Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-20-1027/2025

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-01-17
Bylos Nr.: e2-20-1027/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-01011-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurgita Šimonėlytė
Ieškovas: D. B.
Atsakovas: R. Š.
Advokatai: Algirdas Misevičius, Justina Murauskaitė-Darvidė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-20-1027/2025Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01011-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 17 d.Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė,sekretoriaujant Ramunei Čypienei,dalyvaujant ieškovui D. B., jo atstovei advokatei Justinai Murauskaitei-Darvidei,atsakovei R. Š. (S.),

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. P.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. B. ieškinį atsakovei R. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo bei išlaikymo jam priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. Š. (S.) prašydamas 1) pakeisti Utenos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2901-1027/2021, patvirtintos taikos sutarties 1 punktą ir nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su ieškovu, 2) pakeisti taikos sutarties 2 ir 3 punktus ir priteisti iš atsakovės 250 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. B., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, 3) pakeisti taikos sutarties 6 punktą ir nustatyti atsakovės bendravimo su sūnumi K. B. tvarką ieškinyje nurodytomis sąlygomis, 4) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas (2023 m. gegužės 31 d. Nr. DOK-17612).

2. Ieškinyje nurodo, kad nepaisant taikos sutartyje numatytos bendravimo su vaiku tvarkos modelio 50/50 formaliai vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove. Ieškovui ir atsakovei įgyvendinant nustatytą bendravimo tvarką tapo aišku, kad nepilnamečio vaiko poreikiais rūpinasi išimtinai ieškovas. Atsakovė ne tik neįgyvendina savo prievolių, tačiau ir visiškai ignoruoja vaiko sveikatos būklę, neužtikrina tinkamų sąlygų, vaikas būdamas su atsakove yra išerzinamas, įaudrinamas, dėl nepastovumo ir rutinos nebuvimo vaikui tampa sunku įsilieti į kasdieninę veiklą, būdamas su atsakove neturi konkrečios buvimo vietos, nes būna tai su atsakove, tai jos tėvais, tai seneliais. Atsakovė gauna išlaikymą iš ieškovo, įvairaus pobūdžio išmokas iš valstybės, tačiau jas skiria ne vaiko interesų tenkinimui ir savo prievolių vykdymui. Atsakovė nuolat nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, perkelia ieškovui vis daugiau laiko būti su vaiku, tokia situacija leidžia teigti, kad atsakovė nusišalina nuo savo pareigų. Galiausiai pats vaikas rodo aiškų prisirišimą prie tėvo ir norą su juo nuolat gyventi. Visa tai leidžia teigti, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti pakeista ir nustatyta su ieškovu. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikui. Vaiko poreikiai per mėnesį vidutiniškai sudarytų apie 500-800 Eur. Dėl sveikatos būklės vaikui reikia skirti papildomų lėšų, tačiau jis gauna su negalia susijusias išmokas, kurios kompensuoja gydymo išlaidas. Realiai mėnesio išlaidos sudaro apie 500 Eur, todėl iš atsakovės prašoma priteisti suma sudarytų 250 Eur. Nustatytina atsakovės bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią ji su vaiku bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., švenčių dienomis bei ne mažiau nei pusę jo atostogų.

3. Atsakovė R. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Įvaikinimo tarnyba) rašytinėje išvadoje nurodė, kad nepilnamečio K. B. gyvenamosios vietos pakeitimas, bendravimo su juo tvarkos nustatymas, išlaikymo priteisimas iš atsakovės nepažeistų vaiko teisių ir teisėtų interesų, prašoma priteisti išlaikymo suma 250 Eur gali būti pakankama, kad būtų užtikrinami ne tik būtiniausi vaiko poreikiai ir interesai, bet skiriamas tinkamas dėmesys ir jo sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (2023 m. liepos 11 d. Nr. DOK-21976).

5. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė.

Šalies argumentai

6. Ieškovo atstovė nurodė, kad nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. vaikas absoliučiai visą laiką gyvena su ieškovu, atsakovė nėra išreiškusi valios susitikti ir bendrauti su vaiku, nesidomi vaiko ugdymu bei sveikata. Vaikas turi specialių poreikių, todėl jam objektyviai reikalinga viena, pastovi gyvenamoji vieta, vaikui pradėjus lankyti mokyklą nustatyta bendravimo tvarka, kai vaikas vieną savaitę gyvena pas tėvą, vieną pas mamą, nėra tinkama. Ekspertų išvados yra ieškovo naudai, ekspertizės akte akcentuojamas ypatingas vaiko prisirišimas prie tėvo. Prašomas priteisti išlaikymo dydis neviršija minimalios mėnesinės algos.

7. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymą moka, pagal nustatytą tvarką pasiimdavo vaiką, tačiau 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuvedė vaiką į darželį ir nuo to laiko nebuvo paėmusi vaiko, į ieškovo žinutes neatsiliepdavo. Su vaiku gyvena įsigytame trijų kambarių bute, vaikas turi atskirą kambarį, kuriame įrengta ir vieta mokymuisi. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini). Dėl turimų raidos sutrikimų pamokų metu pastoviai reikalingas mokinio padėjėjas. Ieškovas dirba iki 16.30 val., todėl po pamokų vaikas lieka mokykloje, šiuo laiku jam taip pat yra paskirtas padėjėjas. Dirba nuo 7.30 val., rytais vaikas mokykloje būna apie 7.20 val., yra susitaręs, kad mokykla jau bus atrakinta. Vaikas turi socialinių įgūdžių stoką, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) būrelio nebelanko. Maistui išrankus, lėkštėje jam turi būti tik vienas produktas. Mokykloje gauna pietus, nemokamas maitinimas buvo darželyje, tačiau vaikas mokykloje lieka po pamokų, todėl tenka įdėti užkandžių. Sezoniniams rūbams išleido gal 400 Eur, kombinezonas kainavo 100 Eur, dėvėtas gali kainuoti 60 Eur, pirko du komplektus. Perka žaislus – dėliones, mokamas programėles. Pratybos kainavo apie 100 Eur. Vaistų vaikui kol kas neduoda, tačiau ateityje gali būti reikalingi vaistai, kad jis būtų ramesnis. Reikalingas psichologas, pas valstybės skirtus eilės, vaiką leis pas privatų, planuoja tam skirti gal 100 Eur. Higienos poreikiai įprastiniai. Patiria išlaidų atostogoms, vaiko poreikių skaičiuotėje nurodyta suma atostogoms - 240 Eur, tai visa suma, kurią išleido už viešbutį, taip pat patyrė išlaidų maistui. Išlaidų būstui suma taip pat nurodyta visa, pvz., namų internetas kainuoja 28 Eur, vaiko telefonas 10 Eur. Patiriamos išlaidos mokykloje įvairioms rinkliavoms, šiemet nusprendė rinkti po 20 Eur. Vaikas gauna išmokas iš valstybės – vaiko pinigus, socialines išmokas iš savivaldybės (apie 200 Eur), taip pat neįgalumo pensiją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto.

Atsiliepimas

8. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas paėmė vaiką ir išvažiavo atostogų, vėliau taip gavosi. Vaikas būdavo nuteiktas prieš ją. Su šeima – vyru ir dukra gyveno nuomojame vieno kambario bute, šiuo metu gyvena pas anytą, nežino, kiek laiko dar ten gyvens. Anytos butas trijų kambarių, bendrabučio tipo, jame gyvena anyta su trimis vaikais – (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) mėn. amžiaus, atsakovė su vyru ir dukra, taip pat tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis anytos vyras, kai per mėnesį savaitei grįžta iš komandiruočių. Su anyta padeda viena kitai prižiūrėti vaikus. Jei vaikas gyventų su ja, grįžtų gyventi į nuomojamą butą. Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose iki 2026 m. sausio mėn., joms pasibaigus grįš į buvusį darbą (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo (duomenys neskelbtini). Dirbdavo pagal slenkantį grafiką, kuris būdavo sudaromas mėnesiui, gaudavo apie 800 Eur mėnesinį užmokestį. Išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis, sveikatos būklė gera. Sutuoktinis šiuo metu nedirba. Kai vaikas gyvendavo su ja, ji nieko iš ieškovo neprašydavo, užtekdavo gaunamų pinigų, kai ieškovas nemokėdavo išlaikymo, iš jo nieko nereikalaudavo.

9. Liudytoja O. K., atsakovės senelė, paaiškino, kad kai atsakovė dirbdavo naktinėse pamainose, atvesdavo pas senelius vaiką, vaikas būdavo prižiūrėtas, pavalgydintas, dėliodavo sudėtingas dėliones, pas juos pabūdavo ir tada, kai savaitgaliais atsakovė išvažiuodavo. Vaikas kalbėdavo, kad tėtis seneliui dūrė peilius, buvo kraujo, kad jį išvežė policija. Ieškovas atsakovei duodavo 50 Eur, yra supykęs, kai ji išleido 30 Eur, ieškovui rūpi tik pinigai. Ieškovas mušdavo atsakovę, sumušė prieš vaiko krikštynas, trenkė jai į akį, besilaukiančią tampydavo už plaukų, dėl to atsakovė ir pagimdė anksčiau. Yra spyręs vaikui, rėkęs ant jo, sakęs „nutilk, gaidy“. Iš ieškovo vaikas ateidavo nei šioks, nei toks, išsiblaškęs, bailus. Paskutinį kartą vaiką matė 2022 m. ar 2023 m. pavasarį. Šiuo metu su vaiku nebendrauja, nes jis pas ieškovą, neklausinėja atsakovės, kada ji pati matė vaiką. Atsakovė su vyru, dukryte gyvena (duomenys neskelbtini) gyvenamajame rajone, nuomoja butą prie prekybos centro (duomenys neskelbtini).

10. Liudytoja R. P. paaiškino, kad santykiai su ieškovu ir atsakove yra darbiniai, nes nuo 2019 m. jų sūnus K. lankė vaikų lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), kuriame ji dirba (duomenys neskelbtini). K. yra specialių poreikių vaikas, (duomenys neskelbtini), jam svarbu nuoseklumas, pastovi gyvenamoji vieta, jis turi žinoti dienotvarkę. Jei kas nors nežinoma iš anksto, nerimauja, pyksta. Jei nežinodavo, kas ateis pasiimti iš darželio, nerimaudavo, dažnai klausdavo, kas ateis. Kai žinodavo, kurio iš tėvų savaitė, klausdavo, ar tikrai ateis jo paimti tėtis ar mama. Vaiko ugdymui, sveikatos būklei daugiau dėmesio skirdavo ieškovas, vyko su vaiku į Raidos centrą, tačiau ir atsakovė rūpindavosi vaiku, vaikas ateidavo švarus, tvarkingas, atsakovė domėdavosi vaiko ugdymu, tačiau visgi daugiau dėmesio tam skirdavo ieškovas. Vaikas apsidžiaugdavo ir mama, tačiau prie tėčio yra labiau prisirišęs. Kai atsakovei gimė antras vaikelis, ją matydavo rečiau. Yra buvę atvejų, kai ieškovas vaiką paėmė iš darželio atsakovės savaitę, atsakovė skambino, klausė, ar vaikas yra darželyje. Yra buvę atvejų, kai vaikas į darželį buvo atvestas karščiuojantis, tačiau atsakovė teigė, kad vaikas sveikas bei kad nedarbingumą turėtų imti ieškovas, nes jo savaitė. Bendravimo grafiką jai pateikė ieškovas. Po mamos savaitės vaikas grįždavo irzlesnis, mušdavosi, po savaitės su tėčiu būdavo ramesnis. Vaiką erzindavo savaitiniai pasikeitimai, nes jam svarbu nuoseklumas, vėliau vaikas nurimdavo, ir mamos savaitės dienomis būdavo geros nuotaikos. Vaikas suvokdavo nustatytą bendravimo grafiką, tačiau požiūrį į jį išreikšdavo tik emocijomis, nes kalbėti jam sunku. Kai žinodavo, kad kažkas keisis, nerimaudavo, akcentuodavo buvimą su tėčiu. Nėra pastebėjusi fizinės prievartos požymių vaiko atžvilgiu.

11. Liudytoja S. P. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Santykiai su šalimis darbiniai. Šalys bendru sutarimu buvo sutarusios, kaip rūpinsis vaiku, kai joms nepavyko, kreipėsi į skyrių. Buvo gauti pranešimai iš šalių dėl bendravimo tvarkos vykdymo, kuriuos ji tyrė. Su atsakove bendravo vieną kartą, paskyrus atvejo vadybą atsakovė nebendradarbiavo, ieškovas bendradarbiaudavo. Neturi duomenų, kad vaiko atžvilgiu kas nors būtų naudojęs fizinę prievartą, žino, kad šalių atžvilgiu buvo pradėti tyrimai, tačiau vėliau jie buvo nutraukti.

12. Liudytoja R. B., ieškovo mama, paaiškino, kad vaikas turi specialių poreikių. Kaip vaiko senelė ir pedagogė mato neigiamus poveikius vaikui. Mama nesirūpino vaiko auklėjimu, gerbūviu, nematė mamos pastangų, kai vaikas susirgdavo, kai reikėjo vykti į Raidos centrą. Šiuo metu vaikas (duomenys neskelbtini), tačiau mama nuo rugpjūčio nesidomėjo vaiku. Rugpjūčio mėn. ieškovas buvo paėmęs atostogų, kad vaikas galėtų susikaupti, pasiruošti mokslams, nuo tada atsakovės bendravimas su vaiku baigėsi. Atsakovė vaiko nepasveikino šv. Kalėdų proga, nebuvo nei dovanos, nei skambučio. Vaikas negali būti vienas, šalia turi būti suaugęs žmogus. Su ieškovu dalinasi vaiko priežiūra, stebi ugdymą. Bendravimas savaitėmis blogas variantas, nes vaikui svarbu viską žinoti į priekį, vaikas vis klausinėdavo, pasikeitimai jam keldavo nerimą. Jei vaiką dirgintų aplinka, kiltų sunkumų su mokymusi, vaikui galėtų būti negrįžtamieji reiškiniai. Vaikas turi poreikį akinukams, kuriuos keitė, kol vaikas išmoko jais naudotis. Dabar yra poreikis sensoriniams žaidimams, nes nusiraminimui reikia kambario, labai gerai, kad tokį turi ir mokykla, ir ieškovas. Vieną kartą per metus vaikui reikalinga reabilitacija. Vilniuje, Kaune yra ABA mokykla, bet ji kainuoja 500 Eur per mėnesį. Niekada nėra mačiusi, kad ieškovas naudotų fizinį smurtą prieš vaiką ar savo tėvą. Kad vaikas išgirstų, kas jam sakoma, kartais reikia pakelti toną, tas neišvengiama dėl jo būklės. Nėra girdėjusi, kad ieškovas vaiką vadintų necenzūriniais, kitais netinkamais žodžiais.

13. Liudytojas S. B., ieškovo tėvas, paaiškino, kad atsakovė šiuo metu absoliučiai nesirūpina vaiku, net nepasveikino jo per šv. Kalėdas. Kai vaikas serga, juo rūpinasi ieškovas. Ieškovą su vaiku mato kas savaitę, kartu šventė šventes. Iš sūnaus žino, kad atsakovė matė vaiką rugsėjo 1 d., tačiau nepasidomėjo, ką vaikas turi. Vaikas labai prisirišęs prie tėvo. Ieškovas nėra smurtavęs prieš jį, būta nebent žodinių nesutarimų. Nėra matęs, kad ieškovas smurtautų prieš vaiką.

Šalies argumentai

14. Įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad ieškinio reikalavimų tenkinimas dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo atitinka geriausius vaiko interesus, tačiau priteisiant išlaikymą iš atsakovės atsižvelgtina į jos turtinę padėtį, į tai, kad ji turi dar vieną išlaikytinį. Bendravimo tvarka nustatant, kad atsakovė bendrauja su vaiku tik poilsio, bet ne ugdymo metu, suteiktų vaikui stabilumo. Būtų tikslinga nustatyti, kad mama su vaiku bendrauja ir telekomunikacijų priemonėmis bent porą valandų per savaitę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

15. ieškinys tenkintinas iš dalies, pakeičiant taikos sutartimi, patvirtinta 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2901-1027/2021, nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su juo tvarką, išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimą.

16. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas D. B. ir atsakovė R. Š. (S.) yra nepilnamečio K. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuoka tarp šalių nebuvo įregistruota.

Žemesnės instancijos teismas

17. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2901-1027/2021 buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės taikos sutartis, kuria šalių nepilnamečio vaiko K. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina (atsakove) (taikos sutarties 1 punktas), iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 120 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išspręsti kitu su vaiko išlaikymu susiję reikalavimai (taikos sutarties 2-5 punktai), taip pat nustatyta skyriumi gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo bei dalyvavimo vaiko auklėjime tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį (taikos sutarties 6 punktas).

18. Šalys susitarė dėl tokios atsakovo bendravimo su sūnumi K. B. tvarkos, pagal kurią, be kitų sąlygų, kiekvieno mėnesio vienos savaitės vieną dieną, t. y. trečiadienį, nepilnametis vaikas praleidžia su tėvu D. B., o kitas šešias tos savaitės dienas - su motina R. S., kitos savaitės - atvirkščiai, t. y. trečiadienį - su motina, kitas savaitės dienas – su tėvu ir t. t. (taikos sutarties 6.1 punktas). Šv. Kūčių, Naujųjų metų, Šv. Velykų šventes, savo gimimo dieną vaikas švenčia paeiliui su motina ir su tėvu (taikos sutarties 6.2 punktas), atsakovui numatyta teisė praleisti su vaiku ne mažiau pusę vaiko atostogų, nustatyta, kad šalims nesutarus tėvui priklauso pirmoji pusė visų vaiko atostogų (taikos sutarties 6.4 punktas).

19. 2023 m. gegužės 18 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas su juo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, pakeisti skyriumi gyvenančios motinos (atsakovės) bendravimo tvarką, nustatant bendravimą kas antrą savaitgalį, atostogų bei švenčių dienomis, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Ieškinio reikalavimus motyvuoja tuo, kad 1) atsakovė nesilaiko nustatyto grafiko, nes ieškovas dėl to su vaiku praleidžia didesnę laiko dalį; 2) savo buvimo su vaiku metu jį palieka kartu su seneliais ar proseneliais; 3) nepaiso vaiko interesų ir ligos metu jo veda į darželį; 4) gaunamų lėšų nenaudoja vaiko poreikiams; 5) nesirūpina vaiko gydymu ir ugdymo, į visas asmens sveikatos priežiūros įstaigas vaikas vyksta tik su ieškovu, atsakovė nuo šios pareigos nusišalina; 6) sukuria nesaugia vaikui aplinką, kurioje neigiamai atsiliepiama apie ieškovą ir galimai patį vaiką.

20. 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi byloje buvo paskirta K. B. ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė siekiant atsakyti į klausimus apie vaiko individualius psichologinius, emocinės būsenos, tarpasmeninių santykių su tėvais, prisirišimo prie jų ypatumus bei dėl gebėjimo reikšti nuomonę dėl su juo susijusių klausimų.

21. 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovo prašymu byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepilnamečio K. B. gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su ieškovu (tėvu), paliekant skyriumi gyvenančio tėvo, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – motinos, bendravimo su vaiku tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį bei priteisiant laikiną išlaikymą iš jos po 100 Eur kas mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

22. 2024 m. spalio 23 d. teisme gautas K. B. ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės aktas (2024 m. spalio 23 d. Nr. DOK-32184).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

23. Tėvai turi pareigą užtikrinti vaiko poreikius, auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 1, 2 dalys). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant su vaiku susijusius ginčus turi būti atsižvelgiama prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

24. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

25. Vienas iš ieškinyje išdėstytų motyvų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą bei skyriumi gyvenančio tėvo/motinos bendravimo tvarką buvo tai, kad vaikas aiškiai ir konkrečiai reiškia norą gyventi su ieškovu, nenori būti pas mamą jai pagal grafiką priklausančiu laiku.

26. Vadovaujantis CK 3.164 straipsnio 1 dalimi, CK 3.177 straipsniu, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ir į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

27. Siekiant išsiaiškinti, ar nepilnametis K. B. geba išreikšti savo pažiūras dėl bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu, 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo paskirta ir 2024 m. rugsėjo 13 d. atlikta K. B. ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė, kurią atlikus gautas 2024 m. rugsėjo 13 – spalio 11 d. ekspertizės aktas.

Žemesnės instancijos teismas

28. Vaikui paskirtos teismo psichologijos ekspertizės metu vaikų ir paauglių psichologė ekspertė atliko K. B. psichologinį įvertinimą ir pateikė išvadą, kad K. B. būdingas (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinį išsivystymą jis dar negali savarankiškai suformuluoti ir išreikšti nuomonės dėl jo gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos bei priimti atitinkamų sprendimų (ekspertizės akto išvadų 5 punktas). Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad pagal savo amžių, raidos ypatumus mažametis K. B. dar negeba suprasti savo socialinės, emocinės raidos poreikių (tame tarpe ir bendravime su tėvais), atpažinti, įvertinti iškilusias šioje srityje problemas ir savarankiškai priimti teisingus sprendimus joms spręsti, todėl nagrinėjamu atveju dėl ieškinio reikalavimų spręstina pagal į bylą pateiktus duomenis, vadovaujantis vaiko interesais.

29. Pagal CK 3.169 straipsnio nuostatas, nepriklausomai nuo to, ar su vaiku bendraujama pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, tėvams gyvenant skyriumi vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su vienu iš tėvų. Tuo pačiu tai lemia, kad tėvui, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, priklauso uzufrukto teisė tvarkyti nepilnamečio vaiko turtą (išlaikymui skirtas lėšas, gaunamas išmokas ir kita) (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) bei pareiga užtikrinti visus kitus, ne tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan. būnant pas kiekvieną iš tėvų) (jei šalys nesusitaria kitaip).

30. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys buvo sutarusios dėl bendravimo su vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, tačiau keletą mėnesių iki 2024 m. gegužės 15 d. (laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo) nepilnametis K. B. praleido su tėvu ir pas jį namuose: vaikas nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. balandžio 29 d. gyveno ir laiką leido nepertraukiamai tik su ieškovu, ieškovas tai nurodė prašydamas byloje pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, to patvirtinimui teikė bendravimo su vaiku suvestines, šių aplinkybių neginčijo ir atsakovė, elektroniniu paštu pateiktame atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodžiusi, kad 2024 m. balandžio 29 d. vaikas pas ją grįžo po beveik dviejų mėnesių nebuvimo. Įvaikinimo tarnybos pateiktoje 2024 m. balandžio 12 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad iš vaiko ugdymo įstaigos – (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) buvo gauta informacija, jog ieškovas domėjosi vaiko ugdymu, nuolat konsultavosi su specialiąja pedagoge ir grupės mokytojais vaiko ugdymo ir elgesio korekcijos klausimais. Nors atsakovė elektroniniu paštu pateiktame atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad ieškovas pasiimdavo vaiką iš darželio ir tomis savaitėmis, kai vaikas turėdavo būti su ja, į Įvaikinimo tarnybą dėl taikos sutarties sąlygų atsakovė kreipėsi tik 2024 m. balandžio 5 d., taip pat byloje nėra duomenų apie objektyvias, pateisinamas priežastis, trukdžiusias atsakovei jos bendravimo savaitėmis nueiti ir paimti vaiką iš darželio iki ieškovui atvykstant paimti vaiko.

31. Atsakovė 2024 m. gegužės 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundė.

32. Šalių, liudytojų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad po 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė mokėjo laikiną išlaikymą, 2024 m. birželio, liepos mėnesiais, taip pat iki rugpjūčio mėnesio 12 dienos nustatyto bendravimo grafiko pagal „50:50 procentų laiko“ modelį laikėsi, tačiau nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. vaiko pas save nebuvo paėmusi. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė vaiką matė 2024 m. rugsėjo 13 d. atliekant teismo paskirtą ekspertizę bei buvo nuėjusi į 2024 m. rugsėjo 1 d. mokyklos šventę. Teismo posėdžio metu atsakovė neįvardijo, dėl kokių objektyvių priežasčių nustatytu bendravimo grafiku nepaima vaiko pas save gyventi ar kitaip nesimato su vaiku, paaiškino, kad tada, t. y. po 2024 m. rugpjūčio 12 d., taip gavosi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ėmėsi veiksmų dėl priverstinio patvirtintos bendravimo tvarkos vykdymo, vykdomojo rašto išdavimo, kad po 2024 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Įvaikinimo tarnybą dėl bendravimo su vaiku. Atsakovė pažymėjo, kad jiems su ieškovu nepavyksta sutarti dėl vaiko, dėl to kyla problemos bendraujant su vaiku. Kai kurias atsakovės pretenzijas ieškovui galima būtų pripažinti pagrįstomis. Pvz., ieškovas į bylą pateikė 2024 m. rugsėjo 1 d. susirašinėjimą su atsakove, atvykusia į vaiko mokyklą. Teismo vertinimu, paprasčiau ieškovui buvo ateiti prie mokyklos vartelių, pasitikti atsakovę ir sudaryti galimybę vaikui pirmąją dieną mokykloje praleisti su abejais tėvais, nei prie mokyklos vartelių stovinčiai atsakovei pasiūlyti jį su vaiku susirasti prie vienos iš daugelio prie mokyklos esančių eglių, tikėtina tuo metu mokyklos teritorijoje esant pakankamai didelei miniai žmonių (vaikų, jų tėvų, mokyklos darbuotojų), dėl ko objektyviai gali būti sunku pastebėti ieškomus asmenis. Taip pat pastebėtina, kad atsakovei pranešus apie problemas vykdant patvirtintą bendravimo grafiką buvo konstatuotas vaiko teisių pažeidimas, tačiau bylos duomenys rodo, kad atvejo vadyba nebuvo pradėta (Įvaikinimo tarnybos 2024 m. gegužės 14 d. išvada dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones), tačiau, teismo vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje visgi nulemia pasyvus atsakovės elgesys. Atsakovė posėdžio metu patvirtino nesilankanti vaiko mokykloje, nėra buvusi tėvų susirinkimuose, nėra prisijungusi prie vaiko TAMO dienyno, atsakovei tam ieškovo leidimas ar pritarimas nėra reikalingas. Iš į bylą pateiktų šalims sudarytų pagalbos planų matyti, kad atsakovė nėra linkusi priimti valstybės institucijų siūlomos pagalbos, nemato jos tikslingumo, taigi ir valstybės institucijoms gali kilti sunkumų siekiant teikti pagalbą asmeniui, kuris tokios pagalbos nepriima.

33. Išdėstytų aplinkybių pagrindu tenka konstatuoti atsakovės nusišalinimą nuo vaiko priežiūros, besitęsiantį nuo tada, kai po 2024 m. rugpjūčio 12 d. baigėsi vaiko atostogos, kurias šalių sutarimu vaikas praleido su tėvu.

34. Įvaikinimo tarnybos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame 2023 m. birželio 9 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, ieškovo buities gyvenimo sąlygos buvusioje gyvenamojoje vietoje buvo tinkamos nepilnamečiui vaikui, vaikas turėjo jam skirtą atskirą erdvę su būtinais daiktais. 2024 m. gegužės 13 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, ieškovo buities gyvenimo sąlygos ir dabartinėje gyvenamojoje vietoje yra tinkamos nepilnamečiui vaikui, vaikas turi jam skirtą kambarį su būtinais daiktais. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdyje teikė išvadą, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu.

35. Bylos nagrinėjimo metu nepavyko ištirti atsakovės šeimos sąlygų. Įvaikinimo tarnyba 2023 m. liepos 11 d. raštu pateiktoje preliminarioje išvadoje nurodė, kad jos atstovams nepavyko susisiekti su atsakove, atsakovė į skambučius neatsiliepė, neperskambino. Prieš spręsdamas ieškovo 2024 m. gegužės 10 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas pavedė Įvaikinimo tarnybai patikrinti atsakovės šeimos gyvenimo sąlygas, tačiau atsakovė Įvaikinimo tarnybai nurodė nenorinti, kad būtų tiriamos jos šeimos gyvenimo sąlygos bei būtų lankomasi jos namuose. 2024 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio metu Įvaikinimo tarnybai pakartotinai buvo pavesta patikrinti atsakovės šeimos gyvenimo sąlygas, atsakovė su tuo sutiko, tačiau Įvaikinimo tarnybai šeimos gyvenimo sąlygų patikrinti nepavyko, kadangi atsakovė neatsiliepė į skambučius ir trumpąsias tekstines žinutes. 2024 m. gruodžio 30 d. teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad sirgo jos mažametė dukra, tačiau tai patvirtinančių duomenų į bylą neteikė, nepaaiškino, kodėl nuo 2024 m. lapkričio 27 d. įvykusio teismo posėdžio iki 2024 m. gruodžio 30 d. turėjusio įvykti teismo posėdžio nesudarė sąlygų patikrinti šeimos gyvenimo sąlygas, nors jos nurodymu vaikas sirgo apie dvi savaites, 2024 m. gruodžio 30 d. teismo posėdžio metu nereiškė su tuo susijusių papildomų prašymų pakartotinai tikrinti jos šeimos sąlygas, išreiškė nuomonę, kad bylos nagrinėjimas iš esmės gali būti baigiamas.

36. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.

37. Šalių nepilnamečiui vaikui yra nustatytas neįgalumas, bylos medžiagoje nurodoma, kad jam nustatytas (duomenys neskelbtini), vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, kurių negalima atidėlioti. Vaikui reikalinga mokinio padėjėjo pagalba mokykloje. Ugdymo procesas neužsibaigia vien pamokomis mokykloje, vaikams paprastai užduodama papildomų užduočių, tai leidžia spręsti, kad vaikas negali savarankiškai dalyvauti ugdymo procese ne tik mokykloje, bet ir namuose, šiame procese jam reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra. Visos šios aplinkybės lemia, kad nepilnamečio K. B. tėvai turi daugiau nei įprasta pareigų, susijusių su vaiku, nes reikia spręsti įvairius teisinius klausimus, kaip antai, dėl vaiko neįgalumo, turimo raidos sutrikimo ir specialių ugdymosi poreikių, reikalingi reguliarūs vizitai pas gydytojus. Bylos duomenys rodo, kad šiais reikalais nuo bylos iškėlimo iki jos nagrinėjimo teismo posėdžiuose pagal susiklosčiusią situaciją daugiau, intensyviau rūpinasi būtent ieškovas (vyko su vaiku į Raidos centrą, pas gydytojus, sudarė sutartis dėl priešmokyklinio ugdymo ir vaiko priėmimo į pirmą klasę), o nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., kuomet pradėjo lankyti pradinę mokyklą, vaikas išimtinai gyvena ir laiką leidžia tik su ieškovu.

38. Tai leidžia spręsti, kad šiuo metu, siekiant maksimaliai užtikrinti geriausius vaiko interesus, šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, tuo pačiu tai reikštų ieškovui galimybę vaiko poreikių tenkinimui uzufrukto teise tvarkyti vaiko turtą (gaunamas su neįgalumu susijusias išmokas ir kt.) bei pareigą rūpintis ne tik kasdieniais būtinais vaiko poreikiais buvimo pas ieškovą metu, bet ir ugdymu, sveikata ir pan., kurių patenkinimui valstybė moka vaikui išmokas, vaikui mokamas išlaikymas. Teismo vertinimu šiuo metu byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams.

39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ieškovu tenkinamas, nepilnamečio K. B. gyvenamoji vieta pakeičiama ir nustatoma su jo tėvu, ieškovu D. B. (CK 3.165, 3.169 straipsniai).

40. Ieškovas ieškinį motyvavo ir tuo, kad atsakovė neužtikrindavo vaiko materialinių poreikių, kai su vaiku bendraudavo pagal šalių sutartą bendravimo grafiką, tačiau sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, jo gyvenamosios vietos nustatymo klausimą neturėtų būti svarbiausia, kuris iš tėvų gausiau aprūpina vaiką materialinėmis vertybėmis, perka geresnius daiktus ar jų nuperka dažniau, svarbu, ar yra patenkinami vaiko poreikiai augti jo poreikius atitinkančioje aplinkoje, sudarant jam sąlygas augti, vystytis. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl nesirūpinimo vaiko rūbais, nenupirktų naujų basučių ir t.t., išdėstytos ieškinyje, yra vertinamojo pobūdžio, kadangi vienam asmeniui avalynė gali atrodyti jau nudėvėta, o kitam vis dar tinkama naudoti ir pan. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų nesirūpinusi vaiko apranga, vaiko lankytos ikimokyklinės ugdymo įstaigos pateiktuose pranešimuose pažymėta, kad vaikas tiek iš mamos, tiek iš tėvo ateidavo tvarkingai aprengtas ir švarus. Ieškovas į bylą pateiktose praleisto laiko su vaiku suvestinėse pažymi, kad tiek vaiką nuvesdavo ir iš darželio pasiimdavo su savo pirktais drabužiais, tačiau susiklosčius situacijai, kai ieškovas pirmas priimdavo sprendimą ir nupirkdavo vaikui drabužius, avalynę, gali būti suprantama, kad atsakovė kitų tos pačios paskirties daiktų, aprangos vaikui nebepirkdavo, juolab bylos duomenys rodo, kad ieškovas kai kuriais laikotarpiais reguliariai išlaikymo nemokėjo. Pvz., iš su ieškiniu pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad 2021 m. balandžio 25 d. pervedęs 50 Eur (iš viso balandžio mėn. – 200 Eur), kitą pavedimą atliko tik 2021 m. rugpjūčio 30 d., sekantis po šio mokėjimas buvo atliktas po penkių mėnesių - 2022 m. vasario 1 d. Pažymima ir tai, kad nors ieškovas vertino, kad teismo psichologijos ekspertizės akto išvados yra būtent jo naudai, tačiau ekspertizės akte pažymėta, kad su abejais tėvais vaikas jaučiasi saugiai, su abejais tėvais santykis yra saugiai prieraišus.

Dėl skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

41. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtina principinė nuostata, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, taip pat ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus.

42. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

43. K. B. yra nustatytas (duomenys neskelbtini). Prieš atliekant teismo psichologijos ekspertizę į bylą pateikta 2024 m. gegužės 31 d. vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) charakteristika, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad vaiką erzina triukšmas, netvarka, sudėtinga bendrauti su kitais vaikais, dažnai konfliktuoja. Vaiko poreikis ramiai aplinkai pažymėtas ir 2023 m. sausio 24 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje, kuomet tiriant pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą ugdymo įstaigos darbuotojos pažymėjo, kad pas vaiką nėra atsparumo net menkiausiems trukdžiams. Gydytojos psichiatrės pateiktoje 2024 m. gruodžio 17 d. konsultacijoje rekomenduota psichologinė pagalba, nuolatinė, pastovi gyvenamoji vieta, nuolatinė struktūruota aplinka, auklėjimas, ribų brėžimas.

44. Viena vertus, iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimas su vaiku pagal „50/50“ laiko modelį, koks buvo nustatytas taikos sutartimi, buvo netinkamas vaikui. Liudytoja apklausta vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) R. P. nurodė, kad vaiką erzindavo savaitiniai pasikeitimai, nes jam svarbu nuoseklumas, tačiau vėliau vaikas nurimdavo bei tiek tėvo, tiek mamos savaitės dienomis būdavo geros nuotaikos, suvokdavo nustatytą bendravimo grafiką.

45. Kita vertus, situacija šiuo metu yra pasikeitusi, vaikas paaugo, 2024 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti pradinę mokyklą, tapo mokiniu ir įgijo mokinio pareigų, tai lemia pasikeitusią vaiko dienotvarkę, kasdienius poreikius, taip pat ir susijusius su buitimi. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie atsakovės šeimos dabartines gyvenimo sąlygas, kurie leistų spręsti, kad atsakovė šiuo metu galėtų sudaryti tinkamas sąlygas K. B. augti, vystytis, mokytis atsižvelgiant ne tik į jo amžių, bet ir specifinius poreikius dėl raidos sutrikimo bei gydytojo psichiatro rekomenduotos nuolatinės, pastovios gyvenamosios vietos, struktūruotos, nuoseklios aplinkos. Nuo šios bylos iškėlimo atsakovė sistemingai nesudarė sąlygų atlikti jos šeimos gyvenimo sąlygų tyrimą. Atsakovė paaiškino, kad šiuo metu su sutuoktiniu ir dukra gyvena anytos šeimos būste, kuriame su kasmet savaitei iš komandiruočių grįžtančiu anytos sutuoktiniu iš viso gyvena aštuoni žmonės. Atsakovė į bylą pateikė 2024 m. balandžio 28 d. patalpų nuomos sutartį ir nurodė, kad jei vaikas būtų su ja, ji grįžtų į nuomojamą butą, tačiau, kaip minėta, atsakovė nesudarė sąlygų Įvaikinimo tarnybos specialistams patikrinti, ar šiame būste vaikui šiuo metu būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos gyventi. Iš bylos duomenų taip pat nėra aišku, kodėl iki šiol atsakovė nesiėmė priemonių, kad pagal nustatytą bendravimo grafiką vaikas minėtame būste galėtų gyventi su atsakove. Įvertinus vaikui diagnozuotus sutrikimus, poreikį ramiai, struktūruotai aplinkai, Įvaikinimo tarnybos nurodytas aplinkybes dėl negalėjimo patikrinti atsakovės šeimos gyvenimo sąlygas, darytina išvada byloje nesant duomenų, kad atsakovė šiuo metu galėtų nepilnamečiam šalių vaikui užtikrinti ne tik pabuvimą kartu su ja, bet ir tinkamas sąlygas būti ugdomam, vaiko poreikius dėl jo sveikatos būklės.

46. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad yra pagrindas pakeisti iki šiol nustatytą skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku pagal „50/50“ laiko modelį tvarką ir patvirtinti ieškovo prašomą tvarką, pagal kurią vaikas nuolat, darbo dienomis ir dalį savaitgalių gyvena ir laiką leidžia su ieškovu, kurio gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui tiek augti, tiek ugdytis, o atsakovė su vaiku bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, dalį atostogų ir švenčių dienų.

47. Įvaikinimo tarnybos atstovė teikdama išvadą nurodė, kad būtų tikslinga nustatyti, kad mama su vaiku bendrauja ir telekomunikacijų priemonėmis bent porą valandų per savaitę. Teismas vertina, kad šią atsakovės teisę užtikrina bendravimo tvarkos 5 punktas, numatantis, kad atsakovė turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis, todėl ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka papildomai nedetalizuojama.

48. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tenka pareiga ne tik nekliudyti vaiko ir skyrium gyvenančios motinos bendravimui, bet ir pareiga imtis visų įmanomų aktyvių veiksmų padėti vaikui įgyvendinti jo teisę bendrauti su abejais tėvais, taigi ir su skyriumi gyvenančia motina. Tai yra tėvų valdžios turinys (CK 3.155 straipsnio 1, 2 dalys). Šalims išaiškintina, kad už teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos patvirtinimo nevykdymą teismo sprendimo vykdymo procese CPK 771 straipsnio pagrindu gali būti skiriama bauda.

49. Šalims taip pat išaiškinama, kad šis teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos ar siekiant pakeisti teismo procesiniais sprendimais nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu pakeisti gyvenamąją vietą ir/ar bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka.

Dėl išlaikymo priteisimo

50. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (taip pat ir materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

51. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

52. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.

53. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

54. Ieškovas turi nekilnojamojo turto: iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad bylos nagrinėjimo metu pagal 2024 m. kovo 7 d. pirkimo pardavimo sutartį įsigijo trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su sūnumi, teismo posėdžio metu nurodė mokantis kredito įmokas. Transporto priemonių neturi. Ieškovas nurodė turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nuo 2018 m. lapkričio 16 d. dirba akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), pagal neterminuotą darbo sutartį, pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad 2022 m. gegužės mėn. – 2023 m. balandžio mėn. laikotarpiu gaudavo nuo 1083,87 Eur iki 2224,43 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius). Išskyrus 2023 m. kovo mėn., kai buvo išmokėtas 2224,43 Eur darbo užmokestis, vidutiniškai gaudavo 1144,27 Eur darbo užmokestį (atskaičius mokesčius). Kitų išlaikytinių neturi. Iš teismo išreikalautų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bei ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovui mokama šalpos negalios pensija, kurios dydis 2024 m. gegužės mėn. buvo 268,66 Eur.

55. Atsakovė asmeninės nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Atsakovė turi kitų išlaikytinių – (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą M. Š., šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, iki išeidama jų dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo apie 800 Eur mėnesinį darbo užmokestį (atskaičius mokesčius). Atsakovė yra susituokusi. Bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad po vaiko priežiūros atostogų planuoja grįžti į buvusį darbą, turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, sveikatos problemų neturi, sutuoktinis šiuo metu nedirba.

56. (duomenys neskelbtini). Tarp šalių ginčo nėra, kad vaikui neįgalumo ir specialiojo nuolatinio slaugos poreikio terminai pratęsti, tą patvirtina ir ieškovo į bylą pateikti mokėjimo pavedimai, iš kurių matyti, kad 2024 m. lapkričio mėn. vaikui buvo išmokėta 295,50 Eur išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto ir 181,50 Eur individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, kurią išmokėjo (duomenys neskelbtini). Įvaikinimo tarnybos pateiktoje SPIS-duomenų bazės išraše nurodoma, kad nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. vaikui buvo paskirta 279,30 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, nuo 2023 m. kovo mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. buvo mokama 85,75 Eur pagrindinė ir 50,47 Eur papildoma išmoka vaikui.

57. (duomenys neskelbtini).

58. (duomenys neskelbtini).

59. Ieškovas ieškiniu pateiktoje vaikų poreikių skaičiuotėje nurodo, kad vaikui per mėnesį reikia skirti apie 500-800 Eur. Dėl vaiko būklės reikia skirti papildomų lėšų, tačiau vaikas gauna su negalia susijusias išmokas, kurios kompensuoja jo gydymo išlaidas, todėl realiai per mėnesį patiriamos išlaidos sudaro apie 500 Eur, todėl iš atsakovės prašo priteisti 250 Eur kas mėnesį.

60. Atsakovė neįrodinėjo, kokia konkrečiai lėšų suma per mėnesį būtų reikalinga vaikui išlaikyti, teismo posėdžio metu nurodė, kad, kai vaikas gyveno su ja, jai vaiko išlaikymui kas mėnesį užtekdavo tiek, kiek gaudavo, ji papildomai nieko neprašydavo. Taip pat teigė, kad kai ieškovas atostogaus su vaiku ar išleis vaiką į stovyklą, tokias išlaidas turėtų jis ir padengti, kai vaikas atostogaus su ja ar ji nuspręs išleisti vaiką į stovyklą, ji padengs tokias išlaidas.

61. Ieškovas teikė įrodymus, kuriais grindė vaiko poreikius – rūbų, kanceliarinių, maisto ir kitokių įvairių parduotuvių čekius, patvirtinančius ieškovo pirktas prekes vaikui/šeimai, vaiko poreikių skaičiuotę, medicininius dokumentus, liudijančius šalių sūnaus specialiuosius poreikius, išlaidas vaiko gydymui, reabilitacijai.

62. Ieškovas ieškinyje nurodė tokias išlaidas sūnui išlaikyti: maistui 150-200 Eur, drabužiams, avalynei 90-100 Eur, žaislams ir lavinimo priemonėms 50-60 Eur, laisvalaikiui 30 Eur, vaistams, vitaminams, išlaidoms, susijusioms su gydymu 100-120 Eur, higienos prekėms 20 Eur, vienkartinis mokestis stovyklai 146 Eur, atostogoms su viešbučio nuoma 300 Eur, mokesčiai už būsto paslaugas 130-180 Eur, smulkios išlaidos darželio poreikiams 10 Eur. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškino, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą pratybos kainavo apie 100 Eur, mokykloje renkama po 20 Eur įvairioms reikmėms, nurodė ketinantis skirti psichologo konsultacijoms 100 Eur, už paskutinę vaiko stovyklą sumokėjo 64 Eur, spalio mėn. mokėjo 130 Eur už komunalines paslaugas, už vaiko telefoną moka 10 Eur per mėnesį, namų internetas kainuoja 28 Eur.

63. Vaikas turi gautą tinkamą ir kokybišką maistą, dėvėti tinkamus drabužius. Šalių sūnus yra augantis vaikas, todėl 150-200 Eur suma maistui, įvertinus, kad ieškovas nurodė vaiką gaunant nemokamus pietus mokykloje, tačiau lieka prailgintoje grupėje, dėl to reikia įdėti užkandžių, yra laikytina protinga, ne per didele suma. Į bylą pateikta pakankamai daug išlaidas maistui patvirtinančių įrodymų. Ne visada esant galimybei maistą gaminti namuose, kas tikėtina dėl to, jog daugiau dėmesio tenka skirti neįgalaus vaiko poreikiams (reabilitacija, gydytojai), tokio pobūdžio išlaidos didėja.

64. Pagrįsta laikytina ir drabužiams bei avalynei nurodyta 90-100 Eur suma. Tikėtina, kad dėl turimų sutrikimų vaikas mažiau linkęs saugoti turimus daiktus. Spręsdamas dėl išlaidų drabužiams ir avalynei pagrįstumo teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie vaikui pirktas šios rūšies prekes, vaiko amžių bei visuotinai žinomas drabužių ir avalynės kainas, šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad nurodyta suma aprangos bei avalynės poreikio patenkinimui yra racionali ir pakankama, sudaranti galimybę šiuos daiktus rinktis ir pirkti kiekvieną kartą nelaukiant ypatingų nuolaidų, ieškant padėvėtų rūbų parduotuvėse ir pan. Nors tokios sumos galbūt nėra reikalingos kiekvieną mėnesį, tačiau vaikai greitai auga, reikalinga juos aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, šalių vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl to atsirado poreikis įvairesnei aprangai, daiktams.

65. Pagrįstomis pripažįstamos ir 20 Eur išlaidas higienos reikmenims. Teismas vertina, kad vaikas patiria išlaidas kirpyklai (apie 10 Eur, jei į kirpyklą einama kas mėnesį, nagrinėjamu atveju berniukui toks poreikis tikrai tikėtinas), higienos prekėms (dantų pasta, kūno prausikliai ir pan.), skalbiami vaiko drabužiai.

66. 40 Eur sumą per mėnesį vertintina kaip pakankama įsigyti kokybiškų vitaminų (pvz., į bylą pateikti čekiai patvirtina, kad vitaminai vaikui gali kainuoti 12,74 Eur, 8,81 Eur ir pan.) ar nekompensuojamų vaistų pagal įprastiniems poreikiams, pvz., susirgus peršalimo ligoms ir pan., patenkinti vaiko poreikį akiniams, vertinant, kad vaiko specialius poreikius šioje dalyje turėtų patenkinti gaunamos socialinės išmokos, ką iš esmės ieškinyje nurodo ir pats ieškovas. Ieškovo pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas patyrė 151,05 Eur už akinius vaikui, taigi per mėnesį išlaidos vidutiniškai sudarytų 12,59 Eur. Tikėtina, kad vaikui augant, keičiantis jo veido struktūrai reikalinga dažniau keisti akinius, tačiau tuo pačiu dėl šių priežasčių vaikui dažniausi neperkami brangūs akinių rėmeliai, taip pat ne visada gali kilti būtinybė akinius keisti kas 12 kalendorinių mėnesių. Liudytoja R. B., vaiko senelė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaikas iš pradžių turėjo sunkumų su akiniais, juos sulaužydavo, tačiau dabar prie akinių nešiojimo jau yra pripratęs. Vitaminai, nesant specialistų konstatuoto specialaus poreikio, paprastai nevartojami apskritus metus.

67. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad darželio poreikiams smulkios išlaidos sudarydavo po 10 Eur kas mėnesį. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškino, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą pratyboms išleido 100 Eur, mokykloje renkama po 20 Eur įvairioms reikmėms. Neabejotina, kad pradėjusiam lankyti mokyklą vaikui reikalingos pratybos, įvairios kitos mokymosi, kanceliarinės priemonės, mokykloje patiriama rinkliavų. Įvertinus viešai prieinamas internetinių knygynų skelbiamas užsienio kalbų vadovėlių ir pratybų, pratybų rinkinių tam tikrai klasei, kanceliarinių prekių kainas, tikėtiną klasės fondo rinkliavą, kuri neturėtų būti renkama kas mėnesį po ieškovo nurodytus 20 Eur, ekskursijas, edukacijas su klase, sprendžiama, kad su mokymusi susijusioms reikmėms protinga yra 360 Eur suma per metus, kas sudarytų 30 Eur į mėnesį.

68. Įvertinus visuotinai žinomas paslaugų kainas, įrodytomis pripažįstamos taip pat ieškovo nurodytos sumos dėl išlaidų laisvalaikiui (30 Eur per mėnesį ar 360 Eur per metus). Žaislams ir lavinimo priemonėms nurodytą 50-60 Eur sumą per mėnesį teismas mažina iki 20-30 Eur per mėnesį, vertinant, kad vaiko specialius poreikius šioje dalyje turėtų patenkinti gaunamos socialinės išmokos, ką iš esmės ieškinyje nurodo ir pats ieškovas.

69. Užtikrinti vaikui būstą yra tėvų pareiga buto, todėl neišvengiamai yra patiriamos su tuo susijusios išlaidos. Nustatant ieškovo nurodytas išlaidas šiems poreikiams įvertinama, kad bute gyvena ne tik vaikas, bet ir ieškovas, o kredito būstui įsigyti įmokos skirtos įsiskolinimui už ieškovo asmeninės nuosavybės teise įsigytą būstą padengti, t. y. susijusios su ieškovo turtinės padėties gerinimu, todėl prie vaiko poreikių nepriskirtinos. Įvertinus viešai skelbiamus komunalinių paslaugų įkainius, pagrįstomis pripažintinos kasmėnesinės apie 50 Eur išlaidos vaiko komunaliniams mokesčiams (už šildymą, elektrą, vandenį, šiukšlių išvežimą, telekomunikacijų namuose paslaugas). Pagrįstomis pripažįstamos ir 10 Eur išlaidos per mėnesį vaiko mobiliojo ryšio paslaugoms apmokėti, kadangi ieškovas į bylą pateikė duomenis, kad vaikui yra nupirkęs išmanųjį laikrodį, o iš paslaugų teikėjų siūlomų mobilaus ryšio planų nurodyto dydžio mobilaus ryšio planas paprastai yra minimalus.

70. Pagrįstomis pripažįstamos ir ieškovo nurodytos išlaidos stovyklai – vienkartinis mokestis apie 146 Eur (apie 13 Eur per mėnesį), kadangi paprastai vaikas per metus yra išleidžiamas bent į vieną vasaros stovyklą. Tuo tarpu pagal nustatytą tvarką šalys lygiomis dalimis leis atostogas su vaiku, taigi atitinkamai kiekvienas iš jų ir patirs su tuo susijusias išlaidas.

71. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) būrelio, išlaidos kuriam buvo įtrauktos į vaiko poreikių skaičiuotę, vaikas nebelanko.

72. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinus, kad visuomet atsiranda neplanuotų išlaidų, sprendžia, kad K. B. būtiniems ir įprastiniams kiekvienam vaikui poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga apie 520 Eur, kuri iš esmės ir atitinka ieškovo ieškinyje nurodytą sumą, nuo kurios prašoma skaičiuoti išlaikymą iš atsakovės, atsižvelgiant į kainų pokytį (padidėjimą) nuo ieškinio pateikimo, į tai, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą.

73. Ieškovas neįrodinėjo, kiek ir kam konkrečiai papildomai reikia skirti lėšų vaiko išlaikymui įvertinus jam diagnozuotus sveikatos sutrikimus. Ieškinyje nurodė, kad iš viso vaikui išlaikyti reikia apie 500-800 Eur, papildomas išlaidas padengia su negalia gaunamos išmokos, todėl iš atsakovės priteistiną išlaikymą prašė skaičiuoti nuo 500 Eur sumos. Taigi, ieškovas pripažino, kad orientacinė vaiko papildomiems poreikiams patenkinti suma ieškinio pateikimo metu buvo apie 300 Eur per mėnesį ir kad ją pilnai padengia vaiko gaunamos išmokos. Įvertinus vaiko sveikatos būklę, diagnozuotus raidos sutrikimus, ieškovo pateiktus įrodymus apie patirtas išlaidas vaiko sveikatos būklei gerinti, ieškovo nurodytos sumos negalima laikyti neprotinga. Į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, ekspertizės akte pažymėta, kad vaikas yra (duomenys neskelbtini), taigi, jam reikalinga specializuota šios srities specialistų pagalba, kurios paprastai valstybinės gydymo ar ugdymo įstaigos visgi neužtikrina. Įvertinus įrodytą ir nustatytą K. B. būtiniems ir įprastiniams kiekvienam vaikui poreikiams per mėnesį patenkinti reikalingą sumą, prie kurios nepriskaičiuotos išlaidos vaiko saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui, nes vaikas turi su tuo susijusių specialių poreikių ir jie turėtų būti tenkinami specializuotai, įvertinus iš valstybės gaunamas išmokas teismas sprendžia, kad papildomus, su K. B. negalia, turimais sveikatos sutrikimais susijusius poreikius patenkina pagal jų tikslą ir paskirtį (Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnis, Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo 1 straipsnis) jo gaunama šalpos negalios pensija ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija.

74. Pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Valstybės išmokomis priteistinas išlaikymas nemažinamas, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

75. Nagrinėjamu atveju, įvertinus atsakovės turtinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių, išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis.

76. Atsakovė nenurodė, kokia suma galėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo, sakydama baigiamąsias kalbas prašė bent jau sumažinti prašomą priteisti išlaikymą, nes ji tokių lėšų neturi.

77. Priteisiant išlaikymą iš atsakovės įvertinama tai, kad jos turtinė padėtis prastesnė nei ieškovo. Atsakovė dirba mažiau apmokamą darbą, turi kitų išlaikytinių – mažametę dukrą, kurios poreikius taip pat turi patenkinti, nekilnojamojo ar kitokio likvidaus turto neturi, tačiau vienareikšmiškai teigti, kad atsakovės pajamos ateityje negalėtų didėti, negalima – atsakovė yra įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) profesiją. Nors atsakovė nurodė, jog jos sutuoktinis šiuo metu nedirba, tačiau teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo teigti, jog ateityje atsakovės sutuoktinis neįsidarbins ir pajamų negaus, ateityje negalės prisidėti prie atsakovės mažamečio vaiko išlaikymo.

78. Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra ir tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo vertintina ir tai, kad ir atsakovė patirs papildomas išlaidas bendraudamas su vaiku savaitgaliais, praleisdama su juo pusę vaiko atostogų, tačiau pagrindinė vaiko priežiūra ir dėl to galimai atsirasiančios papildomos išlaidos (vaiko slaugymas, transporto išlaidos ir kita) teks ieškovui, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta.

79. Teismas, įvertinęs išdėstytą, sprendžia, kad teisinga, jog atsakovė prie vaiko išlaikymo prisidėtų mokėdama 200 Eur išlaikymą iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokio dydžio išlaikymas atitiks vaiko interesus, užtikrins visų pirma tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus bei bus proporcingas vaiko su kiekvienu iš tėvų praleidžiamam laikui, vaiko gaunamoms išmokoms, tėvų turtinei padėčiai, jų galimybėms, atsižvelgiant į vaiko priežiūrai skiriamą laiko dalį, dirbti ir užsidirbti tiek savo, tiek vaiko poreikių tenkinimui.

80. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovas prašė išlaikymą periodinėmis išmokomis priteisti iš atsakovės nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. gegužės 18 d.), tačiau pagal šalių sudarytą ir teismo 2021 m. lapkričio 3 d. patvirtintą taikos sutartį buvo įtvirtinta, kad šalys lygiomis dalimis leidžia laiką su vaiku. Bylos duomenys patvirtina, kad tokios bendravimo tvarkos su tam tikrais nukrypimais buvo laikomasi ir nuo ieškinio pateikimo, tačiau jie nelaikytini esminiais, galinčiais nulemti išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimą nuo pat ieškinio pateikimo. Teismas atsižvelgia į tai, kad nors vaikas beveik du mėnesius iki 2024 m. balandžio 29 d. gyveno su ieškovu, tačiau atsakovei pateikus duomenis dėl bendravimo grafiko nesilaikymą buvo pripažinta, kad buvo pažeista vaiko teisė bendrauti ir gyventi su savo tėvais. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė gaunamų lėšų nenaudoja vaiko poreikiams, neperka rūbų ir kitų būtinųjų reikmenų, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė nebūtų tenkinusi vaiko poreikių, Įvaikinimo tarnybos, vaiko ugdymo įstaigos pateikti duomenys patvirtina, kad vaikas būdavo prižiūrėtas. Ieškovas į bylą teikė rūbų, kitokių įvairių parduotuvių čekius, patvirtinančius ieškovo pirktas prekes vaikui/šeimai, tačiau byloje nėra duomenų, jog tai buvo daroma išimtinai dėl nepatenkintų vaiko poreikių, o ne dėl ieškovo turtinės padėties ar rodomos iniciatyvos. 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi buvo laikomasi ir nuo 2024 m. gegužės 15 d., kai buvo nuspręsta tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir laikinai vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, paskiriant jį visų vaiko lėšų uzufruktoriumi, o iš atsakovės priteisti 100 Eur laikiną išlaikymą. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad šalių vaikas išimtinai tik su ieškovu gyvena nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad nuo tada vaiko pas save nebuvo paėmusi, su vaiku matėsi ekspertizės atlikimo metu ir buvo nuėjusi į vaiko mokyklą rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, išlaikymas periodinėmis išmokomis iš atsakovės priteisiamas nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d., t. y. nuo tada, kai vaikas išimtinai gyvena tik su ieškovu, tenkinančiu visus vaiko materialinius poreikius. Laikytina, kad iki tol šalys išlaikymo pareigą vykdė pagal taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką („50:50“ laiko modelį), t. y. ieškovas iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo 2024 m. gegužės 15 d. mokėdamas 120 Eur išlaikymą per mėnesį, o atsakovė, kurios turtinė padėtis prastesnė nei ieškovo, nuo 2024 m. gegužės 15 d. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. mokėdama 100 Eur laikiną išlaikymą.

81. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas įstatyminis nepilnamečio vaiko atstovas tėvas D. B. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

82. 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymas – panaikintinos nuo sprendimo įsiteisėjimo, laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui po 100 Eur panaikintina nuo sprendimo priėmimo (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

83. Ieškovas pateikė duomenis, jog patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 2350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (650 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, įrodymų teikimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, sumokėtų atstovavimą byloje perėmusiai advokatei Justinai Murauskaitei-Darvidei, 2024-12-30, DOK-38867; 500 Eur už ieškinio parengimą, 250 Eur už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą, 250 Eur už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuris ieškovo paaiškinimu nebuvo pateiktas, parengimą, 700 Eur už advokato paslaugas, kurios ieškovo paaiškinimu patirtos už atstovavimą teismo posėdžiuose, sumokėtų advokatui Algirdui Misevičiui, 2024-12-30 DOK-38895), ieškinį apmokėjo 161 Eur žyminiu mokesčiu, atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apmokėjo 55 Eur žyminiu mokesčiu, sumokėjo 468,40 Eur užstatą už ekspertizės atlikimą (2023-09-25 Nr. DOK-30081).

84. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų.

85. Ieškovas ieškinį apmokėjo 161 Eur žyminiu mokesčiu, nors už ieškinį pagal tuo metu taikomą vartojimo kainų indeksą turėjo būti mokamas 104 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovui grąžintina 57 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Už atskirąjį skundą 2023 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 19 sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis ieškovui yra grąžintas Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-493-589/2023.

86. Teismas vertina, kad ieškovas byloje patyrė 1640,27 Eur pagrįstų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kadangi 250 Eur buvo sumokėti už parengimą procesinio dokumento – prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuris ieškovo paaiškinimu nebuvo pateiktas; 2023 m. birželio 7 d. sumokėti 150 Eur, sąskaitoje nurodant už advokato paslaugas, kas ieškovo paaiškinimu reiškia už dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau teismo nutartis skirti bylą parengiamuosiuose posėdžiuose priimta tik 2023 m. birželio 26 d., ieškovas 2023 m. birželio 7 d. į bylą teikė papildomus paaiškinimus dėl ieškinyje išdėstyto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pateikti ieškovas neturėjo procesinės pareigos; 250 Eur už atstovavimą teismo posėdyje pagal 2023 m. liepos 19 d. sąskaitą ir 300 Eur už advokato paslaugas (kas ieškovo paaiškinimu taip pat reiškia už atstovavimą teismo posėdyje) pagal 2023 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.19 punkte nustatytą maksimalų dydį – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, todėl, įvertinus parengiamųjų posėdžių trukmę (kiekvieno posėdžio trukmė apvalinama iki 1 val.), nurodytos išlaidos mažintinos atitinkamai iki 118,44 Eur (2022 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto 1184,40 Eur x 0,1) ir 121,83 Eur (2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto 1218,30 Eur x 0,1).

87. Teismo vertinimu, ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies – 93,33 proc., kadangi visiškai patenkinti reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, iš dalies (80 proc.) patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus maksimalius dydžius, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 2065 Eur (2212,67 Eur x 93,33 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

88. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl valstybei iš atsakovės priteistina 54 Eur (200x12)x0,03x0,75) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

89. Byloje patirta 43,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš ieškovo šių išlaidų dalis nepriteistina, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos minimalios valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur). Iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 41 Eur (43,98 Eur x 93,33 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš viso valstybės naudai iš atsakovės priteistina 95 Eur (54 Eur + 41 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2901-1027/2021 patvirtintos ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. Š. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 21 d. sudarytos taikos sutarties 1 punkte nustatytą nepilnamečio vaiko K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nepilnamečio vaiko K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės nustatyti su ieškovu D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2901-1027/2021 patvirtintos ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. Š. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 21 d. sudarytos taikos sutarties 2, 3 ir 5 punktuose nustatytą nepilnamečio vaiko K. B. išlaikymo tvarką ir priteisti iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

1. R. Š. turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. Šiuo atveju R. Š. sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į nuolatinę gyvenamąją vietą;

2. Kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, t. y. 2025 ir t.t., sūnus Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dienas, savo Gimimo dieną praleidžia su motina, o Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas - su tėvu. Poriniais metais, t. y. 2026 ir t. t. - atvirkščiai. Naujųjų metų išvakares ir pirmąją Naujųjų metų dieną sūnus praleidžia su tuo iš tėvų, pas kurį ji nepraleido Šv. Kalėdų, nepriklausomai nuo to, kad tais naujais metais keičiasi poriniai/neporiniai metai;

3. Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklauso tėvui, kai švenčiama Tėvo diena, o motinai - kai yra švenčiama Motinos diena;

4. R. Š. turi teisę praleisti su sūnumi ne mažiau pusę vaiko atostogų. Jei šalys nesusitaria dėl bendravimo laiko per vaiko atostogas, motinai priklauso pirmoji pusė visų vaiko atostogų;

5. R. Š. gali nevaržomai bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis, tačiau nepažeidžiant sūnaus dienos darbo ir poilsio režimo;

6. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, per protingą laiko tarpą ir artimiausiu metu informuoti bei suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką;

7. Tėvai įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie sūnaus sveikatos būklę, ugdymosi, mokslo pasiekimus, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2065 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 17. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (sprendimu).

Priteisti iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke; išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5662, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečio vaiko K. B. laikinos gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymą – panaikinti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; laikinąją apsaugos priemonę - laikino išlaikymo priteisimą nepilnamečiam vaikui K. B. po 100 Eur – panaikinti nuo sprendimo priėmimo.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Jurgita Šimonėlytė