Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio posėdžio tvarka (iki 2025-09-23 teismo posėdžio byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka) civilinę bylą pagal ieškovės LUAB „Mejda“ ieškinį atsakovei D. G. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2022-11-25 iškėlė bankroto bylą UAB „Mejda“. Nutartis įsiteisėjo 2023-01-05. Nemokumo administratoriumi paskirtas Mindaugas Martinaitis.

Nemokumo administratorius, vykdydamas įstatymuose įtvirtintas nuostatas, nustatė, jog tarp ieškovės ir SIA „NAFTA LV“ 2020-08-12 buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo SIA „NAFTA LV“ atsakyti savo turtu, jei SIA „RT DEGVIELA“ nevykdys įsipareigojimų pagal kuro didmeninės prekybos sutartį.

Laikotarpiu nuo 2019-09-30 iki 2020-10-16 ieškovės direktorė buvo atsakovė. SIA „RT DEGVIELA“ yra susijusi su ieškove bendrovė – ieškovės direktorė D. G. buvo SIA „RT DEGVIELA“ valdybos pirmininkė ir būtent ji sudarė, SIA „RT DEGVIELA“ vardu pasirašė tiek 2020-08-12 kuro didmeninės prekybos sutartį, tiek 2020-08-12 laidavimo sutartį kaip abiejų: ieškovės ir SIA „RT DEGVIELA“ šalių atstovė.

2021 m. pabaigoje atsiradus įsipareigojimams SIA „NAFTA LV“ pagal 2020-08-12 laidavimo sutartį, ieškovės finansinė padėtis tapo sunkesnė, t. y. turtą sudarė 2 690 Eur, įsipareigojimai siekė 112 970 Eur, nuosavas kapitalas buvo 110 280 Eur, nuostoliai sudarė 70 062 Eur.

Teigia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes, 2020-08-12 laidavimo sutarties sudarymas laikytinas neteisėtu veiksmu, kuris pažeidė tiek ieškovės, tiek kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Ieškovė įrodinėdama civilinės atsakomybės sąlygas bei įrodinėdama atsakovės neteisėtus veiksmus nurodo, jog laidavimo sutarties sudarymas turėjo neigiamą poveikį ieškovės finansinei padėčiai, esmingai ją pablogino galiausiai pagal kreditorės SIA „NAFTA LV“ pareiškimą ieškovei iškelta bankroto byla. Kreditorės SIA „NAFTA LV“ 63 839,40 Eur dydžio reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2023-03-14 nutartimi.

Nurodo, jog veiksmai, kuomet ieškovei turint įsipareigojimų, be jokio poreikio sudaroma laidavimo sutartis, kuria ieškovė laiduoja už susijusią su ja įmonę, nėra suderinami su protingo asmens, veikiančio įmonės kreditorių interesais, elgesio standarto, jais nebuvo sąžiningai siekiama naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais kreditoriais. Atsakovės veiksmai, sudarant laidavimo sutartį, vertinti kaip pareigų elgtis atidžiai ir rūpestingai, veikti išimtinai įmonės interesais nepaisymas. Pasisakydama dėl žalos sąlygos nurodo, jog šiuo atveju žala sudaro 63 839,40 Eur sumą. Teigia, jog egzistuoja priežastinis ryšys, nes jei atsakovė nebūtų sudariusi laidavimo sutarties, tai ieškovė nebūtų skolinga kreditorei 63 839,40 Eur sumą.

Nurodo, jog byloje Nr. e2-214-1101/2025 pateiktas ieškinys atsakovui E. G. dėl žalos, atsiradusios dėl neperduotų įmonės dokumentų ir turto. Šis ieškinys atsakovei reiškiamas dėl žalos, atsiradusios sudarius nenaudingą sandorį – laidavimo sutartį, atlyginimo. Abiejų bylų teisinis ir faktinis pagrindas yra skirtingi, bylos šalys taip pat yra skirtingos.

Aplinkybė, jog abiejose bylose atsakovams reiškiami reikalavimai viršija ieškovei pareikštų kreditorinių reikalavimų sumą, neturi jokios teisinės reikšmės. Nemokumo administratorius nėra ribojamas ieškinių pareiškimu bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma.

Bylos Nr. e2-214-1101/2025 tenkinimo atveju dar nereiškia, jog priteistą sumą pavyktų išsiieškoti, lygiai kaip ir šioje byloje. Tuo atveju, jeigu abu ieškiniai būtų tenkinti, o atsakovai sumokėtų priteistas sumas, sumokėtų sumų likutis, likęs grąžinus kreditoriams skolas, sumokėjus bankroto procese patirtas bankroto administravimo išlaidas ir administratoriaus atlyginimą, galėtų būti perduodamas juridinio asmens dalyviams.

Atsakovės civilinė atsakomybė kildinama iš laidavimo sutarties, kuria buvo įsipareigota atsakyti už įmonės prievoles pagrindinės skolos dydžiu pagal SIA „Nafta LV“ ir UAB „RT Degviela“ 2020-08-12 kuro didmeninės prekybos sutartį. Ieškinyje nurodoma, jog kreditorės SIA „Nafta LV“ kreditorinis reikalavimas sudaro 63 839,40 Eur, iš kurių 54 780,70 Eur yra pagrindinė skola, o 9 058,70 Eur – delspinigiai, nors įsipareigota atsakyti tik pagrindinės skolos dydžiu, nebuvo prisiimta įsipareigojimų atsakyti už papildomas prievoles, todėl netesybos negali būti priteistos.

Nurodoma, jog atsakovė ieškovės vadove buvo laikotarpiu nuo 2019-09-30 iki 2020-10-16, o ieškovei, kaip laiduotojai, prievolė SIA „Nafta LV“ atsirado pagal patiektus naftos produktus ir išrašytas sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2021-06-28 iki 2021-07-15, t. y. prievolė pagal laidavimo sutartį ieškovei atsirado laikotarpiu, kai atsakovė jau nebebuvo ieškovės vadove.

Teismas 2025-04-08 nutartimi nutarė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų E. G.

Pagal laidavimo sutartį ieškovė jokių įmokų neatliko, todėl įmonės turto masė, iš kurios bendrovės kreditoriai galėtų tenkinti savo reikalavimus, nesumažėjo. Nurodo, jog įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo sutuoktiniai D. G. ir E. G.

Trečiasis asmuo į bylą pateikia įrodymus, jog jam 2022-04-21 diagnozuota paranoidinė šizofrenija (F20.0). Nurodo, jog yra ne kartą gydytas VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės stacionare. Dėl to nuolat vartojo jo psichiką stipriai veikiančius psichotropinius vaistus. Nuo 2019 metų vartoja jam psichiatrų išrašytus ir nervų sistemą veikiančius psicholeptinius ir psichoanaleptinius vaistus. Vaistų vartojimo instrukcijoje nurodoma, jog gali pasireikšti šalutinis poveikis (kliedesiai, haliucinacijos, kiti nepageidaujami elgesio sutrikimai ir pan.). Vaistai buvo skiriami gydytojų psichiatrų, siekiant mažinti sudėtingos ligos - paranoidinės šizofrenijos - simptomus.

Liga, jos paūmėjimas bei vaistų vartojimas neleido tinkamai eiti pareigų įmonėje, sudarė kliūtis tinkamai vykdyti kitas pareigas, todėl valdyti įmonę skirtingais laikotarpiais padėjo jo žmona, turinti aukštąjį gydytojos išsilavinimą, kuri savo, kaip įmonės vadovės, vardu sudarinėjo sutartis ir priimdavo kitus sprendimus.

Nurodo, jog trečiasis asmuo turi ne tik sveikatos bėdų, tačiau jo finansinė padėtis sudėtinga, t. y. asmuo yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, negauna jokių išmokų, neturintis reikšmingo turto, gyvena pas tėvus.

Nurodo, jog VĮ Registrų centre viešai nurodyti ieškovei vadovavę asmenys atitinka tuo laikotarpiu faktiškai įmonei vadovavusius asmenis, skelbiama informacija yra objektyvi, o tai patvirtina ne tik oficiali informacija, tačiau faktinių įmonės vadovų sudarinėjamos sutartys bei atliekami kiti veiksmai. Laikotarpiu nuo 2019-09-30 iki 2020-10-16 vadove buvo atsakovė. Atsakovė pasirašė laidavimo sutartį, kuri yra teisėta, galiojanti, nenuginčyta, o pats laidavimo faktas nėra neteisėtas ir savaime nesukėlė neigiamų padarinių nei įmonei, nei jos kreditoriams ar debitoriams. Teigia, jog ieškovė nepažeidė nei įmonės kreditorės SIA NAFTA LV, nei kitų kreditorių teisėtų interesų įmonės nemokumo procese, kadangi įmonės turto masė nesumažėjo.

Atsakovė, būdama ieškovės vadovė bei valdybos pirmininkė SIA RT DEGVIELA, ne tik sudarinėjo sutartis įmonės vardu, bet ir 2020-10-15 išdavė įgaliojimą gauti pinigus iš degalinės „TIRZA“, atlikti kitus veiksmus. Laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2024 m. gaudavo iš kitų įmonių SIA RT Degviela ir MB „Geodegalai“) mokėjimus į atsiskaitomąją banko sąskaitą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2019-09-30 iki 2020-10-16 aktyviai vykdė pareigas ne tik UAB „Mejda“, bet ir kitose įmonėse.

Aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina E. G. vykdyti bankinių pavedimų mokėjimai, kurie buvo atlikti į atsakovės atsiskaitomąją banko sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2019-10-01 paskolos sutarties Nr. MEV/123 MEV/1268 MEV 1268.1 matyti, kad paskolos davėja D. E. (G.) ir paskolos gavėja UAB „Mejda“, atstovaujama direktorės D. E. (G.), susitarė dėl 57 767 Eur paskolos suteikimo iki 2021-01-01 ir 12 proc. metinių palūkanų. Paskolą įsipareigota grąžinti iki 2022-05-09, paskolos suma – 69 319 Eur. Aplinkybę patvirtina 2022-11-25 nutartis byloje Nr. eB2-1171-580/2023.

Jeigu atsakovė kažkokiu būdu būtų pasielgusi neteisėtai, vien tik veiksmų neteisėtumas nesudaro pagrindo taikyti civilinės atsakomybės, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų.

Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų - laidavimo sutarties pasirašymo - ir ieškovės nurodomos žalos, lygios ieškovės bankroto byloje patvirtintai kreditorių ar vieno iš jų finansinių reikalavimų sumai.

Įmonės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimais sudaro 76 924,67 Eur (kreditoriaus SIA NAFTA LV 63 839,40 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kreditorės UAB „Kredito garantas“ 13 084,26 Eur dydžio finansinis reikalavimas, VSDFV Panevėžio skyriaus 1,01 Eur dydžio finansinis reikalavimas). Iš esmės ieškovė turi du kreditorius. Kreditorės SIA NAFTA LV finansinis reikalavimas kildinamas iš ieškovės neįvykdytos laidavimo sutarties, o kreditorės UAB „Kredito garantas“ finansinis reikalavimas kildinamas iš ieškovės neįvykdytų paskolos sutarčių. Įmonės kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimą nulėmė ne pats faktas, kad atsakovė pasirašė laidavimo sutartį, o faktas, kad įmonė neturi turto, iš kurio ji galėtų patenkinti kreditorės reikalavimus. Laidavimo sutarties sudarymas nenulėmė bendrovės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais.

Laidavimo sutarties sudarymas nėra lygus žalai - kreditorių nepatenkintų finansinių reikalavimų daliai. Atsakovė žalos kreditorei SIA NAFTA LV sudarydama laidavimo sandorio nepadarė. Lygiai taip, kaip ir kreditorius SIA NAFTA LV, dalyvaudamas laidavimo teisiniuose santykiuose, nepatikrino ar trečiasis asmuo - laiduotoja - yra moki ir įmonė galės patenkinti savo reikalavimus, jeigu skolininkas neįvykdys savo prievolės pagal sutartį.

Teigia, jog nėra atsakovės neteisėtų veiksmų dėl laidavimo sutarties sudarymo bei nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos, lygios jos kreditoriui SIA NAFTA LV patvirtintai ir nepatenkintai finansinių reikalavimų daliai.

Teismas 2024-04-28 protokoline nutartimi nustatė 10 dienų terminą pačiam trečiajam asmeniui pateikti visą, jo nuomone, reikalingą medžiagą iš bankroto bylos.

Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus (DOK-73043). Pateikė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą, kuris patvirtina, jog E. G. nesirgo, neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, diagnozuoti psichikos sutrikimai yra dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, tačiau jie neįtakoja jo galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. E. G. nustatyta atskirų psichikos sutrikimų simptomų simuliacija. Nurodytos aplinkybės pabaigia E. G. teiginius, susijusius su psichine sveikata, kuri trukdė eiti BUAB „Mejda“ direktoriaus pareigas. Pateikia prašymą AS „VIRŠI-A“ ir gautą atsakymą, patvirtinantį E. G. vaidmenį BUAB „Mejda“ veikloje. Taip pat pateikia įgaliojimų, pateiktų JAR kopijas, iš kurių matyti, jog E. G. naudodamasis atsakovės asmens tapatybės duomenimis, išdavė įgaliojimus tretiesiems asmenims tam tikrų teisinių veiksmų atlikimui. Pateikia prašymą AB SEB bankui, kuriuo atsakovė siekia išsiaiškinti jos, BUAB „Mejda“ ir SIA Degviela santykius, vykdytus tarpusavio atsiskaitymus ir nustatyti faktinį pagrindą bei motyvus, atitinkančius tuometinę situaciją ir verslo logiką sudaryti laidavimo sutartis, kurių pagrindu atsakovei šioje byloje yra siekiama taikyti civilinę atsakomybę.

Atsakovė pateikė prašymą dėl įrodymų pateikimo (DOK-87500). Atsakovė pateikė: 1) pažymą iš VĮ „Registrų centras“ apie E. G. buvimą juridinių asmenų vadovu ir/ar dalyviu, patvirtinančią jo dalyvavimo versle patirtį; 2) pažymą iš AB „SEB bankas“, patvirtinančią, kad atsakovė suteikė ženklaus dydžio paskolą ieškovei ir ši paskola nėra grąžinta atsakovei; 3) mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad SIA RT Degviela už ieškovę grąžino dalį paskolos atsakovei, t. y. ieškovės bendradarbiavimas su SIA RT Degviela ir laidavimo sutarčių sudarymas buvo paremtas verslo logika ir naudingas pačiai ieškovei; 4) pažymą iš AB SEB banko, patvirtinančią, kad atsakovė už ieškovę yra įvykdžiusi ženklaus dydžio prievolę UAB Kredito garantas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. G. teismui pateikė prašymą dėl įrodymų prijungimo (DOK-105239), kuriuo prašė prie bylos prijungti 2025-06-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eS2-27889-727/2025, kuria teismas leido priverstinai hospitalizuoti E. G. 30 dienų, terminą skaičiuojant nuo jo hospitalizavimo dienos, t. y. nuo 2025-06-05.

Teismas 2025-07-30 nutartimi nutarė įpareigoti AB SEB banką pateikti LUAB „Mejda“ filtruotą banko sąskaitos išrašą apie UAB „Mejda“ vykdytus tarpusavio atsiskaitymus tarp LUAB „Mejda“ ir SIA RT Degviela už laikotarpį nuo LUAB „Mejda“ banko sąskaitos atidarymo dienos iki išrašų suformavimo dienos.

AB SEB bankas 2025-08-04 teismui pateikė pranešimą dėl informacijos pateikimo (DOK-115917).

Ieškovės atstovas advokatas Nerijus Jurčiukonis 2025-08-06 teismo posėdžio metu nurodė, jog byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nėra jokio pagrindo teigti, jog byla teisminga Latvijos teismui. Nurodė, jog 2024-11-26 G. perdavė keletą dokumentų nemokumo administratoriui, o tarp jų buvo viena degalinės pirkimo pardavimo sutartis, ne su Geodegalais, o su KOOL Latvija. Tai buvo vienintelė sutartis, kuri buvo perduota. KOOL yra lyg atsiskaičiusi, o Geodegalai buvo išregistruoti dar iki dokumentų perdavimo. Pačios laidavimo sutarties sudarymas žalos neatneša, o žalą atneša tuomet, kuomet neįvykdomi įsipareigojimai pagal laidavimo sutartį. Laidavimo sutartis buvo sudaryta už SIA RT Degviela prievoles, o atstovė ir valdybos pirmininkė buvo atsakovė. LUAB „Mejda“ atstovė buvo taip pat atsakovė. LUAB „Mejda“ jokios naudos negavo. Tikslo LUAB „Mejda“ sudaryti laidavimo sutartį taip pat nebuvo. Galbūt, jeigu nebūtų buvę laidavimo sutarties, nebūtų buvę ginčo su SIA „NAFTA LV“. Laidavimo sutarties sudarymas atnešė kreditorinį reikalavimą ir sukėlė LUAB „Mejda“ bankroto bylą. Laidavimo sutarties administratorius neginčija, tačiau reikalauja žalos atlyginimo. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo neginčija laidavimo sutarties. Pasisakydamas dėl faktinio vadovo nurodo, jog, ieškovės nuomone, tai, kad buvo dar kažkoks faktinis vadovas (atsakovės sutuoktinis), nepašalina atsakovės, kaip įmonės vadovės, atsakomybės už fiduciarinių pareigų pažeidimą. LUAB „Mejda“ vadovė turėjo elgtis taip, jog nepadarytų žalos, veikti geriausiais įmonės interesais. Laidavimo sutartis iš esmės sužlugdė įmonę. Ieškinys pilnai įrodytas, todėl jį prašo tenkinti.

Atsakovė D. G. 2025-08-06 teismo posėdžio metu nurodė, jog neturi ką pasakyti, neturi už ką mokėti prašomų sumų. Teigė, jog tai ne jos skola.

Atsakovės atstovė advokatė Kristina Grigaliūnienė teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko atstovaujamosios poziciją. Mano, jog ieškinys turėtų būti atmestas. Nurodo, kad atsakovė nebuvo de jure ieškovės vadovė, tačiau de facto įmonei vadovavo trečiasis asmuo E. G. Pats E. G. nurodė, jog atsakovė jį kontroliavo kaip žmona, tačiau ji nevykdė jokios kontrolės kaip vadovė. Dalyvavo vos kelių sandorių sudaryme, pasirašinėjo sutartis nesuprantama latvių kalba, trečiajam asmeniui nurodžius. Atsakovės turimas išsilavinimas, patirtis pagrindžia, jog atsakovė neturėjo nei patirties, nei reikiam žinių verslo vykdymui, vadovavimui. G. nurodė, jog nuo verslo pradžios jam buvo suteikta prieiga prie ieškovės banko sąskaitos SEB banke, o tai patvirtina, jog de facto vadovu buvo G. Civilinėje byloje e2-214-1101/2025 yra nagrinėjamas ginčas tarp ieškovės ir G. dėl žalos atlyginimo. Tiek šioje byloje, tiek nurodytoje byloje žala yra kildinama iš patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžio, t. y. ta pati žala, kurią šioje byloje prašo priteisti iš atsakovės. Vien šiuo pagrindu ieškovės ieškinys negali būti tenkintas. Nors trečiasis asmuo yra neišsaugojęs ir nemokumo administratoriui neperdavęs ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau šioje byloje iš trečiojo asmens, ieškovo teiktų paaiškinimų galima spręsti ir ginčo dėl to nėra, kad UAB Mejda ir Latvijos įmonės buvo susijusios. Trečiojo asmens teigimu, SIA RT Degviela akcininkė buvo UAB Mejda. UAB Mejda Latvijoje nuosavybės teise valdė tris degalines, tačiau faktiškai veiklą šiose degalinėse vykdė SIA RT Degviela. Trečiojo asmens teigimu, tarp šių įmonių buvo sudaryta nuomos sutartis. Akivaizdu, jog UAB Mejda turėjo materialinį suinteresuotumą, kad jai priklausančios degalinės funkcionuotų, neštų pelną, gautų nuomos pajamas. Laidavimo sutartys sudarytos būtent tuo laikotarpiu, kad SIA RT Degviela galėtų vykdyti veiklą ieškovės nuomojamose degalinėse. Šiai situacijai turėtų būti taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, t. y. vertinant situaciją iš tuometinės perspektyvos, kuomet SIA RT Degviela būdama dukterinė įmonė vykdo veikla UAB Mejda nuosavybės teise priklausančiose degalinėse ir moka nuomos pinigus. UAB Mejda interesus atitiko toks sandorio pobūdis. Akivaizdu, jog faktinis vadovas trečiasis asmuo G. inicijavęs šių sutarčių sudarymą derėjosi su SIA „NAFTA LV“ dėl sutarčių sąlygų. Veikė UAB Mejda interesais ir tai atitiko bendrovės UAB Mejda interesus. Šiuo metu, esant iškeltai bankroto bylai, akivaizdu, jog situacija nepasiteisino. Pritaria trečiojo asmens iškeltai pozicijai dėl bylos teismingumo. Ginčas kilęs iš pirkimo pardavimo, laidavimo sutarčių, kurių viena sudaryta pačios ieškovės. Ieškovė sudarydama susitarė dėl ginčų sprendimo vietos. Ginčas yra kilęs iš laidavimo sutarties, kurioje numatytas teismingumas Latvijoje. Byla turėtų būti nagrinėjama Latvijoje. Prašo ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens atstovas advokato padėjėjas Vitalius Jarmontovičius 2025-08-06 teismo posėdžio metu pažymėjo, jog svarstant, ar laidavimo sutartis yra teisėta, ar neturėtų patikrinti Latvijos teismas laidavimo sutarties teisėtumo. Galbūt, pagal Latvijos įstatymus, ši laidavimo sutartis yra teisėta, galiojanti, ją buvo galima sudaryti netgi įmonei esant nemokiai. Tą patikrinti gali tik Latvijos teismas. Dėl pačio laidavimo fakto, kaip neteisėtumo, tai atsakovės veiksmuose nematoma neteisėtų veiksmų. Laidavimo sutartis buvo sudaryta. Jeigu preziumuojama, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta su nemokia įmone, tai laidavimo sutarties sudarymas su nemokia įmone nenulėmė jos bankroto, nes įmonė savaime buvo nemoki. Įmonė yra verslo subjektas, vykdantis ūkinę komercinę veiklą. Ūkinė komercinė rizika egzistuoja. Priešingai, netgi jei įmonė būtų moki ir būtų sudariusi laidavimo sutartį, tai reiškia tai būtų teisėtas reikalavimas? Laidavimo sutartis būtų teisėta? Šiuo atveju sakoma, jog įmonė buvo nemoki, turėjo būti iškelta bankroto byla. Pats laidavimo sutartis sudarymo faktas nieko nekeičia. Žvelgiant iš neteisėtų veiksmų perspektyvos, nemato neteisėtų veiksmų. Galbūt pagal Latvijos įstatymus ir galima įžvelgti neteisėtumo, bet pagal Lietuvos įstatymus, tai ne. Pagal Latvijos įstatymus ši sutartis yra galiojanti, nenuginčyta. Nėra priežastinio ryšio. Byloje nėra įrodymų, jog sudarant laidavimo sutartį įmonė buvo nemoki. Kreditorius, kuris veikia nemokumo administratoriaus vaidmenyje, tai jis sudarydamas laidavimo sutartį turėjo pasidomėti, ar ši įmonė yra pajėgi sumokėti. Netgi ir pasidomėjus, nežinoma, kas bus ateityje. Pasisakydamas dėl dokumentų perdavimo nurodo, jog G. vartoja stiprius psichotropinius vaistus, todėl jis gali kažko neatsiminti, atsiminti ne taip. Diagnozė labai rimta. Bankroto administratorius yra gavęs pagrindinius dokumentus, reikalingus nustatyti įmonės finansinei būklei (banko sąskaitos išrašą). Banko sąskaitos išraše matomos visos ūkinės finansinės operacijos. Kaip posėdžio metu pripažino, yra bendravęs su Geodegalai bankroto administratoriumi dėl atsiskaitymų už dviejų degalinių pardavimą. Ta įmonė veikė tris metus, aktyviai pardavimų nevykdė, veiklos nebuvo. Buvo perduoti ir kiti dokumentai. Apygardos byloje nustatyti visi kreditoriai. Visus dokumentus, kuriuos turėjo, perdavė. Dėl faktinio ir juridinio vadovo. Sakyti, jog de facto nebuvo vadovu, tai netiesa. Aplinkybės atitinka Registrų centre išviešintą informaciją. Šiuo laikotarpiu būtent atsakovė buvo vadovė. Tai iš esmės neturi įtakos pareikštam ieškiniui. Prašo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo E. G. nurodė, jog palaiko atstovo išsakytą poziciją, papildyti nenorėjo.

Teismas 2025-08-26 nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigoti ieškovę, atsakovę ir trečiąjį asmenį iki 2025-09-5 pateikti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus duomenis, bylą skirti nagrinėti rašytiniame teismo posėdyje.

Ieškovė 2025-09-15 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad SIA „RT Degviela“ ir UAB „Mejda“ sąsajumą nustatė susipažinęs su 2020-08-12 kuro didmeninės prekybos sutartimi ir 2020-08-12 laidavimo sutartimi, nes už abi sandorio šalis: ieškovę ir SIA „RT Degviela“ kaip šalių atstovė (ieškovės direktorė ir SIA „RT Degviela“ valdybos narė) pasirašė atsakovė D. G. Daugiau dokumentų, pagrindžiančių šalių sąsajumą administratorius neturi.

Teigia, kad ieškovė neturi galimybės pateikti informacijos apie UAB „Mejda“ finansinę būklę laidavimo sutarties sudarymo metu, nes bendrovės nemokumo administratoriui nebuvo perduoti visi apskaitos dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti turėtų įsipareigojimų sudėtį 2020-08-12 datai.

Pažymi, jog 2020-01-01 įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) pasikeitė įmonės nemokumo sąvoka ir vertinant įmonės nemokumą nebėra svarbi pradelstų įsipareigojimų suma, kaip buvo iki tol galiojusiame Įmonių bankroto įstatyme. JANĮ 2 str. 7 d. numato, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, t.y. nustatant nemokumą yra vertinama bendra įsipareigojimų suma (ne tik pradelstų) bei jų santykis su įmonės turtu.

Iš turimų metinių finansinių atskaitomybių dokumentų akivaizdu, kad 2020 metų pabaigoje ieškovė jau buvo nemoki. Kadangi nuo laidavimo sutarties sudarymo iki 2020-12-31 praėjo tik apie 4,5 mėnesio, 95 277 Eur įsipareigojimai (UAB „Mejda“ veiklos apimčių kontekste) 2020-12-31 datai negalėjo atsirasti staiga, todėl darytina išvada, jog ieškovė jau 2020-08-12 sandorių sudarymo metu buvo nemoki.

Iš 2021 metų finansinės atskaitomybės, kuomet 2020-08-12 atsakovės pasirašytos laidavimo sutarties pasekmėje atsirado įsipareigojimai SIA „NAFTA LV“ matyti, kad įmonės finansinė padėtis dar labiau pablogėjo: turto iš esmės neliko (2690 Eur vertės trumpalaikis turtas), nuosavo kapitalo rodiklis pablogėjo daugiau nei 2 kartus (iki minus 110280 Eur), įsipareigojimai padidėjo iki 112970 Eur.

Atsakovė 2025-09-15 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdė tris degalines Latvijos Respublikoje šiais adresais: „Grodi“, Tirza, Tirzas pag., Gulbenes nov., LV-4424; „Virši A”, Rugaji, Rugaju pag., Balvu nov., LV-4570; „Avots“, Kalsnavas pag., Madonas nov., LV-4860 (toliau tekste viosos kartu vadinamos Degalinėmis“). Ieškovė Latvijos Respublikoje buvo įsteigusi SIA „RT Degviela“, juridinio asmens kodas 40203250277, ieškovė buvo vienintelė SIA „RT Degviela“ steigėja ir dalyvė.

SIA „RT Degviela“ veiklą vykdė ieškovei nuosavybės priklausiusiose degalinėse. Taigi, SIA „RT Degviela“ turėjo sudaryti kuro didmeninės prekybos sutartis, o ieškovė, būdama vienintelė SIA „RT Degviela“ steigėja ir dalyvė, o tuo pačiu ir naudos gavėja, taip pat turėjo ekonominį suinteresuotumą kuro didmeninės prekybos sutarties sudarymu. Nors atsakovė buvo ieškovės vadove tik de jure, tačiau toks ieškovės ir SIA „RT Degviela“ veiklos modelis suponavo tai, kad SIA „RT Degviela“, būdama naujai įsteigta įmone Latvijos Respublikoje, neturėjo galimybių sudaryti kuro didmeninės pirkimo pardavimo sutarties be papildomo savo prievolių kuro tiekėjui užtikrinimo – be ieškovės laidavimo. Todėl ieškovė ir sudarė ieškovės kartu su ieškiniu pateiktą laidavimo sutartį. Ieškovės valdymo organas turėjo teisę tokią sutartį sudaryti, tokios sutarties sudarymas nepažeidžia nei įstatymų, nei Ieškovės steigimo dokumentų, nei vadovo fiduciarinių (rūpestingumo, atidumo ir apdairumo) pareigų bendrovei (Ieškovei). Ieškovės de facto direktorius E. G. inicijavo ieškovės laidavimo sutarties su SIA NAFTA LV sudarymą ar akceptavo ją naudodamasis verslo sprendimų priėmimo taisykle (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide – geriausiais įmonės, kuriai jie vadovauja, interesais.

Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės bendrovės vadovui taikymo, visų pirma, taikoma prezumpcija, jog bendrovės vadovas, priimdamas verslo sprendimą, veikė bona fide (geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovauja, interesais). Antra, ši prezumpcija gali būti paneigiama įrodant, kad bendrovės vadovas, priimdamas verslo sprendimą, veikė pažeisdamas fiduciarines pareigas. Trečia, fiduciarinių pareigų pažeidimo faktą turi įrodyti asmuo, reiškiantis reikalavimą taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę.

Laidavimo sutartis yra sudaryta veikiant geriausiais ieškovės interesais, nepažeidžiant ieškovės vadovo fiduciarinių pareigų, laidavimo sutarties sudarymas neprieštarauja nei įstatymams, nei Ieškovės steigimo dokumentams. Laidavimo sutartis buvo sudaryta ieškovės de facto vadovui trečiajam asmeniui E. G. naudojantis verslo sprendimų priėmimo taisykle, todėl ieškinys yra atmestinas.

Atsakovė jokių ieškovės veiklos dokumentų neturi, o iš kitos civilinės bylos Ieškovei yra žinoma, kad E. G. nėra išsaugojęs ieškovės dokumentų ir jų nėra perdavęs ieškovės nemokumo administratoriui. Atsakovė, atstovaujama advokatės, kreipėsi į Latvijos Respublikos registro paslaugų įstaigą LURSOFT IT (https://www.registrucentras.lt/p/ja-nuorodos) , su prašymu suteikti prieigą prie šios įstaigos duomenų bazių. Iš Latvijos Respublikos registro paslaugų įstaigos LURSOF IT gauta informacija patvirtina šiuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes apie Ieškovės nuosavybės teise valdytas degalines Latvijos Respublikoje, SIA RT Degviela steigėją, dalyvį ir naudos gavėją (ieškovę), SIA RT Degviela veiklos vykdymą ieškovės degalinėse.

Atsakovė su 2025-09-19 prašymu pateikė pateiktų priedų vertimus.

Trečiasis asmuo 2025-09-15 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Registrų centre nurodyti ieškovei vadovavę asmenys, kad ši informacija yra objektyvi.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas paskyrė rašytinį teismo posėdį. Byloje nebuvo gautas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos priteisimo iš buvusios įmonės vadovės dėl šios sudarytos laidavimo sutarties.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o paneigti šią prezumpciją ir įrodyti, jog nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Tokia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė bylose, kuriose siekiama žalos atlyginimo iš bendrovės vadovo, yra suformuota kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 33 punktas).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Kasacinio teismo šiame kontekste išaiškinta, kad priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Be to, svarbu nustatyti, kad atsiradusi žala neturėtų būti pakankamai nutolusi nuo atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013). Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas).

Bendrovės valdymo organams, taip pat vienasmeniam valdymo organui – vadovui, yra taikomas reikalavimas vykdyti fiduciarines pareigas – rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys). Pažymėtina, kad imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas valdymo organo narys privalo vykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, todėl jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas).

Iš su ieškiniu pateikto Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB ,,Mejda“ akcininke nuo 2019-10-03 iki 2020-09-23 buvo atsakovė D. G., kuri buvo ir įmonės direktore nuo 2019-09-30 iki 2020-10-16.

Iš minėto JAR išrašo taip pat matyti, kad UAB ,,Mejda“ direktoriumi nuo 2020-10-19 iki 2022-03-21 ir nuo 2022-10-06 iki 2023-01-09 buvo trečiasis asmuo E. G.

Iš su ieškiniu pateiktų duomenų nustatyta, kad SIA „Nafta LV“ ir Latvijoje registruotos UAB „RT Degviela“ 2020-08-12 pasirašė kuro didmeninės prekybos sutartį. UAB „RT Degviela“ vardu sutartį pasirašė D. G. kaip valdybos pirmininkė.

Į bylą pateikta 2020-08-12 laidavimo sutartis, kuria UAB „Mejda“ įsipareigojo atsakyti savo kilnojamuoju turtu, nekilnojamuoju turtu ir piniginėmis lėšomis pagrindinės prievolės (pagrindinės skolos) dydžiu SIA „NAFTA LV“ atžvilgiu už skolas, kurios gali atsirasti dėl UAB „RT DEGVIELA“, jungt. įmonės kodas 40203250277, buveinės adresas „Grodi“, Tirza, Tirzas pag.,Gulbenės nov., LV-4424,visiško ar dalinio įsipareigojimų nevykdymo, kuriuos Bendrovė prisiėmė SIA „NAFTA LV“, jungt. įm. kodas 40103468062, atžvilgiu, vadovaujantis 2020-08-12 sudaryta Kuro didmeninės prekybos sutartimi.

Taigi, kuro didmeninės prekybos sutartis ir laidavimo sutartis sudarytos tuo metu, kai D. G. buvo UAB „Mejda“ įmonės direktore, jose yra jos parašai. Byloje nėra duomenų, kad minėtos sutartys būtų nuginčytos.

Iš Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022-11-25 nutartimi UAB,,Mejda“ buvo iškelta bankroto byla.

Iš Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2025-07-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-234-580/2025 buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, tarp jų ir SIA „Nafta LV“ kreditorinis reikalavimas 63 839,40 Eur sumai: 54 780,70 Eur kreditorinis reikalavimas, 9 058,70 Eur delspinigiai, palūkanos. Į bylą yra pateiktas ir SIA „Nafta LV“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo.

Iš Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2025-08-26 nutartimi paliko nepakeistą

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-04 sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovė LUAB ,,Mejda“ ieškinys dėl 76 924,67 Eur žalos atlyginimo ir kt. priteisimo iš atsakovo E. G.

Ieškovė ieškinį dėl žalos pareiškė 63 839,40 Eur sumai, t.y. tai sumai, kuria ieškovė tapo skolinga kreditoriui SIA „NAFTA LV“ pagal laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Ieškovė ieškinyje teigia, kad 2020-08-12 laidavimo sutarties sudarymas laikytinas neteisėtu veiksmu, kuris pažeidė tiek ieškovės, tiek kreditorių teises ir teisėtus interesus, kad laidavimo sutarties sudarymas turėjo neigiamą poveikį ieškovės finansinei padėčiai, dėl ko jai buvo iškelta bankroto byla,. Nurodo, kad veiksmai, kuomet ieškovei turint įsipareigojimų, be jokio poreikio sudaroma laidavimo sutartis, kuria ieškovė laiduoja už susijusią su ja įmonę, nėra suderinami su protingo asmens, veikiančio įmonės kreditorių interesais, elgesio standarto, jais nebuvo sąžiningai siekiama naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais kreditoriais.

Atsakovė su tokiais teiginiais nesutinka, nurodo, kad laidavimo sutartis yra sudaryta veikiant geriausiais ieškovės interesais, nepažeidžiant ieškovės vadovo fiduciarinių pareigų, laidavimo sutarties sudarymas neprieštarauja nei įstatymams, nei ieškovės steigimo dokumentams. Nurodo, kad SIA „RT Degviela“, būdama naujai įsteigta įmone Latvijos Respublikoje, neturėjo galimybių sudaryti kuro didmeninės pirkimo pardavimo sutarties be papildomo savo prievolių kuro tiekėjui užtikrinimo – be ieškovės laidavimo.

Po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo buvo pateikti išrašai apie Latvijos bendrovę SIA „RT Degviela“ ir degalines. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir proceso dalyvių paaiškinimus, pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta be jokio poreikio.

Iš į bylą pateikto išrašo matyti, kad Latvijos bendrovė SIA „RT Degviela“ buvo įregistruota 2020-07-10, likviduota 2022-07-01, kad jos veiklos rūšis - mažmeninė kuro prekyba specializuotose parduotuvėse, kad įmonės dalyvis yra UAB „Mejda“, tikrasis naudos gavėjas D. G., kad D. G. nuo 2020-07-10 iki 2021-10-07 buvo valdybos narys, kuriai suteikta vienasmenio atstovavimo teisė, o E. G. nuo 2021-10-29 iki 2022-03-17 buvo valdybos narys, kuriam suteiktas vienasmenio atstovavimo teisė.

Iš į bylą pateikto išrašų matyti, kad UAB „Mejda“ nuosavybės teise valdė tris degalines Latvijos Respublikoje: „Grodi“ (nuo 2020-05-18 iki 2021-01-26), „Virši A“ (nuo 2020-06-10 iki 2021-01-26) ir „Avots“ (nuo 2020-12-09 iki 2021-12-09).

Taigi, ieškovė UAB „Mejda“ naują įmonę SIA „RT Degviela“ Latvijoje, kur turėjo jai priklausančias degalines, įregistravo 2020-07-10. Kuro didmeninės prekybos sutartis ir laidavimo sutartis sudarytos 2020-08-12, t.y. po dviejų degalinių įsigijimo ir įmonės Latvijoje įsteigimo. Dėl nurodytos priežasties laikytini pagrįsti atsakovės, trečiojo asmens argumentai, kad laidavimo sutartis buvo reikalinga, kad būtų vykdoma veikla ieškovei priklausančiose degalinėse. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad atsakovė, sudarydama laidavimo sutartį, peržengė protingą ūkinę komercinę riziką. Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo spręsti apie jos neteisėtus veiksmus ar apie bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą ar apie priežastinį ryšį dėl žalos atsiradimo.

Nors ieškovė teigia, kad sudaryta laidavimo sutartimi nebuvo sąžiningai siekiama naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais kreditoriais, tačiau iš esmės ieškovė neįrodinėjo, kad, turėdama degalines, ieškovė iš to negavo naudos. Laidavimo sutartis buvo sudaryta, kad dukterinė įmonė galėtų vykdyti veiklą pačios ieškovės degalinėse ir tikėtina, kad ieškovė iš to gautų ekonominės naudos.

Nors ieškovė teigia, kad sudarant laidavimo sutartį įmonės finansiniai rodikliai buvo blogi, dėl ko jai vėliau iškelta bankroto byla, tačiau teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad įmonė vykdė veiklą, sudarė komercinius sandorius, siekė gauti pajamų. Vien tai, kad verslas nepavyko, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės neteisėtus veiksmus ar priežastinį ryšį tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad atsakovė, sudarydama laidavimo sutartį, atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.) ar kad atsirado žala, kurią įtakojo būtent atsakovės veiksmai (CK 6.247 str.). Nenustačius kelių civilinės atsakomybės sąlygų, teismas dėl kitų sąlygų nepasisako. Dėl nurodytų priežasčių ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylos teismingumo. Pasak atsakovės, ginčas yra kilęs iš laidavimo sutarties, kurioje numatytas teismingumas Latvijoje, tad byla turėtų būti nagrinėjama Latvijoje. Pažymėtina, kad laidavimo sutartyje nurodyta, kad laiduotojas sutinka, kad visi ginčai ir nesutarimai, atsirandantys dėl šio laidavimo, susiję su jo pažeidimu ir/arba negaliojimu, bus sprendžiami Latvijos Respublikos bendrosios jurisdikcijos teisme. Kadangi nagrinėjamu atveju klausimas teisme kilo dėl žalos padarymo sudarius laidavimo sutartį, o ne iš pačios laidavimo sutarties, tai sutartyje nurodytas sutartinis teismingumas negali būti taikomas. Dėl nurodytos priežasties ginčą kompetentingas spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismas, o argumentai dėl bylos teismingumo Latvijos teismui atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo nuomone, kiti dalyvaujančių asmenų argumentai neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl išlaidos šioje byloje nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.