Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-03-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-57-526/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eII-72-586/2025Nutartis · 2025-02-13Klaipėdos apylinkės teismas
  2. eAN2-57-526/2025Nutartis · 2025-03-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-27
Bylos Nr.
eAN2-57-526/2025
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00157-2024-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-57-526/2025Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00157-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14335-2024 (ROIK: 24258905595) G. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2024 m. spalio 31 d., 16:21 d., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais G. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punktą. Nutarimu jam paskirta nuobauda – 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. M. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. vasario 13 d. nutartimi G. M. skundą patenkino ir pakeitė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14335-2024 (ROIK: 24258905595), ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, G. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) mėnesiams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, G. M. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė skundžiamame nutarime pripažinta jos atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad G. M. už analogiškus ar kitokius šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, be to baustas tik vieną kartą už nežymų greičio viršijimą. Todėl jis nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, o pastarasis pažeidimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas pažymėjo, jog vertinant G. M. padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jam nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis tik nedaug viršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,41 prom.) girtumo ribą, už kurią taikoma atsakomybė ir patvirtina G. M. nurodytą aplinkybę, jog jis buvo išgėręs nedidelį kiekį alkoholio likus nedaug laiko iki tikrinimo. Todėl tikėtina, kad pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti, įvertindamas savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, nesitikėdamas, jog jo organizme gali būti toks alkoholio kiekis. Teismas taip pat nurodė, jog įvertinamos ir kitos skunde bei teismo posėdyje nurodytos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo įtakos pareiškėjo darbinei veiklai ir asmeniniam gyvenimui. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas dirba matininku, kasdien darbus atlieka žemės sklypuose Klaipėdos apskrityje, su savimi pribalo turėti specialiuosius matavimo įrenginius. Be to, pareiškėjas nurodė, jog rūpinasi neįgalia žmona, kurią dažnai reikia nuvežti į gydymo įstaigą, taip pat globoja 3 nepilnamečius anūkus. Teismas nurodė, jog G. M. pateikė pažymėjimą, kad 2024-11-28 išklausė mokymus apie alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą organizmui bei pateikė pažymą, kad 2024-11-30 išklausė papildomus vairuotojų mokymus. 2024-11-26 sumokėjo paskirtą baudą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakomybėn patrauktas asmuo piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašytas į priklausomybių ligų kabineto įskaitą. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės (atsakomybėn patraukto asmens padarytų KET pažeidimų skaičius, paskutinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nustatytas girtumo laipsnis, jo atsakomybę lengvinančios ir jį charakterizuojančios aplinkybės, ir kt.) leidžia pagrįstai teigti, kad G. M. padarytas paskutinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Teismo nuomone, G. M. skundo argumentai ir jo paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėjas itin neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes bei padarė dėl jo atitinkamas išvadas. Todėl, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nors nurodytos aplinkybės ir neeliminuoja G. M. atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą, tačiau leidžia taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą, sutrumpinant jos terminą iki 3 mėnesių ir paliekant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutartį bei palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14335-2024 (ROIK: 24258905595) be pakeitimų. Skunde Institucija nurodo, jog jos manymu, teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, kad G. M. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, numatytą ANK 422 str. 5 d., keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam įvykio dieną antro tikrinimo metu buvo nustatytas mažiausias 0,54 (± 0,017) promilių neblaivumas. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, Institucijos vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo, G. M., neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir G. M. charakterizuoja neigiamai. Aplinkybė, jog prieš vairuodamas G. M. vartojo alkoholinius, tik patvirtina šį Institucijos vertinimą dėl pareiškėjo požiūrio bei asmenybės. Aplinkybės, kad G. M. dirba matininku, kasdien darbus atlieka žemės sklypuose Klaipėdos apskrityje, su savimi privalo turėti specialiuosius matavimo įrenginius, rūpinasi neįgalia žmona, kuria dažnai reikia nuvežti į gydymo įstaigą, taip pat globoja 3 nepilnamečius anūkus, asmens nuo pažeidimo padarymo nesulaikė, todėl, Institucijos vertinimu, teismas jas nepagrįstai laikė turinčia įtakos sprendžiant dėl ANK 34 str. 6 d. taikymo. Institucija nesutinka su teismo vertinimu, jog pažeidėjui nustatytas neblaivumas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumas. Šiuo atveju atkreipiamas dėmesys į tai, jog įstatymo leidėjas ANK 422 str. 5 d. numatė, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) užtraukia administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį, kas reiškia, jog nurodyto neblaivumo asmens padaryta tokia veika yra vienodai pavojinga. Institucija sutinka, kad pažeidimą padaręs asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl Institucija tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Šiuo atveju svarbu, kad G. M. prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas Institucijos buvo įvertinti individualizuojant administracinę atsakomybę sankcijos ribose. Pažymėtina, kad G. M. už jo ANK 422 str. 5 d. padarytą nusižengimą Institucijos nutarimu paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 422 str. 6 d. numatytos administracinės poveikio priemonės taikymo terminas. Todėl vertintina, kad teismas Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones) nepagrįstai sumažino per pusę. Institucijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės, kurios buvo vertintos ANK 34 str. 6 d. kontekste, iš esmės gali būti reikšmingos sprendžiant dėl G. M. skirtinos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo ANK 422 str. 5 ir 6 dalyse nustatytų sankcijų ribose, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeimyninės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 str. 6 d. numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-ll-303/2018, 2AT- 13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Kaip minėta, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, išskirtinėmis negali būti laikomos skundžiamoje nutartyje nurodomos aplinkybės, susijusios su šeiminėmis aplinkybėmis ar darbu. Institucijos nuomone, tiek nuobaudos skyrimas, tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimas G. M. bei jo aplinkai neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, visos šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš neblaiviam sėdant už automobilio vairo. Pažymima, jog specialioji teisė G. M. atimta laikinai, tuo metu jis, G. M., gali naudotis viešuoju transportu, taksi paslaugomis, draugų ir artimųjų pagalba. Institucijos vertinimu, G. M. automobilį vairuojant esant neblaiviam, neigiamų pasekmių buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka, kadangi G. M. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, pastariesiems vykdant policinę priemonę (neblaivių vairuotojų kontrolę). Tad tai, kad savo neatsakingu elgesiu G. M. atsitiktinumo dėka niekam nepadarė žalos, nepadarė kitų pažeidimų, taip pat negali būti pripažinta išskirtinumu ANK 34 str. 6 d. prasme.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. M. nurodo, jog su Institucijos pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, kuria pakeistas Institucijos priimtas nutarimas ir sutrumpintas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. M. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2024 m. spalio 31 d., 16:21 d., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas (0,56 promilių) lengvas girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą. Nutarimu G. M. paskirta 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Su paskirta nuobauda G. M. nesutiko, priimtą nutarimą apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetas sudaro pakankamą pagrindą G. M. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę (mažesnės trukmės) administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje, kadangi G. M. savo kaltę dėl padaryto administracinio pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, tai jis patvirtino ir teismo posėdyje, todėl ši aplinkybė pripažinta atsakomybe lengvinančia. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, nei nustatytas šiuo atveju lengvas girtumo laipsnis – 0,56 promilės. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad G. M. vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Taip pat teismas atsižvelgė į G. M. asmenybę – jog jis anksčiau už analogiškus ar kitokius šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, be to, baustas tik vieną kartą už nežymų greičio viršijimą. Todėl jis nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, o pastarasis pažeidimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad G. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog teisė vairuoti transporto priemones G. M. išties reikalinga šeiminių ir darbinių funkcijų atlikimui, kadangi jis dirba matininku, kasdien darbus atlieka žemės sklypuose Klaipėdos apskrityje, su savimi pribalo turėti specialiuosius matavimo įrenginius, be to, rūpinasi neįgalia žmona, kurią dažnai reikia nuvežti į gydymo įstaigą, taip pat globoja 3 nepilnamečius anūkus. Apylinkės teismo nuomone, G. M. nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu, o skunde bei teismo posėdžio metu išdėstyti faktai ir aplinkybės rodo, kad jis jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakaktų ir trumpesnės, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje minimali administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – trukmės, nes jis nėra piktybinis pažeidėjas ir pasimokys iš šios situacijos paskyrus jam ir švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su Institucijos apeliacinio skundo motyvais, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, netinkamai įvertino visas aplinkybes, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai individualizavo nuobaudą ir nepagrįstai taikė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundą išnagrinėjęs Apylinkės teismas teisingai taikė įstatymo nuostatas, rėmėsi suformuota teismų praktika bei tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis, todėl pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir G. M. sutrumpino administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismas teisingai konstatavo, kad G. M. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, o šis jo pažeidimas buvo visiškai atsitiktinio pobūdžio, kadangi už analogiškus ar kitokius šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, o baustas tik vieną kartą už nežymų greičio viršijimą, be to, dėl padaryto pažeidimo eismo įvykio nesukelta, sunkūs padariniai nekilo, todėl pripažintina, kad jo padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakomybėn patrauktas G. M. piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašyta į priklausomybių ligų kabineto įskaitą. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad G. M. nėra ypač nedrausmingas, piktybiškai ir sistemingai nusižengimus darantis vairuotojas, jo padarytą nusižengimą tikrai galima laikyti atsitiktiniu, G. M. jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgam 6 mėnesių laikotarpiui ir dar 12 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ne tik stipriai riboja šio asmens galimybes vykdyti savo darbinius ir šeiminius įsipareigojimus, bet ir nėra objektyviai būtinas administracinės atsakomybės tikslams būtent šio asmens atžvilgiu pasiekti. Išanalizavęs visus į bylą pateiktus duomenis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas švelninti G. M. paskirtą administracinio poveikio priemonę, o sutrumpinta administracinio poveikio priemonė vis vien atitiktų ANK nustatytų nuobaudų skyrimo principus, teisingumo ir protingumo reikalavimus bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

9. Įstatyme numatyta, kad, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių bei duomenų pakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas mažesnis veikos pavojingumas, kadangi administraciniu nusižengimu nebuvo sukelta jokių neigiamų padarinių, nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme.

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. M. mažesniam už minimalų laikotarpį taikyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas