Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-02-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-72-586/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eII-72-586/2025Nutartis · 2025-02-13Klaipėdos apylinkės teismas
  2. eAN2-57-526/2025Nutartis · 2025-03-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-13
Bylos Nr.
eII-72-586/2025
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00157-2024-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Pažeidėjas
G. M.
Kategorijos
  • 1.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla eII-72-586/2025Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00157-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.6.;1.5.3.;16.11.6.; (S) 21.10.3.; 21.10.4.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 13 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14335-2024 pakeitimo (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14335-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) G. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2024 m. spalio 31 d., 16:21 d., (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punktą. Nutarimu jam paskirta nuobauda – 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

2024 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. M. skundas, kuriuo prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK 422 straipsnio 6 dalyje, arba administracinio poveikio priemonės išvis netaikyti. Skunde nurodo, kad protokolo surašymo ir bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, neginčijo alkotesterio parodymus. 2024 m. spalio 31 d., 14:30 val., pietų metu pavalgė ir išgėrė pintą alaus. Apie 16:20 val. jausdamas blaivus, išvažiavo savo automobiliu į prekybos centrą nupirkti trūkstamų maisto produktų. Vairuojant automobilį nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjęs pats ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti jį nuo galimo vairavimo neblaiviam. Buvo sustabdytas tik pareigūnų reido metu. Iš karto pripažino kaltę, davė sąžiningus paaiškinimus dėl alkoholio vartojimo aplinkybių, nevengė administracinės atsakomybės. Nurodo, jog transporto priemones viruoja nuo 1993 metų. Neteistas, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą. Šis įvykis yra atsitiktinis, sąlygotas netinkamai įvertinus savijautą, o ne sisteminis jo elgesys. Paskirtą 800 Eur baudą sumokėjo, išklausė 4 valandų Privalomuosius mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Taip pat vairavimo mokykloje baigė 8 valandų papildomą vairavimo mokymą. Dirba matininku, kasdien darbus atlieka žemės sklypuose Klaipėdos apskrityje. Su savimi privalo turėti specialiuosius matavimo įrenginius, todėl jam būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Netekęs teisės vairuoti, neturės galimybių atlikti kadastrinius matavimus. Turi finansinius įsipareigojimus bankui. Šeimoje globoja tris nepilnamečius vaikus, kuriuos būtina nuvežti į mokyklą ar būrelius Klaipėdoje. Žmona teisės vairuoti transporto priemones neturi. Teisės vairuoti transporto priemone atėmimas ilgam 6 mėnesių laikotarpiui ne tik stipriai riboja jo galimybes vykdyti jo darbinius ir šeimyninius įsipareigojimus.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su G. M. skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad G. M. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios. Su tokia pareiškėjo pozicija Institucija nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-23 nutartyje Nr. 2AT-36-387/2021 konstatuotina, kad ANK 422 str. 5 d. nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Pažymi, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus. G. M. administracinio poveikio priemonės: specialioji teisė vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, buvo paskirtos minimaliam sankcijoje numatytam terminui įvertinus jo iki administracinės bylos nagrinėjimo pateiktame prašyme išdėstytą prisipažinimą ir gailėjimąsi. Institucijos nuomone, pareiškėjo teisinės padėties švelninimas ar administracinio poveikio priemonių terminų trumpinimas ar netgi neskyrimas, nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tiek su valstybės politika griežtinti atsakomybę vairuotojams už vairavimą esant neblaiviems ir apsvaigusiems nuo alkoholio, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teise ir kartu galimybes padaryti analogišką administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. M. pripažino savo kaltę ir papildomai paaiškino, kad nepagalvojo, jog gali įpūsti, nes per pietus išgėrė skardinę alaus. Neketino niekur važiuoti, bet žmona paprašė nuvažiuoti nupirkti maisto produktus. Prašo sutrumpinti teisių atėmimo terminą. Vienas pats rūpinasi šeima, turi 3 globotinius, žmona neįgali, jai reikalingas pastovus gydymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad G. M. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. spalio 31 d., 16:21 val., (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,56 promilės neblaivumas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Skundu nėra ginčijamos faktinės bylos aplinkybės ir G. M. kaltė, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. Skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir nustatant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018, 2AT-39-648/2023).

G. M. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė skundžiamame nutarime pripažinta jos atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad G. M. už analogiškus ar kitokius šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, be to baustas tik vieną kartą už nežymų greičio viršijimą. Todėl jis nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, o pastarasis pažeidimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio.

Vertinant G. M. padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jam nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis tik nedaug viršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,41 prom.) girtumo ribą, už kurią taikoma atsakomybė. G. M. nurodytą aplinkybę, jog jis buvo išgėręs nedidelį kiekį alkoholio likus nedaug laiko iki tikrinimo. Todėl tikėtina, kad pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti, įvertindamas savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, nesitikėdamas, jog jo organizme gali būti toks alkoholio kiekis. Įvertinamos ir kitos skunde bei teismo posėdyje nurodytos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo įtakos pareiškėjo darbinei veiklai ir asmeniniam gyvenimui. Pareiškėjas dirba matininku, kasdien darbus atlieka žemės sklypuose Klaipėdos apskrityje, su savimi pribalo turėti specialiuosius matavimo įrenginius. Pareiškėjas nurodo, jog rūpinasi neįgalia žmona, kuria dažnai reikia nuvežti į gydymo įstaigą, taip pat globoja 3 nepilnamečius anūkus. G. M. pateikė pažymėjimą, jog 2024 m. lapkričio 28 d. išklausė mokymus apie alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą organizmui bei pateikė pažymą, kad 2024 m. lapkričio 30 d. išklausė papildomus vairuotojų mokymus. 2024 m. lapkričio 26 d. sumokėjo paskirtą baudą. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakomybėn patrauktas asmuo piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašytas į priklausomybių ligų kabineto įskaitą.

Visos šios aplinkybės (atsakomybėn patraukto asmens padarytų KET pažeidimų skaičius, paskutinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nustatytas girtumo laipsnis, jo atsakomybę lengvinančios ir jį charakterizuojančios aplinkybės, ir kt.) leidžia pagrįstai teigti, kad G. M. padarytas paskutinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje. G. M. skundo argumentai ir jo paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėjas itin neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes bei padarė dėl jo atitinkamas išvadas.

Kita vertus, negalima neigti, jog vairavimas neblaiviam, net jei nustatomas ir nedaug leidžiamą ribą viršijantis girtumo laipsnis, yra šiurkštus KET pažeidimas. Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, turėjo būti itin kritiškas sau, žinodamas, jog vartojo alkoholį ir įvertinti tokio elgesio neigiamas pasekmes – galimą tam tikrų suvaržymų patyrimą. Todėl įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju jos nors ir neeliminuoja G. M. atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą, tačiau leidžia taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą, sutrumpinant jos terminą iki 3 mėnesių ir paliekant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-14335-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, G. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) mėnesiams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius