- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-244-449/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25006-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Linas Šiukšta, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- J. G., R. L.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė, Danius Svirinavičius, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Kategorijos
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G., jo gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus, nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;
- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, J. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 9 dalimi, J. G. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistajam J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos ir bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 27 d. nuosprendį.
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų;
- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nuteistajam R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.
Tuo pačiu nuosprendžiu S. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. G., R. L. ir S. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad J. G. neteisėtai pardavė psichotropines medžiagas, o R. L. tas pačias psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo ir laikė, turėdamas tikslą jas platinti, po to, R. L. ir S. P. dalį šių psichotropinių medžiagų veikdami bendrai ir susitarus platino, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėnesio pradžios iki to paties mėnesio 23 d., tiksliai nenustatytu laiku, prie namo Nr. 6, esančio Jotvingių g., Kaune, J. G. neteisėtai perdavė R. L. ne mažiau nei 6,763 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio masė 0,541 g, ir metamfetamino, kurio masė 0,332 g. O R. L., turėdamas tikslą platinti, šias psichotropines medžiagas įgijo, jas iš Kauno m. į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Rukla, gabeno automobiliu ir ten jas laikė, po to, ne vėliau kaip 2022 liepos 7 d., 1.13 val., prie prekybos centro „Norfa XL“, esančio K. M. g. 11, Ruklos mstl., Ruklos sen., Jonavos r. sav., R. L., veikdamas bendrai su S. P., dalį šių medžiagų – ne mažiau kaip 3,212 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,443 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, už 180 Eur sumą neteisėtai pardavė V. P., o likusią dalį 3,551 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,098 g, ir metamfetamino, kurio masė 0,332 g, laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Ruklos mstl., Jonavos r. sav., iki 2022 m. rugsėjo 23 d., 16.35 val., kol kratos metu R. L. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose jas surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
2. R. L. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad neteisėtai laikė šaudmenis, t. y., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 23 d., 16.35 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Ruklos mstl., Jonavos r. sav., neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė 4 vnt. šaudmenų, t. y. 3 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro Luger (9x19) šovinius, skirtus įvairių modelių 9 mm kalibro šaunamiesiems ginklams, bei 1 vnt. pramoninės gamybos šaudmenį, 5.56x45 mm Nato šovinį, kuris skirtas 5.56 kalibro ginklams, iki kol 2022 m. rugsėjo 23 d., 16.35 val., kratos metu jo (R. L. ) gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Ruklos mstl., Jonavos r. sav., šaudmenis surado ir paėmė policijos pareigūnai.
3. J. G. ir R. L. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad J. G. neteisėtai platino labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, o R. L. neteisėtai tą patį labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų įgijo ir gabeno, turint tikslą jas platinti, t. y., 2022 m. rugsėjo 23 d., apie 13.54 val., prie namo Nr. 6, esančio Jotvingių g., Kaune, J. G. neteisėtai pardavė 7 000 Eur vertės labai didelį kiekį – 749,32 g sausos baltos medžiagos, kurios sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – 157,118 g amfetamino, o R. L. tą pačią psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą platinti, iš J. G. įgijo, po to neteisėtai gabeno iki prekybos centro „Iki Kuršiai“ esančio Kuršių g. 44, Kaune, su savimi, o nuo prekybos centro vežė automobiliu Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol tą pačią dieną, apie 14.35 val., patikrinimui stabdžius automobilį, išlipus iš automobilio ir sprunkant, Kauno g. 99, Jonavos m. teritorijoje buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, o psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Nuteistasis J. G. apeliaciniame skunde prašo jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį išteisinti arba baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo tirti.
4.1. Apeliantas nurodo, jog nuteistasis R. L., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad vartojo amfetaminą, kurį pirkdavo pas romų tautybės asmenis. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandoma šiuos asmenis nustatyti. R. L. nurodė, kad psichotropines medžiagas per du kartus įgijo balandžio mėn., tačiau tuo metu jis (J. G.) buvo suimtas, o paleidus iš suėmimo jam buvo taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra ir jis visą parą turėjo būti savo gyvenamojoje vietoje, todėl negalėjo įvykdyti jam inkriminuojamo nusikaltimo. Tuomet, kai pareigūnams nurodė apie jam taikytą kardomąją priemonę, įtarimai buvo atitinkamai pakoreguoti – pakeistas nusikaltimo padarymo laikas. Nuteistasis nurodo ir tai, kad pagal pareigūnų turėtus duomenis, psichotropines medžiagas, dėl kurių perdavimo buvo susitarta 2022 m. rugsėjo 20 d., jis (J. G.) esą turėjo perduoti R. L. 2022 m. rugsėjo 23 d., tačiau pareigūnai jų perdavimo neužfiksavo.
4.2. Apeliantas nurodo ir tai, kad R. L., 2022 m. rugsėjo 23 d. duodamas parodymus, buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, be to, jis apklaustas nedalyvaujant gynėjui. Ikiteisminio tyrimo metu R. L. buvo daromas psichologinis spaudimas. Apklausiamas 2022 m. rugsėjo 28 d. R. L. nurodė, kad psichotropines medžiagas įsigydavo iš P. M., jas parduodavo ir kitiems asmenims. R. L. nurodė ir tai, kad 2022 m. liepos mėn. pas jį baigėsi amfetaminas, apie tai jis pasakė P. M., tačiau šis buvo sulaikytas pareigūnų. Nuo to laiko jis (R. L.) esą neturėjo psichotropinių medžiagų. 2022 m. rugsėjo 23 d. atliekant kratą R. L. gyvenamojoje vietoje rasti geltonos spalvos milteliai, kurie neva buvo perduoti J. G. kovo ar balandžio mėn. Tokia aplinkybė prieštarauja R. L. parodymams, kad jo turėtas amfetaminas buvo pasibaigęs.
4.3. Nuteistasis J. G. taip pat nurodo, kad pareigūnai aplaidžiai tyrė bylą. Pagal pareikštą kaltinimą jis (J. G.) psichotropines medžiagas gabeno automobiliu, tačiau automobilyje nebuvo ieškota šių medžiagų pėdsakų. Jo (J. G.) biologinių pėdsakų nebuvo rasta ant psichotropinių medžiagų ir tai, apelianto nuomone, patvirtina, kad jis nėra susijęs su jam pareikštame kaltinime nurodytomis psichotropinėmis medžiagomis. Teisiamajame posėdyje R. L. patvirtino, kad jis (J. G.) nėra susijęs su kaltinime nurodytomis psichotropinėmis medžiagomis, R. L. įvardino kitus asmenis, kurių pravardės „Š.“ ir „Š.“.
5. Nuteistojo J. G. gynėjas E. J. Grigaravičius prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendį dėl jo ginamojo panaikinti ir priimti naują nuosprendį – J. G. išteisinti.
5.1. Apeliantas nurodo, jog nuteistasis J. G. teisiamajame posėdyje nuosekliai paaiškino aplinkybes, susijusias su jam pareikštais kaltinimais. Pirmosios instancijos teismas ignoravo išsamius J. G. paaiškinimus, kad jis niekada nėra turėjęs sąsajų su psichotropine medžiaga – amfetaminu. J. G. užsiima sportu, yra tik bandęs parūkyti kanapių. Bylos duomenys patvirtina, kad J. G. pajamas gaudavo prekiaudamas automobilių detalėmis. J. G. paaiškino, kad R. L. prašant buvo davęs naudotų automobilių detalių, šis atsiskaitydavo ne iš karto, buvo skolingas. Teisiamajame posėdyje R. L. patvirtino, kad jis remontuodavo automobilius, buvo ėmęs iš J. G. detalių, bet atsiskaitinėjo vėliau.
5.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į R. L. parodymus teisiamajame posėdyje, kur jis nurodė, kad jo sveikata yra silpna, turi 3 neįgalumo grupę, neturi asmens dokumento ir negali registruotis Užimtumo tarnyboje bei negauna medicinos paslaugų. Jis nuolatos vartoja narkotines-psichotropines medžiagas, o 2023 m. rugsėjo 23 d., kai buvo sulaikytas, jautėsi labai blogai, buvo abstinencijos būsenoje. Pareigūnai jam liepė pasirašyti apklausos protokolą, kad esą J. G. („D.“) disponavo amfetaminu ir davė jam (R. L.) perpardavinėti. Šios apklausos metu nedalyvavo gynėjas. R. L. patyrė ir fizinį smurtą, buvo įbaugintas. Vėlesnių apklausų metu nepasakė tiesos, t. y., kad ne iš J. G. įgijo amfetaminą, tik todėl, jog buvo paleistas iš suėmimo.
5.3. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021 yra pažymėjęs, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad dėl teisės į gynėją ribojimo bendram proceso teisingumui padaryta žala negali būti pašalinta tiesiog įtariamajam patvirtinus gynėjui nedalyvaujant duotus parodymus vėlesnėje proceso stadijoje, jau gynėjui dalyvaujant. Nacionaliniai teismai turi tinkamai pasisakyti dėl šio procesinio trūkumo ir jį ištaisyti pašalindami iš bylos be gynėjo gautus parodymus, taip pat įvertinti minėto teisės pažeidimo poveikį bendram proceso teisingumui.
5.4. Nuteistojo J. G. gynėjas nurodo, jog R. L. buvo sulaikytas 2023 m. rugsėjo 23 d., 14:35 val., apklaustas tą pačią dieną 20.06 val. – 21.41 val. nedalyvaujant gynėjui, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 51 straipsnio l dalies 7 punkto nuostatą, todėl ši apklausa negali būti laikoma teisėta. 2022 m. rugsėjo 28 d. apklausos metu, dalyvaujant gynėjui, R. L. nurodė, kad dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų įsigijimo bendraudavo su P. M., šiam pasakė apie pasibaigusį amfetaminą, o P. M. pažadėjo tuo pasidomėti. Pasak apelianto, tai patvirtina, kad J. G. nebuvo susijęs su disponavimu psichotropine medžiaga – amfetaminu. 2022 m. rugsėjo 29 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. L. teigė, kad 2022 m. balandžio mėnesį amfetaminą įgijo iš J. „D.“, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad tuo metu J. G. nebuvo Kaune, Šilainiuose, Jotvingių g., ši klaidinga aplinkybė užfiksuota ir 2022 m. rugsėjo 28 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole. Apeliantas teigia, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole nurodyta neteisinga aplinkybė, kad R. L. yra nedirbantis. 2022 m. rugsėjo 23 d. slapto sekimo protokole nurodyta, kad R. L. buvo sekamas nuo tuometinės darbovietės. Apelianto nuomone, apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo formali, neatskleidžianti konkretesnių aplinkybių, susijusių su R. L. ir J. G. tariamu disponavimu amfetaminu. Teisiamajame posėdyje R. L. nuosekliai paaiškino, kad amfetaminą įsigydavo iš kitų pažįstamų, per „B.“, „Š.“, jog dėl silpnos sveikatos, pareigūnų bauginimo, pažado paleisti iš suėmimo apkalbėjo J. G.. Apelianto manymu, būtent teisminio nagrinėjimo metu R. L. duoti parodymai atitinka tikrovę. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai nebuvo nuoseklūs, jie prieštaringi, todėl tokie parodymai neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės.
5.5. Gynėjas nurodo ir apie tai, kad specialisto išvada, atlikus 2022 m. rugpjūčio 23 d. paimto mėginio tyrimą, nustatyta, kad R. L. vartojo metamfetaminą, amfetaminą. Byloje nebuvo apklaustas specialistas, kuris paaiškintų, ar 2023 m. rugpjūčio 23 d. apklaustas asmuo galėjo blaiviai, teisingai paaiškinti bylos aplinkybes.
5.6. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismų praktikos, susijusios su bendrininkavimo institutu, vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir dėl to padarė esminį BPK pažeidimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai prioritetinę reikšmę suteikė prieštaringiems R. L. parodymams ikiteisminio tyrimo metu, neįvertino aplinkybės, kad jis buvo suinteresuotas būti kuo greičiau paleistas iš suėmimo. Be to, R. L. pripažino, kad buvo skolingas J. G., o tai svarbi aplinkybė siekiant jį apkalbėti. Gynėjo nuomone, byloje nėra įtikinamų duomenų, kurie patvirtintų, kad J. G. disponavo psichotropine medžiaga – amfetaminu, dėl jos tarėsi su R. L., ar atliko kokius nors bendrus nusikalstamus veiksmus. Apeliantas nurodo ir tai, kad J. G. kitoje baudžiamoje byloje 2022 m. kovo 23 d. buvo sulaikytas ir laikomas suimtu iki 2022 m. balandžio 24 d. Tuo laikotarpiu J. G. gyveno ne Kaune, bet Vilkijoje. Byloje esantys duomenys, kuriuose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, nepatvirtina, kad J. G. bendravo dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų, amfetamino platinimo. Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo duomenų apie V. B., T. P. galimą disponavimą narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, jų platinimą, R. L. bendravimą su P. M., tačiau šie asmenys teisme nebuvo apklausti.
5.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016 pažymėta, jog vertinant kito įtariamojo parodymus reikalaujama griežtesnio patikrinimo, parodymai turėtų būti tikrinami atidžiau, nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti jiems atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose taip pat pažymima, jog tam, kad būtų laikomasi Konvencijos 6 straipsnio garantijų šiuo aspektu, bendrakaltinamojo prisipažinimas kaltu turėtų būti pripažįstamas įrodymu tik nustatant prisipažinusio asmens, o ne kito kaltinamojo nusikaltimo padarymo faktą, ir teisėjas turėtų aiškiai nurodyti, jog toks bendrakaltinamojo prisipažinimas savaime neįrodo, kad kitas kaltinamasis dalyvavo darant nusikaltimą. Egzistuoja didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi dėl lengvatų, asmeninio suinteresuotumo.
5.8. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus: nesivadovavo šio BPK 7 straipsnio l dalies nuostata, kad teisme bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Suteikė prioritetą kaltinamajame akte nurodytoms prielaidoms bei kito nuteistojo parodymams, kuomet jis apkalbėjo J. G., pripažino juos įrodymais, tokiu būdu teismas buvo ir šališkas. Teismas pažeidė ir BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 44 straipsnio 5, 6 dalių nuostatas. Be to, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, daromos tik tada, kai išvadoms pagrįsti pakanka įrodymų. Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl asmens kaltės, tikslo, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį, t. y. konstatuoti, kad kaltininkas suvokė, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės, psichotropinės ar pirmos kategorijos pirmtakai (prekursoriai), bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį, suprato daromų veiksmų pavojingumo pobūdį ir jų siekė.
5.9. Apeliantas prašo atlikti įrodymų tyrimą, apklausti liudytoju P. M. dėl jo sąsajų su R. L. bendraujant dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų, apklausti specialistą dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų įtakos R. L. duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ypatingai pirmosios apklausos 2022 m. rugpjūčio 23 d. metu.
6. Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu R. L. paskirta per griežta bausmė. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteisė J. G., nes jis (R. L.) niekada iš jo nėra pirkęs amfetamino.
6.2. Nuteistasis nurodo, kad kasdien vartodavo narkotines medžiagas, taip pat jas pardavinėjo, jas gaudavo iš kitų pažįstamų asmenų. Narkotines medžiagas, skirtas pardavimui ir rastas jo namuose, paėmė ne kovo ar balandžio mėn., bet rugpjūčio mėn. Tuomet, kai buvo sulaikytas, buvo abstinencijos būsenoje, be to, policijos pareigūnai jam grasino, todėl apklausų protokolus pasirašė jų neskaitęs.
6.3. Apeliantas teigia, jog turi sveikatos problemų. Neturi asmens dokumento, todėl negali oficialiai įsidarbinti, o taip pat gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Nuteistasis nurodo, jog neoficialiai dirbdavo automobilių servise. Su J. G. bendraudavo tik dėl automobilių detalių.
7. Nuteistojo R. L. gynėjas D. Svirinavičius apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalis, kuriose konstatuota, kad R. L. neteisėtai įsigijo psichotropines medžiagas (ne mažiau nei 6,763 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio masė 0,541 g ir metamfatamino, kurio mase 0,332 g, labai didelį kiekį – 749.32 g sausos baltos medžiagos, kurios sudėtyje buvo psichotropines medžiagos – 157,118 g amfetamino) iš J. G., bei konstatuoti, kad šias psichotropines medžiagas R. L. įsigijo iš nenustatyto asmens; pripažinti R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo kaltę pripažino ir gailėjosi dėl savo poelgio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir R. L. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, paskirti švelnesnes bausmes nei numatytos šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose, o taip pat atitinkamai paskirti R. L. ir švelnesnę galutinę subendrintą bausmę.
7.1. Apeliantas nurodo, jog nuteistasis R. L., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, patvirtino, kad jis nė vienos iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neįvykdė su J. G., iš šio neįgijo jokių psichotropinių medžiagų. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai prieš jį naudojo prievartą, vertė apkalbėti J. G.. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė nuteistojo R. L. parodymų dalimi, kad jis iš J. G. neįsigijo psichotropinių medžiagų. Atmesdamas šią R. L. parodymų dalį, teismas rėmėsi R. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
7.2. Gynėjo nuomone, skundžiama nuosprendžio dalis, kurioje nurodoma, jog psichotropines medžiagas R. L. įsigijo būtent iš J. G., yra nepagrista, teismo išvados grindžiamos tik prielaidomis. Apeliantas nurodo, kad byloje nesurinkta įrodymų, paneigiančių nuteistojo R. L. parodymų dalį apie psichotropinių medžiagų įgijimo šaltinį.
7.3. Nuteistasis J. G. viso proceso metu nuosekliai neigė perleidęs R. L. kaltinime minimas psichotropines medžiagas. Byloje nesurinkta jokių tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų ginčijamas apygardos teismo nuosprendžio išvadas. Byloje taip pat nesurinkta ir pakankamų netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų tokias apygardos teismo išvadas. Nėra užfiksuoti (vaizdo, foto įrašais ar pan.) psichotropinių medžiagų perdavimo momentai, nenustatyta, kad ant daiktinių įrodymų būtų J. G. biologinių ar kitokių pėdsakų.
7.4. Nuteistasis R. L. kasdien vartodavo narkotikus, amfetaminą. Jį sulaikius, pareigūnai prieš R. L. smurtavo. Be to, R. L. buvo narkotikų abstinencijos būsenoje ir apklausų protokolus pasirašė jų neskaitęs, nes norėjo būti paleistas iš suėmimo, todėl sutiko su visais pareigūnų teiginiais.
7.5. Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvę atskiri duomenys gal ir sudarė pagrindą įtarti, jog R. L. psichotropines medžiagas buvo įgijęs iš J. G., tačiau R. L. teismo posėdyje davus gana išsamius parodymus, tokių jo parodymų nepaneigus kitais objektyviais įrodymais, akivaizdu, kad nepasitvirtino įtarimų bei kaltinamojo akto dalys, kuriose buvo teigiama, jog nurodytas psichotropines medžiagas R. L. įsigijo iš J. G..
7.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta pašalinti abejonių, jos aiškinamos kaltinamojo naudai. Būtent šiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo nuostatomis būtina vadovautis šioje byloje vertinant byloje surinktus įrodymus ir darant išvadas dėl R. L. pareikštų kaltinimų. Vertinant byloje surinktus įrodymus ir teisingai taikant BPK 20 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, jog R. L. būtų įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas su J. G., t. y. neįrodyta, kad R. L. būtų įsigijęs psichotropines medžiagas iš J. G..
7.7. Apeliantas nesutinka ir su R. L. paskirtomis bausmėmis, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. L. už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė per griežtas, neatitinkančias BK bendrosios dalies normų, tarp jų BK 41, 54 straipsnių, bausmes, o taip pat ir galutinę subendrintą bausmę.
7.8. Gynėjo nuomone, yra nuteistojo R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl savo poelgio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors R. L. buvo teistas, tačiau pakankamai seniai (1988 m. – 2008 m.). Nuteistajam yra (duomenys neskelbtini) metai, jis yra užauginęs du vaikus, kurie šiuo metu jau pilnamečiai (gimę (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m.). Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Pripažįsta, jog turi priklausomybę nuo svaiginamojo pobūdžio medžiagų, sutinka gydytis. Jam paskirta galutinė subendrinta bausmė 12 metų laisvės atėmimo, tačiau R. L. pagal savo amžių jau yra nugyvenęs didesnę pusę žmogui skirto biologinio amžiaus. Be to, R. L. prieš aštuonerius metus buvo patyręs sunkias fizines traumas – dėl (duomenys neskelbtini) sunkiai sužalotos atskiros jo kūno dalys, jam teko net 9 mėnesius gydytis stacionare, iki šiol jis tebėra labai silpnos sveikatos, netekęs žymios dalies darbingumo. Apelianto manymu, yra pagrindas už R. L. inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnes (bent jau savo dydžiu) bausmes, nei numatytos jam inkriminuotų šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose, ir atitinkamai skirti R. L. švelnesnę galutinę subendrintą bausmę.
8. Teismo posėdyje nuteistasis J. G. ir jo gynėjas prašė nuteistojo J. G. ir jo gynėjo apeliacinius skundus patenkinti, nuteistasis R. L. ir jo gynėja prašė nuteistojo R. L. ir jo gynėjo apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašė abiejų nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
9. Nuteistojo J. G. ir jo gynėjo bei nuteistojo R. L. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.
10. Nuteistasis J. G. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose prašo J. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį išteisinti. Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausme, prašo paskirti švelnesnę bausmę, taip pat nurodo, jog kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas jis įgijo ne iš nuteistojo J. G.. Nuteistojo R. L. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog R. L. psichotropines medžiagas įgijo iš J. G., taip pat gynėjas prašo pripažinti nuteistojo R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai galisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei BK 260 straipsnio 3 dalį R. L. paskirti švelnesnes bausmes. Šioje byloje dar nuteista S. P.. Dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, šią bylą ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistųjų J. G. ir R. L. bei jų gynėjų paduotuose apeliaciniuose skunduose.
Dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų
11. Nuteistojo J. G. gynėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, teigia, jog byloje nėra įtikinamų įrodymų, patvirtinančių, kad J. G. dalyvavo darant šias nusikalstamas veikas. Nuteistojo R. L. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio išvados, jog R. L. psichotropines medžiagas įgijo iš J. G., grindžiamos prielaidomis. Apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teisiamajame posėdyje duotais nuteistųjų J. G. ir R. L. parodymais. Tokie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti ir atmetami.
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus bei apeliacinių skundų argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą, apklaususi liudytoją P. M. ir nuteistąjį R. L., daro išvadą, kad J. G. ir R. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, aplinkybes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nuteistųjų J. G. ir R. L. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas įrodyta. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus įrodymų visumą, tuo tarpu apeliaciniuose skunduose įrodymai yra vertinami atsietai vieni nuo kitų, išimtinai akcentuojant tik tuos duomenis, kurie atitinka J. G. parodymais, o taip pat R. L. teisiamajame posėdyje duotais parodymais grindžiamą J. G. gynybinę versiją. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių įstatymų nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apeliantai, nesutikdami su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, nuteistųjų J. G. ir R. L. teisiamajame posėdyje duotiems parodymams teikia išskirtinę įrodomąją reikšmę kaip vieninteliams teisingiems ir patikimiems įrodymams byloje, nepagrįstai ginčydami kitų įrodymų patikimumą.
13. Nuteistasis J. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis parodymų nedavė (t. 4, b. l. 144, 147). Teisiamajame posėdyje J. G. parodė, kad R. L. pažinojo keletą metų, tačiau niekada jam nėra pardavęs narkotinių medžiagų. Žinojo, kad R. L. vartoja narkotines medžiagas ir yra nuo jų priklausomas. R. L. dirbo, remontavo automobilius, todėl jis (J. G.) pardavimui duodavo detalių, taip pat kelis kartus buvo paskolinęs pinigų, kurių paimti tris kartus buvo nuvažiavusi jo draugė.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nuteistasis R. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad pats vartojo amfetaminą, taip pat prekiavo amfetaminu, kurį parsiveždavo iš Kauno. Amfetaminą įsigydavo iš jau mirusio pusbrolio draugų, kurių pravardės – „B.“, „S.“, „D.“. J. G. pažįsta, tačiau iš jo nėra įgijęs psichotropinių medžiagų. J. G. pravardė taip pat „D.“, šią pravardę sužinojo iš J. G. brolio L.. 2022 m. rugsėjo 23 d. buvo susitaręs su žmogumi iš Kauno dėl 1 kg amfetamino įgijimo. Nuvažiavo į sutartą vietą Kaune ir paėmė šias medžiagas. Atsitiktinai prekybos centro „Iki“ aikštelėje buvo sutikęs J. G., su kuriuo tik pasisveikino. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. L. taip pat neigė, kad psichotropines medžiagas įgijo iš J. G.. Tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. L. nurodė kitokias psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybes. R. L., apklausiamas 2022 m. rugsėjo 28 d., patvirtino pirmosios apklausos, vykusios 2022 m. rugsėjo 23 d., metu duotus parodymus, kad 2022 m. kovo mėn. Rukloje bare susipažino su J. G., šis pasiūlė platinti amfetaminą. Jis sutiko. 2022 m. balandžio mėn. su J. G. susitiko Kaune prie prekybos centro „Mega“ ir šis parodė vietą šalia daugiabučio namo, krūmuose, kur buvo padėtas paketas su 1 kg amfetamino. Jis (R. L.) paėmė šį paketą. Su J. G. sutarė, kad pinigus už parduotą amfetaminą šiam perduos dalimis. Per keletą kartų perdavė 7 000 Eur. R. L. taip pat nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. paskambino J. G. ir nurodė 2022 m. rugsėjo 23 d. atvykti į Kauną. Jis sutartu laiku nuvyko į Kauną, bare prie prekybos centro „Iki“ susitiko su J. G., šis pasakė, kad amfetaminas padėtas toje pačioje vietoje kaip ir pirmąjį kartą. Jis (R. L.) nuėjo ir paėmė amfetaminą, grįžęs atsisveikino su J. G.. Šios apklausos metu nuteistasis R. L. papildomai parodė, kad pirmąjį kartą įgytą amfetaminą pardavė iki 2022 m. liepos mėnesio. Jo pažįstamas P. M. platino kokainą. 2022 m. liepos mėnesio pabaigoje apie tai, kad jam pasibaigė amfetaminas, pasakė P. M., šis pasisiūlė surasti amfetamino, skirto platinimui. Po pokalbio praėjus maždaug mėnesiui, 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, susitarė susitikti su P. M., tačiau sužinojo, kad šis sulaikytas. Po P. M. sulaikymo psichotropinių medžiagų neturėjo iki kol atsirado J. G. ir iš šio įgijo 1 kg amfetamino (t. 4, b. l. 57–58). 2022 m. rugsėjo 29 d. nuteistasis R. L. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šios apklausos metu R. L. taip pat parodė, kad platino psichotropines medžiagas, kurias du kartus įgijo iš J. G., kurio pravardė „D.“. 2022 m. pavasarį iš J. G. įgijo 1 kg amfetamino. Tą kartą J. G. parodė, kur yra padėtos psichotropinės medžiagos. Rugsėjo 20 d. paskambino J. G. ir pasakė, kad psichotropinės medžiagos bus padėtos toje pačioje vietoje. J. G. skambindavo iš skirtingų telefonų numerių. Rugsėjo 23 d. nuvažiavo prie parduotuvės ,,Iki“, esančios Kuršių g., Kaune. J. G. buvo netoliese esančioje kavinėje. Jis (R. L.) priėjo prie J. G. ir šis pasakė, kad „viskas tvarkoje, eik pasiimk“. Tuomet nuėjo ir iš krūmų paėmė 1 kg amfetamino. Grįždamas vėl sutiko J. G. ir su juo atsisveikino. R. L. parodė ir tai, kad su J. G. susipažino per šio brolį L. (t. 4, b. l. 62–63). 2023 m. vasario 13 d. papildomai apklausiamas kaip įtariamasis R. L. parodė apie tas pačias aplinkybes, susijusias su amfetamino įsigijimu iš J. G., t. y., kad amfetaminą iš J. G. įgijo tuo pačiu būdu ir toje pačioje vietoje du kartus – 2022 m. kovo – balandžio mėnesiais ir 2022 m rugsėjo 23 d. Pinigus už parduotą amfetaminą atiduodavo J. G. arba jo draugei G. (t. 4, b. l. 64–66). Apklausiamas 2023 m. vasario 23 d. R. L. patvirtino, kad ankstesnių apklausų, parodymų patikrinimo vietoje ir asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką metu davė išsamius ir teisingus parodymus, pakartojo, kad du kartus amfetaminą įgijo iš J. G. tuo pačiu būdu ir toje pačioje vietoje du kartus, t. y. 2022 m. kovo – balandžio mėnesiais ir 2022 m rugsėjo 23 d. (t. 4, b. l. 71–72).
15. Taigi nuteistasis J. G. neigė ir šiuo metu neigia padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nuteistasis R. L. patvirtino, kad turėdamas tikslą platinti, du kartus įgijo psichotropines medžiagas, jas gabeno ir laikė, tačiau nuo pirmosios apklausos tvirtinęs, kad jas įgijo iš J. G., teisme savo parodymus pakeitė. Nuteistojo R. L. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie asmenį, iš kurio jis du kartus įgijo psichotropines medžiagas, iš esmės keitėsi. Ikiteisminio tyrimo metu R. L. nuosekliai nurodė, kad psichotropines medžiagas įgijo iš J. G., tačiau apklausiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme jis jau nurodė, kad draudžiamas medžiagas įgijo iš mirusio pusbrolio draugų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė teisme duotus R. L. pakeistus parodymus, kadangi jokios įtikinamos parodymų pakeitimo priežasties šis nenurodė. Esminių aplinkybių parodymuose pakeitimą R. L. aiškino tuo, kad neva ikiteisminio tyrimo metu jis patyrė pareigūnų smurtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks jo aiškinimas neįtikinantis ir niekuo nepagrįstas. Nuteistojo J. G. gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. apklausos metu R. L. buvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, jautėsi prastai, policijos pareigūnai jam grasino ir vartojo prieš jį fizinį smurtą, be to, jis buvo apklaustas nedalyvaujant gynėjui, todėl šios apklausos protokole užfiksuotais duomenimis teismas negalėjo remtis. Bylos duomenys patvirtina, kad iki 2022 m. rugsėjo 23 d. apklausos R. L. vartojo psichotropinių medžiagų – metamfetamino ir amfetamino (specialisto išvada Nr. T-N 2061/2022(01), t. 4, b. l. 26). Šios apklausos metu gynėjas nedalyvavo, tačiau kaip matyti iš protokolo turinio, pats R. L. pareiškė, kad jam išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau jis nepageidavo šia teise pasinaudoti (t. 4, b. l. 51). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliantų teiginius apie prieš R. L. policijos pareigūnų vartotą psichologinį ar fizinį smurtą. Jokių skundų R. L. ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė. Taigi nors apklausiamas 2022 m. rugsėjo 23 d. R. L. galėjo būti apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, tačiau šios apklausos, atliktos ikiteisminio pareigūno, protokolas nėra vienintelis dokumentas, kuriuo grindžiami kaltinimai J. G., o taip pat pačiam R. L.. Be to, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti kaltinamojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju 2022 m. rugsėjo 23 d. apklausos metu duotus parodymus R. L. patvirtino vėlesnių apklausų, kuriose dalyvavo ir gynėjas, metu, t. y. 2022 m. rugsėjo 28 d., 2022 m. rugsėjo 29 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, 2023 m. vasario 13 d. ir 2023 m. vasario 23 d. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie asmenį, iš kurio jis du kartus įgijo psichotropines medžiagas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad draudžiamas medžiagas jis abu kartus įgijo iš J. G., R. L. patvirtino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš 2022 m. rugsėjo 28 d. atlikto asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. L. atpažino J. G., kaip asmenį pravarde „D.“, iš kurio du kartus įsigijo po 1 kg amfetamino, tai buvo 2022 m. balandžio mėnesį ir 2022 m. rugsėjo 23 d. (t. 4, b. l. 78-82). 2022 m. rugsėjo 28 d. parodymų patikrinimo vietoje metu R. L. nurodė vietą prie prekybos centro ,,Mega“ esantį barą, Kuršių g. 35, Kaune, kur du kartus susitiko su J. G., abu kartus dėl amfetamino įgijimo. Pirmojo susitikimo metu J. G. parodė vietą po namo balkonu, krūmuose, kur buvo paliekamas paketas su amfetaminu ir kurį jis abu kartus pasiėmė. R. L. nurodė ir vietą, kur, einant pro prekybos centro ,,Iki“, esančio Kuršių g. 44, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelę, sutiko J. G. ir šiam pasakė, kad draudžiamas medžiagas rado (t. 4, b. l. 88-94). R. L. 2023 m. vasario 13 d. ir 2023 m. vasario 23 d. apklausų metu nurodytą aplinkybę, kad pinigus už iš J. G. 2022 m. kovo-balandžio mėn. įgytą amfetaminą perduodavo pačiam J. G. arba jo draugei G., patvirtino ir liudytoja apklausta G. R.. Teisiamajame posėdyje apklausta ši liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog J. G. prašymu važiuodavo į Jonavą, kur R. L. jai perduodavo pinigų sumas nuo 400 iki 1 000 Eur.
16. Įvertinus aptartus duomenis, nėra pagrindo netikėti pirminiais nuteistojo R. L. parodymais, kurių metu jis nuosekliai nurodė, kad psichotropines medžiagas abu kartus įgijo iš J. G.. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kuriuose neigiamas J. G. dalyvavimas padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, atmetė kaip J. G. pasirinktą gynybinę versiją ir R. L. siekį J. G. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, tokius jų parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai.
17. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis R. L. buvo papildomai apklaustas dar kartą, taip pat buvo perskaityti ir jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 51–53, 57–58, 62–63, 64–66, 71–72) ir nuteistajam pasiūlyta paaiškinti, kodėl tie parodymai skiriasi nuo tų parodymų, kuriuos jis duoda šiuo metu. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. L. parodė, kad pirmosios apklausos metu jo duoti parodymai yra melagingi, pareigūnai liepė pasirašyti ant tuščių lapų ir patys rašė ką norėjo. Pareigūnai tokius parodymus išgavo naudodami prievartą. Be to, pirmosios apklausos metu jis buvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Nuteistasis taip pat parodė, kad nei vienoje jo apklausoje nedalyvavo gynėjas. Vėlesnės apklausos metu duoti parodymai teisingi tik iš dalies, nes psichotropines medžiagas jis įgijo ne iš J. G.. R. L. parodė, kad apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat neigė psichotropines medžiagas įgijęs iš J. G.. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu jo paklausė, ką jis iš jam parodytų asmenų pažįsta, todėl ir nurodė, kad pažįsta J. G..
18. Taigi apeliacinės instancijos teisme R. L. aiškino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų jis pasirašė ant tuščių lapų, o pareigūnai patys surašė ką norėjo. Tačiau pats sau prieštaraudamas R. L. parodė, kad pareigūnai jo parodymus išgavo naudodami prievartą. Iš byloje esančių 2022 m. rugsėjo 28 d., 2023 m. vasario 13 d., 2023 m. vasario 23 d. įtariamojo R. L. apklausos protokolų matyti, kad šių apklausų metu dalyvavo gynėja advokatė A. Neniškienė, pateikusi 2022 m. rugsėjo 28 d. advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Įtariamasis R. L. paminėtus apklausų protokolus pasirašė, ranka įrašė, kad protokolus perskaitė, jie surašyti teisingai. 2022 m. rugsėjo 29 d. įtariamasis dalyvaujant gynėjai A. Neniškienei buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. R. L. teismo posėdžio protokole pasirašė, kad jį perskaitė, nurodė, jog jis surašytas teisingai. Šie duomenys paneigia apeliacinių skundų argumentus bei R. L. nurodytas aplinkybes, susijusias su įtakos darymu, apklausų vykdymu nedalyvaujant gynėjui ir patvirtina, kad pagrindo nesivadovauti R. L. 2022 m. rugsėjo 28 d., 2022 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. vasario 13 d., 2023 m. vasario 23 d. duotais parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai R. L. parodymus duotus teisiamajame posėdyje vertino kritiškai, nurodydamas, kad jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
19. Sprendžiant J. G. kaltės klausimą bei nustatant jo veiksmuose būtinuosius jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties objektyviosios pusės požymius, svarbią reikšmę turi įrodymai, kuriuose užfiksuotas 2022 m. rugsėjo 22 d. J. G. ir R. L. pokalbis bei 2022 m. rugsėjo 23 d. vykdytas J. G. ir R. L. slaptas sekimas. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad J. G. ir R. L. telefonu bendravo 2022 m. rugsėjo 19 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. Pokalbio, vykusio 2022 m. rugsėjo 22 d., metu J. G. nurodė R. L. 2022 m. rugsėjo 23 d., apie 14 val., atvykti į barą papietauti, R. L. pažadėjo atvykti (t. 3, b. l. 85–87). Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. rugpjūčio 16 d. ir 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimis nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. buvo leista taikyti slaptą R. L. sekimą bei patvirtintas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūno 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimu taikytas slaptas J. G. sekimas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. Priimdamas minėtas nutartis teismas įvertino, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymas susijęs su siekiu nustatyti J. G. ir R. L. galimai vykdomas nusikalstamas veikas bei jose dalyvaujančius bendrininkus, taip pat psichotropinių medžiagų gabenimo, įsigijimo ir platinimo schemas, jų laikymo vietas (t. 2, b. l. 148–150, 159–160). Taigi šioje byloje slaptas J. G. ir R. L. sekimas buvo vykdomas gavus informacijos apie tai, kad šie asmenys neteisėtai disponuoja psichotropinėmis medžiagomis. Bylos duomenys rodo, kad J. G. ir R. L. siekė nesukelti įtarimų, kalbėdami telefonu neaptarinėjo šių medžiagų perdavimo aplinkybių, susitiko viešoje vietoje, kur J. G. nurodė šių medžiagų buvimo vietą ir vėliau įsitikino, kad R. L. paketą su psichotropine medžiaga paėmė. Slapto sekimo protokole užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 23 d., 13.43 val., R. L. automobiliu atvyko iki parduotuvės „Iki“, Kuršių g. 43, Kaune, automobilis sustojo parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje. R. L. išlipęs iš automobilio nuėjo į kitoje kelio pusėje esančią kavinę, kur priėjo prie kavinėje esančio J. G., pasisveikino, tuomet J. G. kažką pasakė R. L. į ausį ir šis išėjo iš kavinės, perėjo į kitą kelio pusę, nuėjo link parduotuvės „Iki“, vėliau namo Jotvingių g. 6, priėjo prie krūmų, iš kurių paėmė paketą. Paėmęs paketą R. L. grįžo į parduotuvės „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelę, kur susitiko su J. G., su juo kalbėjosi apie 5 sek., po to jie išsiskyrė (t. 2, b. l. 152–154, 157–158). Teisėjų kolegijos vertinimu, taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus užfiksuotas 2022 m. rugsėjo 22 d. J. G. ir R. L. telefoninio pokalbio turinys, jo kontekstas, taip pat nuteistųjų susitikimas 2022 m. rugsėjo 23 d. leidžia spręsti apie susitikimo tikslą – J. G. siekį užmaskuotai, laikantis konspiracijos, R. L. perduoti psichotropines medžiagas. Slapto sekimo metu užfiksuotos aplinkybės rodo, kad J. G. ir R. L. susitiko ne atsitiktinai, jų susitikimas buvo iš anksto suplanuotas, o taip pat patvirtina R. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad jam (R. L.) atėjus į kavinę, kurioje jau buvo J. G., šis pasakė, kad psichotropinės medžiagos padėtos toje pačioje vietoje, kaip ir ankstesnį kartą; paėmęs psichotropines medžiagas R. L. grįžo į parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę, į kurią jau buvo atėjęs ir J. G., kur jie vėl trumpai šnektelėjo, t. y., kaip parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė R. L., jis J. G. pasakė, kad psichotropines medžiagas rado, tokiu būdu J. G. įsitikinant, kad R. L. paėmė jo nurodytoje vietoje buvusias psichotropines medžiagas. Taigi, nors byloje vaizdo fiksavimo priemonėmis nėra užfiksuotas tiesioginis psichotropinių medžiagų perdavimo momentas, nerasta biologinių pėdsakų, kurie sutaptų su J. G. biologiniais pėdsakais, tačiau pirmiau aptartų, į vientisą loginę grandinę sujungtų patikimų įrodymų pakanka konstatuoti J. G. kaltę disponavus labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino.
20. Nuosekliais nuteistojo R. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, neabejotinai nustatyta, kad jis, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėnesio pradžios iki 2022 m. kovo 23 d., tiksliai nenustatytu laiku, būtent iš J. G. įgijo ne mažiau nei 6,763 g miltelių, kurių sudėtyje buvo amfetamino, kurio masė 0,541 g, ir metamfetamino, kurio masė 0,332 g. R. L. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, R. L. ir J. G. slapto sekimo protokoluose užfiksuota informacija vienareikšmiškai patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. R. L. būtent iš J. G. įgijo 749,32 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo 157,118 g amfetamino. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti įtariamojo parodymai ir nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau jų vertinimas bendrame bylos duomenų kontekste šiuo atveju sustiprina teismo vidinį įsitikimą, kad J. G. buvo pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, o taip pat labai dideliu jų kiekiu.
21. Nuteistasis J. G., duodamas parodymus ir neigdamas savo kaltę, nurodė, kad R. L. kelis kartus buvo paskolinęs pinigų, be to, jis remontavo automobilius, todėl pardavimui duodavo detalių, vėliau R. L. atsiskaitydavo, perduodavo pinigus jo draugei. Tačiau tokį J. G. aiškinimą paneigė pats R. L., teisiamajame posėdyje nurodęs, kad jis neoficialiai dirbo lentpjūvėje, automobilių neremontavo ir neužsiėmė automobilių dalių pirkimu ar pardavimu (t. 5, b. l. 149). Tik po nuteistojo J. G. apklausos teisiamajame posėdyje, atsakydamas į J. G. gynėjo klausimą R. L. nurodė, tai pakartojo ir apeliaciniame skunde, kad dirbo automobilių servise (t. 6, b. l. 33), tačiau akivaizdu, jog tokią aplinkybę nuteistasis nurodė siekdamas tarpusavyje derinti J. G. pasirinktą gynybinę poziciją. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių R. L. darbinę veiklą, susijusią su automobilių remontu. Nors liudytojas L. P., nuteistojo J. G. brolis, teisiamajame posėdyje parodė, kad R. L. už automobilių detales buvo skolingas J. G., tačiau šio liudytojo parodymais taip pat nėra pagrindo remtis, jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Be to, nuteistojo brolis yra suinteresuotas duoti J. G. palankius parodymus.
22. Nuteistojo J. G. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog J. G. būtų bendravęs būtent dėl psichotropinių medžiagų perdavimo. Atsakant į šį apelianto argumentą atkreiptinas dėmesys, kad nuteistieji laikėsi konspiracijos, telefoninių pokalbių metu tiesiogiai nekalbėjo apie draudžiamas medžiagas. Pokalbio metu stengėsi perduoti minimalų informacijos kiekį. Ši aplinkybė parodo, kad nuteistieji suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir dėjo pastangas, kad pokalbių turinys būtų suprantamas tik pokalbio dalyviams. Vis tik nuteistųjų 2022 m. rugsėjo 22 d. pokalbį, susitikimą 2022 m. rugsėjo 23 d., sugretinus su kitais bylos duomenimis (R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais) atsiskleidžia visas nusikalstamų veikų mechanizmas. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad J. G. ir R. L. inkriminuojamu laiku, teismo nustatytomis aplinkybėmis siejo išankstinis susitarimas dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų pardavimo, įgijimo ir gabenimo.
23. Nuteistojo J. G. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. apklausos metu R. L. nurodė, jog dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų jis bendraudavo su P. M. ir tai esą patvirtina, kad J. G. nėra susijęs su psichotropinėmis medžiagomis, kuriomis disponavo R. L.. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Jau minėta, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. apklausiamas R. L. nurodė, jog pirmąjį kartą iš J. G. įgytą amfetaminą pardavė iki 2022 m. liepos mėnesio, todėl šio mėnesio pabaigoje apie tai pasakė savo pažįstamam P. M., platinusiam kokainą. Šis pasisiūlė surasti amfetamino, skirto platinimui. Po pokalbio praėjus maždaug mėnesiui, 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, susitarė susitikti su P. M., tačiau sužinojo, kad šis sulaikytas. Po P. M. sulaikymo psichotropinių medžiagų neturėjo iki kol atsirado J. G. ir iš šio įgijo 1 kg amfetamino. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą buvo apklaustas liudytojas P. M., kuris patvirtino, kad prekiavo kokainu, buvo sulaikytas 2023 m. rugpjūčio 30 d. ir šiuo metu atlieka bausmę. Šis liudytojas nurodė, kad kažkada yra davęs R. L. kokaino, tačiau kategoriškai neigė su R. L. taręsis dėl amfetamino pardavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti nuteistojo R. L. parodymai apie iki 2022 m. liepos mėnesio platintą iš J. G. įsigytą amfetaminą, liudytojo P. M. parodymai apie jo paties darytas nusikalstamas veikas, niekaip nepatvirtina apelianto teiginio, kad J. G. nėra susijęs su psichotropinėmis medžiagomis, kuriomis disponavo R. L..
24. Nuteistojo J. G. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad J. G. 2022 m. kovo 23 d. buvo sulaikytas tiriant kitą baudžiamąją bylą, todėl negalėjo padaryti jam inkriminuojamų nusikaltimų.
25. Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys, kad kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-485-917/2023 J. G. 2022 m. kovo 23 d. buvo laikinai sulaikytas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartimi J. G. paskirta kardomoji priemonė suėmimas (t. 6, b. l. 43–44). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi J. G. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra iki 2022 m. liepos 22 d., kurios sąlygas J. G. ne kartą pažeidė, be to, 2022 m. liepos 1 d. buvo paskelbta jo paieška (t. 6, b. l. 44–45, 45–46). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. G. laikinai sulaikytas 2022 m. rugsėjo 23 d. (t. 4, b. l. 135). Šioje baudžiamojoje byloje J. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėnesio pradžios iki to paties mėnesio 23 d., tiksliai nenustatytu laiku, perdavė R. L. ne mažiau nei 6,763 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio masė 0,541 g, ir metamfetamino, kurio masė 0,332 g. Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2022 m. rugsėjo 23 d., apie 13.54 val., R. L. pardavė 7 000 Eur vertės, labai didelį kiekį – 749,32 g sausos baltos medžiagos, kurios sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – 157,118 g amfetamino. Todėl aplinkybės dėl jam taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2022 m. balandžio 21 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. niekaip nepaneigia jo dalyvavimo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs nuteistojo R. L. nurodytas aplinkybes, kad jis tiksliai neprisimena datos, kada 2022 m. kovo-balandžio mėnesiais iš J. G. įgijo amfetaminą ir metamfetaminą, o taip pat aplinkybę, kad J. G. 2022 m. kovo 23 d. buvo laikinai sulaikytas ir iki 2022 m. balandžio 21 d. buvo laikomas suėmime, nustatė, kad R. L. draudžiamas medžiagas iš J. G. įgijo laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėnesio pradžios iki to paties mėnesio 23 d. Nuteistojo J. G. apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad R. L. parodė, jog 2022 m. liepos mėnesį jis jau nebeturėjo amfetamino, todėl 2022 m. rugsėjo 23 d. atliktos kratos jo gyvenamojo vietoje rasta psichotropinė medžiaga negalėjo būti dar tų metų pavasarį perduota J. G.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ir tokiems apelianto argumentams. R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pardavė didžiąją dalį 2022 m. pavasarį iš J. G. įgytų psichotropinių medžiagų, t. y. 1 kg amfetamino. Akivaizdu, kad vėliau R. L. parodymuose pavartota frazė apie pasibaigusį amfetaminą nereiškia, jog jis nebedisponavo jokiu psichotropinių medžiagų kiekiu. Kratos, 2022 m. rugsėjo 23 d. atliktos R. L. gyvenamojoje vietoje, metu rastos psichotropinės medžiagos – 3,551 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,098 g, ir metamfetamino, kurio masė 0,332 g. Toks rasto amfetamino kiekis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, net nesiekia nedidelio šios medžiagos kiekio, tuo tarpu rasto metamfetamino kiekis tik nežymiai viršija šios psichotropinės medžiagos nedidelio kiekio ribą. Visa tai patvirtina R. L. nurodytą aplinkybę, kad jis buvo pardavęs didžiąją dalį iš R. G. įgytos psichotropinės medžiagos.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartų bylos duomenų neabejotinai pakanka J. G. gynybinei versijai paneigti ir pagrįstai konstatuoti, jog būtent jis laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėnesio pradžios iki to paties mėnesio 23 d., tiksliai nenustatytu laiku, R. L. perdavė ne mažiau nei 6,763 g miltelių, kurių sudėtyje buvo amfetamino, kurio masė 0,541 g, ir metamfetamino, kurio masė 0,332 g, o taip pat 2022 m. rugsėjo 23 d. pardavė R. L. 749,32 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo 157,118 g amfetamino. Paduotuose apeliaciniuose skunduose nėra pateikiama įtikinamų, neginčijamų ir J. G. nekaltumą patvirtinančių argumentų, kurių pagrindu byloje surinktus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. J. G. padarytos veikos atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymius. Neabejotina ir tai, kad šias veikas jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. G. pripažino kaltu ir jo padarytas nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo atitinkamai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei BK 260 straipsnio 3 dalį.
27. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumos visiškai pakanka išvadai ir dėl R. L. kaltės, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje. Vien tik nuteistojo R. L. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose pateikiamas vienpusiškas ir selektyvus bylos įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo išvadai, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra priimtas neteisingai nustačius faktines šių nusikalstamų veikų aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes daro išvadą, kad R. L. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį patrauktas ir nuteistas pagrįstai, pagrindo, nustatyti kitas šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nėra.
28. Nuteistojo J. G. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma apie esminius BPK pažeidimus. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir priimtas skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismo nešališkumo principas reiškia, kad teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek objektyviai. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ir būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo nešališkumo. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. BPK 58 straipsnyje pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė jokio pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. G. gynėjo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai dėl tariamo teismo šališkumo tėra jo subjektyvi nuomonė, kurios nepagrindžia konkretūs bylos duomenys. Pažymėtina, kad vien tik tai, jog teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo J. G. ir jo gynėjas, ir buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, su kuriuo jie nesutinka, negali būti pagrindu spręsti apie teismo šališkumą tiek subjektyviąja, tiek objektyviąja prasme. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš bylos matosi, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Savo išvadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma išnagrinėtų įrodymų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Iš apeliacinio skundo matosi, kad visi esą pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai siejami su, gynėjo manymu, netinkamu bylos įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepažeidė. Jokių kitų, juo labiau esminių BPK reikalavimų pažeidimų, dėl kurių būtų buvę suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės arba kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.
Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių
29. Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, jo gynėjas taip pat prašo R. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti bausmes, švelnesnes, nei numatyta šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose.
30. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
31. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-179-719/2022 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokių aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021 ir kt. ). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.).
32. Nuteistasis R. L. padarė dvi nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Taip pat jis nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaudmenimis. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad įgijo 6,763 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio masė 0,541 g, ir metamfetamino, kurio masė 0,332 g, jas gabeno ir laikė, vėliau, veikdamas bendrai su S. P., dalį šių medžiagų – ne mažiau kaip 3,212 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,443 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, pardavė, o likusią dalį psichotropinių medžiagų laikė savo gyvenamojoje vietoje. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį R. L. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti įgijo labai didelį kiekį – 749,32 g sausos baltos medžiagos, kurios sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – 157,118 g amfetamino, ir ją gabeno. Nuteistojo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, psichotropinių medžiagų platinimas buvo jo pajamų šaltinis. Tokių nuteistojo veiksmų, susijusių su nevienkartiniu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir dalies jų išplatinimu, nėra pagrindo laikyti kaip mažiau pavojingų, priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie R. L. veiksmai atitinka rūšinį BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pavojingumą.
33. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbi ir kaltininko asmenybė, kurios vertinimas irgi gali lemti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-275-628/2023).
34. Šioje byloje nustatyta, kad R. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnis), susijusias su disponavimu draudžiamomis ir pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančiomis medžiagomis, taip pat jis nuteistas už neteisėtą šaudmenų laikymą. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. R. L. ir anksčiau darė nusikalstamas veikas ir buvo nuteistas (t. 4, b. l. 117–122). Jis buvo baustas ir administracine tvarka (t. 4, b. l. 125–127). Sodros duomenų bazės išraše informacijos apie R. L. darbovietes nėra (t. 4, b. l. 124). Tokios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių asmenį.
35. Nuteistojo R. L. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenustatė R. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nors jis prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Argumentus dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo teisėjų kolegija atmeta.
36. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – atskleidžia ir bendrininkų atliktus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015 ir kt.). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-211-1073/2019 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, Nr. 2K-381-507/2016 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015 ir kt.). Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi R. L. proceso metu duotus parodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistojo R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
38. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. L., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme prisipažino, jog turėdamas tikslą platinti įgijo ne mažiau nei 6,763 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio masė 0,541 g, ir metamfetamino, kurio masė 0,332 g, juos gabeno automobiliu į savo gyvenamąją vietą ir ten laikė, vėliau veikdamas bendrai su S. P. dalį šių medžiagų – ne mažiau kaip 3,212 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,443 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, pardavė, o likusią dalį 3,551 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,098 g, ir metamfetamino, kurio masė 0,332 g, laikė savo gyvenamojoje vietoje. Taip pat R. L. prisipažino, kad turėdamas tikslą platinti įgijo 749,32 g sausos baltos medžiagos, kurios sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – 157,118 g amfetamino, ir ją gabeno. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus R. L. prisipažino, kad psichotropines medžiagas abu kartus įgijo iš J. G.. Kaltinamajame akte buvo nurodyta R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. L. jau neigė, kad minėtas psichotropines medžiagas įgijo iš J. G.. Pirmosios instancijos teisme R. L. nurodė, kad psichotropines medžiagas įgydavo Kaune iš jau mirusio pusbrolio draugų, žino tik jų pravardes. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. L. taip pat neigė, kad psichotropines medžiagas įgijo iš J. G.. Taigi nuteistasis R. L. nebuvo nuoseklus nurodydamas asmenį, iš kurio įgijo psichotropines medžiagas, t. y., jis davė iš esmės skirtingus parodymus dėl vienos iš svarbių kaltinime nurodytų aplinkybių, todėl toks jo elgesys ir proceso metu duoti parodymai neleidžia daryti išvados, kad jis pripažįsta esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Kaip jau minėta, nuteistojo R. L. teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai apie asmenį, iš kurio jis esą įgijo psichotropines medžiagas, neatitinka objektyvių byloje surinktų įrodymų visumos ir sudaro pagrindą spręsti apie jo siekį padėti J. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė R. L. nepripažinta pagrįstai.
39. Nuteistojo R. L. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe su S. P. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelės rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą yra nustatyta nuo dešimties iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės, neviršijančios šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkio. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskirta bausmė artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui. Įvertinus R. L. asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad jis turėdamas tikslą platinti disponavo psichotropinėmis medžiagomis, o taip pat ir labai dideliu kiekiu draudžiamų bei pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančių medžiagų, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad yra viena jo atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo R. L. paskirtos bausmės yra proporcingos padarytų nusikalstamų veiksmų ir nuteistojo asmenybės pavojingumo laipsniui ir jos nėra per griežtos.
41. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodomos aplinkybės, susijusios su R. L. amžiumi ((duomenys neskelbtini) m.), sveikatos būkle (prieš aštuonerius metus buvo sunkiai sužalotas), tai, kad nuteistasis pripažįsta turintis priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų ir sutinka gydytis, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis R. L. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, mažesnį pavojingumą, dėl kurių jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o taip pat galutinė subendrinta bausmė, būtų aiškiai per griežtos ir prieštarautų teisingumo principui. Nuteistajam paskirtų bausmių rūšis ir jų dydis atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus ir bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje į asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir švelninti R. L. paskirtąsias bausmes ir galutinę subendrintą bausmę. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrina dalinio sudėjimo būdu, tačiau iš tikrųjų jas subendrino bausmių apėmimo būdu. Galutinė subendrinta bausmė R. L. paskirta laisvės atėmimas 12 metų, tai yra tokio paties dydžio laisvės atėmimo bausmė, kuri paskirta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Tačiau nesant dėl to paduoto skundo, pasunkinti nuteistojo padėtį ir iš naujo subendrinti jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių ir paskirti griežtesnę subendrintą bausmę teisėjų kolegija neturi pagrindo.
42. Nuteistasis J. G. ir jo gynėjas, apeliaciniuose skunduose prašydami J. G. išteisinti, nenurodė argumentų, susijusių su jam paskirta bausme.
43. Skundžiamame nuosprendyje paskiriant bausmes J. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, atsižvelgta į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Bylos duomenimis J. G. net dešimt kartų teistas Lietuvoje ir vieną kartą užsienio valstybėje (t. 5, b. l. 9–21, 22–27). Šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Jis daugybę kartų baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 2–7). Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis ignoruoja visuotinai priimtinas elgesio taisykles. Sodros duomenų bazės išraše nurodyta, kad J. G. yra dirbęs tik laikotarpiu 2022 m. birželio 6 d. – 2022 m. birželio 30 d. (t. 5, b. l. 30), iš byloje esančios J. G. pajamų deklaracijos už 2020 m. matosi, kad pajamų mokesčio suma už šiuos metus lygi 0 Eur (t. 5, b. l. 49). Šių aplinkybių visuma J. G. charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį. Skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta ir į tai, kad nenustatyta nei J. G. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir J. G. paskyrė teisingumo principą atitinkančias bausmes, proporcingas jo nusikalstamiems veiksmams, jų dydį nustatė neviršijantį baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkio, taip pat teismas pagrįstai paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis) ir subendrintą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo J. G. už padarytus nusikaltimus paskirtos ar galutinė subendrinta keturiolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta. Švelninti ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, ir paskirtą galutinę subendrintą bausmę pagrindo nėra.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo
44. Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis). BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnyje nustatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Vis tik šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteistinas iš nuteistojo, priskiriama teismui.
45. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. liepos 1 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-06899 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prie šios pažymos pridėtas nuteistojo J. G. gynėjo advokato E. J. Grigaravičiaus 2024 m. birželio 28 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Valstybės naudai prašoma priteisti iš nuteistojo J. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 205,25 Eur. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. liepos 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-07045 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prie šios pažymos pridėtas patikslintas nuteistojo J. G. gynėjo advokato E. J. Grigaravičiaus 2024 m. liepos 5 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Valstybės naudai prašoma priteisti iš nuteistojo J. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 351,26 Eur.
46. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. liepos 3 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-06978 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prie šios pažymos pridėtas nuteistojo R. L. gynėjos advokatės A. Saulėnienės 2024 m. liepos 2 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Valstybės naudai prašoma priteisti iš nuteistojo R. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 233,33 Eur.
47. Pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-895/2015, Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-2-458/2021 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-70-942/2022 ir kt.).
48. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinius skundus padavė nuteistieji J. G., R. L. ir jų gynėjai, taigi apeliacinis procesas vyko pačių nuteistųjų iniciatyva. Nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniai skundai atmesti. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistųjų gynėjų dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiama ir į nuteistiesiems J. G. ir R. L. paskirtas ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, dėl ko jų galimybė sumokėti nurodytas išlaidų sumas būtų apsunkinta. Įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų J. G. ir R. L. netenkinami.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų J. G. ir jo gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus bei nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 351,26 Eur iš J. G. ir 233,33 Eur iš R. L. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.