Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. K., L. S., P. S., A. M., G. V., J. Z., O. B. V. dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Byloje nustatyta, kad ieškovui G. V. nuosavybės teise priklauso trys negyvenamosios patalpos – garažo boksai: garažo boksas Nr. 1, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo boksas Nr. 2, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo boksas Nr. 3, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 116-118). Be to, jam nuosavybės teise priklauso ir garažo boksas Nr. 6, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-06-23 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytas iš J. M. (4 t., b. l. 208).

14. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija) 2017-05-15 surašyto statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto (kontrolinio klausimyno) Nr. (duomenys neskelbtini)-(19.2) matyti, kad tiriant 2017-04-07 skundą dėl garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, rekonstrukcijos ir ją leidžiančių dokumentų buvimo, inspekcijos buvo užfiksuota, jog yra rekonstruojama pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – garažų, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priskiriamo neypatingų pastatų kategorijai, dalis, t. y., rekonstruojami garažų boksai Nr. 1 ir Nr. 2, kurie nuosavybės teise priklauso G. V.; rašytinio žemės sklypo valdytojo sutikimo rekonstrukcijos darbams nėra gauta, todėl statytojas neatitinka statybos rangovui keliamų reikalavimų; patikrinimo aktu konstatuota, kad statytojas G. V. vykdo savavališką pastato rekonstravimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktų, 18 straipsnio 7 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 22 dalies reikalavimus (2 t., b. l. 107-119). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-05-16 ieškovui G. V. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-05-18 buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę garažų boksuose Nr. 1 ir Nr. 2, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2017-11-18 (1 t., b. l. 134; 2 t., b. l. 124-126). 2017-05-17 ieškovui G. V. buvo surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame statytojui buvo nurodyta nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos, fiksuotos savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini), padariniai (1 t., b. l. 133). Šio privalomojo nurodymo ieškovas G. V. neginčijo, jis yra galiojantis ir perduotas vykdymui antstoliui. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-14 nutarimo matyti, kad teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino G. V. kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje, ir skyrė 80 Eur dydžio baudą; teismas konstatavo, kad statytojo G. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti, kaip neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas (2 t., b. l. 88-1).

15. Iš 2017-09-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys, jog gruntas, esantis prie garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2, lyginant su situacija, fiksuota 2017-05-05 patikrinimo metu, buvo sukeltas apie 0,20 m, todėl garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 sienų aukštis gali skirtis su aukščiu, nustatytu 2017-05-05 (1 t., b. l. 201-204). Iš 2017-09-18 situacijos schemos (2 t., b. l. 102) matyti, kad garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 sienos aukštis užfiksuotas 2,32 m. (nuo grunto iki karnizo viršaus). Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-10-31 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovo G. V. prašymu privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2018-02-19 (2 t., b. l. 158). Iš 2017 m. spalio mėn. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašto G. V. matyti, kad pateikiama pastato aukščio sąvoka, nurodoma, kad pastato aukščio nukrypimas iki 0,2 m priskirtinas prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių. Taip pat pateikiamas kapitalinio remonto sąvokos išaiškinimas, kad tai statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (3 t., b. l. 170-171).

16. Iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-01-24 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija konstatavo, jog G. V. siekia, jog vertindama jo atliktus savavališkos statybos padarinių pašalinimo darbus, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos vadovautųsi Nekilnojamojo turto registre įrašytais duomenimis, tačiau privalomajame nurodyme yra aiškiai nurodyta, kad savavališkos statybos padariniai turi būti pašalinti taip, kad G. V. garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 aukštis lygiuotųsi į kitus kaimyninius garažo boksus. Lietuvos administracinių ginčų komisija pažymėjo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakymai į G. V. paklausimus dėl sienų aukščio yra pakankamas teisės aktų išaiškinimas ir inspekcija neturi pareigos jam kartoti įstatymais nustatytos informacijos. Inspekcijos atsakymas, kad dėl G. V. dirbtinai pakelto žemės aukščio prie garažo fasadinės pusės nėra galimybės įvertinti, koks ateityje (pašalinus savavališkos statybos padarinius) bus jo garažų fasadinės sienos aukštis, matuojant nuo grunto, yra pakankamas atsakymas į G. V. klausimus (2 t., b. l. 169-172).

18. Iš 2018-08-24 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys, t. y., kad buvo atlikti statybos darbai po privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio statybos darbų, t. y. garažo bokso Nr. 3, esančio šalia garažo bokso Nr. 2, išorinė sienos dalis virš garažo vartų buvo pakelta apie 0,34 m, ant kurios buvo sumontuotos medinės gegnės, ir dengta viena eile neasbestiniu šiferiu. Taip pat nustatyta, kad ant garažo bokso Nr. 3 ir Nr. 1, 2 išorinės sienos sumontuotas plastikinis latakas apie 11,57 m. ilgio. Statytojo aiškinimu, minėti darbai buvo atlikti nuo 2018 m. balandžio mėnesio. Papildomai nustatyta, kad virš garažo bokso Nr. 3 vartų esanti gelžbetoninė sąrama buvo iškelta apie 0,19 m. Statytojas atsisakė įleisti į patalpos Nr. 3 vidų. Be to, pažymėtas garažo bokso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fasadinės sienos aukštis 2,62 m (1 t., b. l. 148-149). Dėl ko ieškovui 2018-09-24 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (1 t., b. l. 153). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-11-09 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. V. buvo pripažintas kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 270 Eur bauda (1 t., b. l. 154-157). Šiaulių apygardos teismo 2019-01-09 nutartimi nutarta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutarimą pakeisti: iš nutarimo aprašomosios dalies pašalinti aplinkybes, kad „statinyje esančio statinio bokso Nr. 3, kuris nuosavybės teise priklauso statytojui, išorinė sienos dalis, ties statinio bokso Nr. 3 vartais, buvo paaukštinta apie 0,34 m, ant esamo statinio bokso Nr. 3 stogo dangos buvo sumontuotas medinių gegnių karkasas, sumontuota 1 be asbestinių lapų eilė <...> ant statinio bokso Nr. 3 naujai suformuoto stogo karnizo buvo sumontuotas lietaus nuvedimo latakas. Užfiksuota, kad statinio bokso Nr. 3 vartų anga buvo paaukštinta apie 0,19 m“; o G. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą nuobaudą sušvelninti ir skirti jam 250 Eur dydžio baudą; kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą (1 t., b. l. 158-164).

20. 2019-06-06 ieškovas G. V. pateikė inspekcijai pranešimą „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo“, kuriame išdėstė savo samprotavimus, kuriais grindė savo išvadą, kad jis įvykdė šį privalomąjį nurodymą. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-06-12 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019-06-12 buvo atliktas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878) 145 punkte nustatyta tvarka G. V. nurodytų aplinkybių patikrinimas, kurio pagrindu 2019-06-12 buvo surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo konstatuota, kad privalomasis nurodymas įvykdytas iš dalies (3 t., b. l. 117-118).

21. Iš 2019-07-28 Valstybės įmonės Registrų centro Komercinių paslaugų departamento rašto „Dėl tarnybinės pagalbos“ matyti, kad informacijos, kokiais teisės aktais vadovaujantis 1972-03-15 buvo atliekami statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) ir nustatomi faktiniai pastatų aukščiai, VĮ Registrų centras neturi. Duomenys, sukaupti Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, buvo perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998-01-01 Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka neanalizuojant nekilnojamojo turto bylose esančių dokumentų turinio ir netikrinant jų teisėtumo. Todėl 1972-03-15 garažo techninės apskaitos byloje nurodyti kadastro duomenys buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą neanalizuojant dokumentų turinio ir netikrinant jų teisėtumo. G. V. nepateikė prašymo atlikti garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bei nesudarė su vykdytoju sutarties, kuri yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas, todėl nebuvo patikslinti viso garažo kadastriniai matavimai bei atnaujinta kadastro duomenų byla, o buvo tik atliktas taisymas, t. y. garažo aukštų plane buvo pakeistas stogo konstrukcijos aukščių nuolydis, ištaisant garažo aukštį pagal 1972-03-15 užfiksuotus kadastro duomenis (3 t., b. l. 146-147). Iš 2019-08-22 Valstybinės įmonės Registrų centro pažymos „Dėl garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų“ Nr. RG-09 matyti, kad 1972 m. kovo 15 d. kadastrinių matavimų byloje garažo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos aukščių nuolydis buvo nurodytas ne į tą pusę, Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2017-08-25 akto Nr. (8.15.8)kl-17 „Dėl kadastro duomenų ištaisymo“ buvo atliktas taisymas, t. y. garažo aukštų plane buvo pakeistas stogo konstrukcijos aukščių nuolydis, ištaisant garažo aukštį ir nurodant, kad apatiniame dešniajame pastato kampe pastato aukštis H=2.60 m, viršutiniame dešniajame pastato kampe pastato aukštis H=3.00 m. Kadangi G. V. nepateikė prašymo atlikti garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bei nesudarė su vykdytoju sutarties, kuri yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas, todėl nebuvo patikslinti viso garažo kadastriniai matavimai bei atnaujinta kadastro duomenų byla, o buvo tik atliktas taisymas. Informacijos, kokiais teisės aktais vadovaujantis 1972-03-15 buvo atliekami statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) ir nustatomi faktiniai pastatų aukščiai, VĮ Registrų centras neturi. Duomenys, sukaupti Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, buvo perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998-01-01 Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka neanalizuojant nekilnojamojo turto bylose esančių dokumentų turinio ir netikrinant jų teisėtumo. Todėl 1972-03-15 garažo techninės apskaitos byloje nurodyti kadastro duomenys buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą neanalizuojant dokumentų turinio ir netikrinant jų teisėtumo (2 t., b. l. 144-145).

22. Iš 2019-10-02 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys, t. y. paaukštinta garažo bokso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fasadinė siena, pamūrijant dvi silikatinių plytų eiles: 0,21 m aukštis, 0,25 m storis, 3,38 m ilgis. Ant šios paaukštintos sienos įrengtos 0,31 m aukščio, 3,80 m ilgio, 3,38 m pločio medinės konstrukcijos. Ant jų įrengtas 1,20 m pločio, 3,38 m ilgio, 0,34 m aukščio karnizas. Karnizo danga – banguoti neasbestiniai lapai. Bokso fasadinės sienos mūrinės dalies aukštis 2,58 m nuo žemės paviršiaus (2 t., b. l. 136-137). Iš 2019-10-09 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019-10-02 buvo atliktas statybos darbų patikrinimas pastate - garaže (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ant pastato dalies - garažo bokso Nr. 3 šiaurės vakarų fasado laikančiosios sienos pamūrytos 2 plytų eilės, taip padidinant garažo bokso išorės matmenį – aukštį apie 0,21 m, iki apie 2,58 m aukščio (2 t., b. l. 127-135).

23. Iš 2019-10-11 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2018-08-24 buvo vykdyti statybos darbai, t. y. garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus (1 t., b. l. 165-168). Iš 2019-10-14 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. V. buvo duotas nurodymas iki 2020-04-14 pašalinti savavališkos statybos padarinius (1 t., b. l. 205-208). Iš fotolentelių matyti pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vaizdas 2019-10-02 ir 2017-09-18 (1 t., b. l. 180-187).

24. Surašius privalomuosius nurodymus, G. V. 2019-12-03 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kad tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 22 dalies nuostatas (2 t., b. l. 23-24). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-06-05 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. V. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje, paskirta 1200 Eur bauda (4 t., b. l. 172-187). Šiaulių apygardos teismo 2020-07-29 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-06-05 nutarimas paliktas nepakeistas, o G. V. apeliacinis skundas atmestas (4 t., b. l. 188-196). G. V. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

25. Ieškovas G. V. nesutinka su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-10-11 surašytu savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-10-14 surašytu privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), mano, jog jie yra nepagrįsti ir turi būti panaikinti, nes laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2018-08-24 garažo bokse Nr. 3 jis atliko ne rekonstrukcijos, o kapitalinio remonto darbus, kurių metu sunykusi fasadinė siena buvo atstatyta iki atsakovės bei kadastro byloje nurodyto aukščio H=2.60 m, ir kuriems nereikia statybą leidžiančių dokumentų. Atsakovė, surašydama ginčijamus savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą, nesilaikė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, pažeidė jų priėmimo terminus. Be to, dėl ieškovo atliktų statybos darbų, kuriuos atlikus iki 2018-08-24 garažo bokso Nr. 3 fasadinės sienos aukštis pasiekė H=2.62 m. jau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir yra įsiteisėjusi Šiaulių apygardos teismo 2019-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pakartotinai tiek šių statybos darbų teisėtumo, tiek ieškovo atsakomybės klausimai negali būti keliami, už minėtą pažeidimą jis negali būti du kartus baudžiamas.

26. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu ir ieškovo išsakytais argumentais nesutinka, mano, jog garažo bokso Nr. 3 fasadinė siena buvo paaukštinta, pamūrijant dvi silikatinių plytų eiles, taip paaukštinant išorinę laikančiąją sieną, kas yra rekonstrukcija, o ne kapitalinis remontas, ir jai reikalingi statybą leidžiantys dokumentai, kurių ieškovas neturi, todėl jo statyba laikoma savavališka ir turi būti jos padariniai pašalinti. Nemano, jog savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo priėmimo procedūra buvo pažeista ar terminai praleisti, kad ieškovas baudžiamas už tą patį nusižengimą antrą kartą ar antrą kartą sprendžiamas garažo bokso Nr. statybos darbų teisėtumas. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką, kad vertinant privalomojo nurodymo, konstatavus savavališkos statybos faktą, surašymo teisėtumą, savavališkos statybos akto teisėtumo klausimas tampa neaktualus, prašo bylą dalyje dėl savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo – nutraukti, o reikalavimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo – atmesti, kaip nepagrįstą.

Dėl bylos nutraukimo dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo

29. Pagal naujai formuojamą kasacinio teismo praktiką, savavališkos statybos aktas, nustatantis statybos neteisėtumo faktą, suvaržo sudarančias nuosavybės teisių turinį asmens teises. Esant pagrindui surašyti savavališkos statybos aktą, jame konstatuojami asmens veiksmų padariniai, neatitinkantys įstatymo reikalavimų. Dėl teisei priešingų veiksmų ir jų padarinių konstatavimo asmuo apskritai gali patirti neigiamus padarinius vien įstatymo pagrindu, net ir nepriėmus individualaus sprendimo konkrečiu atveju, pvz., jam gali tekti įpareigojimai (pateikti dokumentus, paaiškinimus, atlikti deklaravimus ir kt.) ar gali būti suvaržoma naudotis teisėmis (neturi teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, neatitinka sąlygų pasinaudoti specialia teise, uždrausta gauti statybą leidžiantį dokumentą ar kt.). Jeigu asmuo kreipiasi į teismą, ginčydamas tokį dokumentą, kuriuo konstatuoti tam tikri reikšmingi jo teisinei padėčiai faktai, jis turi įrodyti, kad vien dėl paties fakto konstatavimo jo teisės yra pažeistos, t. y., kad vien nuo tokio fakto konstatavimo teisės aktų pagrindu atsiranda jo teises pažeidžiantys padariniai. Atitinkamai, jei faktas nebūtų nustatytas, tai tie neigiami padariniai asmeniui neatsirastų. Minėta, kad savavališkos statybos konstatavimas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimų (nutarties 28, 29 punktai) daro tiesioginį poveikį asmens (statytojo) teisėms. Pažymėtina, kad vien savavališkos statybos akto priėmimu fiksuojamas asmens atliktos statybos neteisėtumas. Kartu tai reiškia, kad šis asmuo įvertinamas kaip atlikęs teisę pažeidžiančius veiksmus, taigi, jis pateikiamas kaip pažeidėjas. Tokio turinio duomenys apie asmenį, be kita ko, turi neigiamą įtaką jo reputacijai visuomenėje. Iš to taip pat kyla asmens poreikis ginčyti savavališkos statybos aktą, siekiant reputacijos gynimo ir gero vardo atkūrimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 35 ir 36 punktai).

30. Teisėjų kolegija sprendė, kad savavališkos statybos aktas suvaržo asmens (statytojo) teises ir tokiu aktu asmuo pripažįstamas atlikęs teisę pažeidžiančius veiksmus, todėl ginčydamas savavališkos statybos aktą asmuo gina savo reputaciją ir siekia statybos teisėtumo pripažinimo. Ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti, kaip nepagrįstą savavališkos statybos aktą, dalykas yra reikalavimas dėl akto pripažinimo neteisėtu, t. y. ne vien dėl tam tikro fakto nustatymo, o dėl akto, darančio neigiamą įtaką asmens teisėms ir pareigoms, panaikinimo. Teisėjų kolegija darė išvadą, jog reikalavimas panaikinti savavališkos statybos aktą atitinka įstatymo nuostatas, kad į teismą turi teisę kreiptis asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai pažeidžiami (CPK 5 straipsnio 1 dalis), ir turi nurodyti ieškinio dalyką – materialinį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atitinkamai teisiškai nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad savavališkos statybos aktai patys savaime nėra savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, neva jų nuginčijimas nesukelia teisinių pasekmių asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 37 punktas).

31. Nagrinėjamos bylos kontekste yra aktualu tai, kad dalis asmens (ieškovo) teisių ir pareigų (ar jų suvaržymų) atsirado vien dėl savavališkos statybos fakto konstatavimo savavališkos statybos aktu, o dalis – dėl jo pagrindu vėliau priimto privalomojo nurodymo ir kitų teisinių pasekmių taikymo. Šiuo atveju svarbu, kad su savavališkos statybos akto priėmimu yra susijusi ne tik ši, bet ir administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-17-951/2020. Nagrinėjamoje byloje ir su tuo susijusiame administracinės atsakomybės taikymo procese yra reikšminga ta pati faktinė aplinkybė, ar pagrįstas ir teisėtas yra savavališkos statybos aktas, nes ieškovas įrodė, jog vien dėl paties savavališkos statybos fakto konstatavimo jo teisės yra pažeistos, nes jo pagrindu buvo surašytas privalomasis nurodymas, taip pat ieškovui taikyta administracinė atsakomybė, todėl atsakovės prašymas nutraukti bylą dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo atmestinas, kaip nepagrįstas, byla šioje dalyje nagrinėtina iš esmės.

Dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo

32. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kuri yra viešojo administravimo subjektas, 2019-10-11 priimtas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2018-08-24 buvo vykdyti statybos darbai, t. y. garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus (1 t., b. l. 165-168), ir jo pagrindu 2019-10-14 priimtas individualus administracinis aktas – privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo statytojas G. V. buvo įpareigotas iki 2020-04-14 pašalinti savavališkos statybos padarinius (1 t., b. l. 205-208), yra teisėti. Ieškovas iš esmės nesutinka, kad jo statyba savavališka.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, tai yra turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį, piimtą administracinėje byloje Nr. A-822-132/2014). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendiniai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015).

35. Statybos valstybinės priežiūros tvarka Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 1 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos teritorijoje statybos valstybinės priežiūros funkcijas atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi turi prerogatyvą priimti privalomąjį nurodymą – atskiru nustatytos formos administraciniu aktu teikiamą įpareigojimą asmeniui per nustatytą terminą pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Inspekcijos kompetencija statybinės valstybinės priežiūros srityje yra apibrėžta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Pastarojo straipsnio 2 dalyje įvardinti konkretūs 11 rūšių veiksmai, kuriuos atlieka Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, pavyzdžiui inspekcija atlieka statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas), taip pat atlieka statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktas) bei kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

37. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 1V-48 patvirtinti Savavališkos statybos akto rekvizitai. Rekvizituose išdėstyta savavališkos statybos akto forma ir turinys: akte įrašoma, kad šiuo dokumentu konstatuojama savavališka statyba, įvardijamas asmuo, kuriam surašomas aktas (statytojas, statinio savininkas, statinio valdytojas, statinio naudotojas, žemės sklypo savininkas, žemės sklypo valdytojas ar žemės sklypo naudotojas), duomenys apie statinį, dėl kurio konstatuota savavališka statyba, ir atskirų statinio (-ių) patalpų, kuriose atliekami (atlikti) statybos darbai, duomenys, taip pat įrašomi nustatyti pažeidimai: pažeidimų esmė, pažeistos teisės aktų normos, nustatytų pažeidimų padarymo laikas, nurodoma, ar taikyti administracinę atsakomybę, ir jei taip, tai pagal kurią administracinės atsakomybės teisės normą, arba administracinės atsakomybės netaikymo priežastys. Prie užpildyto savavališkos statybos akto būtina pridėti įrodymus: nuotraukas, situacijos planą, taip pat gali būti pridedami kiti įrodymai. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju surašytame savavališkos statybos akte nurodomos skirtingo pobūdžio faktinės aplinkybės. Savavališkos statybos akte, viena vertus, nurodomi faktiniai duomenys apie statybos darbus ir jų rezultatus, atliktų darbų pobūdis, kiekiai ir apimtys, bet greta to atliekamas teisinis jų įvertinimas: atskleidžiami pažeidimai, jų pobūdis, administracinės atsakomybės taikymas. Šių faktinių duomenų suradimas, užfiksavimas, jų egzistavimo fakto, jų apimčių (laiko, erdvės ir kitais požiūriais) nustatymas ir sulyginimas su tuo, ar faktiniai duomenys atitinka a priori (iš anksto) nustatytus teisės aktų reikalavimus, yra faktų teisinis vertinimas. Tokio turinio išvados yra ne vien faktinio, bet ir teisinio turinio.

40. Nagrinėjamoje byloje ieškovui G. V. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos buvo surašyti du jo ginčijami aktai. 2019-10-11 ieškovui G. V. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu buvo konstatuota, kad neypatingos kategorijos garažų paskirties pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esant nesuformuotam žemės sklypui (duomenys neskelbtini), konstatuota savavališka statyba, kurią vykdo statytojas G. V.. Nustatyta, kad G. V., neturėdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto privalomo leidimo rekonstruoti statinį, rekonstravo neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamo pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – garažo boksą Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): esamą šiaurės vakarų fasado laikančiąją sieną paaukštino iki 2,58 m, tuo padidindamas garažo bokso Nr. 3 išorės matmenį – aukštį, apie 0,21 m. Atlikti darbai pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.6 punktą priskiriami statinio rekonstravimui. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. 2019-10-14 ieškovui G. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis įpareigotas išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę: išardyti ant pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., dalies – garažo bokso Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės vakarų fasado laikančiosios sienos pamūrytas dvi plytų eiles, taip sumažinant laikančiosios konstrukcijos – sienos aukštį apie 0,21 m ir atstatant garažo bokso Nr. 3 išorės matmenį – aukštį šiaurės vakarų fasade iki buvusio aukščio, fiksuoto 2017 m. (pagal 2017-05-15 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto (kontrolinio klausimyno Nr. (duomenys neskelbtini)-(19.2) duomenis) bei sutvarkyti statybvietę iki 2020-04-14.

41. Ieškovui G. V. savavališkos statybos aktas surašytas ir privalomasis nurodymas duotas dėl to, kad neturint privalomo leidimo rekonstruoti statinį, G. V. rekonstravo neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamo pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – garažo boksą Nr. 3, paaukštindamas garažo bokso Nr. 3 šiaurės vakarų fasado laikančiąją sieną iki 2,58 m, t. y.,- apie 0,21 m, jam pamūrijant dvi plytų eiles. Ieškovui neigiant šią aplinkybę ir argumentuojant, jog laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2018-08-24 garažo bokse Nr. 3 jis atliko ne rekonstrukcijos, o kapitalinio remonto darbus, kurių metu sunykusi fasadinė siena buvo atstatyta iki atsakovės bei kadastro byloje nurodyto aukščio H=2.60 m, kuriems nereikia statybą leidžiančių dokumentų, pažymėtina, jog ieškovo teiginius paneigia byloje esantys įrodymai ir paties ieškovo nenuosekli pozicija.

42. Pažymėtina, jog ieškovas G. V. jau ne kartą baustas administracine tvarka dėl savavališkos statybos jam nuosavybės teise priklausančiuose garažo boksuose Nr. 1 ir Nr. 2, jam ne kartą dėl to buvo surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai. Iš pradžių ieškovas savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau jau nuo 2019 metų savo poziciją pakeitė, statybos nepripažįsta savavališka statyba ir atsisako šalinti padarinius, kreipėsi į teismą ir įvairias institucijas su skundais, prašymais ir dėl konsultacijų suteikimo šiuo klausimu. Atkreiptinas dėmesys, jog dar Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalį, dėl rekonstruotų garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 2, kurie ieškovui priklauso nuosavybės teise ir kurių išorines laikančiąsias sienas jis paaukštino, 2017-06-14 nutarimu pripažino ieškovą G. V. kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje, ir skyrė 80 Eur dydžio baudą. Priimdamas nutarimą, teismas įvertino visus dokumentus, kurių pagrindu buvo fiksuotos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. 2017-06-14 nutarime teismas konstatavo, kad statytojo G. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas. Beje, teisme G. V. su pažeidimu sutiko, nuoširdžiai gailėjosi, nutarimo neskundė.

43. Vėliau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-11-09 priimant nutarimą teismo posėdyje G. V. kaltės nepripažino, paaiškino, kad savavališka statyba buvo konstatuota garažo boksuose Nr. 1 ir 2. Vykdydamas privalomąjį nurodymą, jis šalino padarinius - buvo žeminama siena. Savavališkos statybos jis neginčijo, kad siena buvo paaukštinta, taip pat neginčijo, nes nurodė, jog ji buvo žeminama, tačiau manė, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad jis vykdė garažo bokse Nr. 3 stogo dangos remonto darbus. Jo manymu, tai yra atskiras statinys ir jam nebuvo uždrausta vykdyti statybos darbų garažo bokse Nr. 3, nes privalomajame nurodyme nėra nurodyta, kokiame statinyje ar statinio patalpoje negalima vykdyti statybos darbų, t. y. nėra nei adreso, nei unikalaus numerio. Akivaizdu, jog G. V. žinojo, suprato ir sutiko, kad vykdė savavališkos statybos darbus garažo bokse Nr. 3, tačiau nurodė, jog dėl to nebuvo priimtas joks tai draudžiantis dokumentas, taip pat nenurodė, jog tam turėjo statybą leidžiantį dokumentą.

44. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas G. V., pripažindamas privalomojo nurodymo reikalavimą, kaip teisėtą ir pagrįstą, pats prašė pratęsti privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-10-31 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovo G. V. prašymu privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2018-02-19 (2 t., b. l. 158). Vėliau ieškovas G. V. 2018-02-19 prašymu, kurį 2018-03-06 patikslino, adresuotu Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, tuo pripažindamas privalomojo nurodymo reikalavimą, kaip teisėtą ir pagrįstą, vėl prašė pratęsti privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą iki 2018-08-19. Vadinasi, G. V. suvokė, kas yra savavališka statyba, žinojo, jog tai, ką jis vykdė, yra savavališka statyba, todėl ir prašė pratęsti terminą jos padariniams šalinti. Be to, administracinio nusižengimo bylose priimti nutarimai yra galiojantys, teisėti, jie nėra panaikinti, todėl juose konstatuoti faktai ir aplinkybės nėra paneigti, jais galima remtis nagrinėjant kitas, su tuo susijusias bylas. Tačiau jau 2019-10-11 G. V. surašius savavališkos statybos aktą ir 2019-10-14 privalomąjį nurodymą, jo pozicija tuo klausimu pasikeitė, ieškovas ėmė neigti, jog vykdė savavališką statybą, kreipėsi dėl to į įvairias institucijas, teikdamas skundus ar prašymus, prašė suteikti konsultacijas, kas vertintina jo gynybine pozicija. A. G. V. veiksmus vertina kaip rekonstrukciją, kuriai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, mano, jog tai yra savavališka statyba. Ieškovas G. V. minėtus savo veiksmus, nuo 2019 metų pasikeitus jo pozicijai, ėmė vertinti kaip kapitalinį remontą, mano, jog tai nėra savavališka statyba.

45. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje įtvirtinta, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnyje, statytojas savo teisę statyti (būti statytoju) gali įgyvendinti tik esant tam tikrų sąlygų visumai, t. y. statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti jį ar naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas privalo turėti statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais statytojas statinį (jo dalį) turi valdyti nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kad, jei statytojas neatitinka bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti – statyba yra draudžiama. Šiuo atveju statytojas G. V. iš trijų privalomų reikalavimų atitinka tik vieną – jis yra dalies rekonstruojamo statinio savininkas. Ieškovas G. V. neturi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo vykdyti statybos darbus naudojamame žemės sklype, ant kurio stovi garažo boksas Nr. 3, ir tai taip pat riboja ieškovo galimybes vykdyti statybos darbus, nes žemės sklypas, ant kurio stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantis garažo boksas Nr. 3, yra valstybės nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą statybą leidžiantis dokumentas ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, nesudėtingo statinio rekonstravimui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais, nesudėtingo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ar jos apsaugos zonoje (kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais) yra leidimas rekonstruoti statinį. Ieškovas tokio leidimo rekonstruoti garažo boksą Nr. 3 neturi.

46. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje numatyta, kad statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje nurodyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalį laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Laikantieji konstrukcijų elementai perima visas pastato svorio apkrovas, įskaitant atmosferinius poveikius. Stogas, saugantis pastatą nuo atmosferinių poveikių, yra pastato lakančioji konstrukcija. Jo perstatymas, konfigūracijos keitimas suaukštinant keičia pastato išorės matmenis. Fasadinė pastato siena laiko ne tik pastato stogo, bet ir išorės atmosferinių poveikių apkrovas, todėl yra laikančioji konstrukcija. Fasadinės sienos aukštinimas visada yra pastato laikančiosios konstrukcijos keitimas ją stiprinant (ar silpninant), kuriuo kartu pakeičiamas ir statinio išorės matmuo. Šiuo atveju, ieškovui G. V. paaukštinus išorinę fasadinę garažo bokso Nr. 3 sieną 0,21 m (pamūrijus dvi plytų eiles), kartu yra pakeistas ir pastato išorės matmuo – aukštis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pagrįstai buvo konstatuota, kad pastato garažų bokse Nr. 3 buvo atliekami rekonstrukcijos darbai, kurių atlikimui reikalingas leidimas rekonstruoti statinį, o ne kapitalinis remontas.

47. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pastato fasadinė siena yra viena iš pagrindinių pastato konstrukcijų, ji turi būti vientisa visų patalpų atžvilgiu. Tai G. V. išaiškino dar Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018-01-24 sprendime Nr. 3R-32(AG-377/04-2017), kuriame konstatavo, jog privalomajame nurodyme yra aiškiai nurodyta, kad savavališkos statybos padariniai turi būti pašalinti taip, kad G. V. garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 aukštis lygiuotųsi į kitus kaimyninius garažo boksus (2 t., b. l. 169-172). Pažymėtina, kad pastato - garažo (duomenys neskelbtini), fasadinė siena priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise visų dešimties garažų boksų savininkams, taigi akivaizdu, jog garažų boksų Nr. 1, 2 ir 3 sienų aukštis turi lygiuotis į kitų kaimyninių garažo boksų aukštį, t. y., jog jis nebūtų iškeltas kitų garažų boksų savininkų pastatų atžvilgiu. G. V. sukėlus šią sieną, pastato stogas (taip pat viena iš pagrindinių pastato konstrukcijų ir bendrosios dalinės nuosavybės objektas) tapo ne vientisas, jis yra laiptuotas, laužytas, vizualiai matomas skirtumas tarp stogų aukščių, stogo sandūroje paliktos neužsandarintos vietos tinkamai neapsaugo pastato (bei jame saugomų transporto priemonių) nuo atmosferos poveikio, drėgmės, o tai lemia greitesnį jo susidėvėjimą. Tokiais veiksmais daroma žala tretiesiems asmenims – likusiems pastato savininkams, o jų sutikimas šių darbų atlikimui nėra gautas. Be to, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), priklausantis Lietuvos Respublikai, yra nesuformuotas. Valstybės interesus atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra davusi statytojui G. V. sutikimo atlikti statybos darbus valstybinėje žemėje. Šios aplinkybės rodo, kad net jei ir nebūtų aplinkybių, kurių pagrindu konstatuota savavališka statyba garažo bokse Nr. 3, esančiame (duomenys neskelbtini), G. V. būtų surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, nes G. V., kaip statytojas, statybos darbus atliko valstybinėje žemėje be valstybės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo.

48. Ieškovas G. V., nagrinėjant bylą teisme, neneigė, jog jis, būdamas garažo bokso Nr. 3 savininkas, ant pastato dalies - garažo bokso Nr. 3 šiaurės vakarų fasado laikančiosios sienos pamūrijo 2 plytų eiles. Jis taip pat neneigė ir to, kad atlikdamas tokius darbus neturėjo jokio statybą leidžiančio dokumento. Teisme jis paaiškino, kad šie darbai, kaip ir yra pažymėta, buvo atlikti iki 2018-08-24, t. y. faktinių aplinkybių konstatavimas įvyko 2018-08-24. Taip pat nurodė, jog leidimas nebuvo reikalingas, nes jis atliko ne rekonstrukcijos, o kapitalinio remonto darbus, kurių metu sunykusi fasadinė siena buvo atstatyta iki atsakovės nurodyto ir kadastrinėje byloje fiksuoto aukščio H=2.60 m. G. V. teismo posėdyje nurodė, jog sienos sunykimo niekaip nefiksavo ir tyrimo neatliko, pats nustatė sienos sunykimą. Išorinė fasadinė siena apiro, aptrupėjo, veikiama kritulių (sniego, lietaus, šalčio), stogas įlinko. Mano, jog aptrupėjusias plytas fiksavo inspekcija, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apirusių sienų iš byloje esančių fotonuotraukų nesimato, fotonuotraukos to neįrodo. Be to, atsakovės atstovės tam prieštaravo, nurodydamos, jog inspekcijos specialistai aptrupėjusių plytų nematė ir jų nefiksavo. Iš fotonuotraukų aptrupėjusių sienų plytų nesimato, tačiau aiškiai matyti, jog ant senų, deja, net neaptrupėjusių plytų, yra pamūrytos dvi eilės naujų plytų. Beje, nors ieškovas ir tai neigia, tokiu būdu ir buvo paaukštinta išorinė fasadinė garažo bokso Nr. 3 siena, ir kaip kad nurodo inspekcijos atstovės, ją nuardžius liktų senų plytų eilė, kas ieškovo turėtų būti padaryta šalinant savavališkos statybos padarinius. Taip pat pažymėtina ir tai, jog palyginus ieškovui bei kitiems asmenims priklausančius garažo boksus, taip pat nesimato ir nėra fiksuojama jokio plytų aptrupėjimo. Byloje nėra įrodyta, jog ieškovui priklausančio garažo bokso Nr. 3 fasadinė siena buvo sunykusi ar aptrupėjusi, jis to neįrodė, neatliko tyrimo, kaip kad nurodyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje, kuris reikalingas esant pastatų nuosėdžiui ir deformacijoms, siekant nustatyti, kiek pakito siena, jos stebėjimui, neinformavo nei vienos institucijos, kad jo garažo bokso Nr. 3 išorinė fasadinė siena yra aptrupėjusi, niekur ir niekaip to nefiksavo, tuo neįsitikinęs atliko statybos darbus, kurie laikytini savavališka statyba ir turi būti pašalinti, o jo argumentas, jog siena buvo aptrupėjusi ir ją reikėjo atstatyti, atmestinas, kaip niekuo nepagrįstas.

49. Nors ieškovas teigia, jog sieną atstatė iki buvusio aukščio, tačiau pažymėtina ir tai, kad jis buvo įpareigotas sužeminti garažų boksų Nr. 1 ir 2 sienas, tačiau vietoj to, kad jas sužemintų, jis paaukštino garažo bokso Nr. 3 sieną, dėl ko dabar jam priklausančių garažų boksų Nr. 1, 2 ir 3 sienų aukštis lygus, tačiau aiškiai skiriasi nuo garažo bokso Nr. 4 ir likusių garažų boksų sienų aukščių, stogo linija laiptuota, laužyta ir nėra vientisa, nors tokia turėtų būti, kas taip pat įrodo, jog ieškovas nesilaikė inspekcijos privalomojo nurodymo ir paaukštino garažo bokso Nr. 3 sieną, o tam reikalingas statybos leidimas.

50. Be to, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teigimu, ieškovas G. V. taip pat sukėlė ir žemės dangą - buvo sukeltas žemės paviršius, dėl ko šiuo metu net negalima tiksliai pamatuoti sienos aukščio. Iš 2017-09-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad patikrinimo vietoje nustatyta, kad gruntas, esantis prie garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2, lyginant su situacija, fiksuota 2017-05-05 patikrinimo metu, buvo sukeltas apie 0,20 m, todėl garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 sienų aukštis gali skirtis su aukščiu, nustatytu 2017-05-05 (1 t., b. l. 201-204). Vadinasi, tuo metu pakitimų ties garažo boksu Nr. 3 dar nebuvo fiksuota. Jie buvo fiksuoti 2018-08-24 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas teismo posėdyje neigė, jog sukėlė žemės paviršiaus dangą, jis teigė, jog buvo duobė, todėl tik užlygino ją. Be to, įrodinėdamas, jog nesukėlė žemės dangos ir tinkamai atstatė fasadinę sieną iki buvusio aukščio, rėmėsi 2020-10-12 geodeziniu planu (5 t., b. l. 103-105). Nors ieškovui ne kartą buvo išaiškinta pareiga patikslinti kadastrinius duomenis pastato (duomenys neskelbtini), nes kadastro byloje duomenys fiksuoti 1972-03-15, tačiau jis to nepadarė. Jis teismui pateikė VĮ Registrų centro geodezininko R. D. 2020-10-12 sudarytą geodezinį planą. Geodeziniai matavimai, tai toponuotraukų sudarymas - parengimas projektuotojams, tai darbai, kurie apima kontrolinės geodezinės nuotraukos parengimą, topografinės nuotraukos parengimą, žemės sklypų, pastatų ar statinių nužymėjimą (pažymėjimą) vietovėje. Atlikus geodezinius matavimus, sudaromi statinių kontroliniai - geodeziniai planai tam, kad priduoti statinius. Kadastriniai matavimai - tai nekilnojamojo turto objektų (pastatų, statinių ar žemės sklypų) kadastro duomenų surinkimas, tikslinimas bei apdorojimas. Atlikus kadastrinius matavimus parengiama nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byla, kuri yra būtina norint laisvai disponuoti savo turtu. Kadastriniai matavimai (inventorizacija) atliekami pastatus, patalpas, butus ir inžinerinius statinius (gatves, kelius, aikšteles ir t. t.) naujai pastačius, rekonstravus, suremontavus ar kitaip pertvarkius bei savininkui ar naudotojui pageidaujant. Pastato - garažo (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti ir kadastro byla suformuota dar 1972 m. Po to minėto pastato jokie kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, duomenys nebuvo tikslinami, tik VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017-08-25 aktu Nr. (8.15.8)kl-17 „Dėl kadastro duomenų ištaisymo“ buvo atliktas taisymas, t. y. garažo aukštų plane buvo pakeistas stogo konstrukcijos aukščių nuolydis, ištaisant garažo aukštį ir nurodant, kad apatiniame dešniajame pastato kampe pastato aukštis H=2,60 m, viršutiniame dešniajame pastato kampe pastato aukštis H=3,00 m (5 t., b. l. 106-107). Nors ieškovui ne kartą buvo nurodyta, jog jis privalo patikslinti kadastrinius duomenis, jis to nepadarė nei prieš pradėdamas statybas, nei po jų atlikimo, jo pateiktas geodezinis planas nėra atlikti kadastriniai matavimai pastato - garažo (duomenys neskelbtini), o tik statinio nužymėjimas. Be to, kyla įtarimų dėl duomenų tikslumo, nes nurodytas cokolis, kurio nesimato ir niekas negali patvirtinti, jog jis toks yra.

51. Iš atsakovės atstovių pastebėjimo ir ieškovo pateikto VĮ Registrų centro geodezininko R. D. 2020-10-12 sudaryto geodezinio plano matyti, kad plane pažymėta, jog garažas boksas Nr. 3 turi cokolį, t. y. plane yra fiksuotas 0,20 m cokolis, tačiau fotonuotraukose (1 t., b. l. 180-187; 2 t., b. l. 149-152; 5 t., 108) jo nematyti, tik plytų siena. Tai dar kartą įrodo, kad žemės paviršius ties garažo boksais Nr. 1, 2 ir 3 buvo sukeltas mažiausiai 0,20 m, t. y., mažiausiai tiek, kiek fiksuotas cokolis (cokolis - antžeminė išorinės pastato sienos pamato dalis). Taigi, ieškovas neigia akivaizdžias aplinkybes ir nuolat teikė ir teikia inspekcijai ir kitoms institucijoms daugkartinius užklausimus teisės aktų aiškinimo klausimais. Pažymėtina, kad teikdamas daugkartinius skundus ir prašymus, ieškovas laikotarpyje tarp faktinių duomenų patikrinimų dirbtinai sukėlė dangos (žemės paviršiaus) aukštį ties įvažiavimais į savo garažo boksus. Dėl šios priežasties (t. y. dėl ieškovo dirbtinai sukelto žemės paviršiaus aukščio) inspekcijos pareigūnams buvo neįmanoma nustatyti realių aukščio parametrų. Tai pažymėjo ir Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018-01-24 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakymai į G. V. paklausimus dėl sienų aukščio yra pakankamas teisės aktų išaiškinimas ir inspekcija neturi pareigos jam kartoti įstatymais nustatytos informacijos. Inspekcijos atsakymas, kad dėl G. V. dirbtinai pakelto žemės aukščio prie garažo fasadinės pusės nėra galimybės įvertinti, koks ateityje (pašalinus savavališkos statybos padarinius) bus jo garažų fasadinės sienos aukštis, matuojant nuo grunto, yra pakankamas atsakymas į G. V. klausimus (2 t., b. l. 169-172). Tokiu būdu G. V. buvo informuotas apie tai, kad, nors kadastro duomenyse ir nustatyta, jog garažų fasadinės paskirties pastato sienos, kuri yra bendra visiems garažų boksams, tame tarpe ir garažo boksui Nr. 3, dėl kurio kilo ginčas, aukštis turėtų būti 2,60 m, tačiau pačiam statytojui dirbtinai sukėlus žemės aukštį prie garažo fasadinės pusės bei netikslinant kadastro duomenų, nėra galimybės įvertinti, koks yra fasadinės sienos aukštis. Be to, iš VĮ Registrų centro geodezininko R. D. 2020-10-12 sudaryto geodezinio plano matyti, jog jis yra H=2,71 m, t. y., aukščiau, negu nurodyta kadastro byloje, su kuo sutinka ir pats ieškovas, tuo remiasi savo paaiškinimuose bei prašo taikyti 0,20 m toleranciją (5 t., b. l. 103-105). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas.Savavališkos satatybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ 79.2 punktą prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių priskiriami pastatų ir inžinerinių statinių aukščio nukrypimai iki 0,2 m. Iš 2017 m. spalio mėn. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašto G. V. matyti, kad nurodoma, jog pastato aukščio nukrypimas iki 0,20 m priskirtinas prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių (3 t., b. l. 170-171). Ieškovas prašo taikyti jam toleranciją, t. y. nukrypimą nuo projekto 0,20 m., tačiau pabrėžtina, jog jis neturi nei leidimo rekonstrukcijai, nei projekto, todėl nukrypimas jam negali būti taikomas. Nukrypimas taikomas statybai tik esant statybą leidžiantiems dokumentams.

52. Pažymėtina, kad teikdamas inspekcijai daugkartinius skundus ir prašymus, ieškovas laikotarpyje tarp faktinių duomenų patikrinimų dirbtinai sukėlė dangos (žemės paviršiaus) aukštį ties įvažiavimais į savo garažo boksus. Dėl šios priežasties (t. y. dėl ieškovo dirbtinai sukelto žemės paviršiaus aukščio) inspekcijos pareigūnams buvo neįmanoma nustatyti realių aukščio parametrų. Inspekcija kreipėsi tarnybinės pagalbos į VĮ Registrų centro Šiaulių filialą, prašydama pateikti inspekcijai pareiškėjui priklausančios pastato dalies kadastrinių matavimų bylos kopijas. Vertindama situaciją ir atsakydama į nuolatinius ieškovo paklausimus (skundus), inspekcija rėmėsi iš VĮ Registrų centro gautais duomenimis. Iš 2019-06-20 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą, patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys, t. y. kad neaišku, iki kurios pastato dalies aukštis yra nurodytas kadastro duomenų byloje, matavimai atlikti su VĮ Registrų centro atstovo prietaisu. Iš 2019-07-28 VĮ Registrų centro Komercinių paslaugų departamento rašto „Dėl tarnybinės pagalbos“ ir iš 2019-08-22 VĮ Registrų centro pažymos „Dėl garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų“ Nr. RG-09 matyti, kad VĮ Registrų centras informacijos, kokiais teisės aktais vadovaujantis 1972-03-15 buvo atliekami statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) ir nustatomi faktiniai pastatų aukščiai, neturi. Duomenys, sukaupti Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, buvo perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998-01-01 Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka neanalizuojant nekilnojamojo turto bylose esančių dokumentų turinio ir netikrinant jų teisėtumo. Todėl 1972-03-15 garažo techninės apskaitos byloje nurodyti kadastro duomenys buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą neanalizuojant dokumentų turinio ir netikrinant jų teisėtumo. G. V. nepateikė prašymo atlikti garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bei nesudarė su vykdytoju sutarties, kuri yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas, todėl nebuvo patikslinti viso garažo kadastriniai matavimai bei atnaujinta kadastro duomenų byla, o buvo tik atliktas taisymas, t. y. garažo aukštų plane buvo pakeistas stogo konstrukcijos aukščių nuolydis, ištaisant garažo aukštį pagal 1972-03-15 užfiksuotus kadastro duomenis (2 t., b. l. 144-145; 3 t., b. l. 146-147). Iš ieškovo į bylą pateiktų geodezininko S. T. 2019-07-12 atliktos statinio kontrolinės - geodezinės nuotraukos ir pažymos (2 t., b. l. 153) bei VĮ Registrų centro geodezininko R. D. 2020-10-12 geodezinio plano (5 t., b. l. 103-105) matyti, jog matavimai atlikti ieškovui jau atlikus savavališkos statybos veiksmus (paaukštinus sieną ir pakėlus žemės paviršių), todėl jie neįrodo, koks iki tol buvo fasadinės sienos aukštis, iki kurio reikėtų atstatyti, neįrodo ir sienos sunykimo fakto, be to, aukščiai buvo matuojami remiantis altitude. Altitudė - vietovės, statinio, bet kurio kito objekto ar jo taško vertikalus aukštis nuo sutartinio atskaitos taško. Paprastai geodezijai atskaitos tašku tarnauja jūros lygis, tačiau ne visada. O iš VĮ Registrų centro pateiktos informacijos matyti, kad kokiais teisės aktais vadovaujantis 1972-03-15 buvo atliekami statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) ir nustatomi faktiniai pastatų aukščiai, įmonė neturi, todėl nėra žinoma, kokia metodika tada (1972 m.) buvo taikoma matuojant sienų aukščius, nežinoma, ar jis buvo matuojamas nuo jūros lygio, todėl akivaizdu, jog senais kadastro bylos duomenimis ieškovas remtis negali, jis turėjo atlikti naujus kadastrinius matavimus prieš pradėdamas statybas.

53. Tačiau ieškovas G. V. aiškino, kad jam pati institucija eilėje raštų nurodė, kad garažo bokso Nr. 3 fasadinės sienos aukštis yra 2,60 m, toks matmuo buvo nurodytas ir kadastrinėje byloje, todėl jis šio matmens ir laikėsi atstatydamas garažo bokso Nr. 3 fasadinę sieną, taip stengdamasis nepažeisti galiojančių teisės aktų. Šiuo atveju paminėtina, kad iš tiesų garažo bokso Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniuose dokumentuose yra užfiksuotas H (aukštis), kuris lygus 2,60 m. Tokį matmenį savo raštuose, teikdama atsakymus G. V., įvardijo ir inspekcija. Bet bylos medžiaga liudija, kad nėra aišku, kaip tas aukščio matmuo, užfiksuotas kadastriniuose dokumentuose, buvo gautas, ir nuo kurios iki kurios vietos aukštis buvo matuotas. Tai yra, dėl užfiksuotų matmenų kadastrinėje byloje buvo aiškinamasi su VĮ Registrų centru, iš kurio gautas atsakymas, jog neturi duomenų, ką reiškia kadastrinėje byloje įrašytas aukštis H, kadangi matavimai buvo atlikti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, ir neaišku, kokia metodika vadovaujantis buvo atliekama inventorizacija (matavimai). Visos šios aplinkybės buvo ne kartą pateiktos ir išaiškintos eilėje raštų, adresuotų G. V.. Svarbu paminėti, kad tiek bylos medžiaga, tiek paties G. V. paaiškinimai liudija, kad faktiškai garažo bokso Nr. 3 fasadinės sienos aukštis iki jo atliktų darbų buvo gerokai mažesnis. Aiškinantis aplinkybes, kaip G. V. turėjo spręsti esamą situaciją, svarbūs yra ne tik šalių paaiškinimai, bet ir byloje esantys dokumentai bei teisinis reglamentavimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šiuo atveju vien kadastriniais matavimais vadovautis negalima, tam yra renkami faktiniai duomenys, jie lyginami, G. V. turėjo įsitikinti ir žinoti, koks tas statinio faktinis sienos aukštis ir, jei yra netikslumų su kadastriniais duomenimis, turėjo imtis priemonių atnaujinti ir pasitikslinti duomenis, esančius kadastrinėje byloje, beje, inspekcija jam tai ir siūlė padaryti daug kartų. Jei realiai išmatavus sienos aukštį, matosi vienas matmuo, o pažiūrėjus ir atsivertus dokumentą, būtų visai kitas matmuo, šiuo atveju G. V. reikėjo patikslinti kadastrinių matavimų bylą arba, norėdamas paaukštinti sieną, turėjo parengti projektą ir kreiptis į savivaldybę, kad gautų statybos leidimą. Tačiau nebuvo patikslinti viso garažo kadastriniai matavimai bei atnaujinta kadastro duomenų byla. Šiuo atveju dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats G. V. suprato ir žinojo, kad kadastro duomenų byloje nurodytas aukštis neatitinka statinio faktinio sienos aukščio, tačiau, kaip rodo byloje esantys dokumentai, nesiėmė jokių Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytų veiksmų, jog atliktų savo, kaip statytojo pareigas.

54. Ieškovas neįrodė, jog siena buvo sunykusi. Jeigu siena nebuvo sunykusi, tai kodėl ją reikėjo atstatyti, ieškovas to paaiškinti negalėjo. Jis, kaip statytojas ir savininkas, turėjo imtis priemonių tikslinti senus kadastrinius duomenis ir tokiu būdu išsiaiškinti, iki kurios vietos atstatyti, o ne siųsti į įvairias institucijas formalius paklausimus ir gauti formalius, įstatymo reikalavimus atititinkančius ir remiantis teisės aktais, bet ne faktine padėtimi atsakymus. Akivaizdu, jog sienai esant tokiai pačiai, kaip ji ir buvo anksčiau, kaip ir visų kitų garažų boksų bendrasavininkų, ieškovui pamūrijus dvi eiles plytų, ji buvo paaukštinta, net neturint tam pagrindo ir jokio tai leidžiančio dokumento. Tačiau ieškovas mano, jog jokio statybą leidžiančio dokumento jam ir nereikėjo, nes jis, vykdydamas statybos darbus, vadovavosi oficialia inspekcijos pozicija, išreikšta inspekcijos atsiliepime į ieškovo skundą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135-144). Šioje byloje ieškovas skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui inspekcijos pateiktą ieškovui atsakymą (2018-04-24 Nr. 2D-5455), tačiau 2018-10-24 sprendimu teismas G. V. skundą atmetė, kaip nepagrįstą, įvertinęs tai, kad skundžiamame inspekcijos rašte yra „išdėstytas inspekcijos informacinio pobūdžio paaiškinimas dėl situacijos vertinimo ir teisės aktų nuostatų taikymo, kuris nepažeidžia jokių pareiškėjo teisių ir nesukelia jokių teisinių pasekmių“. Ieškovas nurodo, kad vadovavosi atsiliepime nurodytu statinio fasadinės sienos aukščiu (2,60 m) vykdydamas statybos darbus garažo bokse Nr. 3. Tačiau, ieškovo pateikta citata iš inspekcijos atsiliepimo – tai inspekcijos 2018-04-24 rašto Nr. 2D-5455 turinio perteikimas, o ne atskira išvada, išaiškinimas ar nurodymas ieškovui. Kaip jau minėta, teismas konstatavo, kad ir inspekcijos 2018-04-24 raštas Nr. 2D-5455 – tai informacinio pobūdžio paaiškinimas, kuris nesukelia G. V. jokių teisinių pasekmių – t. y., nėra jam privalomas. Be to, šiame rašte nurodyta, kad apie statinio išorės matmenų galimus pokyčius ir parametrus ieškovui buvo išaiškinta daugybėje inspekcijos raštų. Be to, 2019-08-08 raštu Nr. 2D-10445, kuris adresuotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, bet buvo persiųstas ir ieškovui, buvo pateikti aiškūs ir išsamūs paaiškinimai dėl 2018-04-24 rašte Nr. 2D-5455 išdėstytų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys ir į jau minėtą aplinkybę, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-01-24 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad inspekcijos atsakymas apie to paties statinio tą pačią fasadinę sieną, kad dėl pareiškėjo dirbtinai pakelto žemės aukščio prie garažo fasadinės pusės nėra galimybės įvertinti, koks ateityje (pašalinus savavališkos statybos padarinius) bus pareiškėjo garažų fasadinės sienos aukštis, matuojant nuo grunto, yra pakankamas atsakymas į pareiškėjo klausimus. Ši aplinkybė apie statinio fasadinės sienos aukštį ieškovui šiuo sprendimu buvo išaiškinta ir žinoma jau nuo 2018-01-24. Ieškovo nurodytas fasadinės sienos aukštis – 2,60 m yra fiksuotas pastato kadastriniuose duomenyse, esančiuose nekilnojamojo turto registre. Ieškovas, žinodamas šias aplinkybes (kilusias dėl jo paties veiksmų dirbtinai pakeliant žemės aukštį), o taip pat, kaip jis pats nurodo ieškinyje – įtardamas, kad pastato fasadinė siena gali būti dėl laiko poveikio pažemėjusi, nors kaip dalies statinio savininkas turi pareigą tikslinti statinio kadastro duomenis, tų duomenų netikslino, prieš atlikdamas statybos darbus, neišsiaiškino, kiek gali atstatyti aptrupėjusią sieną, jeigu ji buvo aptrupėjusi, neįrodė to fakto, jog ji buvo aptrupėjusi. Inspekcija atsakymus teikė jo paklausimų ribose, todėl šiuo atveju ieškovo iš konteksto išimtų cituojamų frazių ir aiškinamų savo nuožiūra teismas negali vertinti, kaip privalomai duotų nurodymų ieškovui ar kaip atsakymo, koks iš tikrųjų turi būti jo garažo bokso Nr. 3 išorinės laikančiosios sienos aukštis.

57. Ieškinyje nenurodyta, kodėl ieškovas vadovavosi tik inspekcijos teiktu atsiliepimu bei kitais išaiškinimais, kurie jam nėra privalomi, o ne jam privalomu vykdyti privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iki šiol nėra įvykdytas, bei kitais privalomaisiais nurodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad ne tik kituose raštuose, bet ir minėtame inspekcijos 2018-04-24 rašte Nr. 2D-5455 ieškovui G. V. buvo išaiškinta, kad statinio kapitalinio remonto metu atliekamais darbais leidžiama pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir panašiai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje nurodyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). 2002-12-05 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas tuo pakeičiant bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Ieškovas paaukštino statinio laikančiąją konstrukciją – fasadinę sieną, tas paaukštinimas vizualiai akivaizdžiai matomas ir tai užfiksuota inspekcijos 2019-10-02 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo prieduose, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo atlikti kapitalinio remonto, o ne rekonstrukcijos darbai. Būtina pažymėti, kad šios aplinkybės ieškovui žinomos ir iš jo paties užsakymu 2019-07-12 atliktos statinio kontrolinės-geodezinės nuotraukos, kurią ieškovas teikė inspekcijai, prašydamas nesilaikyti teisės aktais nustatytos tvarkos ir toleruoti joje fiksuotus aukščių skirtumus. Inspekcija, atsakydama į ieškovo 2019-08-29 skundą 2019-09-26 rašte Nr. 2D-12358 aiškiai ir išsamiai nurodė aplinkybes, dėl kurių toks ieškovo prašymas negali būti tenkinamas. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas suvokia, jog jo veiksmai yra savavališka statyba, tačiau nenori šalinti jos padarinių.

Dėl aktų surašymo terminų

59. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su tuo nesutiko, nurodė, jog aktų priėmimo terminai nebuvo pažeisti, be to, tai tik procedūriniai terminai, skirti pačiai inspekcijai, skatinantys operatyviai reaguoti į pažeidimus. Be to, ieškovas remiasi ne tuo teisės aktu, nes jo statyba nebuvo sustabdyta, o jis remiasi teisės aktu, kuris reglamentuoja statybos sustabdymą ir inspekcijos veiksmus esant minėtai situacijai. Teismas sutinka su atsakovės atstovių argumentais, sutinka, su tuo, jog ieškovas rėmėsi ne tuo teisės aktu, kuris nėra taikomas jo atveju ir jo atžvilgiu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ 120 punktas numato savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo surašymo tvarką ir terminus esant statybos sustabdymui, jis reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą statybos sutabdymo atveju, Be to, statybos sustabdymą reglamentuoja ir ieškovo nurodytos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio nuostatos, o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuojama situacija, kai statybos metu atsirado pavojingų statinio ar jo dalies deformacijų, įvyko statomo statinio ar jo dalies avarija ar yra nustatyta avarijos grėsmė. Ieškovo atveju statyba nebuvo sustabdyta, neįvyko avarija, neatsirado pavojingų deformacijų, jis galutinai atliko savavališkos statybos veiksmus, t. y., statyba yra baigta, todėl minėti teisės aktai jo atžvilgiu negali būti taikomi.

60. Taip pat teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog minėti terminai yra procedūriniai. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas pažymėjo, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti valstybės institucijų reagavimui operatyviai ir laiku, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, užtikrinti, bet ne statytojo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus. Atsižvelgdamas į tokią teismų praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas laikytinas procedūriniu. Šio termino pasibaigimas savaime nelemia inspekcijos pareigūno, surašiusio savavališkos statybos aktą, teisės (ir pareigos) pateikti privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pasibaigimo (žr., pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-26 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-08-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-969/2019; kt.).

61. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdydama savo funkcijas, imasi visų priemonių, kad būtų užtikrintas teisėtumas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas suteikia teisę inspekcijai tyrimą atlikti savo iniciatyva (11 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei pareiškėjo prašymo pagrindu (11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 2019-10-02 buvo atliktas statybos patikrinimas (duomenys neskelbtini), ir jo pagrindu buvo surašytas 2019-10-09 statybos patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 127-135, 136-137). Apie tai, kad tikrinimas numatomas vadovaujantis būtent Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu ieškovas G.V. informuotas 2019-09-24 raštu Nr. 2D-12159-(16.29) bei 2019-09-23 privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta ir užfiksuota, kad ant pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies – garažo bokso (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės vakarų fasado laikančiosios sienos pamūrytos dvi plytų eilės, taip padidinant garažo bokso Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išorės matmenį – aukštį apie 0,21 m. Ant šios sienos ir bokso senos stogo dangos įrengtas apie 3,38 m ilgio, apie 1,20 m pločio, apie 0,34 m aukščio medinis karkasas, ant kurio pritvirtinta viena eilė banguotų lakštų ir lietlovis (2 t., b. l. 127-135, 136-137). Šiuo statybos patikrinimo aktu buvo nustatytos faktinės aplinkybės, iš kurių buvo galima daryti išvadas apie tai, ar buvo atlikti statinyje kokie nors statybos darbai po privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo ir apie tai, koks atliktų statybos darbų mastas. Tik nustačius šias aplinkybes buvo galima spręsti, ar atlikti statybos darbai turi būti vertinami, kaip savavališka statyba, o jei taip – tai kokie tos savavališkos statybos padariniai. Nors ieškovas nurodo, jog atsakovei apie garažo bokso Nr. 3 tariamą savavališką statybą buvo žinoma jau 2018-08-24, tačiau dėl minėto garažo bokso nebuvo priimta jokio privalomo dokumento jo atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-11-09 priimant nutarimą teismo posėdyje G. V. savavališkos statybos garažo bokse Nr. 3 neginčijo, tačiau nurodė, jog jam nebuvo uždrausta vykdyti statybos darbų garažo bokse Nr. 3, nes privalomajame nurodyme nėra nurodyta, kokiame statinyje ar statinio patalpoje negalima vykdyti statybos darbų, t. y. nėra nei adreso, nei unikalaus numerio. Akivaizdu, jog jo atžvilgiu nebuvo priimtas joks tai draudžiantis dokumentas, todėl ir privalomasis nurodymas nebuvo surašytas.

62. 2019-10-02 patikrinus G. V. priklausančius garažo boksus, kaip vykdomi savavliškos statybos šalinimo darbai pagal ankstesnius privalomuosius nurodymus, gavus skundą bei nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes ir buvo 2019-10-11 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo konstatuota savavališka statyba bei apibrėžtas jos padarinių mastas (1 t., b. l. 165-168). Savavališkos statybos akto pagrindu G. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu 2019-10-14 buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 205-208). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad, inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą, o 2 dalyje – kad per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo surašomas ir privalomasis nurodymas. 2019-10-16 lydraščiu Nr. 2D-13272 registruotu laišku privalomasis nurodymas buvo perduotas ieškovui. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2019-10-11 buvo penktadienis, o 2019-10-14 buvo pirmadienis, todėl dokumentai buvo surašyti itin operatyviai. Visos šios aplinkybės rodo, kad ieškovo teiginiai ir daromos išvados neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo, priimant ginčijamus aktus terminai nebuvo pažeisti.

Dėl dvigubo baudimo

63. Ieškovas G. V. nurodo, jog dėl jo atliktų statybos darbų, kuriuos atliko iki 2018-08-24, garažo bokso Nr. 3 fasadinės sienos aukštis pasiekė H=2,62m (aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), jau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra įsiteisėjusi Šiaulių apygardos teismo 2019 m sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pakartotinai šių statybos darbų teisėtumo ir ieškovo atsakomybės klausimai negali būti keliami. Pakartotinis administracinės atsakomybės taikymas dėl ieškovo atliktų tų pačių statybos darbų, įvykdytų iki 2018-08-24 garažo bokse Nr. 3 ir nurodytų skundžiamame savavališkos statybos akte prieštarauja non bis in idem teisės principui.

64. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su tuo nesutinka, nurodydama argumentus atsiliepime. Teismas visiškai sutinka su atsakovės atstovių argumentais, išdėstytais atsiliepime ir išsakytais teismo posėdyje. Ieškovas nurodo, kad jam taikoma pakartotinė administracinė atsakomybė dėl tų pačių statybos darbų, bei mano, kad tai prieštarauja non bis in idem teisės principui. Pažymėtina, kad teisės principas non bis in idem taikytinas sprendžiant atsakomybės už nusikaltimus, baudžiamuosius nusižengimus bei administracinius nusižengimus klausimą. Ieškovo pareikštas ieškinys nagrinėjamas taikant civilinio proceso bei administracinių bylų teisenos taisykles, jis su administracinės atsakomybės jam taikymu niekaip nesusijęs, be to procesas yra įnicijuotas būtent ieškovo ieškiniu dėl dviejų aktų panaikinimo, o ne atsakomybės taikymo.

65. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs dėl teisės principo non bis in idem taikymo. 2010-05-28 nutarime buvo pasisakyta, kad konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (2001-05-07, 2005-11-10, 2008-01-21 Konstitucinio Teismo nutarimai). Be to, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies sankcijų už tą patį pažeidimą (2005-11-10, 2008-01-21 Konstitucinio Teismo nutarimai). Tačiau, šiuo atveju, ieškovas netinkamai vertina savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius reikšmę ir paskirtį, nors paties privalomojo nurodymo pavadinimas aiškiai ir nedviprasmiškai parodo jo paskirtį. Savavališkos statybos aktu fiksuojami statybos darbai, atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, bei tų atliktų statybos darbų apimtys – padariniai. Privalomuoju nurodymu įforminamas reikalavimas pašalinti neteisėtai vykdytų darbų padarinius – t. y. pašalinti neteisėtumo pasekmes ir su tuo susijusią žalą valstybei bei tretiesiems asmenims (teisės aktų pažeidimas, neteisėtumas – visada padaro žalą valstybei, nors ne visada ji būna turtinio pobūdžio). Tad, šiuo atveju, abu šie aktai skirti ne tam, kad nubausti asmenį, o tam, kad atstatyti status quo ante, t. y. kad grįžti į anksčiau, iki teisės pažeidimo, buvusią padėtį, pašalinti pažeidimo padarinius bei galimą žalą. Šiais aktais asmeniui nėra skiriama jokia nuobauda ar bausmė. Yra tik privalomuoju nurodymu nurodoma pašalinti teisės pažeidimo padarinius bei atlikti sutvarkymo darbus. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pažeidžiamas teisės principas non bis in idem.

66. Be to, Šiaulių apygardos teismo 2019-01-09 nutartimi nutarta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutarimą pakeisti: iš nutarimo aprašomosios dalies pašalinti aplinkybes, kad „statinyje esančio statinio bokso Nr. 3, kuris nuosavybės teise priklauso statytojui, išorinė sienos dalis, ties statinio bokso Nr. 3 vartais, buvo paaukštinta apie 0,34 m, ant esamo statinio bokso Nr. 3 stogo dangos buvo sumontuotas medinių gegnių karkasas, sumontuota 1 be asbestinių lapų eilė <...> ant statinio bokso Nr. 3 naujai suformuoto stogo karnizo buvo sumontuotas lietaus nuvedimo latakas. Užfiksuota, kad statinio bokso Nr. 3 vartų anga buvo paaukštinta apie 0,19 m“ (1 t., b. l. 158-164). Vadinasi, Šiaulių apygardos teismo 2019-01-09 nutartimi buvo pašalintos visos aplinkybės dėl ieškovo nubaudimo už savavališką statybą garažo bokse Nr. 3, dėl garažo bokse Nr. 3 vykdomų savavališkų statybos darbų jis nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn, jam iki šiol dėl to nebuvo surašytas joks savavališkos statybos aktas ar privalomasis nurodymas, kaip jau išaiškinta aukščiau. Dėl dvigubo nubaudimo administracine tvarka jau buvo pasisakyta ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-06-05 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 172-187), paliktame nepakeistame Šiaulių apygardos teismo 2020-07-29 nutartimi (4 t., b. l. 188-196), todėl ieškovo išdėstyti argumentai atmestini, kaip niekuo nepagrįsti.

67. Taip pat pasisakytina, kad ieškovas G. V., jau būdamas baustas už savavališką statybą rekonstruojant statinį (to paties statinio, tos pačios fasadinės sienos, tik ties kitais garažų boksais), akivaizdu, kad suprato, jog paaukštindamas fasadinę sieną apie 0,21 m ties garažo boksu Nr. 3, t. y. pamūrijant dvi silikatinių plytų eiles, savavališkai vykdė rekonstrukcijos statybos darbus, o ne kaip teigia ieškinyje ir teisme, atliko pastato kapitalinį remontą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai kad ieškovo G. V. skundžiami 2019-10-11 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-10-14 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) priimti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos jos kompetencijos ribose, nepažeidžiant terminų ir nesant kitų aplinkybių, dėl kurių jie galėtų būti pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, į tai, kad minėti dokumentai atitinka formos ir turinio reikalavimus, numatytus įstatymuose ir kituose teisės aktuose, jų naikinti nėra pagrindo ir jokio logiško paaiškinimo, todėl ieškovo ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės advokatas ar advokato padėjėjas neatstovavo, atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių dokumentų, todėl šis klausimas nespręstinas.

69. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-11-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. V. suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (1 t., b. l. 101-102). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2020-11-13 pažymą Nr. (12.35)PT-5459, pagal kurią išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 376,00 Eur. Ieškovo ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei jos nepriteistinos, taip pat iš ieškovo nepriteistinos ir teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir žyminiu mokesčiu, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.