Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų B. Z. M. , O. K. , Z. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-877-43/2007 pagal ieškovų B. Z. M. , O. K. , Z. M. ieškinį atsakovui Raimondo Butkaus individualios įmonės procesinių teisių perėmėjui uždarajai akcinei bendrovei „RBII“, trečiajam asmeniui A. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimas pakeistinas.

Teisėjų kolegija nagrinėja bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, kadangi atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su apeliantų prašymu dėl bylos nagrinėjimo apeliacine rašytinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 19 d. nutartimi atsakovas Raimondo Butkaus IĮ pakeistas procesinių teisių perėmėju atsakovu UAB „RBII“. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre (CK 2.104 str. 2 d.).

Pateiktu į bylą Maskvos srities Domodedovo miesto teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžiu nustatyta, kad A. M. dėl neatsargumo sukėlė mirtį esant tokioms aplinkybėms:

2004 m. balandžio 11 d. apie 14 valandą A. M. buvo muitinės terminalo automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Zaborje k., namas 2, Domodedovo rajonas, Maskvos sritis, kur gėrė spiritinius gėrimus su V. A. , A. A. , I. S. , I. M. ir M. S. . Spiritinių gėrimų vartojimo metu tarp A. M. asmeninių priešiškų santykių pagrindu su nurodytais asmenimis kilo ginčas, kurio eigoje A. M. paėmė peilį ir, rodydamas jį nurodytiems asmenims, išsakė ketinimą jį panaudoti bet kurio, kas pradės jį vėl įžeidinėti grubiais necenzūriniais žodžiais, atžvilgiu. Atsakydami į A. M. veiksmus, V. A. , I. S. , I. M. ir M. S. nusprendė suvaržyti jo neteisėtą elgesį. Tuo tikslu, veikdami kartu jie pargriovė A. M. ant grindų (žemės) ir stengėsi atimti nurodytą peilį, kurį A. M. toliau tvirtai laikė savo rankoje. Kadangi A. M. priešinosi nurodytiems asmenims, tarp jų kilo kova, kurios metu A. M. , nenumatydamas visuomenei pavojingų savo veiksmų pasekmių, tačiau esant reikalingam ir tinkamai dėmesiui bei apdairumui, turėjo ir galėjo jas numatyti, smogė vieną smūgį peiliu I. M. į dešinės kojos šlaunį, to pasekmėje padarytas sužalojimas – didelė priekinio išorinio dešinės šlaunies paviršiaus žaizda viršutiniojo ir viduriniojo trečdalio riboje, pažeidžiant giliuosius raumenis, arteriją ir kitas smulkias giliąsias šlaunies kraujagysles; netolygus vidaus organų kraujagyslių prisipildymas krauju; plaučių edema (pabrinkimas), kas sukėlė sunkią žalą sveikatai. Su gautais sužalojimais I. M. tą pačią dieną buvo pristatytas į Domodedovo centrinę rajono ligoninę, kur mirė dėl ūmaus plaučių-širdies nepakankamumo, išsivysčiusio dėl plaučių edemos (pabrinkimo), kuria komplikavosi didelio kraujo kiekio netekimas dėl išorinio kraujavimo iš žaizdos dešinėje šlaunyje. Tarp sunkią žalą padariusios sveikatai durtinės-pjautinės šlaunies žaizdos ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis-pasekminis ryšys.

Nurodytu nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, nurodytą Rusijos Federacijos BK 109 straipsnio pirmojoje dalyje, ir nuteistas.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl atsakovo prievolės atlyginti jo darbuotojo trečiojo asmens A. M. padarytą žalą.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog I. M. sužalojimo aplinkybės ir motyvai nėra susiję su A. M. darbinių pareigų atlikimu, jog A. M. , sužalodamas A. M. , neveikė kaip atsakovo darbuotojas, neatliko jokių veiksmų, kurie būtų susiję su darbinėmis funkcijomis ar darbo procesu, o veikė išimtinai asmeniniais interesais bei motyvais, todėl atsakovui neatsirado prievolė atlyginti jo darbuotojo veiksmais padarytą žalą ir ieškinys atmestinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui, yra pagrįstos.

Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo neteisėtos veiklos pasireiškimo saugos darbe teisės normų pažeidimu yra nepagrįsti. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas reglamentuoja tik darbdavio ir darbuotojo santykius darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, o I. M. nebuvo atsakovo darbuotojas. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nepažeidė teisės aktais nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių negalima buvo išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 str. 2 d.). Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas ir darbo drausmės pažeidimas nėra tapatūs dalykai. A. M. buvo supažindintas su įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, pareigine instrukcija, darbo drausmės reikalavimais. Atsakovo galimybės kontroliuoti išvykusio į komandiruotę į užsienį darbuotojo A. M. darbo drausmę buvo objektyviai ribotos, todėl atsakovui neatsirastų atsakomybė už jo darbuotojo, esančio komandiruotėje užsienyje, darbo drausmės pažeidimą, kurio atsakovas neturėjo galimybės žinoti, pašalinti ir apie kurį atsakovas sužinojo tik po tokio pažeidimo padarymo.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad A. M. sužalojo I. M. muitinės terminale, nereiškia ir nepatvirtina, kad A. M. , vykdydamas darbines pareigas sužalojo I. M. . Nuosprendyje nurodyta, kad A. M. sužalojo I. M. muitinės terminalo automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje vairuotojams geriant alkoholinius gėrimus kilo asmeninis ginčas. Todėl nuosprendyje nėra konstatuota, kad A. M. , vykdydamas darbines pareigas, sužalojo I. M. . Pažymėtina, kad įvykis įvyko 2004 m. balandžio 11 d., kuri buvo sekmadienis, ir į bylą nėra pateikta įrodymų, kad paminėtą dieną muitinėje bei nurodytame muitinės terminale buvo atliekami darbai. Pateiktame į bylą dalyvavusio įvykyje UAB „Iksada“ vairuotojo M. S. paaiškinime nurodyta, kad jis su I. M. ir kitais vairuotojais į terminalą atvyko 2004 m. balandžio 10 d. ir, kadangi buvo šventės, reikėjo laukti pirmadienio (t.1, b.l. 37). Pateiktas į bylą darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad 2004 m. balandžio 11 d. buvo atsakovo darbuotojo (vairuotojo-ekspeditoriaus) A. M. poilsio diena (t.2, b.l. 13). Sistemiškai aiškinant teisės normas, darbuotojo poilsiui skirtas laikas komandiruotės metu nėra darbo laikas. DK 147 straipsnio šeštoji dalis ir LR Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 78 reglamentuoja darbuotojo dirbto laiko apskaitą. Apeliacinio skundo argumentas, kad pagal LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintų Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse II skyriaus „Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte“ 10 punkte nurodytas darbo laiko sąvokas A. M. darbo laiku sužalojo I. M. , yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad Darbo kodekso, paminėto nutarimo, šiuo nutarimu patvirtintų Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse ir kitų teisės aktų normos nedraudė atsakovui suteikti jo darbuotojui A. M. poilsio dieną 2004 m. balandžio 11 d. Taip pat pažymėtina, kad paminėtu nutarimu patvirtinti Darbo ir poilsio laiko ypatumai ekonominės veiklos srityse numato poilsio laiko suteikimą darbuotojams. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad A. M. ne darbo metu sužalojo I. M. .

Esminę reikšmę CK 6.264 straipsnio, reglamentuojančio samdančio darbuotojus asmens atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas, darydamas žalą, tikrai veikė kaip darbuotojas, t.y. atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne veikė savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo. Todėl būtina skirti darbuotojo veiksmus, susijusius su darbo procesu, ir veiksmus, atliekamus asmeniniais interesais kaip privataus asmens. Nuosprendyje nurodytos teismo nustatytos A. M. sužalojimo I. M. aplinkybės patvirtina, kad A. M. ne darbo proceso metu ir ne dėl darbo pareigų vykdymo, bet dėl asmeninių interesų kaip privatus asmuo sužalojo I. M. . Teisėjų kolegija pagal pateiktą į bylą nuosprendį ir kitus įrodymus sprendžia, kad tarp A. M. darbinių pareigų atlikimo ir I. M. nėra priežastinio ryšio ir kad A. M. , sužalodamas I. M. , veikė savo interesais ir kaip privatus asmuo.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui neatsirado prievolė atlyginti žalą, padarytą jo darbuotojo A. M. sužalojant I. M. (CK 6.264 str.).

Teisėjų kolegija pripažįsta, iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai didelio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Teismas išimtinais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 11 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytais teisės aktais ir atsižvelgdama į netenkintų kiekvieno ieškovo reikalavimų dydį bei apimtį, į šios bylos sudėtingumą bei atsakovo atstovės advokatės darbo bei laiko sąnaudas, sprendžia, kad priteistina atsakovui iš ieškovės B. Z. M. 2 500 Lt, iš ieškovų O. K. ir Z. M. po 500 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, atsakovui priteista iš ieškovės B. Z. M. išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo suma sumažintina nuo 6 169,89 Lt iki 2 500 Lt ir priteistos iš ieškovų O. K. ir Z. M. išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo sumos sumažintinos nuo 1 355,10 Lt iki 500 Lt.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta, pagrįsta ir paliktina nepakeista.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija spendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimas pakeistinas.

Į bylą pateikti įrodymai tik apie ieškovės Z. B. M. ir atsakovo išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, atsižvelgdama, kad apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies, atsižvelgdama į netenkintų kiekvieno ieškovo (apelianto) reikalavimų dydį bei apimtį, į šios bylos sudėtingumą bei į atsakovo atstovės advokatės darbo bei laiko sąnaudas, sprendžia, kad priteistinas atsakovui išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimas iš ieškovės B. Z. M. – 500 Lt ir iš atsakovų O. K. bei Z. M. – po 250 Lt.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės (dėl ginčo dalyko) paliekamas nepakeistas, keičiant tik sprendimo dalį dėl priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, ir mažinamas priteistinas atsakovui iš ieškovų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimo dydis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepriteistinas ieškovei B. Z. M. iš atsakovo išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeisti. Atsakovui Raimondo Butkaus individualiai įmonei (šiuo metu – uždaroji akcinė bendrovė „RBII“) priteistą iš ieškovės B. Z. M. išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo sumą sumažinti nuo 6 169,89 Lt iki 2 500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų), priteistą iš ieškovės O. K. išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo sumą sumažinti nuo 1 355,10 Lt iki 500 Lt (penkių šimtų litų) ir priteistą iš ieškovo Z. M. išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo sumą sumažinti nuo 1 355,10 Lt iki 500 Lt (penkių šimtų litų). Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RBII“ (įmonės kodas 166789818, anksčiau buvusi Raimondo Butkaus individuali įmonė) iš ieškovės B. Z. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų), iš atsakovės O. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų), iš atsakovo Z. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.