- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-212-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07409-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. K., L. S., P. S., A. M., G. V., J. Z., O. B. V., dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. V. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir Inspekcija) savavališkos statybos aktą (duomenys neskelbtini) ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ginčijami savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas yra nepagrįsti ir turi būti panaikinti, nes jam nuosavybės teise priklausančiame garažo bokse Nr. 3 (duomenys neskelbtini) buvo atlikti ne rekonstrukcijos, o kapitalinio remonto darbai; Inspekcija nesilaikė STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” 120 punkto reikalavimų, dėl ieškovo atliktų statybos darbų jau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (duomenys neskelbtini) ir yra įsiteisėjusi Šiaulių apygardos teismo 2019-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-3-354/2019, todėl pakartotinai tiek šių statybos darbų teisėtumo, tiek ieškovo atsakomybės klausimai negali būti keliami.
2. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o bylos dalį dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu buvo konstatuota, jog ieškovas vykdo savavališką pastato rekonstravimą, todėl ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas (duomenys neskelbtini) ir surašytas privalomasis nurodymas (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę garažų boksuose (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovas patikslintu prašymu, tuo pripažindamas privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini) reikalavimą, kaip teisėtą ir pagrįstą, prašė pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą. (duomenys neskelbtini) surašytas patikrinimo aktas (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas įvykdytas iš dalies. Privalomu vykdyti privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) ieškovas įpareigotas išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis, demontuoti surenkamų plokščių denginį virš garažo boksų (duomenys neskelbtini), sužeminti minėtų boksų išorines laikančiąsias sienas iki šalia esančių boksų šaltinio lygio ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau vietoj to ieškovas paaukštino garažo bokso (duomenys neskelbtini) laikančiąją konstrukciją – fasadinę sieną, tas paaukštinimas vizualiai akivaizdžiai matomas ir tai užfiksuota Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (duomenys neskelbtini) ir jo prieduose, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo atlikti kapitalinio remonto, o ne rekonstrukcijos darbai. Inspekcija taip pat nesutinka su ieškovo teiginiu, kad surašydama ginčijamus savavališkus statybos aktą ir privalomąjį nurodymą, atsakovė nesilaikė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Privalomuoju nurodymu nurodoma pašalinti teisės pažeidimo padarinius bei atlikti sutvarkymo darbus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovui pakartotinai taikoma administracinė atsakomybė dėl tų pačių statybos darbų ir, kad tai prieštarauja non bis in idem teisės principui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akte (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo vykdyti statybos darbai, t. y. garažo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. V. buvo duotas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-17-951/2020 G. V. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje, paskirta 1200 Eur bauda.
5. Remdamasis kasacinio teismo praktika, formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, teismas nurodė, kad savavališkos statybos aktas, nustatantis statybos neteisėtumo faktą, suvaržo sudarančias nuosavybės teisių turinį asmens teises; nagrinėjamos bylos kontekste yra aktualu tai, kad dalis asmens (ieškovo) teisių ir pareigų (ar jų suvaržymų) atsirado vien dėl savavališkos statybos fakto konstatavimo savavališkos statybos aktu, o dalis – dėl jo pagrindu vėliau priimto privalomojo nurodymo ir kitų teisinių pasekmių taikymo, todėl Inspekcijos prašymą nutraukti bylos dalį dėl savavališkos statybos akto panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovui G. V. savavališkos statybos aktas surašytas ir privalomasis nurodymas duotas dėl to, kad neturint privalomo leidimo rekonstruoti statinį, G. V. rekonstravo neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamą garažo boksą, paaukštindamas garažo bokso šiaurės vakarų fasado laikančiąją sieną apie 0,21 m, jam pamūrijant dvi plytų eiles. Ieškovui neigiant šią aplinkybę ir argumentuojant, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) garažo bokse jis atliko ne rekonstrukcijos, o kapitalinio remonto darbus, kurių metu sunykusi fasadinė siena buvo atstatyta iki atsakovės bei kadastro byloje nurodyto aukščio, kuriems nereikia statybą leidžiančių dokumentų, teismas pažymėjo, jog ieškovas G. V. jau ne kartą baustas administracine tvarka dėl savavališkos statybos jam nuosavybės teise priklausančiuose garažo boksuose , jam ne kartą dėl to buvo surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai. Teismas atkreipė dėmesį, jog dar Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. A14-828-1002/2017 nutarime konstatavo, kad statytojo G. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas, o G. V. su pažeidimu sutiko, nuoširdžiai gailėjosi, nutarimo neskundė. Išanalizavęs administracinių bylų medžiagą, teismas sprendė, kad G. V. žinojo, suprato ir sutiko, kad vykdė savavališkos statybos darbus, suvokė, kas yra savavališka statyba, žinojo, jog tai, ką jis vykdė, yra savavališka statyba. Tačiau jau (duomenys neskelbtini) G. V. surašius savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą, jo pozicija tuo klausimu pasikeitė, ieškovas ėmė neigti, jog vykdė savavališką statybą, kreipėsi dėl to į įvairias institucijas, teikdamas skundus ar prašymus, prašė suteikti konsultacijas, kas vertintina jo gynybine pozicija. Inspekcija G. V. veiksmus vertina kaip rekonstrukciją, kuriai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, mano, jog tai yra savavališka statyba. Ieškovas G. V. minėtus savo veiksmus, nuo 2019 metų pasikeitus jo pozicijai, ėmė vertinti kaip kapitalinį remontą, mano, jog tai nėra savavališka statyba.
7. Teismas nurodė, kad statytojas G. V. yra dalies rekonstruojamo statinio savininkas, tačiau jis neturi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo vykdyti statybos darbus naudojamame žemės sklype, ant kurio stovi garažo boksas, ir tai taip pat riboja ieškovo galimybes vykdyti statybos darbus, nes žemės sklypas, ant kurio stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantis garažo boksas, yra valstybės nuosavybė, taip pat neturi leidimo rekonstruoti garažo boksą. Ieškovui G. V. paaukštinus išorinę fasadinę garažo bokso sieną 0,21 m (pamūrijus dvi plytų eiles), kartu yra pakeistas ir pastato išorės matmuo – aukštis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad pagrįstai buvo konstatuota, jog pastato garažų bokse buvo atliekami rekonstrukcijos darbai, kurių atlikimui reikalingas leidimas rekonstruoti statinį, o ne kapitalinis remontas.
8. Teismas pažymėjo, kad garažo (duomenys neskelbtini) fasadinė siena priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise visų dešimties garažų boksų savininkams, taigi akivaizdu, jog garažų boksų (duomenys neskelbtini) sienų aukštis turi lygiuotis į kitų kaimyninių garažo boksų aukštį, t. y., jog jis nebūtų iškeltas kitų garažų boksų savininkų pastatų atžvilgiu. G. V. sukėlus šią sieną, pastato stogas (taip pat viena iš pagrindinių pastato konstrukcijų ir bendrosios dalinės nuosavybės objektas) tapo ne vientisas, jis yra laiptuotas, laužytas, vizualiai matomas skirtumas tarp stogų aukščių, stogo sandūroje paliktos neužsandarintos vietos tinkamai neapsaugo pastato (bei jame saugomų transporto priemonių) nuo atmosferos poveikio, drėgmės, o tai lemia greitesnį jo susidėvėjimą. Teismo vertinimu, tokiais veiksmais daroma žala tretiesiems asmenims – likusiems pastato savininkams, o jų sutikimas šių darbų atlikimui nėra gautas. Be to, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), priklausantis Lietuvos Respublikai, yra nesuformuotas. Valstybės interesus atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra davusi statytojui G. V. sutikimo atlikti statybos darbus valstybinėje žemėje. Šios aplinkybės rodo, kad net jei ir nebūtų aplinkybių, kurių pagrindu konstatuota savavališka statyba garažo bokse (duomenys neskelbtini), G. V. būtų surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, nes G. V., kaip statytojas, statybos darbus atliko valstybinėje žemėje be valstybės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo.
9. Teismas atmetė ieškovo paaiškinimus, kad išorinė fasadinė siena apiro, aptrupėjo, veikiama kritulių (sniego, lietaus, šalčio), stogas įlinko. Teismas nurodė, kad palyginus ieškovui bei kitiems asmenims priklausančius garažo boksus, nesimato ir nėra fiksuojama jokio plytų aptrupėjimo. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodyta, jog ieškovui priklausančio garažo bokso fasadinė siena buvo sunykusi ar aptrupėjusi, ieškovas neatliko tyrimo, kaip kad nurodyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje, kuris reikalingas esant pastatų nuosėdžiui ir deformacijoms, siekiant nustatyti, kiek pakito siena, jos stebėjimui, neinformavo nei vienos institucijos, kad jo garažo bokso išorinė fasadinė siena yra aptrupėjusi, niekur ir niekaip to nefiksavo, tuo neįsitikinęs atliko statybos darbus, kurie laikytini savavališka statyba ir turi būti pašalinti, o jo argumentas, jog siena buvo aptrupėjusi ir ją reikėjo atstatyti, atmestinas, kaip niekuo nepagrįstas.
10. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad sieną jis atstatė iki buvusio aukščio, ir pažymėjo, kad ieškovas buvo įpareigotas sužeminti garažų boksų (duomenys neskelbtini) sienas, tačiau vietoj to, kad jas sužemintų, jis paaukštino garažo bokso sieną, dėl ko dabar jam priklausančių garažų boksų sienų aukštis lygus, tačiau aiškiai skiriasi nuo likusių garažų boksų sienų aukščių, stogo linija laiptuota, laužyta ir nėra vientisa, nors tokia turėtų būti, kas taip pat įrodo, jog ieškovas nesilaikė inspekcijos privalomojo nurodymo ir paaukštino garažo bokso sieną, o tam reikalingas statybos leidimas.
11. Vertindamas Inspekcijos nurodytą aplinkybę, kad ieškovas G. V. sukėlė ir žemės dangą, dėl ko šiuo metu net negalima tiksliai pamatuoti sienos aukščio, teismas analizavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro geodezininko R. D. sudarytą geodezinį planą, 1972 m. suformuotą kadastro bylą. Teismas nurodė, kad ieškovui ne kartą buvo nurodyta, jog jis privalo patikslinti kadastrinius duomenis, jis to nepadarė nei prieš pradėdamas statybas, nei po jų atlikimo, jo pateiktas geodezinis planas nėra atlikti kadastriniai matavimai pastato - garažo (duomenys neskelbtini), o tik statinio nužymėjimas, be to, kyla įtarimų dėl duomenų tikslumo, nes nurodytas cokolis, kurio nesimato ir niekas negali patvirtinti, jog jis toks yra. Teismas sprendė, kad žemės paviršius ties garažo boksais buvo sukeltas mažiausiai 0,20 m, t. y., mažiausiai tiek, kiek fiksuotas cokolis. Teismas konstatavo, jog G. V. buvo informuotas apie tai, kad, nors kadastro duomenyse ir nustatyta, jog garažų fasadinės paskirties pastato sienos, kuri yra bendra visiems garažų boksams, tame tarpe ir garažo boksui , aukštis turėtų būti 2,60 m, tačiau pačiam statytojui dirbtinai sukėlus žemės aukštį prie garažo fasadinės pusės bei netikslinant kadastro duomenų, nėra galimybės įvertinti, koks yra fasadinės sienos aukštis, o esamais kadastro bylos duomenimis ieškovas remtis negali, jis turėjo atlikti naujus kadastrinius matavimus prieš pradėdamas statybas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats G. V. suprato ir žinojo, jog kadastro duomenų byloje nurodytas aukštis neatitinka statinio faktinio sienos aukščio, tačiau, kaip rodo byloje esantys dokumentai, nesiėmė jokių Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytų veiksmų, jog atliktų savo, kaip statytojo pareigas. Teismas konstatavo, kad ieškovas suvokia, jog jo veiksmai yra savavališka statyba, tačiau nenori šalinti jos padarinių.
12. Teismas nurodė, kad ieškovas nenurodė jokių ginčijamų aktų trūkumų, sprendė, kad ginčijami dokumentai priimti Inspekcijos kompetencijos ribose, atitinka formos ir turinio reikalavimus, numatytus įstatymuose ir kituose teisės aktuose, dėl to jų naikinti nėra jokio pagrindo. Teismas nurodė, kad aktų priėmimo terminai nebuvo pažeisti, be to, tai tik procedūriniai terminai, skirti pačiai inspekcijai, skatinantys operatyviai reaguoti į pažeidimus, be to, ieškovas remiasi ne tuo teisės aktu, nes jo statyba nebuvo sustabdyta, o jis remiasi teisės aktu, kuris reglamentuoja statybos sustabdymą ir inspekcijos veiksmus esant minėtai situacijai.
13. Spręsdamas dėl ieškovo argumento, kad jam taikoma pakartotinė administracinė atsakomybė dėl tų pačių statybos darbų, bei mano, kad tai prieštarauja non bis in idem teisės principui, teismas pažymėjo, kad teisės principas non bis in idem taikytinas sprendžiant atsakomybės už nusikaltimus, baudžiamuosius nusižengimus bei administracinius nusižengimus klausimą, o ieškinys nagrinėjamas taikant civilinio proceso bei administracinių bylų teisenos taisykles, jis su administracinės atsakomybės jam taikymu niekaip nesusijęs, be to procesas yra įnicijuotas būtent ieškovo ieškiniu dėl dviejų aktų panaikinimo, o ne atsakomybės taikymo. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijami aktai skirti ne tam, kad nubausti asmenį, o tam, kad atstatyti status quo ante, t. y. kad grįžti į anksčiau, iki teisės pažeidimo, buvusią padėtį, pašalinti pažeidimo padarinius bei galimą žalą. Šiais aktais asmeniui nėra skiriama jokia nuobauda ar bausmė, yra tik privalomuoju nurodymu nurodoma pašalinti teisės pažeidimo padarinius bei atlikti sutvarkymo darbus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pažeidžiamas teisės principas non bis in idem.
14. Teismas konstatavo, kad ieškovas G. V., jau būdamas baustas už savavališką statybą rekonstruojant statinį (to paties statinio, tos pačios fasadinės sienos, tik ties kitais garažų boksais), suprato, jog paaukštindamas fasadinę sieną apie 0,21 m ties garažo boksu, t. y. pamūrijant dvi silikatinių plytų eiles, savavališkai vykdė rekonstrukcijos statybos darbus, o ne atliko pastato kapitalinį remontą. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovo G. V. skundžiami savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius priimti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos jos kompetencijos ribose, nepažeidžiant terminų ir nesant kitų aplinkybių, dėl kurių jie galėtų būti pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, į tai, kad minėti dokumentai atitinka formos ir turinio reikalavimus, numatytus įstatymuose ir kituose teisės aktuose, teismas sprendė, kad jų naikinti nėra pagrindo ir jokio logiško paaiškinimo, todėl ieškovo ieškinį atmetė, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
15. Ieškovas G. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, neįvertino, kad visų statinio garažų boksų fasadinės sienos privalo būti vienodo aukščio. Teismas nepagrįstai teigia, kad nežinoma statinio aukščio nustatymo metodika, galiojusi 1972 metais, neleidžia remtis statinio kadastrinėje byloje esančiais duomenimis. Būtent duomenis, kad visų boksų (kaip ir jų sienų) aukščiai, sudarant statinio kadastrinę bylą, buvo vienodi, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti kaip teisingus ir išsamius.
15.2. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad prieš pradėdamas remonto darbus garažo bokse , ieškovas turėjo teisėtus lūkesčius pasikliauti VTPSI rašte suteikta informacija, kurioje Inspekcija nurodė leistiną garažo bokso sienos aukštį 2,60 m matuojant nuo žemės paviršiaus iki stogo konstrukcijos apačios. Ieškovo teisėti lūkesčiai buvo tikėti, kad valstybinė institucija nurodo teisingą informaciją apie sienos aukštį ir kad jos nurodyta informacija nepasikeis iki (duomenys neskelbtini), fiksavus šią datą kaip atliktų darbų pabaigą.
15.3. Teismas netinkamai statybos darbams, atliktiems remontuojant garažo bokso sieną, pritaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus statinio kapitalinio remonto ir statinio rekonstrukcijos požymius. Teismas spręsdamas dėl atliktų statybos darbų rūšies, pamūrijant dvi silikatinių plytų eiles ir taip suvienodinant bokso sienos aukštį su garažo bokso (duomenys neskelbtini) sienos aukščiu (statinio kadastrinėje byloje nurodyta, kad šių boksų aukštis yra vienodas) iš esmės privalėjo spręsti, ar buvo atliktas pastato pertvarkymas ar perstatymas.
15.4. Teismas, spręsdamas dėl privalomo nurodymo panaikinimo, nepagrįstai nukrypo į statybos darbų, nenurodytų savavališkos statybos akte vertinimą. Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kuriais remiantis privalomuoju nurodymu reikalaujama sužeminti esamą garažo bokso sienos aukštį 2,38 m (nustatytą matininko) 0,21 m reikšme, nenurodė, kodėl reikalaujama žeminti esamą garažo bokso sienos aukštį, kai tikslas yra pasiekti išorinį bokso aukštį apie 2,55 m.
Žemesnės instancijos teismas
15.5. Teismas konstatavo teisybės neatitinkančią aplinkybę, kad žemės paviršius ties boksu buvo sukeltas.
Atsiliepimas
16. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė ieškovo apeliacinio skundo netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Teigdamas, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo NKTKĮ nuostatomis, pareiškėjas iškreipia ginčijamame sprendime išdėstytų teismo motyvų esmę. Kadastro duomenys ginčijamame sprendime nekvestionuojami. Jų nekvestionavo ir Inspekcija. Tačiau sprendime atsižvelgiama į šių duomenų saugotojo VĮ Registrų centras teiktus raštuose paaiškinimus, kad nors tokie duomenys ir yra fiksuoti, tačiau kokia matavimo metodika buvo gauti šie duomenys – VĮ Registrų centras negali paaiškinti, nes tokie duomenys nėra išlikę ir nėra žinomi. Atsižvelgiama į tai, kad nurodomo mato atskaitos taškai (matavimo pradinis taškas ir galutinis taškas) nėra žinomi. Šie duomenys ginčijamuose nutarime ir nutartyje vertinami kartu su visomis kitomis nustatytomis aplinkybėmis ir faktais.
Šalies argumentai
16.2. Ieškovo nurodomame VĮ Registrų centro geodezininko R. D. sudarytame geodeziniame plane pažymėta, jog garažas boksas turi cokolį, t. y. geodeziniame plane yra fiksuotas 0,20 m cokolis. Tačiau bylos medžiagoje esančiose fotonuotraukose (dalis jų pateiktos paties ieškovo) cokolio nematyti, matoma tik plytų siena. Geodeziniame plane pateikti garažo atskirų dalių altitudės ir aukščiai nuo jūros lygio, nuo vidutinės altitudės aplink statinį, nuo cokolinės altitudės. Garažo boksų išorinių sienų, tame tarpe ir garažo bokso, išorinės sienos aukštis nuo žemės paviršiaus plane nenurodytas; geodeziniame plane įrašytas garažo bokso išorinės laikančiosios sienos aukštis – 2,38 m yra ne nuo žemės paviršiaus iki sienos viršaus, bet skirtumas tarp aukščio nuo jūros lygio – 111,78 ir vidutinės altitudės aplink statinį – 109,40. Iš to darytina išvada, kad geodezinis planas neatspindi pastato ir žemės paviršiaus santykio, todėl neatspindi realaus faktinio pastato sienos aukščio nuo žemės paviršiaus.
16.3. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino visą įrodymų visetą, nurodė, kodėl remiasi vienais įrodymais ir nesiremia kitais bylos duomenimis, sudėliojo visus įrodymus į logišką ir nuoseklią įrodymų grandinę ir jų pagrindu, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu bei teisės aktais priėmė pagrįstą sprendimą. Ta aplinkybė, kad teismas ieškovo pateiktus duomenis vertino ne taip, kaip pageidavo ieškovas, nėra pagrindas teismo sprendimą laikyti nepagrįstu, nemotyvuotu ar neteisėtu.
16.4. Ieškovas iškreipia Inspekcijos rašto (duomenys neskelbtini) turinį, suteikdamas jam netgi priešingą prasmę, nei išdėstyta pačiame rašte. Inspekcija raštu ieškovą įspėjo, kad pakartotinai atkreipia jo dėmesį, kad jis neteisingai ir tik sau palankiai traktuoja „tolerancijos ribas“. Kadangi buvo prašoma paaiškinti kadastro duomenis, atsakymas buvo pateiktas remiantis kadastro duomenimis.
16.5. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pastatas, jo fasadinė siena būtų sunykusi, o byloje esančios fotonuotraukos patvirtina priešingas aplinkybes, nei nurodo ieškovas.
16.6. Pats ieškovas teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad pamūrijo papildomai pastato fasadinei sienai ties garažo boksu Nr. 3 dvi eiles plytų (0,21 m). Nors ieškovas ir nurodo, kad jis siekė atstatyti sunykusią sieną, tačiau, kaip jau minėta, šios aplinkybės neįrodė. Byloje esantys įrodymai – Inspekcijos patikrinimo aktai, fotonuotraukos kaip tik įrodo, kad pastatas bei jo dalys yra nesunykę ir paneigia ieškovo teiginius.
16.7. Žemės paviršius nėra pastovus ir nekintantis atskaitos taškas statinio atžvilgiu. Per ilgą laiką (kadastriniai matavimai daryti 1972 m.) šiukšlės, žemės, kitoks gruntas ar klojama asfalto danga gali sukelti žemės paviršiaus lygį pastato atžvilgiu ir tas žemės paviršiaus lygis gali būti nevienodas viso statinio ir jo boksų atžvilgiu. Pats ieškovas teisminio nagrinėjimo metu neneigė, kad taip pat yra sukėlęs žemės paviršiaus lygį ties dalimi pastato.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
19. Bendroji taisyklė dėl įrodymų pridėjimo yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37–38 punktai).
20. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir 2021-01-14 VĮ Registrų centras raštą dėl statinio kadastro duomenų nustatymo.
21. Nagrinėjamu atveju apelianto argumentai neįrodo, kad jo pateikto naujo rašytinio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo jau po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo. Priešingai, nurodytas VĮ Registrų centro raštas galėjo būti pateiktas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju apelianto pateikto rašytinio įrodymo prijungimas prie bylos neatitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, taip pat CPK 314 straipsnio reikalavimų. Be to, pastebėtina, kad bet kuriuo atveju šis naujas rašytinis įrodymas neturi ir esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai, todėl jį atsisakytina pridėti prie bylos ir vertinti (CPK 314 straipsnis).
22. Apeliacinės instancijos teismas 2021-03-17 ir 2021-03-22 gavo apelianto rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigiama, kad teismas turi įvertinti, jog ginčo garažo fasadinė siena buvo sunykusi, kad fasadinė statinio stogo linija ties fasadine siena dar iki statybos darbų atlikimo nebuvo vientisa. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti procesiniai dokumentai, pavadinti rašytiniais paaiškinimais, savo turiniu yra pateikto apeliacinio skundo argumentų papildymas, todėl šie rašytiniai paaiškinimai nepriimami ir grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 323 straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo faktinių aplinkybių
23. Ieškovui G. V. nuosavybės teise priklauso trys negyvenamosios patalpos – garažo boksai(duomenys neskelbtini).
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui G. V. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos buvo surašytas savavališkos statybos aktas (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad neypatingos kategorijos garažų paskirties pastate (duomenys neskelbtini), esant nesuformuotam žemės sklypui (duomenys neskelbtini) konstatuota savavališka statyba, kurią vykdo statytojas G. V.. Nustatyta, kad G. V., neturėdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto privalomo leidimo rekonstruoti statinį, rekonstravo neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamo pastato – garažo (duomenys neskelbtini) dalį – garažo boksą (duomenys neskelbtini): esamą šiaurės vakarų fasado laikančiąją sieną paaukštino iki 2,58 m, tuo padidindamas garažo bokso išorės matmenį – aukštį, apie 0,21 m. Atlikti darbai pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.6 punktą priskiriami statinio rekonstravimui. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.
25. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), kuriuo jis įpareigotas išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę: išardyti ant pastato – garažo (duomenys neskelbtini) dalies – garažo bokso (duomenys neskelbtini) šiaurės vakarų fasado laikančiosios sienos pamūrytas dvi plytų eiles, taip sumažinant laikančiosios konstrukcijos – sienos aukštį apie 0,21 m ir atstatant garažo bokso išorės matmenį – aukštį šiaurės vakarų fasade iki buvusio aukščio, fiksuoto 2017 m. (pagal statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto (duomenys neskelbtini) duomenis) bei sutvarkyti statybvietę iki (duomenys neskelbtini).
26. Ieškovas G. V. nesutinka su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytu savavališkos statybos aktu ir surašytu privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius, mano, jog jie yra nepagrįsti ir turi būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatomis, ignoravo oficialiuose rašytiniuose įrodymuose esančius duomenis dėl garažų boksų sienų aukščių neatitikimų, neįvertino ieškovo turėtų teisėtų lūkesčių, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas.
27. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu yra tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-06-05 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-17-951/2020 G. V. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje, paskirta 1200 Eur bauda. Šiaulių apygardos teismo 2020-07-29 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-06-05 nutarimas paliktas nepakeistas, o G. V. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs G. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-17-951/2020, 2021 m. vasario 23 d. nutartimi byloje Nr. 2AT-8-942/2021 Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį paliko nepakeistus.
28. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-17-951/2020 ir Šiaulių apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-89-309/2020 teismai tyrė ir nustatinėjo tas pačias aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pareiškėjas G. V. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktame prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir nagrinėjamame apeliaciniame skunde: kad teismai nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2016 m. gegužės 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. redakcija) 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka; kad atstatydamas sienos aukštį iki 2,58 m G. V. vadovavosi būtent Inspekcijos suteiktose konsultacijose nurodytu fasadinės sienos aukščiu.
29. Pažymėtina, kad teismų procesiniuose sprendimuose jau yra konstatuota, kad iš tiesų 1972 m. kovo 15 d. pastato Nekilnojamo turto kadastro registro dokumentų byloje užfiksuotas garažo aukščio matmuo H = 2,60 m, tačiau, kaip matyti iš VĮ Registrų centro 2019 m. liepos 28 d. rašto, VĮ Registrų centras neturi informacijos, kokiais teisės aktais vadovaujantis 1972 m. kovo 15 d. buvo atliekami statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) ir nustatomi faktiniai pastatų aukščiai, be to, rašte pažymėta, kad duomenys, sukaupti Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka neanalizuojant nekilnojamojo turto bylose esančių dokumentų turinio ir netikrinant jų teisėtumo.
30. Teismų procesiniuose sprendimuose nurodoma, kad G. V., turėdamas abejonių dėl garažo bokso Nr. 3 sienos aukščio, kadangi kadastro duomenų byloje nurodytas garažo sienos aukštis neatitiko faktinio garažo sienos aukščio, t. y. buvo netikslumų dėl kadastrinių duomenų, nesiėmė priemonių šiems duomenims patikslinti ir jiems atnaujinti (nepateikė prašymo atlikti garažo kadastrinių matavimų ir nesudarė sutarties su vykdytoju, kuri yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas), nors toks Institucijos siūlymas jam ir buvo pateiktas; t. y. žinodamas, kad kadastro duomenų byloje nurodytas garažo aukštis neatitinka statinio sienos faktinio aukščio, nesiėmė jokių Statybos įstatyme nurodytų veiksmų, kad atliktų savo, kaip statytojo, pareigas.
31. Taip pat nurodoma, kad Inspekcija daugelyje atsakymų G. V. paaiškino, kad statinio kapitalinis remontas yra statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), ir jei būtų parengtas paprastojo remonto aprašas, pagal kurį turėtų būti vykdomi darbai, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 79.2 punktą pastato aukščio nukrypimas iki 0,2 m priskirtinas prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto; kad G. V., neparengęs statinio paprastojo remonto aprašo, pagal kurį turėtų būti vykdomi darbai (projektas ir statybą leidžiantis dokumentas yra privalomi norint atlikti tokius darbus), savavališkai atliko ne remonto, o statinio rekonstravimo darbus, pakeisdamas statinio išorės matmenis, todėl G. V. atlikus savavališkos statybos darbus be parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento nėra galimybės svarstyti apie leistiną nukrypimą nuo statinio projektinių sprendinių.
32. Atsižvelgiant į šias aplinkybes spręstina, kad minėtose administracinėse bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo G. V. veiksmai buvo tiriami ir vertinami ne tik administracinio proceso ir administracinių įstatymų taikymo aspektu, tačiau ir pasisakyta dėl ginčijamų aktų teisėtumo civilinės teisės aspektu.
33. CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
34. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17–18 punktus; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą; kt.).
35. Taigi aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys ir faktai toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės/faktai nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų.
36. Atsižvelgusi į tai, kad tiek minėtoje administracinėje byloje, tiek ir šioje civilinėje byloje dalyvavo tos pačios šalys, buvo tas pats įrodinėjimo dalykas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad egzistuoja visos sąlygos pripažinti išnagrinėtoje administracinėje byloje nustatytus faktus prejudiciniais nagrinėjamoje civilinėje byloje.
37. Pažymėtina, kad teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Prejudicinių faktų vienoje byloje nustatymas daro reikšmingą įtaką materialiosios teisės normų taikymui bei asmenų materialiųjų teisių ir pareigų nustatymui kitoje byloje.
38. Įvertinus tai, kad administracinėje byloje (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-06-05 byla Nr. A14.-17-951/2020, Šiaulių apygardos teismo byla Nr. AN2-89-309/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nr. 2AT-8-942/2021) buvo pripažinta, jog ieškovas G. V., neturėdamas parengto statinio rekonstravimo projekto ir privalomo statybą leidžiančio dokumento rekonstruoti statinį, savavališkai rekonstravo garažo bokso laikančiąją sieną pamūrydamas 2 plytų eiles, taip paaukštindamas ją apie 0,21 m iki maždaug 2,58 m aukščio, ir taip pakeisdamas pastato išorės matmenį garažo bokso dalyje, atsižvelgiant į tai, kad po sprendimo administracinėje byloje priėmimo esminės faktinės aplinkybės nepasikeitė, konstatuotina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pagrindo daryti priešingą išvadą.
39. Privalomuoju nurodymu ieškovui buvo nurodyta pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę: išardyti ant garažo bokso šiaurės vakarų fasado laikančiosios sienos pamūrytas dvi plytų eiles, taip sumažinant laikančiosios konstrukcijos – sienos aukštį 0,21 m ir atstatant garažo bokso Nr. išorės matmenį – aukštį šiaurės vakarų fasade iki buvusio aukščio, fiksuoto 2017 m. bei sutvarkyti statybvietę.
40. Apeliantas teigia, kad teismas, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, nenurodė, kodėl reikalaujama žeminti esamą garažo bokso Nr. 3 sienos aukštį (2,38 m), kai tikslas yra pasiekti išorinį bokso aukštį apie 2,55 m. Pažymėtina, kad nei privalomajame nurodyme, nei savavališkos statybos akte nėra išdėstytas reikalavimas sumažinti pastato fasadinę sieną ties garažo boksu Nr. 3 iki kokio nors konkretaus aukščio matmens. Yra išdėstytas reikalavimas išardyti ant garažo bokso Nr. 3 šiaurės vakarų fasado laikančiosios sienos pamūrytas dvi plytų eiles, ir taip sužeminti pastato fasadinę sieną ties garažo boksu Nr. 3 iki 2017 m. patikrinimo metu buvusio sienos aukščio.
41. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo konstatuota aplinkybe, jog žemės paviršius ties boksais buvo sukeltas mažiausiai 0,20 m, teigia, kad iš bylos medžiagoje esančių ir Inspekcijos pateiktų statinio fotonuotraukų matyti, kad ties garažo bokso įvažiavimo vartais matosi dešimčių metų senumo asfalto danga, garažo bokso durų apačios lygis identiškas šalia esančio garažo bokso durų apačios lygiui; iš pateiktų nuotraukų taip pat matyti, kad senoji kiemo asfalto danga išlikusi ir ties garažų boksų įvažiavimo vartais.
42. Vertindamas aplinkybę dėl žemės dangos pokyčių, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro geodezininko R. D. sudarytu geodeziniu planu. VĮ Registrų centro geodezininko R. D. sudarytame geodeziniame plane nurodyta, jog garažas boksas turi cokolį, t. y. geodeziniame plane yra fiksuotas 0,20 m cokolis, esantis 0,20 m žemiau žemės paviršiaus. Cokolis yra antžeminė pastato pamato dalis. Tačiau bylos medžiagoje esančiose fotonuotraukose antžeminės pamato dalies – cokolio nematyti, matoma tik plytų siena, t. y. dėl suaukštinto žemės paviršiaus cokolis yra užslėptas (po žeme). Be to, nagrinėjant administracinę bylą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, liudytojas A. P. nurodė, kad „prie pirmojo ir antrojo garažo boksų G. V. sukėlė žemės paviršių“, liudytojas L. M. nurodė, kad „buvo fiksuojama visa faktinė situacija; buvo nustatytas grunto sukėlimas ties pirmu ir antru garažo boksais ir kad tas grunto supylimas galimai ateityje galėtų turėti įtakos nustatant faktinius statinio aukščius nuo grunto lygio; tiksliai nepamena kiek, bet buvo fiksuotas apie 15–20 cm aukščio sukėlimas dėl to, matuojant bendrą fasadinės sienos aukštį, gali būti iškreipti duomenys“. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo išvados yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais procesiniais dokumentais, apelianto skundo argumentais, sprendžia, kad byloje nėra pateikiama jokių aplinkybių ar įrodymų (CPK 178 straipsnis), leidžiančių spręsti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktas (duomenys neskelbtini) ir privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti ir turi būti panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
44. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.