Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1345-253/2012

Teisėjas Marius Dobrovolskis (Proceso Nr. 2-06-3-07652-2011-5)

2012 m. spalio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijos ieškinį atsakovei UAB „Topo technika“, trečiajam asmeniui N. M., dėl autorių teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės, kaip darbdavės, atsakomybės už darbuotojų veiksmais padarytą žalą. Ieškiniu atsakovei reiškiamas reikalavimas dėl kompensacijos už programinės įrangos, į kurią išimtinės turtinės autorių teisės priklauso ieškovams Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijai, kopijų atgaminimo ir išplatinimo, neturint autorių teisių turėtojo leidimų (licencijų), priteisimo. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir LR CK 6.264 str. nuostatų aiškinimu bei taikymu.

Byloje ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad atsakovės UAB „Topo technika“ parduotuvėje „Topocentras“, esančioje Taikos pr. 61, Klaipėdoje, du kartus neteisėtai, t. y. neturint autorių teisių turėtojo leidimų (licencijų), buvo atgamintos ir išplatintos programinės įrangos, į kurią išimtinės turtinės autorių teisės priklauso ieškovams Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijai, kopijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai yra išimtinių autorių teisių į ginčo programinę įrangą turėtojai, dėl to ginčas byloje nekilo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, kad 2009-11-12 D. J. atsakovei UAB „Topo technika“ priklausančioje parduotuvėje įsigijo nešiojamą kompiuterį DELL Vost.1015 T5870/3/320, 2009-11-13 antstolės L. N. atliktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 65/09/26 nustatyta nešiojamame kompiuteryje DELL VOSTRO Service Tog (SN), korpuso Nr. 5WGVWK1, esanti programinė įranga, tarp jos ir ieškovų nurodoma programinė įranga: „Autodesk AutoCAD 2010“, „Microsoft Windows 7 Ultimate“, „Microsoft Office Mondo 2010“ (t. 1, b. l. 28, 30–110). Taip pat nustatytos aplinkybės, kad 2010-03-03 UAB „Topo technika“ parduotuvės patalpose, esančiose adresu Taikos per. 61, Klaipėdoje, parduotuvės konsultantas N. M. klientui A. K. (Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS tyrėjui) įsigijus nešiojamąjį kompiuterį ACER AS5738ZG T4400/4/320/HD4, pasiūlė į šį nešiojamąjį kompiuterį įdiegti programinę įrangą už 150 Lt atlygį. A. K. sutikus, laikotarpiu nuo 2010-03-03 iki 2010-03-04, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, neturėdamas atitinkamų sutarčių su autoriais ir jų teisių perėmėjais, į minėtą kompiuterį įdiegė programinę įrangą, tarp jos ir ieškovų nurodomą programinę įrangą: „Autodesk AutoCAD 2010“, „Microsoft Windows 7 Ultimate“, „Microsoft Office Professional Plius 2010“ (t. 1, b. l. 111–114). 2011-02-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-380/2011 N. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 192 str. 1 d. ir už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2010-03-03 iki 2010-03-04 pažeisdamas LR autorių teisių ir gretutinių įstatymo 30 str. 3 d., neturėdamas atitinkamų sutarčių su autoriais ar jų teisių perėmėjais, komerciniais tikslais, siekdamas pelno ir turtinės naudos, gaunamos programų pardavimo pagalba, laikė ir platino kompiuterinių programų neteisėtas kopijas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (LR CK 6.245 str. 4 d.). LR CK 6.264 str. 1 d. numato samdančio darbuotojus asmens pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Civilinė atsakomybė yra siejama su neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, žalos, ir kaltės buvimu, todėl nagrinėjant bylą aiškinamasi ar buvo visos šios sąlygos (LR CK 6.246 – 6.249 str.). Samdančio darbuotojus asmens civilinė atsakomybė už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą yra vienas iš netiesioginės civilinės atsakomybės taikymo atvejų, todėl be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų būtina nustatyti ir papildomas sąlygas. Pagal LR CK 6.264 str. 1 d. darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (LR CK 6.264 str. 2 d.). Žala turi būti padaryta darbuotojui einant darbo (tarnybines) pareigas. Be to, tokiu atveju priežastinis ryšys turi būti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės, kaip darbdavės, atsakomybės už jos darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą neteisėtų programinės įrangos kopijų įdiegimo į D. J. nešiojamąjį kompiuterį atveju. Atsakovės atsakomybė šiuo atveju įrodinėjama liudytojo D. J. parodymais. Bylos nagrinėjimo metu D. J. nurodė, kad dėl programinės įrangos įdiegimo už 300 Lt į įsigytą nešiojamąjį kompiuterį susitarė su jam pirkimo metu patarusiu atsakovės parduotuvės konsultantu, pinigus konsultantui sumokėjo grynaisiais, paliko kompiuterį tam pačiam žmogui atsakovės parduotuvėje, kitą dieną iš ten pat pasiėmė nešiojamąjį kompiuterį. Tačiau į D. J. nešiojamąjį kompiuterį neteisėtai programinės įrangos kopijas įdiegęs asmuo – galimai atsakovės darbuotojas – nenustatytas. Iš 2009-11-13 antstolės atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 65/09/26 matyti, kad programinė įranga į D. J. nešiojamą kompiuterį buvo įrašyta 2009-11-12 – 2009-11-13, tikslus įrašymo laikas nenustatytas. Iš 2009-11-12 PVM sąskaitos–faktūros TTC Nr. 0101782 matyti, kad nešiojamasis kompiuteris DELL Vost.1015 T5870/3/320 parduotas be programinės įrangos, papildomų paslaugų suteikimas (programinės įrangos įdiegimas) šioje sąskaitoje–faktūroje ar kituose rašytiniuose įrodymuose neužfiksuotas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad paminėta sąskaita–faktūra tiekėjo vardu pasirašyta V. K., nors liudytojas D. J. paaiškino, kad dėl programinės įrangos diegimo tarėsi ir pinigus sumokėjo atsakovės darbuotojui–konsultantui. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad šiuo atveju vien liudytojo parodymai, nesant kitų juos patvirtinančių bylos duomenų, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti būtent atsakovės darbuotojo, einančio savo darbo pareigas, kaltės dėl neteisėto programinės įrangos kopijų įdiegimo į D. J. nešiojamą kompiuterį, o taip pat ir atsakovės netiesioginės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia aplinkybe grindžiamus ieškinio reikalavimus atmetė kaip neįrodytus.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl atsakovės, kaip darbdavės, netiesioginės atsakomybės sąlygų egzistavimo atsakovės darbuotojo N. M. neteisėto programinės įrangos kopijų įdiegimo į A. K. nešiojamąjį kompiuterį atveju. Pažymėtina, kad autorių teisių gynimo atveju autorių teisių apsaugos objekto (šiuo atveju – kompiuterių programų (programinės įrangos)) atgaminimas bet kokia forma ar būdu be autorių teisių turėtojo leidimo yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis autorių išimtines turtines teises (LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 73 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė neteisėtų veiksmų faktą antrajame neteisėtų programinės įrangos kopijų įdiegimo epizode, kuriuo grindžiami ieškinio reikalavimai, – baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-380/2011 įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, jog atsakovės darbuotojas trečiasis asmuo be išimtinių autorių teisių turėtojų leidimų, laikotarpiu nuo 2010-03-03 iki 2010-03-04 įdiegė į kliento A. K. įsigytą nešiojamą kompiuterį programinę įrangą, kurios autorių teisės priklauso ieškovams (LR CPK 182 str. 3 d.). Pats autorių teisių pažeidimas ex facto reiškia žalos padarymą, kadangi dėl kiekvieno neteisėto kūrinio panaudojimo teisių subjektas praranda pajamas, gali būti pakenkta jo reputacijai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo N. M. dirbo pas atsakovę pagal darbo sutartį, taigi šiuo atveju, priešingai nei esant civilinei sutarčiai, nebūtina nustatyti, kad darbuotojas veikė atitinkamo juridinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojamas. Darbo sutartimi trečiasis asmuo N. M. įsipareigojo atlikti tam tikrą darbo funkciją darbdavės (atsakovės UAB „Topo technika“) naudai, t. y. atstovauti darbdavę parduodant ir konsultuojant klientus dėl parduotuvėje siūlomų prekių. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-380/2011 nustatyta, kad trečiasis asmuo N. M. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2010-03-03, dirbdamas atsakovės parduotuvėje ir konsultuodamas klientą dėl nešiojamojo kompiuterio, klientui pasiūlė įsigyti originalią programinę įrangą, tačiau klientui tai buvo per brangu, todėl pasiūlė už 150 Lt atlygį pats įdiegti reikiamą programinę įrangą. 2010-03-03 vakare po darbo savo namuose į kliento paliktą kompiuterį įdiegė nelegalias programinės įrangos kopijas ir 2010-03-04 perdavė kompiuterį klientui šalia prekybos centro buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu nagrinėjamu atveju neteisėto programinės įrangos kopijų įdiegimo vieta ir laikas neturi esminės reikšmės nagrinėjant klausimą dėl atsakovės, kaip darbdavės, atsakomybės už darbuotojo, einančio savo darbo pareigas, padarytą žalą. Nustatyta, kad dėl neteisėto programinės įrangos įdiegimo (atgaminimo) su klientu A. K. buvo susitarta trečiojo asmens darbo sutartyje numatytų darbo pareigų atlikimo metu. Šiuo atveju svarbi ir aplinkybė, kad atsakovė užsiima prekyba ir kompiuterine technika bei programine įranga, o atsakovės prekybos patalpose klientui atsakovės darbuotojas (trečiasis asmuo), eidamas savo darbo pareigas, t. y. konsultuodamas klientą, pasiūlė klientui alternatyvą įdiegti programinę įrangą į nešiojamąjį kompiuterį pigiau, klientui atskirai neįsigyjant šios programinės įrangos. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad 2010-03-03 ir 2010-03-04 atsakovės parduotuvėje buvo prekiaujama legaliomis „Microsoft Windows“ ir „Microsoft Office“ kompiuterių programų kopijomis. Tokie atsakovės darbuotojo veiksmai, šiam vykdant darbo funkcijas, gali būti suvokiami kaip klaidinantys klientą dėl prekių kilmės, atsakovės teikiamų paslaugų. Taigi, nagrinėjamu atveju darbuotojui atliekant tiesiogines darbo sutartyje numatytas funkcijas sudarytos sąlygos žalai kilti, t. y. užsakymą dėl nelegalios programinės įrangos – „Autodesk AutoCAD 2010“, „Microsoft Windows 7 Ultimate“, „Microsoft Office Professional Plius 2010“ – kopijų įdiegimo, lemiančio ieškovų autorių teisių pažeidimą, iš atsakovės klientų trečiasis asmuo gavo darbo vietoje (atsakovės prekybos patalpose) būtent dėl vykdomų savo darbo funkcijų specifikos.

Atmestini atsakovės argumentai, kad atsakovė neturi atsakyti už jos darbuotojo veiksmais padarytą žalą, kadangi darbuotojas kompiuterines programas įdiegė ne darbo metu, ne darbo vietoje ir ne darbdavės (atsakovės), o savo asmeniniais interesais. Tikslus minėtos programinės įrangos įdiegimo laikas nenustatytas. Pažymėtina, kad samdančiam darbuotojus asmeniui, kaip ir kiekvienam civilinių teisinių santykių dalyviui, galioja bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.263 str. 1 d.). Trečiasis asmuo N. M. buvo supažindintas su atsakovės Darbuotojų darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose nurodyta, jog griežtai draudžiama darbe bei tarnybinėse patalpose atlikti bet tokius PC instaliavimo darbus, priimti iš klientų nešiojamus kompiuterius ir juos laikyti tarnybinėse patalpose. Tačiau teisėjų kolegija sutinka, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovės darbuotojas pažeidė atsakovės nustatytą vidaus darbo tvarką, neatleidžia atsakovės nuo civilinės atsakomybės pagal LR CK 6.624 str., kadangi atsakovės vidaus darbo tvarkos nustatymo faktas neįrodo tinkamos darbuotojų kontrolės. Atsakovė, būdama apdairi ir rūpestinga verslininkė, turėjo imtis iniciatyvos ne tik draudžiant darbuotojams atlikti programinės įrangos diegimą darbo vietoje, tačiau ir imtis tinkamų priemonių, kad tokios paslaugos – atlikti nelegalios programinės įrangos kopijų įdiegimo darbus į klientų be programinės įrangos perkamus kompiuterius – atsakovės darbuotojų–konsultantų, šiems darbo vietoje atliekant darbo funkcijas, nebūtų siūlomos atsakovės klientams. Toks įspėjimas nenumatytas nei minėtose Darbuotojų darbo tvarkos taisyklėse, nei atsakovės direktoriaus 2009-07-01 įsakymu patvirtintuose konsultanto pareiginiuose nuostatuose. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Šiuo atveju padaręs žalą trečiasis asmuo N. M. akivaizdžiai veikė kaip atsakovės darbuotojas ir žalą padarė vykdydamas savo darbo funkcijas, t. y. atlikdamas veiksmus, susijusius su darbo procesu – konsultuodamas ir parduodamas prekes atsakovės pirkėjams. Darytina išvada, kad atsakovė nepakankamai kontroliavo darbuotojų darbo funkcijų vykdymą, nesiėmė tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam programinės įrangos atgaminimui ir tai lėmė ieškovų teisių pažeidimą (LR CK 6.263 str. 1 d., 6.264 str. 1 d.). Nustačius paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad nors paminėtus neteisėtus veiksmus atliko ne pati atsakovė, tačiau LR CK esant įtvirtintam netiesioginės civilinės atsakomybės institutui (LR CK 6.246 str. 2 d.) – samdantis darbuotojus asmuo (šiuo atveju atsakovė) privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojų, einančių savo darbo pareigas, kaltės (LR CK 6.264 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės, kaip darbdavės, netiesioginės atsakomybės sąlygų egzistavimo trečiojo asmens N. M. neteisėto programinės įrangos kopijų įdiegimo į pirkėjo nešiojamąjį kompiuterį atveju, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai ieškovų autorių teisių pažeidimą bei žalos atsiradimą tapatino tik su neteisėto programinės įrangos įdiegimo momentu, taip nepagrįstai susiaurindamas LR CK 6.264 str. nuostatos taikymą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, šioje dalyje ieškovų ieškinį tenkinant (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas numato keletą pažeistų teisių gynimo būdų, tarp jų, esant autorių teisių pažeidimui, gali būti reikalaujama sumokėti kompensaciją (LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 str. 1 d. 7 p.). Kompensacijos instituto paskirtis – apginti autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. Įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o konkrečioje situacijoje priteistinos kompensacijos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pasirinko įstatymo numatytą savo pažeistų teisių gynimo būdą – kompensaciją, kurios apskaičiavimą grindžia teisėto kompiuterių programų pardavimo kaina. Ieškovai pateikė teismui rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad neteisėtai į A. K. nešiojamąjį kompiuterį trečiojo asmens įdiegtų kompiuterių programų teisėto pardavimo kaina 2010-03-04 dienai iš viso buvo 16 965,50 Lt („Autodesk AutoCAD 2010 – 13 787,03 Lt“, „Microsoft Windows 7 Ultimate“ – 999,80 Lt, „Microsoft Office Professional Plius 2010“ – 2 178,67 Lt) (b. l. t. 1, b. l. 123–124). Teisėto pardavimo kainos kriterijaus taikymas nagrinėjamu atveju nustatant kompensacijos dydį neprieštarauja LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 83 str. 4 d. nuostatoms, todėl ieškovo Autodesk Incorporated naudai priteisinta 13 787,03 Lt, o ieškovės Microsoft Korporacijos naudai – 3 178,47 Lt (LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 83 str. 4 d., 6.263 str. 2 d., 6.264 str. 1 d.). Iš atsakovės vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., ieškovų naudai taip pat priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat, esant ieškovų prašymui atsakovė UAB „Topo technika“ įpareigotina savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą (LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 85 str.).

Teisėjų kolegijai pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 5 d.). Ieškovai byloje sumokėjo po 1 015 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą, byloje taip pat pateikti duomenys apie ieškovų turėtas 2 120 Lt dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 8, t. 2, b. l. 23–24, 27–28, t. 2, b. l. 76). Išnagrinėjus bylą tenkinta iš esmės pusė ieškovų ieškinio reikalavimų, todėl nesant detalių duomenų apie kiekvieno iš apeliantų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimui paskirtą dalį apeliantams Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijai proporcingai patenkintų ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš atsakovės UAB „Topo technika“ priteistina po 507,50 Lt žyminio mokesčio (po 253,75 Lt už ieškinį ((1 015 Lt x 50 proc.) / 2) ir po 253,75 Lt ((1 015 Lt x 50 proc.) / 2) už apeliacinį skundą) bei po 530 Lt ((2 120 Lt x 50 proc.) / 2) advokato teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimui (LR CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Atsakovė teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta jai priteisti pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniu skundu neskundė, todėl dėl šių išlaidų priteisimo atsakovei teisėjų kolegija nepasisako. Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas šalys nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-05 sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 16 965,50 Lt kompensacijos ieškovams priteisimo iš atsakovės bei teismo sprendimo viešo paskelbimo atsakovės lėšomis ir šioje dalyje ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Topo technika“ ieškovo Autodesk Incorporated naudai 13 787,03 Lt, o ieškovės Microsoft Korporacijos naudai – 3 178,47 Lt.

Priteisti iš atsakovės UAB „Topo technika“ ieškovų Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijos naudai 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-06-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įpareigoti atsakovę UAB „Topo technika“ įsiteisėjus teismo sprendimui per 10 kalendorinių dienų terminą savo lėšomis UAB „Lrytas“, adresu Gedimino per. 12, Vilnius, leidžiamame dienraštyje „Lietuvos rytas“, taip pat UAB „Verslo žinios“, adresu J. Jasinskio 16A, Vilnius, leidžiamame dienraštyje „Verslo žinios“ paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovės UAB „Topo technika“ ieškovui Autodesk Incorporated ir ieškovei Microsoft Korporacijai po 507,50 Lt žyminio mokesčio bei po 530 Lt atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų.