENTRAS prekiauja ir 2010 m. kovo mėnesį prekiavo „Microsoft Windows”, Microsoft Office” kompiuterių programomis. Tuo tarpu darbuotojas N. M. pasinaudodamas darbdavio klientu ir veikdamas priešingai darbdavio turtiniams interesams, kaip savarankiškai veikiantis asmuo pasiūlė A. K. pats įdiegti ir parduoti kompiuterių programas. Tokiu būdu sau asmeniškai prisiėmė klientą ir jam instaliavo neteisėtas programas, vietoje to, kad įsiūlytų klientui nusipirkti atsakovo platinamas „Microsoft Windows“ ir „Microsoft Office“ kompiuterių jrogramas ir taip atneštų teisėtą komercinę naudą savo darbdaviui, todėl ieškovas reikalaudamas priteisti kompensaciją už N. M. įdiegtas kompiuterių programas, akivaizdžiai klaidina teismą. Ieškovas dirbtinai mėgina „pritempti” N. M. civilinę atsakomybę iki darbdavio (atsakovo) civilinės atsakomybės ir tik dėl atsakovo finansinio pajėgumo būtent iš pastarojo reikalauja kompensacijos priteisimo. Konstatavus, kad ieškovo galimai padaryta žala atsirado N. M. neinant savo darbo pareigų, darytina išvada, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo ir N. M. veiksmų. Atsakovo galimybės kontroliuoti savarankiškai ir savo asmeniniais interesais veikiančio darbuotojo veiksmus laisvu nuo darbo metu yra objektyviai ribotos. Todėl atsakovui negali atsirasti atsakomybė už autorių teisių pažeidimą, kuris buvo padarytas ne N. M. darbo pareigų vykdymo metu, kurio atsakovas neturėjo galimybės žinoti, pašalinti ir apie kurį atsakovas sužinojo tik po tokio pažeidimo padarymo.

Trečiasis asmuo N. M. atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdžio metu prašė ieškovų reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, nes ieškovai nepateikė įrodymų, kad jiems priklauso paminėtų programų autorystės teisės. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad visos įvykio aplinkybės buvo ištirtos ikiteisminio tyrimo metu. Įvykio metu jis neveikė darbdavio nurodymu, siekė tik asmeninės naudos sau. Pradėjęs dirbti jis atsakovo buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, žinojo, kad negalima priimti iš klientų kompiuterių ir instaliuoti į juos programinę įrangą, tačiau tuo metu reikėjo pinigų, todėl pirkėjui, kuris pasirodo buvo policijos pareigūnas instaliavo programų neteisėtas kopijas, kurias parsisiuntė internete būdamas namuose. Visi darbai buvo atlikti namuose ir tik vienintelį kartą – kas instaliavo D. J. – nežino. Tą vienintelį kartą kompiuterį iš kliento paėmė ir atidavė išėjus iš „Akropolio” prie jo mašinos. Negali paaiškinti, kodėl pareigūnai dėl programinės įrangos instaliavimo kreipėsi būtent į jį. Klientas vis tiek būtų pirkęs kompiuterį, būtų jis ar ne įrašęs neteisėtą programinės įrangos kopiją. Tuo metu „Topotechnika“ prekiavo Microsoft Windows ir Microsoft Office programine įranga, o Autodesk buvo galima greitai užsakyti ir gauti.

Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškovų reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, nes ieškovai nepateikė įrodymų, kad jiems priklauso paminėtų programų autorystės teisės.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad „Topo centre“ Akropolyje įsigijo nešiojamą kompiuterį. Konsultanto paprašė patarimo dėl kompiuterio išsirinkimo pagal jo turimus parametrus. Jis norėjo įsigyti kompiuterį ir kuo pigiau. Kadangi kompiuteris buvo „tuščias“, paprašė, kad jį sutvarkytų. Kas buvo nurodyta sąskaitoje nežiūrėjo. Kompiuterį kitą dieną pasiėmė parduotuvėje, sumokėjo konsultantui 300,00 Lt. Mano, kad konsultantai ir turėjo jam sutvarkyti kompiuterį. Vėliau paaiškėjo, kad kompiuteryje esanti programinė įranga yra neteisėta. Konsultatnto veido neatsimena, jo nepažįsta. Kompiuterį paliko parduotuvėje. Į parduotuvės lentynose esančias programinės įrangos kainas nepažiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal 2009-11-12 sąskaitą faktūrą TTC 0101782, D. J. iš UAB „Topo technika“ įsigijo nešiojamą kompiuterį DELL Vost.1015T5870/3/320 be programinės įrangos, kaip pardavėjo atstovas pasirašė V. K. (T.1, b.l. 28). 2009-11-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.65/09/26 nurodyta nešiojamame kompiuteryje DELL VOSTRO Service Tog (SN0, korpuso Nr.5WGVWK1 esanti programinė įranga (T.1, b.l. 30 – 110). 2010-04-28 specialisto išvadoje Nr.11-743 (10) yra išvardinta programinė įranga, esanti nešiojamame kompiuteryje ACER ASPYR 5738ZG, tarp kurių Microsoft Windows 7 Ultimate (programinės įrangos sąraše nurodyta kompanija Microsoft Corporation), AutoCad 2010-English (programinės įrangos sąraše nurodyta kompanija Autodesk), Microsoft Office Professional Plus 2010 (programinės įrangos sąraše nurodyta kompanija Microsoft Corporation) (T.1, b.l. 111 – 114). 2010-06-09 Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos Specialisto išvadoje Nr.58/10-01 nurodyta, kad Microsoft Korporacijos programinės įrangos kaina: Microsoft Windows 7 Ultimate – 997,00 Lt, Microsoft Office Professional Plus – 2081,00 Lt, A. I. programinės įrangos – Autodesk AutoCad 2010 – 13786,74 Lt (T.1, b.l. 115 – 116). 2011-02-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo Teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje 1-411-380/2011 N. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 192 str. 1 d. ir už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2010-03-03 iki 2010-03-04 pažeisdamas Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių įstatymo 30 str. 3 d., neturėdamas atitinkamų sutarčių su autoriais ar jų teisių perėmėjais, komerciniais tikslais, siekdamas pelno ir turtinės naudos, gaunamos programų pardavimo pagalba, laikė ir platino kompiuterinių programų neteisėtas kopijas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą. Tai yra, 2010-03-03, prekybos centre „Akropolis“, UAB „Topo technika“ parduotuvės patalpose, esančiose adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, jis klientui A. K. įsigijus nešiojamąjį kompiuterį ACER AS5738ZG T4400/4/320/HD4, pasiūlė į šį kompiuterį įdiegti programinę įrangą už 150 Lt atlygį, o A. K. sutikus, laikotarpiu nuo 2010-03-03 iki 2010-03-04, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, neturėdamas atitinkamų sutarčių su autoriais ar jų teisių perėmėjais, komerciniais tikslais, siekdamas pelno ir turtinės naudos, į kompiuterį ACER AS5738ZG T4400/4/320/HD4, įdiegė programinę įrangą „Microsoft Windows 7 Ultimate“, kurios kaina 997,00 Lt, „Microsoft Office Professional Plus“, kurios kaina 2081,00 Lt, „Autodesk AutoCAD 2010“, kurios kaina 13786,74 Lt, ir „WinRAR archiver“, kurios kaina 103,32 Lt, kurių visų teisėtų kopijų mažmeninė kaina yra 16968 Lt 6 ct, ir 2010-03-04, prie prekybos centro „Akropolis“, esančio Taikos pr. 61, Klaipėda, automobilių stovėjimo aikštelėje perdavė A. K. už 150 Lt atlygį ir jam paskirta 15 MGL, tai yra, 1950,00 Lt bauda (T.1, b.l. 117 – 120). Pagal UAB „Aga – Cad“ 2010-06-02 pažymą, kompiuterinės programos AutoCad 2010 (gamintojas – A. I.) mažmeninė kaina, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, 2009 m. lapkričio 12 d. buvo 13787,00 Lt, 2010-03-04 – 13787,03 Lt (T.1, b.l. 121, 123). Pagal UAB „TD Baltic“ 2010-06-02 pažymą, Microsoft Korporacijos 2009-11-12 kompiuterių programų mažmeninės kainos, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, yra tokios: Windows 7 Ultimate (gamintojas Microsoft Korporacija) – 997,00 Lt, Microsoft Office Mondo 2010 (gamintojas Microsoft korporacija) – 2081,00 Lt, 2010-03-04 – Windows 7 Ultimate (gamintojas Microsoft Korporacija) – 999,80 Lt, Microsoft Office Professional Plus 2010 – 2178,67 Lt (T.1, b.l. 122, 124). 2004-06-15 tarp N. M. ir UAB „Topo technika“ buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis Nr.154, pagal kurią N. M. buvo priimtas į konsultanto pareigas, nuo 2009-06-22 darbo vieta Taikos pr.61, Klaipėda, Akropolis parduotuvė (T.1, b.l. 151). 2009-07-01 direktoriaus įsakymu Nr.20090701TVR buvo patvirtinti UAB „Topo technika“ konsultanto pareiginiai nuostatai Nr.P23 (T.1, b.l. 154 - 156). N. M. buvo supažindintas su UAB „Topo technika“ darbo tvarkos taisyklėmis (T.1, b.l. 157 - 160). Pagal Darbuotojų darbo tvarkos taisyklių, su kuriomis pasirašytinai supažindintas N. M., 8 p. griežtai draudžiama darbe bei tarnybinėse patalpose atlikti bet kokius PC instaliavimo darbus, priimti iš klientų nešiojamus kompiuterius ir juos laikyti tarnybinėse patalpose (T.1, b.l. 161 – 162). Pagal 2010-03-03 – 2010-03-04 atsargų likučius atsakovas UAB „Topo technika“ turėjo programinę įrangą Microsoft Windows 7 ir Office (T.1, b.l. 164 – 165).

Dėl ieškovų, kaip autorių teisių subjektų

Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau tekste ATGTĮ) 10 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kompiuterių programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę programą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį turtinės autorių teisės į kompiuterių programą, kurią sukūrė darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nagrinėjamoje byloje nustatyto autorių teisių pažeidimo metu galiojusios Europos Tarybos direktyvos 91/250 EEB dėl kompiuterio programų teisinės apsaugos 2 straipsnyje (šią direktyvą panaikino 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos).

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad kompiuterio programa yra specifinis autorių teisių objektas. Pagal Europos Tarybos 1991 m. gegužės 14 d. direktyvos 91/250/EEB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, jeigu kompiuterio programą sukuria darbuotojas, atlikdamas savo tarnybines pareigas arba vykdydamas tarnybinę užduotį, tik darbdavys turi teisę naudotis visomis turtinėmis taip sukurtos programos teisėmis, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi turtinės teisės į kompiuterių programas, sukurtas darbuotojo, atliekant darbo funkcijas, vykdant tarnybines pareigas, skirtingai negu turtinės teisės į kitus autorių teisių apsaugos objektus, pagal įstatymą suteikiamos darbdaviui. Tretysis asmuo, ginčydamas, kad ne ieškovai yra šių kompiuterio programų išimtinių turtinių teisių turėtojai, turėjo pateikti šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (LR CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Microsoft korporacija ir kt. v. UAB „Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-311/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Microsoft Korporacijos, Adobe Systems Incorporated ir Corel Korporacijos ieškinį atsakovui S. U. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-276/2009) (LR CPK 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Ieškovams byloje pateikus jiems prieinamus įrodymus ir taip įvykdžius LR CPK 178 straipsnyje įtvirtintą procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, t. y. įrodyti turimas išimtines turtines autorių teises, būtent trečiajam asmeniui, nesutinkančiam su aplinkybe, kad ieškovai turi pirmiau nurodytas teises, atsiranda procesinė pareiga paneigti šią ieškovų nurodytą ir atitinkamais įrodymais patvirtintą aplinkybę (LR CPK 178 straipsnis). Tretysis asmuo priešingų įrodymų teismui nepateikė.

Dėl autorių teisių pažeidimo.

Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis), 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal Berno konvenciją kompiuterinės programos (pradinės ir dalykinės) turi būti saugomos kaip literatūros kūriniai. Valstybės narės apsaugo kompiuterines programas autorinių teisių principu panašiai kaip ir literatūros kūrinius, kaip apibrėžta Berno konvencijoje dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutarties 4 straipsnyje įtvirtinta, kad kompiuterio programos yra saugomos kaip literatūros kūriniai. Tokia apsauga taikoma kompiuterio programoms, išreikštoms bet kokiu būdu ar forma. Šios Konvencijos 1 straipsnio 4 dalimi susitariančiosios šalys įsipareigojo laikytis Berno konvencijos 1-21 straipsnių ir jos Priedo reikalavimų. Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šios Konvencijos saugomų literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę leisti atgaminti šiuos kūrinius bet kokia forma ir būdu.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 64 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimu laikomi šie veiksmai – kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, viešą atlikimą, transliavimą bei retransliavimą ar viešą paskelbimą), importavimas ir platinimas be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto licencijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas). Atgaminimas – kūrinio ar gretutinių teisių objekto, kopijos (kopijų) gaminimas bet kokiu būdu ir bet kokia forma, įskaitant viso kūrinio ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies nuolatinį ar laikiną saugojimą elektronine forma (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Neteisėta kūrinio ar gretutinių teisių objekto kopija – tai kūrinio ar gretutinių teisių objekto kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto, jų teisių perėmėjo ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo (nesudarius sutarties arba pažeidžiant joje numatytas sąlygas, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai kūrinys ar gretutinių teisių objektas gali būti atgaminamas be leidimo), taip pat kūrinio ar gretutinių teisių objekto kopija, kurioje be autoriaus ar gretutinių teisių subjektų leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie autoriaus teisių ar gretutinių teisių valdymą (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas neginčijo, kad buvęs atsakovo darbuotojas tretysis asmuo be išimtinių autorių teisių turėtojų leidimų, laikotarpiu nuo 2010-03-03 iki 2010-03-04 instaliavo į kliento A. K. įsigytą nešiojamą kompiuterį programines įrangas, kurių autorių teisės priklauso ieškovams. Šios aplinkybės yra nustatytos baudžiamojoje byloje 1-411-380/2011 įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo trečiajam asmeniui už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 192 str. 1 d. padarymą yra paskirta 15 MGL, tai yra, 1950,00 Lt bauda (prijungta baudžiamoji byla 1-411-380/2011, T.2, b.l. 39 – 42), todėl aplinkybės, nustatytos baudžiamojoje byloje Nr.1-411-380/2011 neįrodinėtinos (LR CPK 182 str. 3 d.).

Šioje civilinėje byloje taip pat nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 12 ir 13 d. į D. J., atsakovui priklausančioje parduotuvėje įsigijusio nešiojamąjį kompiuterį, be išimtinių autorių teisių turėtojų leidimų, laikotarpiu nuo 2009-11-12 iki 2009-11-13 buvo instaliuotos programinės įrangos, kurių autorių teisės priklauso ieškovams.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“; byla Nr. 3K-3-112/2008).

Teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniuose, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismo posėdžio metu apklausto liudytojo parodymus, daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad atsakovo darbuotojas be išimtinių autorių teisių turėtojų leidimų, laikotarpiu nuo 2009-11-12 iki 2009-11-13 į liudytojo D. J. nešiojamąjį kompiuterį instaliavo programinę įrangą, kurių autorių teisės priklauso ieškovams t.y. atliko neteisėtus veiksmus- išplatino kompiuterines programas be autorių teisių subjekto licencijos ( LR CK 6.246 str. 1 d.; LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 str. 1, 20, 21 punktai; 73 str.).

Dėl darbdavio atsakomybės už darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Įtvirtinant šį konstitucinį principą siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimas) Šis konstitucinis principas (būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą) neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai.

Civilinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Civilinės atsakomybės apibrėžtis pateikta LR CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, kurioje civilinė atsakomybė apibūdinama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė, kai už padarytą žalą atsako ne tiesiogiai žalą padaręs asmuo, bet kitas, už žalą padariusį asmenį atsakingas asmuo, vadinama netiesiogine civiline atsakomybe.

Vienas iš netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų, reglamentuojamų teisės aktuose, yra samdančio darbuotojus asmens civilinė atsakomybė už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą. Samdančiam darbuotojus asmeniui, kaip ir kiekvienam civilinių teisinių santykių dalyviui, galioja bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Toks asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir turi kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (LR CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, samdančio darbuotojus atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų.

Viena iš samdančio darbuotojus asmens civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taikymo sąlygų – žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas. LR CK 6.264 straipsnio 2 dalyje pateikta darbuotojų pagal šį straipsnį samprata: jais yra laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo dirbo pas atsakovą pagal darbo sutartį, bet, atsakovo teigimu, byloje nėra nustatytos būtinos antrosios samdančio darbuotojus asmens atsakomybės sąlygos – žalos padariusio darbuotojo veikimo pagal kitos šalies nurodymus ir jai kontroliuojant.

Aiškindamas LR CK 6.264 straipsnio 2 dalies nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši teisės norma numato dvi kategorijas asmenų, už kurių padarytą žalą yra atsakingas juos samdantis asmuo: 1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį; 2) asmenys, atliekantys darbą civilinės sutarties pagrindu. Tam, kad samdantis darbuotojus asmuo atsakytų už civilinės sutarties pagrindu darbą atliekančio asmens padarytą žalą, būtina nustatyti papildomas sąlygas, t. y. konstatuoti, jog toks asmuo veikė pagal kitos šalies nurodymus ir jai kontroliuojant. Toks teisinis reglamentavimas yra paaiškinamas skirtinga darbo sutarties ir civilinių sutarčių prigimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-114/2011 A.K. v. UAB „Ratas“ v. E.S.).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant darbo sutarties teisinę prigimtį, konstatuota, kad esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, skiriantys ją nuo kitų atlygintinų sutarčių, yra šie: 1) darbuotojas dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas; 2) darbuotojas dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Pirmasis iš išvardytų požymių reiškia, kad darbuotojas vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, o ne atlieka konkrečią užduotį. Antrasis iš požymių reiškia, kad darbuotojas, vykdydamas darbo funkciją, nėra savarankiškas, jis privalo paklusti teisėtiems darbdavio nurodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. M. Ž. įmonė „Oldtaunas“, byla Nr. 3K-3-387/2006). Taigi, esant darbo santykiams, darbuotoją ir darbdavį sieja pavaldumo santykiai, ko nėra civilinėse sutartyse, tai reiškia, jog darbo funkcijų vykdymas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir jo nurodymų vykdymo. Tokiu atveju, esant ginčui dėl darbdavio civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taikymo sąlygų buvimo, pareiga įrodyti aplinkybę, kad žalos padarymo metu darbuotojas nevykdė darbo funkcijų, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-114/2011 A.K. v. UAB „Ratas“ v. E.S.).

Atsižvelgiant į pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą, šioje byloje būtina nustatyti žalos ieškovui atsiradimo momentą, tai yra, kada tiksliai neteisėtai į D. J. ir į policijos pareigūno nešiojamus kompiuterius buvo įrašytos kompiuterinės programos, kurių autorių teisės priklauso ieškovui ir ar šių kompiuterinių programų įrašymo metu atsakovo darbuotojai atliko savo darbines funkcijas. Pagal byloje esantį 2009-11-13 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr.65/09/26 (T.1, b.l. 30 – 110), kompiuterinės programos į D. J. nešiojamą kompiuterį programos buvo įrašytos 2009-11-12 – 2009-11-13, programų įrašymo laikas nenurodytas. Kadangi nenustatytas D. J. į jo nešiojamąjį kompiuterį neteisėtai programines įrangas įrašęs atsakovo darbuotojas, šiuo atveju ieškovas privalo teismui įrodyti, kada buvo neteisėtai įrašyta programinė įranga (būtinas įrašymo laikas), o atsakovui tektų įrodyti, kad neteisėtų veiksmų atlikimo momentu, atsakovo darbuotojas darbinių funkcijų neatliko. Ieškovui neįrodžius neteisėtų veiksmų atlikimo laiko, teismas negali daryti išvados, kad nenustatytas atsakovo darbuotojas neteisėtus veiksmus atliko vykdydamas savo darbines funkcijas ir tokiu būdu padarė žalą ieškovui.

Labiau tikėtina, kad kompiuterinės programos į policijos pareigūno nešiojamą kompiuterį buvo įrašytos trečiojo asmens N. M. namuose. Tokią išvadą teismas daro iš trečiojo asmens N. M. pateikto paaiškinimo, prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-380/2011 esančių liudytojų A. K., R. P. ir A. T. apklausos protokolų, kuriuose nurodyta, kad A. K. nešiojamą kompiuterį atsiėmė iš N. M. automobilio, taip pat R. P. apklausos protokole įtvirtintos nuostatos, kad sulaikymo metu N. M. paaiškino, kad neteisėtas programas įrašė namuose (prijungtos baudžiamosios bylos Nr.1-411-380/2011 T.1, b.l. 164 - 170). Konstatuotina, kad neteisėtų veiksmų atlikimo metu (neteisėtai atgaminant programines įrangas, kurių autorių teisės priklauso ieškovams) tretysis asmuo darbo funkcijų nevykdė.

Be to, atsakovas trečiąjį asmenį kaip ir kitus savo darbuotojus yra pasirašytinai supažindinęs su darbo tvarkos taisyklėmis (T.1, b.l. 157 – 162), kuriose yra nurodyta, kad draudžiama atlikti bet kokius PC instaliavimo darbus, priimti iš klientų kompiuterius ir juos laikyti tarnybinėse patalpose, todėl darytina išvada, kad atsakovas ėmėsi pakankamai priemonių, kad būtų užkirtas kelias neteisėtam programinės įrangos atgaminimui. Atsakovo pateikti įrodymai apie atsargų likučius 2010-03-03 ir 2010-03-04, patvirtina, kad pas atsakovą nurodytomis dienomis buvo programinė įranga, kuri buvo platinama, turint tam ieškovo sutikimą (licenciją). Teismo nuomone, atsakovui neįmanoma užkirsti kelio tam, kad jų nesąžiningi darbuotojai neteiktų tokių paslaugų klientams, kurias suteikė tretysis asmuo šioje byloje, nes tai reikštų pernelyg didelį darbuotojų teisės į privatumą pažeidimą ir jų nepertraukiamą sekimą.

Akivaizdu, kad nenustačius, kad nenustatytas atsakovo darbuotojas, į D. J. nešiojamąjį kompiuterį neteisėtai įrašydamas programinę įrangą, kurių autorių teisės priklauso ieškovams ir tretysis asmuo N. M., į policijos pareigūno nešiojamą kompiuterį neteisėtai įrašydamas programinę įrangą atliko savo darbo funkcijas ir veikė pagal atsakovo nurodymus ir jam kontroliuojant, nekyla darbdavio, šioje byloje atsakovo, civilinė atsakomybė pagal LR CK 6.264 str., todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

Šioje byloje atsakovais dėl neteisėto programinės įrangos atgaminimo turėtų būtų traukiami neteisėtus veiksmus atlikę ir žalą ieškovams padarę asmenys. Teismas šioje byloje siūlė ieškovams tikslinti ieškinį, tačiau šia teise ieškovai nepasinaudojo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas privalo paskirstyti išlaidas, priteisdamas šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies (LR CPK 94 str. 1 d.)..

Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jog byloje sumokėjo 1015 Lt dydžio žyminį mokestį (T.1, b.l. 8), taip pat pateikė prašymą dėl advokato pagalbos ir kitų būtinų išlaidų atlyginimo pagal kurį už advokato suteiktas paslaugas sumokėjo 2000 Lt, ir patyrė kitas su bylos nagrinėjimu susijusias būtinas išlaidas 120,00 Lt, susijusias su atstovės nakvyne Klaipėdos mieste iš 2012-01-22 į 2012-01-23 (T.2, b.l. 21 - 28).

Atsakovas pateikė 2012-03-15 pinigų priėmimo kvitą LAT588230, pagal kurį iš atsakovo UAB „Topo technika“ advokatas Remigijus Bukėnas priėmė 5600,00 Lt ir 2012 m. kovo 15 d. advokato Remigijaus Bukėno sąskaitą už teisines paslaugas Nr.0208, kurioje nurodyta, kad civilinėje byloje buvo teiktos 28 val. trukmės teisinės paslaugos, kurias sudaro susipažinimas su pareikštu ieškiniu – 3,5 val., atsiliepimo į ieškinį parengimas – 15,5 val. atskirojo skundo parengimas - 7 val., atstovavimas – 2 val. (T.2, b.l. 29 – 30)

Tretysis asmuo pateikė įrodymus apie patirtas 1452,00 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba (T.1, b.l. 143).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, iš ieškovo atsakovui ir trečiajam asmeniui turėtų būtų priteistos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Pagal LR CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Atsakovo atstovas ir tretysis asmuo rašytinio prašymo kaip to reikalauja LR CPK 98 str. 1 d. nuostatos nepateikė, todėl iš ieškovo atsakovo ir trečiojo asmens naudai naudai jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Be to, pagal byloje pateiktus įrodymus (2011 m. lapkričio 4 d. perįgaliojimą T.1, b.l. 172), advokatas Remigijus Bukėnas atsakovui teikia paslaugas tik nuo 2011 m. lapkričio 4 d., todėl šioje byloje galėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos tik už 2 val. Atstovavimą, nes su ieškiniu susipažino, 2011-07-18 atsiliepimą į ieškinį ir 2011-06-23 atskirąjį skundą šioje byloje reiškė advokatas Darius Sauliūnas.

Ieškovai per Advokatų profesinę bendriją Pranckevičius ir partneriai 2011-12-05 į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 500 Lt užstatą ( T.1, b.l. 190), kuris liko nepanaudotas, kadangi liudytojas D. J. neprašė atlyginti jo patirtas išlaidas, todėl sprendimui įsiteisėjus, užstatas grąžintinas ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybė šioje byloje patyrė 30,75 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovų ieškovams gražintinas 469,25 Lt avansas, laikomas Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje, o 30,75 Lt pervestini valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietyuvos Respublikos finansų ministerijos kaip valstybė patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Valstybės naudai iš ieškovų priteisti 30,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikumu. Vykdant šią sprendimo dalį, sprendimui įsisteisėjus, valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos iš į depozitinę sąskaitą 2011-12-05 mokėjimo nurodymu Nr. 1749 ieškovų įneštų piniginių lėšų, pervesti 30,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pervedus šias lėšas, laikyti, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra įvykdytas.

Sprendimui įsiteisėjus ieškovams per Advokatų profesinę bendriją Pranckevičius ir partneriai sugrąžinti 469,25 Lt ( keturių šimtų šešiasdešimt devynių Lt 25 ct) užstatą, įneštą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2011-12-05 mokėjimo nurodymu Nr. 1749.

Ieškovas turi teisę per 40 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Atsakovas ir trečiasis asmuo turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis