Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-16709-1154/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-09-29
Bylos Nr.: e2-16709-1154/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Navickytė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: UAB „Kamitra“

Kategorijos

2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2-16709-1154/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12111-2022-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.8 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 29 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Kamitra“ ir ko bei UAB „Grinda“, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 177,02 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. vasario 7 d. Automobilių savanoriško draudimo (Kasko) sutartimi apdraudė automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis 2022 m. vasario 7 d. Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g. 22, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę ir buvo apgadintas. Žalos administravimo metu nustatyta, kad duobė nebuvo pažymėta skiriamaisiais ženklais, taip pat nėra duomenų, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos automobilio vairuotojo neatsargumas. Dėl padarytos žalos ieškovė išmokėjo draudėjui 177,02 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nurodo, kad duobė pripažintina kelio trūkumu, todėl atsakomybė už padarytą žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio pagrindu tenka Vilniaus miesto savivaldybei kaip Žaliųjų Ežerų gatvės savininkei.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti UAB „Kamitra“ ir ko, taip pat pasiūlyti ieškovei pakeisti atsakovą byloje, atsakove įtraukiant ne Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, o UAB „Kamitra“ ir ko; netenkinus pastarojo prašymo, atsakovei pareikštą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba sumažinti ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dydį. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė, nors pati teigia, kad Žaliųjų Ežerų gatvė nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, atsakove klaidingai nurodo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybė už statinio trūkumais padarytą žalą tenka ne tik statinio savininkui, bet ir valdytojui. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 6 d. su UAB „Kamitra“ ir ko sudarė sutartį Nr. A62-115/20, kuria Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių, įskaitant Žaliųjų Ežerų g., valdymą perdavė UAB „Kamitra“ ir ko, tai atsakove pagal ieškinį turėtų būti traukiama ši bendrovė, o ne savivaldybė. Atsakovė nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė ir tuo, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau šiuo atveju jos neįrodytos: nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė nekonkretizuoja tikslios įvykio vietos, nepateikia įvykio schemos, nėra pateikta nuotraukų iš įvykio vietos, įvykio vietos koordinačių, kurios leistų objektyviai nustatyti įvykio aplinkybes; policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime iš esmės nėra jokios išsamios informacijos apie eismo įvykio aplinkybes, neįrodytas atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Atsakovė pažymi ir tai, kad žalos atsiradimą galėjo lemti ir saugaus greičio nesilaikymas bei vairuotojo neatidumas įvykio metu, tačiau ieškovei nepateikus konkrečių duomenų apie eismo įvykio aplinkybes, atsakovė neturi galimybės gintis nuo ieškinio, įrodinėdama savo atsakomybės sąlygų nebuvimą arba pagrindą atsakomybei mažinti. Anot atsakovės, byloje nėra duomenų, kad automobilio vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl darytina išvada, kad vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, todėl tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad reikalavimas atlyginti žalą yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl atlygintinos žalos mažinimo atsižvelgiant į vairuotojo neatsargumą (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame, nesutikdama su atsakovės argumentais, pažymėjo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuostatus, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 1-1597, būtent atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra atsakinga už Vilniaus miesto savivaldybės turto (įskaitant gatves) valdymą ir naudojimą (Nuostatų 34.3 punktas), taigi atsakovė laikytina Žaliųjų Ežerų gatvės Vilniuje valdytoja. Ieškovė taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu, todėl trečiasis asmuo UAB „Kamitra“ ir ko, nesant atitinkamo savivaldybės tarybos sprendimo, nelaikytina Žaliųjų Ežerų gatvės valdytoja, be to, ir atsakovės su trečiuoju asmeniu sudarytoje sutartyje nėra nuostatų, kuriomis atsakovė būtų perdavusi savarankišką gatvės valdymą trečiajam asmeniui, sutartimi trečiajam asmeniui UAB „Kamitra“ ir ko buvo perduota tik gatvių remonto ir priežiūros funkcija, bet ne jų valdymas, todėl dėl gatvės konstrukcinių trūkumų kilusią žalą privalo atlyginti gatvės savininkė (valdytoja) – atsakovė. Ieškovė taip pat nurodė, kad nukentėjusio asmens (vairuotojo) kaltė, skirtingai nei žalą padariusio asmens, nepreziumuojama, be to, griežtosios atsakomybės atveju teisiškai reikšmingas ne paprastas, o tik didelis neatsargumas. Atsakovės argumentai, kad dėl automobilio apgadinimo yra ir vairuotojo kaltės, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė pateikė sutartį, kuria grindžia gatvės valdymo perdavimą trečiajam asmeniui UAB „Kamitra“ ir ko, ieškovė prašė šią bendrovę įtraukti į bylą kaip trečiąjį asmenį.

Atsiliepimas

4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė tripliką, kuriame su ieškiniu nesutiko ir palaikė savo poziciją, kad byloje atsakove turėtų būti traukiama ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija (tiksliau – Vilniaus miesto savivaldybė), bet UAB „Kamitra“ ir ko. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pagal jos Nuostatų 34.3 punktą ji tik organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą; toks teisinis reguliavimas neeliminuoja fakto, kad būtent Vilniaus miesto savivaldybė yra kelių savininkė. Pasak atsakovės, ieškovė pati nurodo, kad savivaldybės turtas gali būti perduodamas kitam asmeniui valdyti tik savivaldybės tarybos sprendimu. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, todėl šiuo atveju būtent Vilniaus miesto savivaldybė, o ne savivaldybės administracija, laikytina visų vietinės reikšmės kelių savininke. Atsakovė laikėsi nuostatos, kad gatvės valdymas sutartimi buvo perduotas trečiajam asmeniui UAB „Kamitra“ ir ko, todėl atsakove pagal ieškinį turėtų būti traukiama ši bendrovė. Atsakovė taip pat palaikė savo atsikirtimus į ieškinį, kad ji neteisėtų veiksmų neatliko, o tarp atsiradusios žalos ir savivaldybės veiksmų nėra priežastinio ryšio.

5. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Kamitra“ ir ko prašė ieškinį patenkinti, jeigu bus įrodytas žalos dydis, ir priteisti trečiajam asmeniui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo palaikė ieškovės poziciją, kad už žalą yra atsakinga atsakovė, o atsakovės teiginius, jog kelio valdymą ji sutartimi perdavė trečiajam asmeniui UAB „Kamitra“ ir ko, laikė nepagrįstais. UAB „Kamitra“ ir ko prašė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Grinda“, prašymą grįsdama tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo sutartis Nr. A62-115/20, kuria atsakovė remiasi atsiliepime į ieškinį, buvo sudaryta ne su viena UAB „Kamitra“ ir ko, bet su tiekėjų grupe, kurią sudaro UAB „Kamitra“ ir ko bei UAB „Grinda“; šių bendrovių atsakomybė pagal sutartį yra solidarioji ir vienoda visų sutarties sąlygų atžvilgiu, todėl bylos baigtis neabejotinai gali turėti įtakos ir UAB „Grinda“ teisėms ir pareigoms.

6. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Grinda“ nurodė su ieškiniu nesutinkanti ir akcentavo tai, kad ieškovė turėjo įrodyti žalos dydį, nes vien draudimo išmokos faktas nėra pakankamas žalos dydžio įrodymas, be to, pažymėjo, jog eismo įvykis įvyko žiemos metu, vairuotojas nesilaikė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taigi patyrė žalą dėl savo paties didelio neatsargumo, tai sudaro atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindą pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį. Trečiojo asmens nuomone, byloje nėra užfiksuotų duomenų, ar kelyje esanti duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti padaryti ieškovės nurodomi automobilio apgadinimai, šias aplinkybes turėjo įrodyti ieškovė, tačiau tokių įrodymų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir A. K. (draudėjo) 2022 m. vasario 7 d. sudaryta automobilių savanoriškojo draudimo sutartimi (draudimo liudijimo Nr. 270 0526911/2022) buvo apdraustas draudėjui priklausantis lengvasis automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

8. Ieškovė nurodo, kad jos apdraustas automobilis 2022 m. vasario 7 d. įvažiavo į Vilniaus miesto Žaliųjų Ežerų gatvėje buvusią nepažymėtą duobę ir dėl to buvo apgadintas. Ieškovė, remdamasi draudimo sutartimi, išmokėjo automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui 177,02 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmokos sumokėjimą patvirtina ieškovės 2022 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo UAB „Tokvila“, atlikusiai automobilio remontą, pervesta 147,02 Eur, ir 2022 m. vasario 23 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo A. K. pervesta 30 Eur suma. Aplinkybė dėl draudimo išmokos išmokėjimo fakto ir dydžio byloje neginčijama.

9. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, tai draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagrindu vietoje draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi 177,02 Eur draudimo išmoką UAB „Tokvila“ ir automobilio savininkui A. K., reikalauja ją priteisti iš, jos manymu, atsakingos už žalos padarymą atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkės ir valdytojos, kuriai tenka atsakomybė už ieškovės apdraustam automobiliui padarytą žalą, atsiradusią automobiliui įvažiavus į Žaliųjų Ežerų gatvėje buvusią duobę. Ieškovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra atsakinga už žalą, dėl gatvės trūkumo padarytą ieškovės apdraustam automobiliui, todėl ieškovė, įgyvendindama iš nukentėjusio automobilio savininko perimtą teisę į žalos atlyginimą, prašo atlyginti jos patirtus nuostolius – 177,02 Eur išmokėtą draudimo išmoką.

11. Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje ginčas kilo dėl trijų aspektų: pirma, atsakovė tvirtina, kad ji yra netinkama atsakovė pagal pareikštą ieškinį, antra, atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ teigimu, ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, trečia, atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ nurodo, kad dėl žalos atsiradimo yra ir automobilio vairuotojo kaltės, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas arba žalos atlyginimo dydis sumažintas. Dėl šių aspektų pasisakytina atskirai.

Dėl tinkamo atsakovo.

12. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kelio duobė yra kelio statybinės konstrukcijos trūkumas, t. y. statinio trūkumas, todėl atsakomybė už žalą, padarytą dėl netinkamos statinio būklės, jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016 18 punktas).

13. Nagrinėjamoje byloje atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija neneigė, kad Žaliųjų Ežerų gatvės savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau atsakovė laikėsi pozicijos, kad ir Vilniaus miesto savivaldybė, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra netinkama atsakovė, nes sutartimi šios gatvės valdymas yra perduotas trečiajam asmeniui UAB „Kamitra“ ir ko, todėl pagal ieškinį turėtų atsakyti būtent UAB „Kamitra“ ir ko kaip statinio valdytoja.

14. Teismų praktikoje pažymima, kad CK 6.266 straipsnis reglamentuoja tik statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, bet nenustato valdymo teisės perdavimo taisyklių (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020). Kilus ginčui dėl to, ar kelio (gatvės) savininko valdymo teisė buvo perduota kitam asmeniui ir todėl savininkui nekyla pareiga pagal CK 6.266 nuostatas civiline tvarka atsakyti už asmeniui padarytą turtinę žalą, būtina vertinti, ar faktinės aplinkybės, įvertintos savininko teises ir pareigas reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, leidžia daryti išvadą, kad savininkas perdavė valdymo teisę į kelią (gatvę).

15. Nuosavybės teisė pagal subjektus ir jų teisių turinį skirstoma į privačios ir viešosios nuosavybės teisę. Privačios ir viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrų teisinio reguliavimo ypatumų. Viešosios nuosavybės teisinius santykius visų pirma reguliuoja viešosios teisės normos, o CK nuostatos taikomos tik tiek, kiek viešosios nuosavybės įgyvendinimo teisinių santykių nereguliuoja atitinkamai įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).

16. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad Vilniaus miesto Žaliųjų Ežerų gatvės savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi savivaldybės, kaip viešojo subjekto, nuosavybės teisės įgyvendinimas visų pirma reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės normų.

17. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDJĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; 3) kiti juridiniai asmenys – VSTVNDJĮ 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VSTVNDJĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis VSTVNDJĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Pagal VSTVNDJĮ 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, viešosios teisės principu, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. VSTVNDJĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtina ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 48 straipsnio 2 dalyje.

18. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą perduoti Vilniaus miesto Žaliųjų Ežerų gatvės valdymą patikėjimo teise kitam subjektui.

19. VSĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų pagal VSĮ 6 straipsnio 32 punktą yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje taip pat nurodyta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Savivaldybei tenkanti gatvių taisymo bei priežiūros pareiga numatyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte. Pagal VSĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiamos teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo paslaugos.

20. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad gatvių priežiūra yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kuri pagal savo funkcinį veiklos pobūdį laikytina viešosios paslaugos teikimu. Organizuodama šios viešosios paslaugos (gatvių taisymo bei priežiūros) teikimą savivaldybė turi teisę jos įgyvendinimą pavesti viešųjų paslaugų teikėjams, tačiau viešosios teisės aktai nenumato galimybės viešųjų paslaugų įgyvendinimą organizuoti taip, jog civilinės sutarties pagrindu, nesilaikant specialių procedūrų, numatytų viešosios teisės aktuose, būtų perduota kelių (gatvių) valdymo teisė privačiam juridiniam asmeniui. Taigi, viešosios nuosavybės teisinis reguliavimas nenumato galimybės savivaldybei civilinės sutarties pagrindu perduoti savarankiškų kelio (gatvės) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims.

21. Kita vertus, atsakovei į ieškinį atsikertant tuo, kad gatvės valdymas yra perduotas trečiajam asmeniui pagal sutartį, byloje svarbu išsiaiškinti šios sutarties turinį; tai teismas atlieka vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei bendraisiais CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisės principais.

22. Nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovė) ir tiekėjų grupė: UAB „Kamitra“ ir ko ir UAB „Grinda“ (bendrai vadinama rangovu) sudarė pirkimo sutartį Nr. A62-115/20 (toliau – ir Sutartis), kuria rangovas įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies (Žirmūnų, Verkių, Antakalnio seniūnijos) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (1 punktas).

23. Įvertinus Sutarties turinį, darytina išvada, kad joje nėra nuostatų, kuriomis rangovui būtų perduotas Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies gatvių (įskaitant Žaliųjų Ežerų gatvę) savarankiškas valdymas. Sutarties 25.18 punktu UAB „Kamitra“ ir ko ir UAB „Grinda“, be kita ko, įsipareigojo nuolat, be atskiro užsakovės reikalavimo, vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei priežiūrą, taip pat prisiėmė pareigą eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelią grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis ir aptverti, o atsiradus avariniams dangos defektams (duobės, didesnės kaip 5 cm gylio), savarankiškai be atskiro užsakovės užsakymo šalinti (taisyti) ir apie atliktus darbus informuoti užsakovę. Tame pačiame Sutarties punkte nustatyta rangovo atsakomybė užsakovei ir / ar tretiesiems asmenims už žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Be to, šiame Sutarties punkte tiesiogiai įtvirtinta, kad rangovas Sutarties galiojimo laikotarpiu laikomas Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei 6.270 straipsnio 2 dalį. Pagal Sutarties 25.19 punktą, kitais atvejais, kurie neaprašyti 25.18 punkte ir nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas apie pastebėtus eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus turi informuoti užsakovę ir darbus atlikti pagal jos pateiktą raštišką užsakymą ir jame nurodytas apimtis. Sutarties 23.4 punktu, be kitų pareigų, susijusių su informacijos rangovui suteikimu, darbų užsakymu, jų priėmimu ir atsiskaitymu už juos, užsakovė (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) įsipareigojo kontroliuoti Sutarties vykdymą (vykdyti kontrolę ir priežiūrą) ir aptikus Sutarties vykdymo trūkumus ir / ar pažeidimus, duoti rangovui (tretiesiems asmenims UAB „Kamitra“ ir ko ir UAB „Grinda“) būtinus nurodymus trūkumus ir / ar pažeidimus pašalinti arba atsisakyti priimti faktiškai atliktus darbus kol trūkumai ir / ar pažeidimai nebus pašalinti.

24. Iš šių ir kitų Sutarties nuostatų matyti, kad Sutarties šalys susitarė dėl skirtingos apimties teisių ir pareigų priklausomai nuo to, ar gatvių ir kiemų dangos būklė kelia grėsmę eismo dalyvių saugumui, tačiau rangovui (tretiesiems asmenims) nebuvo perduota teisė savarankiškai, savo iniciatyva ir nuožiūra, spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiems objektams, t. y. teisė turėti juos savo žinioje, taigi tretiesiems asmenims nebuvo perduota savarankiška valdymo teisė. Priešingai – iš Sutarties nuostatų aiškiai matyti šalių valia, kad UAB „Kamitra“ ir ko ir UAB „Grinda“ prisiimtų griežtesnę atsakomybę už grėsmę saugumui keliančių gatvių ir kiemų dangos trūkumų netinkamą priežiūrą, bet kontrolės bei darbų priežiūros – užsakymo pateikimo, darbų priėmimo ir pan., – teisė liko savivaldybei. Aiškinant Sutarties sąlygas tiek pažodžiui, teik siekiant atskleisti tikrąją šalių valią, darytina išvada, kad Sutartimi buvo susitarta tik dėl techninės priežiūros teisės perleidimo tretiesiems asmenims UAB „Kamitra“ ir ko ir UAB „Grinda“, bet ne dėl valdymo, kaip savarankiškos teisės.

25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, nesant byloje pateiktų įrodymų, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą, kuriuo būtų perdavusi tretiesiems asmenims patikėjimo teise valdyti Vilniaus miesto Žaliųjų Ežerų gatvę, taip pat iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų asmenų 2020 m. rugpjūčio 6 d. Sutarties sąlygų nesant pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Kamitra“ ir ko ir UAB „Grinda“ buvo perduota savarankiško valdymo teisė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentai, kad tinkama atsakovė pagal ieškinį turi būti trečiasis asmuo UAB „Kamitra“ ir ko, pripažintini nepagrįstais.

26. Teismas atmeta kaip neturintį teisinio pagrindo ir atsakovės atsikirtimą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra Žaliųjų Ežerų gatvės savininkė nei valdytoja, todėl dar ir dėl šios priežasties ji yra netinkama atsakovė, nes gatvės savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Visų pirma pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą savivaldybės administracija įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą. Ši norma, kaip teisingai nurodo ieškovė, yra pakartota ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuostatų 34.3 punkte. Iš šio reglamentavimo matyti, kad savivaldybės administracija, kaip savivaldybės institucija, veikia savivaldybės vardu įgyvendindama savivaldybės funkcijas ir teises bei pareigas pagal jai Vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose suteiktus įgaliojimus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad savivaldybės administracija neturi jokių įgaliojimų savivaldybės nuosavybės teise valdomo turto atžvilgiu. Pažymėtina, kad teismuose yra išnagrinėta nemažai civilinių bylų, kuriose analogiško pobūdžio reikalavimai dėl žalos atlyginimo buvo reiškiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kaip savarankiškai atsakovei arba kaip Vilniaus miesto savivaldybės atstovei, tačiau tose bylose ji nesigynė argumentu, kad yra netinkama atsakovė, o teismų sprendimų, kuriais žalos atlyginimas buvo priteistas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, neskundė (žr., pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo civilines bylas Nr. e2-30459-1101/2020, Nr. e2-34493-545/2020, Nr. e2-3486-1089/2020, Nr. e2-22969-545/2021, Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2A-1899-854/2020; kt.). Be to, nagrinėjamoje byloje nuo pareikšto ieškinio atsakovė ginasi tuo, kad gatvės valdymo teisė trečiajam asmeniui UAB „Kamitra“ ir ko perduota 2020 m. rugpjūčio 6 d. sutartimi, kurią ji pati ir sudarė. Šiuo argumentu atsakovė pati pripažįsta savo įgaliojimus įgyvendinti gatvės valdymo teisę, nes neturėdama tokios teisės ji negalėtų jos perleisti trečiajam asmeniui. Taigi atsakovės pozicija, viena vertus, neigiant savo valdymo teisę, kita vertus, atsikirtimus grindžiant tuo, kad valdymo teisę ji sutartimi perdavė trečiajam asmeniui, vertintina tik kaip gynybinė pozicija, neturinti nuoseklaus teisinio pagrindo.

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentai, kad ji yra netinkama atsakovė šioje byloje, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

28. Ieškovė nurodė, kad jos apdraustas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 7 d. Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g. 22, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, nepažymėtą įspėjamaisiais ženklais, ir buvo apgadintas. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė sumokėjo 177,02 Eur draudimo išmoką ir patyrė tokio dydžio žalą (nuostolius), todėl prašo šią sumą priteisti iš atsakovės.

29. Minėta, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

30. Nagrinėjamu atveju reikalavimas grindžiamas atsakovės kaip statinio valdytojos griežtąja atsakomybe pagal CK 6.266 straipsnį. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas griežtosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas reiškia, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje aiškindamas, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovė laikytina Žaliųjų Ežerų gatvės Vilniuje valdytoja, todėl spręstina dėl jos atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį sąlygų buvimo.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Taigi nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas tenka ieškovei, kuri atsakovės civiline atsakomybe grindžia savo ieškinio reikalavimą (CPK 178 straipsnis).

32. Ieškovė nurodė, kad jos apdraustas automobilis Toyota 2022 m. vasario 7 d. įvažiavo į Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g. 22, važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę ir dėl to buvo apgadintas, duobė nebuvo pažymėta skiriamaisiais ženklais. Taigi ieškovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinio pagrindą – eismo įvykio aplinkybes, iš kurių būtų galima nustatyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas: 1) gatvės kaip statinio trūkumą, t. y. aplinkybę, kad gatvėje, kurioje, jos teigimu, įvyko eismo įvykis, buvo atsivėrusi duobė, kelianti pavojų eismo saugumui, 2) žalos faktą bei dydį, t. y. aplinkybes, kokie apgadinimai automobiliui buvo padaryti ir kokio dydžio nuostolius patyrė automobilio savininkas (valdytojas); 3) priežastinį ryšį, t. y. aplinkybę, kad automobilio apgadinimai buvo padaryti dėl jo įvažiavimo į atsakovės valdomoje gatvėje buvusią duobę.

33. Ieškovė, įrodinėdama ieškinio pagrindą, pateikė automobilio nuotraukas, iš kurių matyti, kad buvo apgadinta (išleistas oras) automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio kairiojo rato padanga ir kad padangos protektoriaus gylis atitiko nustatytus reikalavimus, taip pat duobės nuotrauką, gatvės ruožo nuotrauką, automobilio remonto sąmatą bei Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato raštą (be metaduomenų, todėl neaiški rašto data bei numeris) dėl informacijos pateikimo.

34. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą).

35. Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs ir įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, neturi pagrindo išvadai, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, kuriomis ji grindžia ieškinio reikalavimus, yra įrodytos. Iš ieškovės pateiktų įrodymų negalima nustatyti, kokioje konkrečioje vietoje įvyko galimas eismo įvykis, t. y. ieškovė pateikė tik duobės nuotrauką, tačiau neaišku, ar ši duobė užfiksuota toje vietoje, kurią ieškovė nurodo ieškinyje, t. y. Žaliųjų Ežerų g. 22, Vilniuje. Ieškovė pateikė gatvės ruožo nuotrauką, darytą žiemos metu, tačiau neužfiksuota nei nuotraukos padarymo data, nei konkreti vieta, nuotraukoje nematyti nei duobės, nei nukentėjusio automobilio. Jokių kitų įrodymų, kuriais būtų užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės, nėra. Iš duobės nuotraukos neaišku ne tik tai, kokioje vietoje ji užfiksuota, bet negalima nustatyti ir jos matmenų – pločio bei gylio. Jokiais kitais įrodymais ieškovė gatvės trūkumo (duobės ir jos parametrų) neįrodinėja. Automobilis nufotografuotas ne eismo įvykio vietoje, todėl iš jo nuotraukų taip pat negalima daryti išvados, kad padangos apgadinimai buvo padaryti įvažiavus į duobę, esančią ieškovės nurodytu adresu.

36. Ieškovės pateiktas Vilniaus m. VPK raštas dėl informacijos pateikimo yra be datos ir numerio, be to, jame tik nurodyta, kad, policijos registruojamų įvykio registro duomenimis, registruotas A. K. pranešimas, kad 2022 m. vasario 7 d., įvažiavus į Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g. 22, buvusią kelio duobę, buvo prakirstas automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratas, ikiteisminis tyrimas negavus nukentėjusiojo skundo nepradėtas. Taigi policijos pareigūnai tik užregistravo A. K. pranešimą, tačiau eismo įvykio netyrė, nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų atvykę į įvykio vietą ir fiksavę bei vertinę įvykio aplinkybes.

37. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kokiu paros metu įvyko jos nurodomas eismo įvykis, kokios buvo eismo ir oro sąlygos, kokiu greičiu važiavo vairuotojas, ar jis turėjo realią galimybę pastebėti kliūtį ir jos išvengti. Ieškovė nurodo, kad duobė nebuvo pažymėta skiriamaisiais ženklais, tačiau ir šį savo teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

38. Iš ieškovės pateiktos 2022 m. vasario 9 d. UAB „Tokvila“ sudarytos automobilio remonto sąmatos ir 2022 m. vasario 14 d. UAB „Tokvila“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija 4T2 Nr. 191199 matyti, kad buvo pakeista automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padanga, tačiau duomenų apie padangos keitimo priežastis, t. y. kokie (kokios kilmės) buvo padangos pažeidimai, ar jie galėjo atsirasti dėl įvažiavimo į duobę, ar dėl kitų priežasčių, pateiktuose dokumentuose nustatyta nėra. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje tik nurodė, kad automobilis buvo apgadintas, tačiau nepatikslino, kokie konkretūs pažeidimai buvo padaryti.

39. Pagal kasacinio teismo praktiką atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014). Žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui jo patirtą žalą, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą. Todėl išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020, 32 punktas).

40. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020, 33 punktas).

41. Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą išaiškinęs, kad nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019 22 punktą).

42. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi, kuria nustatyta, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, šalims buvo išaiškinta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jos negali pateikti teismui, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti. Atsiliepimą į ieškinį atsakovė, be kita ko, grindė tuo, kad ieškovė nepateikė jos civilinės atsakomybės sąlygas pagrindžiančių įrodymų. Nepaisant to, pateikdama dubliką ieškovė jame nenurodė jokių papildomų argumentų, kuriais įrodinėtų eismo įvykio aplinkybes, atsakovės atsakomybės sąlygas, nepridėjo jokių papildomų įrodymų. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Grinda“ taip pat rėmėsi tuo, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti įrodymais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, skirdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, šalims išaiškino teisę prašyti bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ieškovė tokio prašymo nereiškė. Be to, teismas pažymi ir tai, kad draudimo veikla yra ieškovės verslas, taigi ji laikytina gerai informuotu ir savo profesinę sritį išmanančiu asmeniu, byloje jai atstovavo darbuotoja, kuri yra profesionali teisininkė. Taigi, byloje buvo visos procesinės teisinės prielaidos tinkamai įgyvendinti ieškovės procesinės teises, įskaitant teisę teikti įrodymus. Tačiau ieškovė šia savo teise tinkamai nesinaudojo, ieškinį grindė tik bendro pobūdžio argumentais, nepateikė konkrečias byloje įrodinėtinas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

43. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad jie nepatvirtina nei atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. konkrečioje ieškovės nurodomoje vietoje esančio atsakovės valdomos gatvės trūkumo, keliančio grėsmę eismo saugumui, nei priežastinio ryšio su atsiradusia žala, t. y. ieškovė neįrodė, kad jos apdraustas automobilis buvo apgadintas dėl įvažiavimo į duobę Žaliųjų Ežerų g. 22, Vilniuje. Ieškovei neįrodžius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys dėl žalos atlyginimo netenkinamas.

44. Atmesdamas ieškinį kaip neįrodytą, teismas nevertina ir nepasisako dėl šalių argumentų dėl vairuotojo galimos kaltės dėl eismo įvykio, nes jie nebeturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė prašymo atlyginti jos bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas byloje nesprendžiamas.

46. Trečiasis asmuo UAB „Kamitra“ ir ko prašė priteisti jai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 604,09 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į ieškinį. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vertintina trečiojo asmens užimta pozicija byloje, t. y. tai, kurios iš šalių pusėje byloje dalyvavo trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo UAB „Kamitra“ ir ko atsiliepimu į ieškinį ieškinio pagrįstumo neginčijo ir prašė ieškinį patenkinti, be to, prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tiesiogiai nurodė, kad prašo išlaidas priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Įvertinus tokią trečiojo asmens procesinę poziciją, ieškinį atmetus, trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos netenkinamas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Navickytė