- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-1672-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36884-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Kategorijos
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 816,35 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad 2019 m. kovo 1 d. ieškovės apdrausta transporto priemonė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę ir dėl to buvo apgadinta. Duobė, buvusi važiuojamojoje kelio dalyje, nebuvo pažymėta, taip pat toje vietoje nebuvo greitį ribojančių kelio ženklų. Atlikus transporto priemonės techninę apžiūrą buvo nustatyta, kad įvykio metu buvo apgadinti du ratlankiai, padangos ir pakaba. Ieškovė už įvykio metu transporto priemonei padarytos žalos likvidavimą išmokėjo 1 816,35 Eur draudimo išmoką. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės bei jai įstatymu priskirta pareiga juos prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą. Dėl to iš atsakovės turi būti priteistas žalos atlyginimas, kaip iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė jų netenkinti arba sumažinti priteistiną žalos dydį. Nurodė, kad Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos valdytoja pagal 2018 m. spalio 29 d. Darbų atlikimo sutartį yra UAB „Grinda“, kuri ir turi atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros. Tokia pareiga trečiajam asmeniui kyla ir pagal Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2035, 12 punktą – už eismo įvykio padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos. Taigi ieškovė ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui. Aplinkybė, kad atsakovė pasitelkė UAB „Grinda“ atlikti Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto, priežiūros darbus, patvirtina, kad atsakovė tinkamai rūpinosi miesto gatvėmis. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ar kad tarp atsakovės veiksmų ir eismo įvykio yra priežastinis ryšys. Vertinant automobilio apgadinimus nebuvo atlikta atestuotų turto vertintojų apžiūra. Be to, ieškovės pateikti duomenys neįrodo prašomo priteisti žalos dydžio. Transporto priemonės vairuotojas turėjo stebėti eismo sąlygas kelyje ir galėjo pastebėti kelyje buvusią kliūtį bei imtis visų atsargumo priemonių, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo lemti žalos atsiradimą, tuo labiau, kai greičiausiai eismo įvykio metu jau buvo tamsus paros metas. Taigi transporto priemonės vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos. Jeigu teismas nuspręstų, kad reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į transporto priemonės vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą.
4. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog negali būti laikoma atsakinga už atsiradusios turtinės žalos atlyginimą vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, nes pagal šį straipsnį už žalą atsako tik statinių savininkas ar valdytojas, o UAB „Grinda“ nei sutartimi, nei kitais pagrindais nebuvo perduotas statinio – kelio (gatvės) valdymas. Automobilių vairuotojams taikomi padidinto atidumo reikalavimai, jie privalo pasirinkti saugų greitį, saugų atstumą, stebėti kelią, o jei stebėti kelio nėra galimybės, tai privalo nedelsiant sustoti. Taigi automobilio vairuotojas patyrė žalą dėl savo paties didelio neatsargumo. Be to, ieškovė neįrodė žalos dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 816,35 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. kovo 1 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio duobę, buvusią važiuojamoje kelio (duomenys neskelbtini), dalyje. Eismo įvykio faktą įrodo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 20 d. pažyma Nr. 10R-33916543-19 ir liudytojo – apgadintos transporto priemonės vairuotojo A. S., parodymai. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį pripažino, kad yra kelio dalies (duomenys neskelbtini), savininkė. Kadangi žala atsirado dėl atsakovei priklausančio kelio trūkumo, nulėmusio žalos atsiradimą, atsakomybė už netinkamą kelio priežiūrą savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį.
7. Poziciją, kad pagal pareikštą ieškinį turėtų atsakyti UAB „Grinda“ atsakovė grindžia vieninteliu argumentu – atsakovė yra perdavusi ginčo kelio ruožo valdymą UAB „Grinda“ pagal 2018 m. spalio 29 d. Darbų atlikimo sutartį Nr. A62-189/18(3.10.21-TD2). Pagal šią sutartį, kiek tai susiję su šios bylos teisminio nagrinėjimo dalyku, UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Pietinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o atsakovė priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Darbų savybės pateiktos Sutarties 1 priede „Techninė specifikacija“. Teismas darė išvadą, kad atsakovė nėra perdavusi ginčo kelio ruožo, t. y. (duomenys neskelbtini), valdymo trečiajam asmeniui UAB „Grinda“. Trečiasis asmuo pagal sutartį įsipareigojo teikti atsakovei techninio pobūdžio kelių priežiūros paslaugą. Iš sutarties sąlygų negalima daryti išvados, kad trečiajam asmeniui suteikta teisė savo nuožiūra pasirinkti kelių priežiūros atlikimo apimtį. Priešingai, pagal sutarties 16.1 punktą trečiasis asmuo įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką atsakovės užsakymą, kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti. Pagal sutarties 16.11 punktą trečiajam asmeniui numatyta pareiga nedelsiant, t. y. iš anksto to nesuderinus su atsakove, defektus, keliančius grėsmę eismo saugumui pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie tai informuoti užsakovą. Jeigu atsakovė sutartimi būtų perdavusi jos nurodomų kelių valdymą trečiajam asmeniui, nurodyto atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo mechanizmo apibrėžimo tiesiogiai sutartyje nebūtų reikėję. Teismas sprendė, kad atsakovė sutartimi neperdavė UAB „Grinda“ Vilniaus miesto Pietinės dalies gatvių, tarp jų – ir (duomenys neskelbtini), savarankiško valdymo teisės.
8. Aplinkybė, kad atsakovė gatvių priežiūrai pasitelkė trečiąjį asmenį, nešalina atsakovės veiksmų neteisėtumo dėl kilusio įvykio. Atsakovė yra atsakinga už tai, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės būtų prižiūrėti bei suremontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Liudytojas A. S. (ginčo automobilio vairuotojas) teismo posėdyje parodė, kad įvykio metu buvo šviesus paros metas, švietė saulė, o važiuojamojoje kelio dalyje buvusi duobė nebuvo pažymėta jokiais skiriamaisiais ženklais. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad važiuojamojoje kelio dalyje duobė būtų buvusi pažymėta. Vairuotojo veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo, nes nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, vairuotojas neturėjo pareigos važiuoti lėčiau ar stabdyti, ar pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį. Vairuotojas negalėjo iš anksto numatyti, kad važiuojamojoje kelio dalyje bus pavojinga kliūtis ir iš anksto imtis veiksmų jai išvengti. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad duobė buvo matoma iš tolo ir lengvai išvengiama, atsakovė į bylą nepateikė.
9. Ieškovė dėl įvykio metu atsiradusių automobilio apgadinimų išmokėjo 1 816,35 Eur draudimo išmoką. Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra. Atsakovė ir trečiasis asmuo, kvestionuodami prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumą, nepateikė įrodymų, kad nurodytos detalių ir remonto darbų kainos neatitinka vidutinių rinkos kainų, nepateikė jokių alternatyvių žalos nustatymo apskaičiavimo būdų. Atsakovė taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė tiek priežastinį ryšį, tiek žalos dydį ir faktą. Teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti 6 procentų procesinių palūkanų normą, priteisė 5 procentų procesines palūkanas, taip pat 41 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti.
11. Nurodo, kad teismo sprendimas, kuriame eliminuota trečiojo asmens UAB „Grinda“ galimybė atsakyti už galimai dėl gatvės trūkumų kilusią žalą, yra naikintinas kaip akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sutapatino nekilnojamojo daikto valdymą kaip savarankišką daiktinę teisę, bei gatvės valdymą civilinės atsakomybės taikymo (konkrečiai CK 6.266 straipsnio taikymo) kontekste. Vilniaus miesto savivaldybės administracija įrodinėjo, kad gatvių valdytoju UAB „Grinda“ laikomas CK 6.266 straipsnio taikymo prasme, kaip subjektas, faktiškai atliekantis Vilniaus miesto gatvių priežiūrą Darbų atlikimo sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu ir turintis pareigą atlyginti dėl gatvių trūkumų kitiems subjektams kilusią žalą. UAB „Grinda“ turėjo (duomenys neskelbtini)teritoriją savo žinioje; turėjo teisę daryti (duomenys neskelbtini) teritorijai ūkinį bei fizinį poveikį (atlikti gatvės remontą ir taisyti defektus); ūkinį bei fizinį poveikį (duomenys neskelbtini)teritorijai trečiasis asmuo darė savo nuožiūra ir atsakomybe. Atsakovei pakanka įrodyti, jog faktinis gatvių valdymas priežiūros ir teisės daryti fizinį poveikį prasme buvo pavestas UAB „Grinda“ ir tai sudaro pagrindą atsakovei atsakomybės netaikyti. UAB „Grinda“ nuo sutarties pasirašymo dienos iki jos galiojimo pabaigos turi būti laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų būklės.
12. Atsakovė, sudarydama sutartį dėl gatvių priežiūros su trečiuoju asmeniu, pasiliko teisę dalį gatvių remonto darbų pavesti atlikti trečiajam asmeniui pagal užsakymus, kaip savo srities profesionalui, kadangi dalis gatvių tiesimo, taisymo ir kitokių susijusių darbų yra planuojami iš anksto, derinami kompleksiškai su kitų miesto problemų sprendimu, taip pat planuojami atsižvelgiant į lėšų, reikalingų darbams atlikti, poreikį, todėl tokiais atvejais atsakovė privalo turėti galimybę teikti rangovui užsakymus dėl tam tikrų gatvių remonto darbų atlikimo. Tačiau ta aplinkybė, kad dalis UAB „Grinda“ darbų atliekami ir pagal atsakovės užsakymą, nepaneigia valdymo perdavimo trečiajam asmeniui fakto, kadangi pagal sutartį UAB „Grinda“ gatvių priežiūrą vykdo savarankiškai. Skundžiamame sprendime teismas laikėsi nepagrįstos pozicijos, jog trečiasis asmuo sutartimi įsipareigojo tik vykdyti kelių techninės priežiūros darbus, ir tokia teismo nuostata buvo paremta minėta sutarties norma, numatančia darbų atlikimą savivaldybės užsakymu. Turi būti užtikrinama sutarties šalių interesų pusiausvyra. Teismas sprendimu privilegijuoja UAB ,,Grinda“ atsakovės atžvilgiu. Teismas nevertino sutarties kaip sutarties šalių teisių ir pareigų viseto, neatsižvelgiant į sutarties šalių valią sudarant sutartį.
13. Transporto priemonės vairuotojo paaiškinimai verčia abejoti situacijos objektyvumu. Vairuotojas paaiškinimuose minėjo, kad eismo įvykio vieta, automobilis buvo fotografuoti, tačiau nei ieškovas, nei vairuotojas į bylą nepateikia šių duomenų. Atsakovei taip ir nėra aišku, kaip atrodė ir kokio dydžio buvo kelio konstrukcijos defektas, o tai turi reikšmės bylos nagrinėjimui ir vairuotojo galimam žalos atlyginimui. Ieškovė neįrodė žalos dydžio, nėra jokių eismo įvykio vietos nuotraukų, kaip atrodė kelios konstrukcijos trūkumas, nėra eismo įvykio schemos, automobilio būklės įrodymų iš karto po eismo įvykio įvykdymo. Vairuotojas yra suinteresuotas interpretuoti eismo įvykio aplinkybes. Nustačius, kad vairuotojas buvo atsakingas už eismo įvykį, žalą turės padengti ir jis, tuo labiau galėjo grėsti ir administracinė atsakomybė. Automobilio vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir atsargus kelyje, dėl savo pačio kaltės laiku nepastebėjo kliūties kelyje. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties. Savivaldybė nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o tarp atsiradusios žalos ir savivaldybės veiksmų priežastinio ryšio nėra arba jis pernelyg nutolęs.
Atsiliepimas
14. Ieškovė UDB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.
15. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino tiek apeliantės ir UAB „Grinda“ sudarytos sutarties sąlygas, tiek teisingai nustatė, jog būtent apeliantė yra tinkamas atsakomybės subjektas CK 6.266 straipsnio prasme. Nurodytu atveju duomenų apie tai, kad gatvės valdymas savivaldybės tarybos sprendimu buvo perduotas būtent UAB „Grinda“, nėra. Sutarties tekste nėra nuostatų, kuriomis apeliantė UAB „Grinda“ būtų perdavusi gatvę savarankiškam valdymui. Sutarties objektas yra priežiūros paslaugų teikimas ir būtent apeliantė priima, vertina atliktų darbų rezultatą – tai leidžia spręsti, kad UAB „Grinda“ savarankiškai negalėjo veikti ir nevaldė nei gatvės, nei kitų Vilniaus miesto gatvių, dėl kurių priežiūros buvo sudaryta sutartis. Sutartimi apeliantė ir UAB „Grinda“ susitarė tik dėl techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimo, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų, kuriuos UAB „Grinda“ atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal apeliantės užsakymą.
16. Nors apeliantė apeliuoja į tai, kad neva byloje nėra duomenų apie patį žalos šaltinį ir apeliantui nėra aišku, ar toks gatvės trūkumas apskritai egzistavo, tačiau gatvės trūkumo (duobės) egzistavimą patvirtina į bylą pateikta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma, liudytojo (transporto priemonės vairuotojo) parodymai. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų byloje esančius duomenis, todėl jo teiginiai laikytini deklaratyviais ir atmestinais. Apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdama apeliacinį skundą, nepateikė jokių duomenų, skaičiavimų ir pan., kuriais remiantis būtų galima paneigti ieškovės į bylą pateiktą apgadintos transporto priemonės remonto sąmatą. Žalos dydį taip pat patvirtina ir pateiktos apgadintos transporto priemonės fotonuotraukos.
Atsiliepimas
17. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė tenkinti atsakovo apeliacinį skundą tuo pagrindu, jog ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, tačiau kitoje dalyje su apeliaciniu skundu nesutinka.
18. Nurodo, jog sutarties dalykas yra tai, kad UAB „Grinda“ atlieka rangos darbus pagal apeliantės nurodymus, o ši už šiuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka. UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas. Nei pačiame sutarties objektą apibrėžiančiame punkte, nei jokiuose kituose sutarties punktuose nėra jokių nuostatų, kurios patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini), yra perduodamas savarankiškam rangovo valdymui. Paslaugų teikimo Sutarties 9.4 punktu šalys siekė tik nusistatyti rangovui perduotų eksploatuoti gatvių dangos defektų, keliančių grėsmę eismo dalyvių transporto priemonių saugumui, šalinimo darbų atlikimo tvarką, kad rangovas kuo operatyviau galėtų juos pradėti ir atlikti. Savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Grinda“ buvo perduota/nurodyta atlikti (duomenys neskelbtini), priežiūrą, todėl ji nėra ir negali būti laikoma (duomenys neskelbtini), valdytoja, ką pagrįstai konstatavo ir teismas. Vien ta aplinkybė, kad konkrečiu momentu konkrečioje vietoje (gatvėje) galimai egzistavo kelio trūkumas (duobė) nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, kadangi negalima objektyviai ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, jog UAB „Grinda“ iškart sužinotų apie kiekvieną savaiminį kelio defektą bei tokius trūkumus nedelsiant (iki atsirandant žalai) pašalintų. Apeliantė nepagrįstai siekia išplėsti UAB „Grinda“ prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi ji savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama savivaldybės skiriamo biudžeto. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik Savivaldybės tarybos sprendimu. UAB „Grinda“ negali būti laikoma atsakinga už atsiradusios žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
20. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 1 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio duobę, buvusią važiuojamoje kelio, (duomenys neskelbtini), dalyje. Eismo įvykio faktą įrodo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 20 d. pažyma Nr. 10R-33916543-19 ir liudytojo – apgadintos transporto priemonės vairuotojo A. S. parodymai.
21. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas priteisė iš atsakovės žalą, padarytą dėl kelio defektų. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
22. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykis, sukėlęs žalą, įvyko (duomenys neskelbtini), o vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esančios Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), kuriai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas), todėl atsakovė laikytina ginčo kelio dalies ((duomenys neskelbtini)) savininke.
23. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ji nėra tinkama atsakovė, kadangi gatvių valdytoju laikoma UAB „Grinda“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog trečiasis asmuo nėra ginčo kelio ruožo valdytojas. Pagal 2018 m. spalio 29 d. Pirkimo sutartį Nr. A62-189/18(3.10.21-TD2) UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Pietinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o atsakovė įsipareigojo sudaryti būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Darbai finansuojami iš atsakovės biudžeto ir Lietuvos automobilių keliais direkcijos prie Susisiekimo ministerijos. Pagal sutarties 16.1 punktą trečiasis asmuo įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką atsakovės užsakymą, kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti. Pagal sutarties 16.11 punktą trečiajam asmeniui numatyta pareiga nedelsiant, t. y. iš anksto to nesuderinus su atsakove, defektus, keliančius grėsmę eismo saugumui pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie tai informuoti atsakovę. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš Sutarties sąlygų galima spręsti, jog atskirus remonto darbus trečiasis asmuo turi teisę atlikti tik gavęs atsakovės užsakymą.
24. Apeliantas teigia, jog tai, kad trečiasis asmuo yra gatvių valdytojas, patvirtina Sutarties 16.11 punktas, kuriame numatyta, kad: UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą; rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Pietinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sisteminis sutarties nuostatų aiškinimas nesudaro pagrindo laikyti, kad trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ suteikta teisė savarankiškai įgyvendinti ginčo gatvės valdymo teises ir ši sutartyje įtvirtinta nuostata vertintina kaip formali ir neatitinkanti visos sutarties esmės bei kasacinio teismo suformuotų CK 6.266 straipsnio aiškinimo taisyklių. Tokia nuostata negali paneigti pačios sutarties esmės ir tikslo bei kitų sutarties nuostatų, numatančių, kad rangovas gali veikti tik pagal užsakovės nurodymus, bet ne savarankiškai spręsti dėl darbų atlikimo. Be to, tame pačiame sutarties 16.11 punkte taip pat įtvirtinta, jog tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Taigi, sistemiškai aiškinant sutarties nuostatų visumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota ne savarankiška gatvių valdymo teisė, o tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai, kuriuos trečiasis asmuo atlieka pagal užsakovo nurodymus ir pastarajam prižiūrint.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-430/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-633-619/2020; 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-310-661/2020; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020 ir kt.).
26. Apeliantė teigia, jog į bylą nepateikti duomenys, įrodantys žalos dydį, nėra eismo įvykio vietos nuotraukų, eismo įvykio schemos, vairuotojas nebuvo atidus, jis yra suinteresuotas interpretuoti eismo įvykio aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 20 d. pažyma patvirtina, jog (duomenys neskelbtini)kelio danga turėjo trūkumų, kurie lėmė žalos atsiradimą. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad 2019 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) A. S. vairuojamas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio duobes, apgadintas transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas. Automobilio sugadinimus patvirtina nuotraukos, pranešimas apie žalą transporto priemonei, žalos sąmata, transporto priemonės techninės apžiūros protokolas. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikti žalos faktą ir dydį pagrindžiantys įrodymai, t. y. PVM sąskaita-faktūra, padangų vertės skaičiavimas. Apeliantė, nesutikdama su žalos dydžiu, nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti kitokį žalos dydį, neprašė byloje skirti ekspertizės. Apeliantė teigdama, jog transporto priemonės vairuotojas buvo neatidus, nenurodė konkrečių kaltų nukentėjusiojo automobilio vairuotojo veiksmų. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo automobilio vairuotojas buvo nepakankamai atidus ar nerūpestingas, būtų viršijęs greitį ar būtų pažeidęs kokias nors kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos. To nenustatė ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kelio duobės būtų buvusios pažymėtos įspėjamaisiais ženklais. Duobė kelio važiuojamojoje dalyje, nesant jokių įspėjamųjų ženklų gali būti netikėta kliūtis, ypač jei ją užstoja kitas priekyje važiuojantis automobilis. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, priteistinos žalos dydį sumažinti ar laikyti, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio. Apeliantės skundo argumentai (t. y. jog neva teismo sprendimu nebuvo tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos faktinės bylos aplinkybės) ar įrodymai, susiję su vairuotojo kalte ir žalos dydžiu, laikomi deklaratyviais, nepateikiant šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų (duomenų) (CPK 178 straipsnis).
27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.