Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas viešoji įstaiga Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro (toliau – pareiškėjas, Mokymo centras) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT34 (toliau – Ginčijamas sprendimas). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde Mokymo centras nurodė, kad Agentūra Ginčijamu sprendimu nusprendė 16 070,41 Eur projekto Nr. 09.1.2-CPVA-V-721-01-0001 „Suvirinimo sektorinio praktinio mokymo centro plėtra“ (toliau – Projektas) lėšų pripažinti netinkamomis finansuoti, t. y. pritaikė 25 proc. dydžio finansinę korekciją.

Nors 25 proc. dydžio finansinė korekcija buvo pritaikyta Projekto vykdytojui – viešajai įstaigai Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centrui (toliau – Projekto vykdytojas) ir būtent Projekto vykdytojui Agentūra 2024 m. gegužės 20 d. Pranešimu apie sprendimo dėl lėšų grąžinimo priėmimą nurodė gražinti 16 070,41 Eur, Ginčijamame sprendime dėl pažeidimo Agentūros nurodyti pažeidimai yra susiję būtent su pareiškėjo – Projekto vykdytojo partnerio kaip perkančiosios organizacijos veiksmais vykdant viešąjį pirkimą ir siekiant įgyvendinti Projektą. Atitinkamai, pareiškėjas turi teisinį suinteresuotumą ginčyti Ginčijamą sprendimą dėl pažeidimo, tuo labiau, jog pirmiausiai būtent pareiškėjas (Projekto vykdytojo partneris) turėtų grąžinti 16 070,41 Eur sumą Projekto vykdytojui, kuris šią sumą turėtų pervesti į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sąskaitą, kaip nurodė Agentūra Pranešimu dėl lėšų grąžinimo. Akivaizdu, jog pareiškėjas visas šias lėšas jau panaudojo Projektui, todėl nepagrįstu ir neteisėtu Ginčijamu sprendimu yra neabejotinai pažeidžiamos pareiškėjo teisės – nurodytą sumą Mokymo centras turėtų grąžinti iš esmės iš savo lėšų, o tai reiškia, kad pareiškėjas patirtų nuostolių, nes būtų priversta skolintis lėšas. Taigi, pareiškėjas neabejotinai turi materialinį teisinį suinteresuotumą ir pagrįstai bei teisėtai kreipiasi į teismą šiuo skundu, gindamas savo pažeistas teises.

Pažymi, kad Mokymo centras – Projekto vykdytojo partneris kartu su Projekto vykdytoju Projektui įgyvendinti atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinės vertės pirkimą „Vamzdžių orbitinio suvirinimo sistema“, pirkimo Nr. 684883 (toliau – Pirkimas), apie kurį skelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVPIS) buvo paskelbtas 2023 m. rugpjūčio 24 d. Pirkimas buvo vykdomas pagal CVPIS paskelbtas sąlygas (toliau – Pirkimo sąlygos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ). Pirkimo objektas – vamzdžių orbitinio suvirinimo sistemos įranga, kuriai reikalavimai nustatyti Pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1 p. ir 2.2 p.). Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 3 tiekėjai, o pasiūlymą Pirkime pateikė 1 tiekėjas – UAB „Klaipėdos technika“ (toliau – Pirkimo laimėtojas), su kuriuo Mokymo centras 2023 m. spalio 20 d. sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VŠ-60 (toliau – Sutartis). Sutarties vertė – 64 281,63 Eur su PVM, visa ši suma finansuojama Projekto lėšomis. Projekto vykdytojas 2024 m. vasario 5 d. CVPIS priemonėmis pateikė Agentūrai Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai.

Agentūra, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, 2024 m. kovo 4 d. el. laišku kreipėsi į pareiškėją, prašydama pagrįsti Techninės specifikacijos reikalavimų atitiktį VPĮ nuostatoms bei viešųjų pirkimų principams, o taip pat Pirkimo laimėtojo pasiūlymo atitikties vertinimo teisėtumą. Mokymo centras 2024 m. kovo 6 d. el. paštu pateikė paaiškinimus, tačiau Agentūra vertino, jog pateikti paaiškinimai nepaneigė galimo įtarimo apie pažeidimą prielaidų ir įregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT34 (toliau – Įtarimas) bei pradėjo jo tyrimą, apie kurį informavo 2024 m. kovo 19 pranešimu Nr. PR001 (toliau – Pranešimas dėl pradėto pažeidimo tyrimo) ir kuriuo paprašė pateikti paaiškinimus.

2024 m. gegužės 20 d. Agentūra, įvertinusi Pirkimo dokumentus, el. paštu teiktus paaiškinimus, priėmė Ginčijamą sprendimą, kuriame konstatavo, kad Perkančioji organizacija, pripažindama Pirkimo laimėtojo pasiūlymą laimėjusiu Pirkimą, nors pasiūlymas neatitiko visų Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų (Techninės specifikacijos 1.3.1 ir 2.1 p.), pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas (toliau – Pažeidimas). Agentūra, atsižvelgdama į nustatytą Pažeidimą, Ginčijamame sprendime nusprendė taikyti 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės (toliau – Finansinė korekcija), tenkančios Projektui (t. y. nuo 64.281,63 Eur su PVM). Atitinkamai, Ginčijamu sprendimu nuspręsta pripažinti netinkamomis finansuoti 16 070,41 Eur Projekto lėšų.

Akcentuoja, jog pareiškėjas kategoriškai nesutinka su Ginčijamu sprendimu dėl pritaikytos Finansinės korekcijos bei jos dydžio, kadangi Pirkimo laimėtojo pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos 1.3.1. papunkčio ir 2.1. papunkčio reikalavimus, o net ir tuo atveju, jeigu, vis dėlto, būtų konstatuotas Pažeidimas Pirkime, Ginčijamas sprendimas negalėtų būti laikomas teisėtu, kadangi Agentūros pritaikyta 25 proc. dydžio Finansinė korekcija akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Techninės specifikacijos 1.3.1. papunktyje buvo nurodytas toks reikalavimas stacionariam vamzdžių nupjovimo įrenginiui: „vamzdžio sienelės storio diapazonas - ne mažesnis, kaip 0,6 - 9 mm“. Nors Pirkimo laimėtojas savo pasiūlyme nurodė „Vamzdžio sienelės storis - 1-9 mm“, tačiau prekės gamintojo techninė dokumentacija patvirtino, jog Pirkimo laimėtojo pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos 1.3.1. papunkčio reikalavimą. Anksčiau gaminamų tokio pačio modelio techninėse charakteristikose būdavo nurodomas vamzdžio sienelės storio diapazonas „0,6 - 9 mm“, o dabartinių modelių aprašyme nurodomas diapazonas „1 - 9 mm“ (bazinio įrenginio charakteristika), bet su paaiškinimu, kad, priklausomai nuo medžiagos, jis gali būti platesnis. Todėl pareiškėja, puikiai išmanydama perkamą objektą ir susidūrusi su tokio pobūdžio prekių gamintojo techninėmis dokumentacijomis (jas analizavęs ir vertinęs), tinkamai suprato ir vertino pateiktus duomenis ir paaiškinimus, todėl įsitikino Pirkimo laimėtojo pasiūlymo atitikimu Techninės specifikacijos reikalavimams. Agentūra Ginčijamame sprendime daro nepagrįstą išvadą, jog Techninės specifikacijos 1.3.1 papunkčio reikalavimas nėra tenkinamas, nes tam, kad būtų pasiektas norimas rezultatas, reikia įsigyti papildomą priedą prie siūlomos įrangos. Tačiau pareiškėjai nereikėjo papildomai įsigyti numatyto papildomo priedo, kadangi šis papildomas priedas jau buvo įtrauktas į Pirkimo laimėtojo pasiūlymą, todėl jis atitiko Techninės specifikacijos 1.3.1 papunkčio reikalavimą. Kitaip tariant, diapazonas 0,6 – 9 mm įrenginio techninėje charakteristikoje buvo išlaikytas, pritaikant papildomą priedą, komplektuojant įrangą pagal pareiškėjos poreikį. Iš Pirkimo laimėtojo pasiūlymo turinio, tiekėjo komunikacijos ir viešai prieinamos informacijos (gamintojo techninių charakteristikų) visumos nekilo jokių abejonių, jog priedas bus pateiktas kartu su įranga ir jog Pirkimo laimėtojo pasiūlymas atitinka visus Pirkimo dokumentų reikalavimus, įskaitant ir Techninės specifikacijos 1.3.1 papunkčio reikalavimą. Pareiškėja Sutarties vykdymo metu įsitikino, jog Pirkimo laimėtojo pasiūlymas atitiko visus techninius reikalavimus, nes Pirkimo laimėtojas Sutarties vykdymo metu pristatė aptariamą priedą kartu su įranga, pareiškėja jį turi dirbtuvėse kartu su įranga ir Agentūrai pateikė įrodymą, kaip šis priedas atrodo. Tačiau Agentūra pažeidė turiningo pasiūlymų vertinimo principą, neatsižvelgė į pareiškėjos teiktus paaiškinimus, todėl Ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Pažymi, kad Techninės specifikacijos 2.1 papunktyje buvo nurodytas toks reikalavimas vamzdžio galo paruošimo įrenginiui: „Frezos sukimosi greitis reguliuojamas palaipsniui – mažiausias diapazonas 150-270 aps./min“. Pirkimo laimėtojo pasiūlyme nurodyta, jog „Frezos sukimosi greitis reguliuojamas palaipsniui 40-215 aps./min“.

Teigia, jog Pirkimo laimėtojo pasiūlytas frezos sukimosi greičio reguliavimo diapazonas yra didesnis / platesnis, tinkantis tiek didesnio, tiek mažesnio kietumo plienams. Konkrečiai, Techninės specifikacijos 2.1 papunktyje reikalavime nurodytas diapazonas atitinka 270-150=120 apsisukimo vienetų / min., o Pirkimo laimėtojo pasiūlytos įrangos parametras atitinka didesnį diapazoną: 215-40=175 apsisukimo vienetus / min. Kaip matyti, Pirkimo laimėtojo pasiūlytas įrenginys tinka didesniam plienų tipų spektrui pjauti, todėl yra net geresnių techninių parametrų, nei buvo reikalaujama Pirkime.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybės narės, konstatavusios fondų lėšų panaudojimo sąlygų neatitikimus, gali taikyti paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, finansinius koregavimus, vadovaujantis Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (toliau – Fondo reglamentas) 98 straipsnio nuostatomis, įskaitant pažeidimo sudėtingumą, pobūdį, rimtumą, finansines pasekmes.

Proporcingumo principo, be kita ko, privalo būti laikomasi taip pat ir atliekant paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, finansinius koregavimus. Europos Komisijos 2001 m. kovo 2 d. reglamento (EB) Nr. 448/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl iš struktūrinių fondų suteiktos paramos finansinių koregavimų atlikimo tvarkos 2 straipsnio 2 punktas numato prievolę valstybėms narėms taikyti finansines korekcijas griežtai vadovaujantis proporcingumo principu: panaikindamos visą Bendrijos finansavimą arba jo dalį, valstybės narės atsižvelgia į neatitikimų pobūdį ir sunkumą bei fondų finansinį nuostolį. 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus. 2009 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos) 4 punkte įtvirtinta, jog institucijos, tiriančios pažeidimus ir priimančios su pažeidimais susijusius sprendimus, vadovaujasi proporcingumo principu ir atsižvelgia į pažeidimo pobūdį. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) 7 priedu patvirtinto Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo 10.1-10.4 papunkčiuose nurodyta, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: 10.1. ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo (pvz., vertinama, ar kitose valstybėse narėse esantys ūkio subjektai siekė pateikti pasiūlymą dėl pirkimo, arba, kai apie tai nėra duomenų, vertinama, ar tokie ūkio subjektai dalyvavo vykdant panašius pirkimus (vadovaujantis turima informacija apie analogiškus projektus) ir kt.); 10.2. ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (pvz., vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); 10.3. ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų; 10.4. ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančiosios institucijos nustatytų aplinkybių.

Tuo tarpu Agentūra, vadovaudamasi iš esmės vien tuo, kad Pirkimas buvo tarptautinis ir jame buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas, pagal Gaires išimtinai formaliai taikė maksimalią finansinę korekciją. Tokį sprendimą Agentūra priėmė neatsižvelgdamas į tai, jog nors Pirkimas buvo tarptautinės vertės, jis nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir nebuvo reikšmingas ES vidaus rinkai – kaip Ginčijame sprendime dėl pažeidimo nurodė pati Agentūra, kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 3 tiekėjai, kurie visi yra Lietuvos juridiniai asmenys, o tai reiškia, kad nei vienas užsienio tiekėjas neišreiškė susidomėjimo Pirkimu. Taip pat Agentūra nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog tariamas Pažeidimas yra susijęs vos su dviem reikalavimais iš daugybės Techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų.

Taigi Agentūra, pritaikydama Finansinę korekciją, neatsižvelgė į tariamo Pažeidimo sudėtingumą, pobūdį, rimtumą, nevertino finansinių pasekmių ir akivaizdžiai pažeidė proporcingumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjos veiksmai Pirkime realiai nepažeidė konkurencijos ir leido pasiekti viešųjų pirkimų tikslą – įsigyti reikalingą Pirkimo objektą, Agentūros numatytas taikyti finansinės korekcijos dydis – 25 proc. nuo Sutarties vertės – akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo principui, todėl Ginčijamame sprendime dėl pažeidimo nustatyta Finansinė korekcija turi būti panaikinta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), pasisakydamas dėl asmens materialinio teisinio suinteresuotumo, yra pabrėžęs, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo (LVAT 2019 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-394-520/2019). LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad kiti subjektai nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimas nesusijęs su sąlyga, jog galbūt neteisėti valstybės valdžios institucijų priimti sprendimai būtų tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipiasi teisminės gynybos. Administracinis aktas gali sukelti tam tikrų teisinių pasekmių ir tretiesiems asmenims, kuriems aktas nėra skirtas (LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-769-552/2018).

Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą (prašymą) kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat turėtų būti suprantamos taip, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-733-822/2021).

Vienas iš daugelio Projekto vykdytojo pasitelktų partnerių yra ir pareiškėja, kuri Projekto vykdytojo įgyvendinamam Projektui vykdė Pirkimą, ir kuris turėjo būti apmokėtas iš Projekto įgyvendinimui skirtų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Nei Projekto vykdytojo, nei pareiškėjos (Projekto vykdytojo partnerio) nuosavos lėšos Pirkimui nebuvo skiriamos. Dėl šios priežasties, siekiant apmokėti Pirkimu įsigytą Pirkimo objektą, Projekto vykdytojas (ne pareiškėja) turėjo pareigą pateikti mokėjimo prašymą ir jame deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų sumas, o Agentūra, įvertinusi tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų sumas, išmokėti Projekto vykdytojui pagal Projekto sutartį skirtą finansavimą.

Aukščiau išdėstyta patvirtina, kad pirmoji tiesioginių teisinių santykių grandis, kuri susijusi su Projekto įgyvendinimu ir finansavimo skyrimu, yra susiklosčiusi tarp Agentūros ir Projekto vykdytojo. Antroji tiesioginių teisinių santykių grandis, kuri susijusi su Projekto įgyvendinimu ir finansavimo skyrimu, yra susiklosčiusi tarp Projekto vykdytojo ir pareiškėjos atskirų sutarčių ir susitarimų pagrindu. Šios aplinkybės lemia, kad Agentūra su Mokymo centru jokio tiesioginio teisinio santykio neturi, todėl Agentūros priimami sprendimai, įskaitant Ginčijamą sprendimą, tiesiogines teisines pasekmes sukelia tik Projekto vykdytojui. Tuo tarpu pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukelia būtent Projekto vykdytojo priimti sprendimai ar kiti panašaus pobūdžio įsipareigojimai, susiję su Projekto įgyvendinimu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad PAFT yra vartojamos įvairios subjektus apibūdinančios sąvokos. Taisyklių 2.32 papunktyje įtvirtinta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto vykdytojo (projekto vykdytojo) sąvoka – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, taip pat fizinis asmuo, atsakingi už projektų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą, ir, kai teikiama valstybės pagalba, – subjektas, kuris gauna šią pagalbą, išskyrus atvejus, kai valstybės pagalbos vienam ūkio subjektui suma nesiekia 200?000 eurų ir veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės įgyvendinimo plane finansavimą teikiantis subjektas nurodomas atsakingas už projektų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą. Įgyvendinant finansines priemones projekto vykdytoju laikomas fondų fondo valdytojas arba, jeigu fondų fondas nesteigiamas, finansinės priemonės valdytojas. Taip pat Taisyklių 2.48 papunktyje įvirtinta pareiškėjo sąvoka – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, taip pat fizinis asmuo, teikiantys paraišką finansuoti projektą. Iš aukščiau pateiktų projekto vykdytojo ir pareiškėjo sąvokų apibrėžimų matyti, kad nagrinėjamu atveju Perkančioji organizacija nėra nei projekto vykdytojas, nei pareiškėjas, kuris būtų pateikęs Projekto paraišką finansavimui gauti.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad PAFT 493 punkte įtvirtinta skundų nagrinėjimo tvarka. PAFT 493 punkto nuostatos taikymo apimtį patvirtina ir aktualūs administracinių teismų sprendimai bei nutartys, iš kurių matyti, kad tais atvejais, kai projekto vykdytojai projektus įgyvendina kartu su partneriais, kurie ir vykdė ginčo pirkimus, būtent projekto vykdytojai kreipiasi į teismus dėl įgyvendinančiųjų institucijų sprendimų panaikinimo, o projekto vykdytojų partneriai paprastai traukiami trečiaisiais suinteresuotais asmenimis (žr., pvz., LVAT 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2383-556/2021; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-248-602/2022 ir kt.). Nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės patvirtina, kad Projekto vykdytojas nusprendė nesinaudoti jam PAFT 493 punkte suteikiama teise ir neskųsti Ginčijamo sprendimo, t. y. Projekto vykdytojas sutiko su Agentūros išvada, dėl pareiškėjos, kaip Projekto partnerio padaryto viešųjų pirkimų pažeidimo. Pareiškėja administracinėje byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad Projekto vykdytojas perleido jai savo teisę skųsti įgyvendinančios institucijos (šiuo atveju Agentūros) sprendimus ir kad pareiškėja turi teisę atstovauti Projekto vykdytojo interesus teisme.

Nurodo, kad reikalavimai Pirkimo objektui buvo nustatyti Techninėje specifikacijoje. Pirkimo objektas į dalis neskaidytas ir perkamų prekių kiekį sudarė: 1) Orbitinio suvirinimo įrenginys (atviras lankas) su srovės šaltiniu (TIG) – 1 vnt.; 2) Vamzdžio galo paruošimo įrenginys – 1 vnt.; 3) Vamzdžio fiksavimo įrangos rinkinys – 1 vnt.; 4) Suvirinimo degiklio fiksavimo suvirinimo vietoje įrankių komplektas – 1 vnt.; 5) Suvirintojo skydelis ir dūmų nutraukimo filtras – 1 vnt.; 6) Pasukamas pozicionavimo stalas iki 250 kg – 2 vnt.

Vadovaujantis Pirkimo sąlygomis, tikslus stacionaraus vamzdžių nupjovimo įrenginio Techninės specifikacijos 1.3.1 papunktyje nustatytas reikalavimas yra vamzdžio sienelės storio diapazonas - ne mažesnis, kaip 0,6 - 9 mm. Tuo tarpu Pirkimo laimėtojo pasiūlyme deklaruojant atitikimą reikalaujamam parametrui, nurodyta: vamzdžio sienelės storis - 1-9 mm, o pasiūlytos prekės (Orbitalum GF4) techniniame apraše nurodyta, kad vamzdžio sienelės storis - 1-9 mm (priklausomai nuo medžiagos). Tai patvirtina, kad Pirkimo laimėtojo pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 1.3.1 papunkčio reikalavimo, nes pasiūlytos prekės (Orbitalum GF4) ploniausia vamzdžio sienelė yra 1 mm, bet ne 0,6 mm, kaip reikalauta Techninės specifikacijos 1.3.1 papunktyje. Pažymi, kad paaiškinimas „depends on material“ (priklausomai nuo medžiagos) savaime negali būti traktuojamas kaip įrodymas Techninės specifikacijos 1.3.1 papunkčio atitikimui, kadangi nors ir yra galimybė pjauti plonesnius vamzdžius, bet nenurodomas minimalus plonų sienelių storis. Be to, reikalingas specialus priedas prie įrangos, o Pirkimo laimėtojo pasiūlyme joks papildomas priedas nebuvo nurodytas, todėl nėra akivaizdaus įrodymo, kad ir su priedu vamzdžio sienelės galimas minimalus storis yra 0,6 mm. Atskirai pamini, kad pažeidimo tyrimo Mokymo centras nurodė, jog Pirkimo laimėtojas Sutarties vykdymo metu pristatė aptariamą priedą kartu su įranga ir pareiškėja jį turi dirbtuvėse. Tačiau su minėtais paaiškinimais, kaip ir su skundu teismui, nepateikta gamintojo techninio aprašo nuoroda ar citata, kad tokiu atveju vamzdžio sienelės storis gali būti 0,6 mm ar mažesnis, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad Pirkimo laimėtojo pasiūlyta prekė (Orbitalum GF4) atitiko Techninės specifikacijos 1.3.1 papunktyje nustatytą reikalavimą.

Įvertinus Pirkimo laimėtojo pasiūlymo turinį, nustatyta, kad pasiūlyme nėra jokios informacijos ir/ar duomenų apie tai, kad, siekiant atitikti Techninės specifikacijos 1.3.1 papunkčio reikalavimą, įranga bus montuojama kartu su papildomu priedu, kaip ir nėra jokio patvirtinimo, jog Pirkimo laimėtojo siūloma prekė (Orbitalum GF4) perkančiajai organizacijai bus pristatyta su reikalingu priedu. Nagrinėjamu atveju įvertinus Pirkimo sąlygų reikalavimus ir Pirkimo laimėtojo pasiūlymą, akivaizdu, kad Pirkimo laimėtojo pateikto pasiūlymo trūkumai nelaikytini formalaus pobūdžio, todėl pareiškėjos nurodyti argumentai dėl turiningojo pasiūlymo vertinimo yra nepagrįsti.

Be to, iš CVPIS esančių pareiškėjos ir Pirkimo laimėtojo susirašinėjimo duomenų, tiek iš Komisijos protokoluose užfiksuotos informacijos, nėra galimybės nustatyti, kaip perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo metu įsitikino, kad Pirkimo laimėtojo pasiūlyta įranga atitinka Techninės specifikacijos 1.3.1 papunktyje nustatytą reikalavimą. Svarbu ir tai, kad viešojo pirkimo nuostatą įtvirtinus būtent Techninėje specifikacijoje, tiekėjų prekių savybės, parametrai turi atitikti perkančiųjų organizacijų iškeltus reikalavimus galutinę pasiūlymo pateikimo dieną, o ne tik viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu.

Pažymi, kad vadovaujantis Pirkimo sąlygomis, vamzdžio galo paruošimo įrenginio Techninės specifikacijos 2.1 papunktyje nustatytas reikalavimas yra Frezos sukimosi greitis reguliuojamas palaipsniui – mažiausias diapazonas 150-270 aps./min., t. y. mažiausias diapazonas nuo 150 iki 270 (aps./min). Pirkimo laimėtojas deklaruodamas atitikimą Techninės specifikacijos 2.1 papunktyje nustatytam reikalavimui, nurodė, kad Frezos sukimosi greitis reguliuojamas palaipsniui 40-215 aps./min. Pažymi, kad Techninės specifikacijos 2.1 papunkčio reikalavime buvo nurodytos diapazono minimalios ribos, kurias turi apimti pasiūlyta prekė. Šiuo atveju reikalavimas diapazonui buvo nuo 150 iki 270 aps./min arba platesnis. Tuo tarpu Pirkimo laimėtojo pasiūlytos prekės diapazonas yra nuo 40 iki 215 aps./min, t. y nesiekia 270 aps./min greičio, todėl vertinama, kad Pirkimo laimėtojo pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 2.1 papunktyje nustatyto reikalavimo. Remiantis teismų praktika bei įvertinus Pirkimo sąlygų nuostatas, tiekėjams teko pareiga pateikti pasiūlymus, atitinkančius Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o perkančiajai organizacijai – laikantis imperatyvių VPĮ nuostatų bei šiame įstatyme įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, tinkamai įvertinti pateiktų pasiūlymų atitikimą Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams. Vadovaujantis VPĮ įtvirtintais principais ir nuostatomis, tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo kvietime ir dokumentuose nustatė tam tikras sąlygas, tiekėjų pasiūlymai turėtų jas ir atitikti tam, kad būtų garantuotas objektyvus šių duomenų palyginimas, užtikrinta sąžininga konkurencija. Tikslų pasiūlymų vertinimą užtikrina tik tokių dokumentų priėmimas ir vertinimas, kuriais objektyviai ir patikimai įrodoma pasiūlymo atitiktis pirkimo sąlygoms. Priešingu atveju kyla neteisėto, pernelyg laisvo pirkimo sąlygų interpretavimo grėsmė.

Pažymi, kad Agentūra, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis PAFT nuostatose, susijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, ar projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. PAFT 407–408 punktuose nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Pažeidimai, padaryti įgyvendinant Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ES lėšomis finansuojamus projektus, yra kvalifikuojami vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – Reglamentas) 2 straipsnio 36 dalies nuostatomis, t. y. norint nustatyti pažeidimą, kaip jis suprantamas ES teisiniame reguliavime, būtina nustatyti visus jo elementus. Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodoma, kad pažeidimas, tai (1) bet koks įgyvendinant ES investicijų fondus padarytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas (2) dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai (3) nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui.

Agentūros vertinimu, Mokymo centro padarytas pažeidimas atitinka visus Reglamento 2 straipsnio 36 dalyje nurodytus pažeidimo požymius, todėl laikoma, kad padarytas VPĮ nuostatų ir principų pažeidimas daro įtaką ES finansiniams interesams, t. y. šio pažeidimo atveju yra tenkinami visi trys aukščiau nurodyti pažeidimą kvalifikuojantys požymiai. Atitinkamai, pritaikyta finansinė korekcija yra pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes Pirkimo laimėtoju pripažintas pasiūlymas, kuris neatitiko visų Pirkimo sąlygose (Techninės specifikacijos 1.3.1 ir 2.1 p.) nustatytų reikalavimų; Ginčijamu sprendimu nustatytas pažeidimas buvo padarytas netinkamu pareiškėjos veikimu, t. y. perkančioji organizacija, nesilaikė savo pačios patvirtintų ir išviešintų Pirkimo sąlygų nes Pirkimo laimėtojo pasiūlymą vertino ne pagal Pirkimo sąlygas ir pripažino jį laimėtoju. Šiuo atveju pažeidimą padaręs subjektas yra pareiškėjas, kuris veikė, kaip specialusis subjektas, t. y. perkančioji organizacija. Agentūros nustatyto teisės pažeidimo objektas yra viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimas, o objektyviąją teisės pažeidimo pusę sudaro pareiškėjo objektyvūs neteisėti veiksmai; pareiškėjo padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ES lėšų panaudojimui.

Vertina, kad Agentūra tinkamai kvalifikavo pareiškėjo padarytą pažeidimą, nustatė visus būtinus jo elementus bei pritaikė proporcingą finansinę korekciją, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo pritaikytos finansinės korekcijos mažinti ir/ar naikinti.

Projekto vykdytojas palaiko Mokymo centro skundo ir kitų procesinių dokumentų argumentus dėl pritaikytos sankcijos – finansinės korekcijos neproporcingumo ir jų nekartoja.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Mokymo centras – Projekto vykdytojo partneris, kartu su Projekto vykdytoju Projektui įgyvendinti atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinės vertės Pirkimą, apie kurį skelbimas CVPIS buvo paskelbtas 2023 m. rugpjūčio 24 d. Pirkimas buvo vykdomas pagal CVPIS paskelbtas Pirkimo sąlygas, vadovaujantis VPĮ. Pirkimo objektas – vamzdžių orbitinio suvirinimo sistemos įranga, kuriai reikalavimai nustatyti Techninėje specifikacijoje) Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 3 tiekėjai, o pasiūlymą Pirkime pateikė Pirkimo laimėtojas, su kuriuo Mokymo centras 2023 m. spalio 20 d. sudarė Sutartį. Sutarties vertė – 64 281,63 Eur su PVM, visa ši suma finansuojama Projekto lėšomis. Projekto vykdytojas 2024 m. vasario 5 d. CVPIS priemonėmis pateikė Agentūrai Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai.

Agentūra, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, 2024 m. kovo 4 d. el. laišku kreipėsi į Projekto vykdytoją, prašydama pagrįsti Techninės specifikacijos reikalavimų atitiktį VPĮ nuostatoms bei viešųjų pirkimų principams, o taip pat Pirkimo laimėtojo pasiūlymo atitikties vertinimo teisėtumą. Projekto vykdytojas 2024 m. kovo 6 d. el. paštu pateikė paaiškinimus, tačiau Agentūra vertino, jog pateikti paaiškinimai nepaneigė galimo įtarimo apie pažeidimą prielaidų ir įregistravo Įtarimą bei pradėjo jo tyrimą, apie kurį informavo Pranešimu dėl pradėto pažeidimo tyrimo ir kuriuo paprašė pateikti paaiškinimus.

2024 m. gegužės 20 d. Agentūra, įvertinusi Pirkimo dokumentus, el. paštu teiktus paaiškinimus, priėmė Ginčijamą sprendimą, kuriame konstatavo, kad Mokymo centras, kaip perkančioji organizacija, pripažindama Pirkimo laimėtojo pasiūlymą laimėjusiu Pirkimą, nors pasiūlymas neatitiko visų Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų (Techninės specifikacijos 1.3.1 ir 2.1 p.), pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 43 straipsnio, jeigu jis taikomas) nuostatas. Agentūra, atsižvelgdama į nustatytą Pažeidimą, Ginčijamame sprendime nusprendė taikyti 25 proc. Finansinę korekciją nuo Sutarties vertės tenkančios Projektui (t. y. nuo 64.281,63 Eur su PVM). Atitinkamai, Ginčijamu sprendimu nuspręsta pripažinti netinkamomis finansuoti 16 070,41 Eur Projekto lėšų.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros Ginčijamo sprendimo, kuriuo nuspręsta pripažinti netinkamomis finansuoti 16 070,41 Eur Projekto lėšų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl Mokymo centro suinteresuotumo kreiptis į teismą

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-443-502/2020, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-565-822/2024). Tokio pobūdžio raštas, kuriame pateikiama tik informacija, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje keliamų reikalavimų nei savo turiniu, nei forma, todėl jis negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu.

Tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2018 m. gegužės 18 d. iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 09.1.3-CPVA-V-704-02-0001 Projekto sutartis buvo sudaryta tarp Agentūros ir Projekto vykdytojo. Dėl šios priežasties Projekto vykdytojui Projekto sutartimi buvo skirtas finansavimas Projektui įgyvendinti, kuris jam išmokamas pagal atskirai Agentūrai teikiamus mokėjimo prašymus (Projekto sutarties 3 ir 5 skyriai). Atitinkamai Projekto vykdytojas Projekto sutartimi įsipareigojo tinkamai įgyvendindamas Projektą, pasiekti Projekto sutarties 1 priede nurodytą Projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus (Projekto sutarties 2.1 p.). Kartu su šiuo įsipareigojimu Projekto vykdytojas prisiėmė pareigą vykdyti įvairius papildomus Projekto įgyvendinimo reikalavimus, pavyzdžiui: vykdyti viešuosius pirkimus, teikti mokėjimo prašymus ir juose deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų sumas, teikti ataskaitas ir kt. Siekiant įgyvendinti Projekto sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, Projekto sutartis leido Projekto vykdytojui pasitelkti partnerius, kuriems atskirų, tarp Projekto vykdytojo sudarytų, sutarčių ir susitarimų pagrindų būtų deleguota dalis Projekto vykdytojo pareigų.

Vienas iš daugelio Projekto vykdytojo pasitelktų partnerių yra ir pareiškėjas, kuris Projekto vykdytojo įgyvendinamam Projektui vykdė Pirkimą, ir kuris turėjo būti apmokėtas iš Projekto įgyvendinimui skirtų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Dėl šios priežasties, siekiant apmokėti Pirkimu įsigytą Pirkimo objektą, Projekto vykdytojas turėjo pareigą pateikti mokėjimo prašymą ir jame deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų sumas, o Agentūra, įvertinusi tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų sumas, išmokėti Projekto vykdytojui pagal Projekto sutartį skirtą finansavimą. Šios aplinkybės, Agentūros vertinimu, lemia, kad Agentūra su Mokymo centru jokio tiesioginio teisinio santykio neturi, todėl Agentūros priimami sprendimai, įskaitant Ginčijamą sprendimą, tiesiogines teisines pasekmes sukelia tik Projekto vykdytojui.

Pažymėtina, kad PAFT 493 punkte įtvirtinta skundų nagrinėjimo tvarka (pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba ministerijai Taisyklių 494 punkte nustatytais atvejais. Projektų vykdytojai ministerijos pagal Taisyklių 494 punktą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtus sprendimus skundžia Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kai įgyvendinančioji institucija priima sprendimą dėl pažeidimo atliekant pirkimą iš CPO, įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) gali skųsti ir CPO).

Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, nurodytos pareiškėjų ir projekto vykdytojų sąvokos ( Pareiškėjas – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, taip pat fizinis asmuo, teikiantys paraišką finansuoti projektą; Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto vykdytojas (toliau – projekto vykdytojas) – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, taip pat fizinis asmuo, atsakingi už projektų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą, ir, kai teikiama valstybės pagalba, – subjektas, kuris gauna šią pagalbą, išskyrus atvejus, kai valstybės pagalbos vienam ūkio subjektui suma nesiekia 200 000 eurų ir veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės įgyvendinimo plane finansavimą teikiantis subjektas nurodomas atsakingas už projektų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą. Įgyvendinant finansines priemones projekto vykdytoju laikomas fondų fondo valdytojas arba, jeigu fondų fondas nesteigiamas, finansinės priemonės valdytojas).

Mokymo centro vertinimu, nors Agentūra 25 proc. dydžio finansinę korekciją pritaikė Projekto vykdytojui ir būtent Projekto vykdytojui Agentūra Pranešimu dėl lėšų grąžinimo nurodė gražinti 16.070,41 Eur, Agentūros nurodyti pažeidimai yra susiję būtent su Mokymo centru, nes Mokymo centras 16.070,41 Eur sumą turės grąžinti ne tiesiai Agentūrai, o Projekto vykdytojui (jei būtų pripažinta, kad Ginčijamu sprendimu dėl pažeidimo taikyta finansinė korekcija yra teisėta).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Projekto Sutarties pakeitimu pareiškėjas įgijo tiesioginį teisinį interesą, nes jo naudai tiesiogiai buvo skirtas papildomas finansavimas (Projekto jūrinio sektoriaus dalis), todėl, pagal PAFT 493 punkte įtvirtinta skundų nagrinėjimo tvarką, Mokymo centras laikytinas suinteresuotu subjektu ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme.

Dėl Pažeidimo

Pirkimo objektą sudarė: 1) Orbitinio suvirinimo įrenginys (atviras lankas) su srovės šaltiniu (TIG) – 1 vnt.; 2) Vamzdžio galo paruošimo įrenginys – 1 vnt.; 3) Vamzdžio fiksavimo įrangos rinkinys – 1 vnt.; 4) Suvirinimo degiklio fiksavimo suvirinimo vietoje įrankių komplektas – 1 vnt.; 5) Suvirintojo skydelis ir dūmų nutraukimo filtras – 1 vnt.; 6) Pasukamas pozicionavimo stalas iki 250 kg – 2 vnt.

Techninės specifikacijos 1.3.1 ir 2.1 papunkčiuose buvo nustatyti orbitinio suvirinimo įrenginio (atviras lankas) su srovės šaltiniu (TIG) – 1 vnt ir vamzdžio galo paruošimo įrenginio – 1 vnt. reikalavimai :

Eil. Nr. Techninės charakteristikos (parametrai) pavadinimas Minimalūs techniniai ir funkciniai reikalavimai Orbitinio suvirinimo įrenginys (atviras lankas) su srovės šaltiniu (TIG) – 1 vnt. 1.3.1. Techniniai reikalavimai stacionariam vamzdžių nupjovimo įrenginiui: <...> - vamzdžio sienelės storio diapazonas - ne mažesnis, kaip 0,6 - 9 mm; <...> Vamzdžio galo paruošimo įrenginys – 1 vnt. 2.1 Techniniai reikalavimai: <...> Frezos sukimosi greitis reguliuojamas palaipsniui – mažiausias diapazonas 150-270 aps./min. <...>

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Pirkimo sąlygose tikslus stacionaraus vamzdžių nupjovimo įrenginio Techninės specifikacijos 1.3.1 papunktyje nustatytas reikalavimas yra vamzdžio sienelės storio diapazonas - ne mažesnis, kaip 0,6 - 9 mm. Tai reiškia, kad ploniausia vamzdžio sienelė turi būti ne didesnė kaip 0,6 mm, o storiausia vamzdžio sienelė turi būti ne mažesnė kaip – 9 mm.

Laimėtojo pasiūlyme deklaruojant atitikimą reikalaujamam parametrui, nurodyta: vamzdžio sienelės storis - 1-9 mm, o pasiūlytos prekės (Orbitalum GF4) techniniame apraše nurodyta, kad vamzdžio sienelės storis - 1-9 mm (priklausomai nuo medžiagos).

Pateisindamas Laimėtojo pasiūlymo atitikimą Techninės specifikacijos 1.3.1 papunkčio reikalavimams, pareiškėjas nurodo, kad anksčiau gaminamų tokio pačio modelio techninėse charakteristikose būdavo nurodomas vamzdžio sienelės storio diapazonas 0,6 – 9 mm, o dabartinių modelių aprašyme nurodomas diapazonas 1 – 9 mm, su paaiškinimu (angl. depends on material), kad priklausomai nuo medžiagos, jis gali būti platesnis. Pažeidimo tyrimo metu Perkančioji organizacija nurodė, jog Laimėtojas Sutarties vykdymo metu pristatė aptariamą priedą kartu su įranga ir Perkančioji organizacija jį turi dirbtuvėse.

Agentūra, įvertinusi Laimėtojo pasiūlymo turinį, nustatė, kad pasiūlyme nėra jokios informacijos ir/ar duomenų apie tai, kad, siekiant atitikti Techninės specifikacijos 1.3.1 papunkčio reikalavimą, įranga bus montuojama kartu su papildomu priedu, kaip ir nėra jokio patvirtinimo, jog Laimėtojo siūloma prekė (Orbitalum GF4) Perkančiajai organizacijai bus pristatyta su reikalingu priedu. Ginčijamame sprendime konstatuota, kad Laimėtojo pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 1.3.1 papunkčio reikalavimo, nes pasiūlytos prekės (Orbitalum GF4) ploniausia vamzdžio sienelė yra 1 mm, bet ne 0,6 mm, kaip reikalauta Techninės specifikacijos 1.3.1 papunktis.

Teisėjų kolegija pritaria Agentūros nustatytam neatitikimui, nes į bylą nepateikta jokia gamintojo techninio aprašo nuoroda, kad tokiu atveju (pateikus priedą su įranga) vamzdžio sienelės storis gali būti 0,6 mm ar mažesnis, o Laimėtojo siūlomos įrangos gamintojo brošiūroje nors ir buvo nurodyta galimybė pjauti plonesnius vamzdžius, tačiau brošiūroje nenurodytas minimalus plonų sienelių storis. Be to, Laimėtojo pasiūlymo atitiktimi Techninėje specifikacijoje nustatytiems reikalavimams Perkančioji organizacija privalėjo įsitikinti dar pasiūlymų vertinimo metu, nes kasacinis teismas 2022 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022 yra išaiškinęs, kad viešojo pirkimo nuostatą įtvirtinus būtent techninėje specifikacijoje, tiekėjų prekių savybės, parametrai turi atitikti perkančiųjų organizacijų iškeltus reikalavimus galutinę pasiūlymo pateikimo dieną, o ne tik viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu.

Dėl pareiškėjo argumento, susijusio su turininguoju pasiūlymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, turiningasis pasiūlymų vertinimas aktualus siekiant nustatyti, ar formalus tiekėjo viešojo pirkimo metu pateiktas pasiūlymo trūkumas leidžia nustatyti tikrąjį pasiūlymo turinį. Tik nustačiusi, kad pasiūlymo trūkumas jo neištaisius neleidžia konstatuoti pasiūlymo atitikties konkurso sąlygoms, perkančioji organizacija turėtų spręsti dėl to, ar tiekėjui turėtų būti suteikta galimybė pasiūlymą patikslinti.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Perkančioji organizacija į Laimėtoją dėl pasiūlymo atitikimo Techninės specifikacijos reikalavimams kreipėsi vienintelį kartą (2023 m. spalio 5 d.), prašydama paaiškinti deklaruotų parametrų atitikimą Techninės specifikacijos 1.1 papunkčio reikalavimui (Perkančioji organizacija nesikreipė į Laimėtoją dėl pasiūlymo atitikimo Techninės specifikacijos 1.3.1 papunktyje nustatytam reikalavimui). Nagrinėjamu atveju įvertinus Pirkimo sąlygų reikalavimus ir Laimėtojo pasiūlymą (pasiūlyme nesant duomenų apie tai, kad įranga bus montuojama kartu su papildomu priedu), teisėjų kolegija vertina, kad Tiekėjo pateikto pasiūlymo trūkumai nelaikytini formalaus pobūdžio, todėl Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl turiningojo pasiūlymo vertinimo nėra pagrįsti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš Laimėtojo pasiūlymo turinio duomenų visumos, Perkančioji organizacija negalėjo objektyviai įsitikinti, kad Laimėtojas siūlomą prekę (Orbitalum GF4) pristatys su priedu ir, kad ji atitiks Techninės specifikacijos 1.3.1 papunkčio reikalavimą, o paaiškinimas „depends on material“ (priklausomai nuo medžiagos) savaime negali būti traktuojamas kaip įrodymas Techninės specifikacijos 1.3.1 papunkčio atitikimui.

Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad Pirkimo sąlygose tikslus vamzdžio galo paruošimo įrenginio Techninės specifikacijos 2.1 papunktyje nustatytas reikalavimas yra frezos sukimosi greitis reguliuojamas palaipsniui – mažiausias diapazonas 150-270 aps./min.. Tai reiškia, kad mažiausia diapazono riba negalėjo būti didesnė nei 150 aps./min., o didžiausia diapazono riba negalėjo būti mažesnė nei 270 aps./min.

Laimėtojas pasiūlyme deklaruodamas atitikimą Techninės specifikacijos 2.1 papunkčio nustatytam reikalavimui, nurodė, kad frezos sukimosi greitis reguliuojamas palaipsniui 40-215 aps./min.

Pateisindamas Laimėtojo pasiūlymo atitikimą Techninės specifikacijos 2.1 papunkčio reikalavimams, pareiškėjas nurodė, kad Laimėtojo pasiūlyme pateiktas frezos sukimosi greičio reguliavimo diapazonas (175 aps./min.) yra platesnis / didesnis ir mechaninės inžinerijos požiūriu yra pranašesnis už Techninėje specifikacijoje nurodytą frezos sukimosi diapazoną (120 aps./min.).

Agentūra, įvertinusi Laimėtojo pasiūlymo turinį, nustatė, kad Techninės specifikacijos 2.1 papunkčio reikalavime buvo nurodytos diapazono minimalios ribos, kurias turi apimti pasiūlyta prekė. Šiuo atveju reikalavimas diapazonui buvo nuo 150 iki 270 aps./min arba platesnis. Tuo tarpu Laimėtojo pasiūlytos prekės diapazonas yra nuo 40 iki 215 aps./min, t. y nesiekia 270 aps./min greičio, todėl vertino, kad Laimėtojo pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 2.1 papunkčio nustatyto reikalavimo.

Teisėjų kolegija tik iš dalies pritaria Mokymo centro pozicijai, kad Laimėtojo pasiūlyme pateiktas frezos sukimosi greičio reguliavimo diapazonas yra platesnis / didesnis ir mechaninės inžinerijos požiūriu yra pranašesnis už Techninėje specifikacijoje nurodytą frezos sukimosi diapazoną. Techninės specifikacijos 2.1 papunktyje buvo nurodytos konkrečios norimo diapazono reikšmės 150 – 270 aps./min., todėl Laimėtojo pasiūlytos prekės sukimosi greičio diapazonas nuo 40 aps./min. yra pranašesnis už Techninėje specifikacijoje nurodytą frezos sukimosi greičio mažiausią diapazoną. Tačiau pripažindama Laimėtojo pasiūlymą atitinkantį visus Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus (nustatyto diapazono reikšmės 150 – 270 aps./min.), Perkančioji organizacija pažeidė savo pačios patvirtintas ir paskelbtas Pirkimo sąlygas, o Perkančiajai organizacijai neleistina itin laisvai interpretuoti savo suformuluotas aiškias konkurso sąlygas, nes taip iš esmės gali būti pakeistas sąlygų turinys (LAT 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pripažindama Tiekėjo pasiūlymą laimėjusiu, tačiau neatitinkantį visų Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų, Perkančioji organizacija pažeidžia savo pačios parengtas ir paskelbtas Pirkimo sąlygas. Vadovaujantis VPĮ įtvirtintais principais ir nuostatomis, tuo atveju, kai Perkančioji organizacija viešojo pirkimo kvietime ir dokumentuose nustatė tam tikras sąlygas, tiekėjų pasiūlymai turėtų jas ir atitikti tam, kad būtų garantuotas objektyvus šių duomenų palyginimas, užtikrinta sąžininga konkurencija. (LAT 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). Neskaidrų pasiūlymų vertinimą gali lemti ne tik akivaizdžiai netinkamo pasiūlymo vertinimas atitinkančiu pirkimo sąlygas, tačiau ir neatidus, neapdairus galbūt tinkamo pasiūlymo vertinimas, neprašant paaiškinti pasiūlymo netikslumų ar neaiškių vietų, jei duomenų visuma neleidžia daryti vienareikšmės atitikties išvados (LAT 2011 m. kovo 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Perkančioji organizacija, pripažindama Tiekėjo pasiūlymą laimėjusiu Pirkimą, nors pasiūlymas neatitiko visų Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų (Techninės specifikacijos 1.3.1 ir 2.1 papunkčių ), pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Dėl finansinės korekcijos

Agentūra įvertinus tai, kad buvo vykdomas tarptautinis Pirkimas, kuris kėlė tarptautinį susidomėjimą ir buvo reikšmingas ES vidaus rinkai, Pirkime gautas vienas pasiūlymas, todėl konkurencija nebuvo užtikrinta, Pirkimo laimėtoju pripažintas Tiekėjo pasiūlymas, kuris neatitiko visų Pirkimo sąlygose (Techninės specifikacijos 1.3.1 ir 2.1 papunkčiuose) nustatytų reikalavimų, o atmetus Tiekėjo pasiūlymą bei įvertinus tai, kad daugiau dalyvių nebuvo, Pirkimo procedūros būtų laikomos pasibaigusiomis (VPĮ 29 str. 2 d. 2 p.) ir Perkančioji organizacija dėl Pirkimo objekto būtų turėjusi skelbti naują pirkimą, kuriame būtų galėję dalyvauti jau kiti tiekėjai, todėl Perkančiosios organizacijos turėjo įtakos sąžiningai tiekėjų konkurencijai, pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės.

Aktualios redakcijos PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – Gairės). Gairėse nurodytos fiksuoto dydžio (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.) finansinės pataisos. Gairių 1.4 papunktyje nurodyta, kad apskaičiuojant taikytinos pataisos sumą, atsižvelgiama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius.

Dėl atitinkamos normos dydžio taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes, nurodytas PAFT 7 priedu patvirtinto „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 10.1–10.4 punktuose (LVAT 2020 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-719-415/2020, LVAT 2021m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-489-552/2021).

Pažeidimai, padaryti įgyvendinant ES lėšomis finansuojamus projektus, yra kvalifikuojami vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – Reglamentas) 2 straipsnio 36 dalies nuostatomis, t. y. norint nustatyti pažeidimą, kaip jis suprantamas ES teisiniame reguliavime, būtina nustatyti visus jo elementus (pažeidimas, tai (1) bet koks įgyvendinant ES investicijų fondus padarytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas (2) dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai (3) nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui).

Nors pareiškėjas skunde tvirtina, jog Agentūra finansinę korekcija pritaikė formaliai ir nemotyvuotai, tinkamai (proporcingai pažeidimo mastui) neįvertinęs finansinės korekcijos dydžio, tačiau teisėjų kolegija šiems skundo argumentams nepritaria, kadangi Ginčijamo sprendimo turinys patvirtina, jog Agentūra ne tik išnagrinėjo finansinės korekcijos dydį reglamentuojančias teisės normas ir pagal jas įvertino pareiškėjo individualią situaciją, tačiau sprendinį dėl finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio priėmė įvertinusi visas Ginčijamame sprendime išanalizuotas ginčo faktines aplinkybes bei įvertinusi ir visus pareiškėjo teiktus paaiškinimus dėl pažeidimo.

LVAT, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Pastebėta, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą, t. y. net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. LVAT 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; kt.).

Teisėjų kolegija vertinimu, tai, kad Perkančioji organizacija, nesilaikė savo pačios patvirtintų ir išviešintų Pirkimo sąlygų nes Pirkimo laimėtojo pasiūlymą vertino ne pagal Pirkimo sąlygas ir pripažino jį laimėtoju (padarytas pažeidimas atitinka Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.2. lentelės „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 14 punkte nurodytą pažeidimą), pažeidimas buvo padarytas vykdant tarptautinį viešąjį pirkimą, pažeidimas daro įtaką Pirkimo vykdymui ir ES finansiniams interesams, pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti, leidžia padaryti išvadą, kad Agentūra tinkamai kvalifikavo pareiškėjos padarytą pažeidimą, nustatė visus būtinus jo elementus bei pritaikė proporcingą finansinę korekciją, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl finansinės korekcijos neatitikties proporcingumo principo reikalavimams atmestini.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA7-2496-552/2021, pastebi, kad Gairių 2.1. lentelėje aprašyti pažeidimai ir už juos nustatytos finansinės korekcijos yra nustatytos jau įvertinus proporcingumo principą, todėl dar labiau mažinti finansinę korekciją nei nustatyta Gairėse, galimybės nėra. Akcentuoja ir tai, kad visi Gairių 2.1. lentelėje aprašyti pažeidimai, Europos Komisijos vertinimu, laikomi turinčiais finansinį poveikį, todėl jų atveju turi būti taikomos atitinkamos finansinės korekcijos. Aptarta LVAT praktika leidžia pagrįstai teigti, kad ir Gairių 2.2. lentelėje aprašyti pažeidimai ir už juos nustatytos finansinės korekcijos yra nustatytos jau įvertinus proporcingumo principą.

Taigi pareiškėjas skunde tik deklaratyviai teigia, kad finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo, tačiau nepateikia jokių argumentų ir įrodymų, kurie nebuvo nagrinėti atliekant pažeidimo tyrimą ir kurie pagrįstų tokią pareiškėjo poziciją.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jis ne turi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.