Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

4. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. kovo 1 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio duobę, buvusią važiuojamoje kelio (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalyje. Eismo įvykio faktą įrodo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 20 d. pažyma Nr. 10R-33916543-19 ir liudytojo – apgadintos transporto priemonės vairuotojo A. S., parodymai. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį pripažino, kad yra kelio dalies (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis). Kadangi žala atsirado dėl atsakovei priklausančio kelio trūkumo, nulėmusio žalos atsiradimą, atsakomybė už netinkamą kelio priežiūrą savininkui (valdytojui) taikytina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį.

Ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkama atsakovė pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pareikštą ieškinį?

5. Atsakovės atsikirtimų į pareikštą ieškinį turinys patvirtina, kad byloje pirmiausia turi būti nustatyta, ar ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui. Padarius išvadą, kad taip, turėtų būti įvertinta, ar yra visos būtinosios sąlygos kilti atsakovės civilinei atsakomybei, o kartu ir pareigai atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

6. Poziciją, kad pagal pareikštą ieškinį turėtų atsakyti UAB „Grinda“ atsakovė grindžia vieninteliu argumentu – atsakovė yra perdavusi ginčo kelio ruožo valdymą UAB „Grinda“ pagal 2018 m. spalio 29 d. Darbų atlikimo sutartį Nr. A62-189/18(3.10.21-TD2) (toliau – Sutartis). Pagal šią Sutartį, kiek tai susiję su šios bylos teisminio nagrinėjimo dalyku, UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Pietinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o atsakovė priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Darbų savybės pateiktos Sutarties 1 priede „Techninė specifikacija“ (Sutarties 1 ir 2 punktai, Sutarties 1 priedo „Techninė specifikacija“ 4 punktas).

7. Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą. Statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 ir 26 punktai).

8. Išanalizavus Sutarties ir jos priedų turinį, darytina išvada, kad atsakovė nėra perdavusi ginčo kelio ruožo, t. y. (duomenys neskelbtini), valdymo trečiajam asmeniui UAB „Grinda“. Kaip nurodyta šio sprendimo 6 punkte, trečiasis asmuo pagal Sutartį įsipareigojo teikti atsakovei techninio pobūdžio kelių priežiūros paslaugą. Iš Sutarties sąlygų negalima daryti išvados, kad trečiajam asmeniui suteikta teisė savo nuožiūra pasirinkti kelių priežiūros atlikimo apimtį. Priešingai, pagal Sutarties 16.1 punktą trečiasis asmuo įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką Užsakovo (t. y. atsakovės) užsakymą, kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti. Pagal Sutarties 16.11 punktą trečiajam asmeniui numatyta pareiga nedelsiant, t. y. iš anksto to nesuderinus su atsakove, defektus, keliančius grėsmę eismo saugumui pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie tai informuoti Užsakovą. Taigi, kaip galima suprasti iš Sutarties sąlygų, atskirus remonto darbus trečiasis asmuo turi teisę atlikti tik gavęs atsakovės užsakymą.

9. Taip pat Sutarties 16.11 punkte suformuluota tokia išlyga: „<...> Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš Užsakovo (t. y. atsakovės), Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui (t. y. trečiajam asmeniui UAB „Grinda“) pagal šią Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams.“. Tokia sutartinė sąlyga traktuotina kaip automatinio atsakovės regreso į trečiąjį asmenį teisės įtvirtinimas. Akivaizdu, kad, jeigu atsakovė Sutartimi būtų perdavusi jos nurodomų kelių valdymą trečiajam asmeniui, nurodyto atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo mechanizmo apibrėžimo tiesiogiai Sutartyje nebūtų reikėję. Taigi nors pagal Sutartį atsakovė iš trečiojo asmens perka kelių ir kitų objektų priežiūros paslaugą, tačiau praktiškai neperleido trečiajam asmeniui besąlyginės atsakomybės prieš kitus asmenis už netinkamą kelių ir kitų objektų priežiūrą.

10. Taigi įvertinus Sutarties nuostatų turinį, darytina išvada, kad trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pagal Sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus. Iš Sutarties turinio nėra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo savarankiškai įgyvendina priskirtų prižiūrėti kelių valdymą bei yra gatvės (kelio) valdytojas, nes be užsakovo užsakymo galimi tik defektų, keliančių grėsmę eismo saugumui, šalinimo darbai. Trečiasis asmuo su atsakove sudarytos Sutarties pagrindu privalo veikti tik pagal atsakovės nurodymus bei laikydamasis jos nustatytų taisyklių, o ne savo nuožiūra. Nagrinėjamu atveju Sutarties nuostatos rodo, kad savarankišką kelio valdymo teisę ir iš jos kylančią sprendimų priėmimo teisę turėjo atsakovė, o ne trečiasis asmuo. Juolab, kad trečiojo asmens veiksmų atlikimas pagal Sutartį susietas su atsakovės priešine pareiga – atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus (Sutarties 1, 17.2 ir 17.3 punktai). Tai yra trečiojo asmens nuožiūra spręsti dėl gatvių dangos remonto susieta su atsakovės galimybėmis atsiskaityti už atliktus remonto darbus. Taigi Sutarties nuostatų sisteminė analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė Sutartimi neperdavė UAB „Grinda“ Vilniaus miesto Pietinės dalies gatvių, tarp jų – ir (duomenys neskelbtini), savarankiško valdymo teisės.

11. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Byloje nėra įrodymų, kad Sutartis dėl Vilniaus miesto Pietinės dalies gatvių priežiūros ir remonto būtų buvusi sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą gatvių ar jų dalių valdytojo teises perduoti trečiajam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

12. Atsakovės atsikirtimas, kad ginčo kelio ruožo valdymo teisės perdavimą trečiajam asmeniui, be kita ko, patvirtina Avarijų aprašo nuostatos, atmestinas kaip nepagrįstas. Aprašo nuostatos šioje situacijoje apskritai netaikytinos, nes juo reglamentuojami inžinerinius tinklus eksploatuojančių organizacijų veiksmai, atsakomybė. Antra vertus, klausimą, ar trečiajam asmeniui buvo perduota ginčo kelio dalies valdymo teisės apsprendžia Sutartis, o ne atsakovės minimas Avarijų aprašas ir jo nuostatos.

13. Apibendrinant tai, kas nurodyta šio sprendimo 6–12 punktuose, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. jog ginčo kelio ruožo valdytojas yra trečiasis asmuo UAB „Grinda“. Kaip minėta, atsakovė pripažįsta, kad yra ginčo kelio ruožo, t. y. (duomenys neskelbtini), savininkė. Už kilusią žalą atsakovei atsakomybė kyla CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Išdėstytos pozicijos dėl Sutarties nuostatų aiškinimo laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje kitose bylose, kuriose buvo analizuotos iš esmės analogiškų tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytų sutarčių nuostatos (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-675-262/2018; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-562-577/2020; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-430/2020). Pagrindo nukrypti nuo paminėtų vertikaliųjų teismo precedentų šioje byloje, t. y. kitaip aiškinti tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklosčiusių teisinių santykių turinį, nenustatyta (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

Ar yra visos atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės sąlygos?

14. Pripažinus, kad ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui, būtina nustatyti, ar yra visos būtinosios sąlygos kilti atsakovės civilinei atsakomybei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė pagrindė, jog atsakovė yra atsakinga už padarytos žalos atlyginimą.

15. Remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Aplinkybė, kad atsakovė gatvių priežiūrai pasitelkė trečiajį asmenį, nešalina atsakovės veiksmų neteisėtumo dėl kilusio įvykio. Atsakovė yra atsakinga už tai, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės būtų prižiūrėti bei suremontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

17. Liudytojas A. S. (ginčo automobilio vairuotojas) teismo posėdyje parodė, kad įvykio metu buvo šviesus paros metas, švietė saulė, o važiuojamojoje kelio dalyje buvusi duobė nebuvo pažymėta jokiais skiriamaisiais ženklais (2020 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 8 sek. – 10 min. 8 sek.). Atsakydamas į jam užduotus klausimus, liudytojas taip pat parodė, kad duobės nematė, priešais jį važiavo sunkvežimiai. Nors bandė išvengti duobės, tačiau liudytojo teigimu pataikė į duobės kraštą. Liudytojas patvirtino, kad dėl to buvo apgadinti automobilio priekiniai ratai, pakaba. Pagrindo abejoti liudytojo A. S. parodymų patikimu nenustatyta – jis neturi nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos išsprendimo rezultatu. Be to, liudytojo nurodytas aplinkybes dėl eismo įvykio mechanizmo ir pasekmių patvirtina Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 20 d. pažyma Nr. 10R-33916543-19, 2019 m. kovo 4 d. pranešimas apie žalą transporto priemonei, tos pačios dienos transporto priemonės techninės apžiūros protokolas ir automobilio apgadinimų nuotraukos.

18. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad važiuojamojoje kelio dalyje duobė būtų buvusi pažymėta (CPK 178 straipsnis). Atsakovė buvo kelio ruožo savininkė, o trečiasis asmuo prižiūrėjo kelio ruožo techninę būklę. Taigi būtent šiems proceso dalyviams teko įrodinėjimo našta pagrįsti nurodytą aplinkybę. Iš byloje esančių įrodymų visumos spręstina, kad vairuotojo veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo, nes nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, vairuotojas neturėjo pareigos važiuoti lėčiau ar stabdyti, ar pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 4, 9 ir 128 punktai). Nagrinėjamu atveju vairuotojas negalėjo iš anksto numatyti, kad važiuojamojoje kelio dalyje bus pavojinga kliūtis ir iš anksto imtis veiksmų jai išvengti. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad duobė buvo matoma iš tolo ir lengvai išvengiama, atsakovė į bylą nepateikė. Antra vertus, pripažinus pagrįsta atsakovės logiką dėl vairuotojo veiksmų vertinimo susiklostytų praktinė situacija, kai atsakovei už valdomų kelių defektus atsakomybė negalėtų apskritai kilti ar visuomet turėtų būti mažinama – atsakovė siūlo tautologinio pobūdžio aiškinimą, pagal kurį vairuotojai visuomet turėtų būti pajėgūs išvengti kliūčių, o kartu ir žalos jų vairuotoms transporto priemonėms. Toks aiškinimas būtų nesuderinamas su civilinės atsakomybės instituto esme.

19. Pagrindo abejoti, kad automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas jam įvažiavus į duobę, buvusią kelio dalyje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra (CPK 185 straipsnis). Taip pat nėra priežasčių laikyti, kad dėl kilusių pasekmių būtų visiškai ar iš dalies atsakingas automobilio vairuotojas.

20. Ieškovė dėl įvykio metu atsiradusių automobilio apgadinimų (atlikta pakabos patikra, sugadintos priekinės padangos ir priekiniai ratlankiai) išmokėjo 1 816,35 Eur draudimo išmoką. Ieškovės patirtų nuostolių dydį ir apimtį patvirtina byloje esanti 2019 m. kovo 13 d. žalos sąmata Nr. 521852, automobilio apgadinimų nuotraukos. Tai, kad automobilio apgadinimai buvo ginčo eismo įvykio pasekmė įrodo jau minėta Vilniaus miesto vyriausiojo plicijos komisariato 2019 m. kovo 20 d. pažyma Nr. 10R-33916543-19, kurioje nurodyti transporto priemonės sugadinimai, atsiradę eismo įvykio metu, taip pat liudytojo A. S. parodymai. Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra. Dėl to abejoti ieškovės pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad atsakovė su jais nesutinka, nėra pagrindo. Atsakovė ir trečiasis asmuo, kvestionuodami prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumą, nepateikė įrodymų, kad nurodytos detalių ir remonto darbų kainos neatitinka vidutinių rinkos kainų, nepateikė jokių alternatyvių žalos nustatymo apskaičiavimo būdų (CPK 178 straipsnis). Atsakovė taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Dėl to konstatuotina, kad ieškovė įrodė tiek priežastinį ryšį, tiek žalos dydį ir faktą.

21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovės ieškovei priteisiamas 1 816,35 Eur žalos atlyginimas. Ieškovei iš atsakovės taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymas taikyti 6 procentų procesinių palūkanų normą netenkinamas, nes pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už termino praleidimą mokamos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, o atsakovė, nagrinėjamo ginčo atveju, šių kriterijų neatitinka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

22. Ieškovė sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistinas šių ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 816,35 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiolikos eurų ir 35 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 816,35 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiolika eurų ir 35 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.