Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-12-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-188-744/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
AN2-188-744/2021
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00089-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Laisvydas Zederštremas (pirm.)
Pažeidėjas
S. P.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-188-744/2021Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00089-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 12.31; 14.14; 21.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. atstovo advokato V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės G. M. 2021 m. birželio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. P. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 303 straipsnio 2 dalyje, 303 straipsnio 4 dalyje ir 346 straipsnio 16 dalyje, padarymą buvo nubaustas galutine administracine nuobauda – 625 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – 7 netinkamai laikytų lūšių konfiskavimu.

2. S. P. buvo nubaustas už tai, kad iki 2020 m. rugsėjo 8 d. atlikto patikrinimo (duomenys neskelbtini) kaime laikė 8 lūšis lauko ir vidaus patalpose, kurių dydžiai ir plotas neatitinka Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Leidimas) privalomųjų sąlygų bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (toliau – Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės) 4 priedo 1 lentelės 4.10 punkto ir 1 pastabos reikalavimų. Pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 4 priedo 1 lentelės 4.10 punktą ir 1 pastabą lauko patalpa 4 lūšims turi būti 75 m², o vidaus patalpas – 18 m², pagal Leidimo sąlygas turi būti 1425 m², o faktiškai nustatyta, kad dviejuose voljeruose laikomos 4 lūšys, vieno voljero dydis 73,2 m², uždara patalpa 1,5 m², kitas 184,8 m², uždara patalpa 1,5 m². Tuo S. P. pažeidė Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 28 punktą, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje.

3. Be to, S. P. buvo nubaustas už tai, kad iki 2020 m. rugsėjo 8 d. atlikto patikrinimo laikomas lūšis viešai eksponavo už atlygį bei 2020 metų gegužės mėnesio skelbimu siūlė jas pirkti, tai yra vykdė Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžtą prekybą nurodytais gyvūnais, neturėdamas komercinio naudojimo sertifikato. Tuo S. P. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės Departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 658/831/743 patvirtintų Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių (toliau – Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės) 67 punktą ir padarė ANK 303 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

4. Be to, S. P. buvo nubaustas už tai, kad laikė 8 lūšis (2020 m. lapkričio 7 d. apžiūros metu laikomos 7 lūšys, pateikta pažyma apie vienos lūšies mirtį), neturėdamas teisėtą jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, o viena iš minėtų lūšių buvo laikoma nepažymėta. Tuo S. P. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 patvirtinto Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo (toliau – Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas) 38, 46, 50 punktus ir padarė ANK 303 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. S. P. neturi teisės aktais reglamentuotų gyvūnų ženklinimo pažymų, kurios atitiktų privalomus šioms pažymoms reikalavimus, kad būtų galima identifikuoti gyvūnų tėvus ir panašiai, pagal Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymą dėl nelaisvėje saugomų gyvūnų ženklinimo. Lūšis (Lynx lynx) įrašyta į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 patvirtintą Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, taip pat įtraukta į Tarybos 1996 m. gruodžio 9 d. reglamento (EB) Nr. 338/97 „Dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą“ A priedą. AAD raštu nebuvo gavęs pranešimų iš S. P. apie saugomų rūšių jauniklių atsivedimą voljere, kaip yra numatyta Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 40 punkte. S. P. pateiktas Nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registracijos žurnalas neatitinka Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių reikalavimų. Nėra nurodoma gyvūnų amžius, sveikatos, gaišimo datos, įsigijimo šaltinio. Žurnalo duomenys nesutampa su voljere laikomų lūšių skaičiumi. Tuo S. P. pažeidė Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 39 punkto reikalavimus.

5. Nesutikdamas su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės G. M. 2021 m. birželio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. atstovas advokatas V. J. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną S. P. atžvilgiu nutraukti.

6. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. atstovo advokato V. J. skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

7. Nesutikdamas su skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. atstovas advokatas V. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną S. P. atžvilgiu nutraukti.

7.1. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2021 m. sausio 9 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. atlikus gyvūnų ženklinimo patikrinimą nustatyta, jog S. P. laiko 8 lūšis (2020 m. lapkričio 7 d. apžiūros metu laikomos 7 lūšys), neturėdamas jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tuo pažeisti Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 38, 46 ir 50 punktai. Tačiau pagal 2010 m. lapkričio 22 d. leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus S. P. išduotas neterminuotas leidimas veisti ir eksponuoti lūšis – 1 patinui ir 1 patelei. Pagal 2013 m. kovo 12 d. leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas neterminuotas leidimas veisti, eksponuoti ir prekiauti lūšimis – 2 patinams, 2 patelėms ir 6 jaunikliams. Nurodyti leidimai yra galiojantys. Taigi S. P. turi Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą veisti, eksponuoti ir prekiauti lūšimis.

7.2. Apeliantas teigia, kad administracinio nusižengimo byloje pateiktas nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registracijos žurnalas, kuriame aiškiai nurodytos lūšių įsigijimo ir atsivedimo datos. Lūšys įveistos prieš tai įsigijus patiną ir patelę. Kitos 6 lūšys įveistos nelaisvėje. Minėtas nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registracijos žurnalas ir patvirtina, kad jos buvo atsivestos S. P. ūkyje. Gyvūnų naudojimo taisyklių 12.2.1. papunktyje aiškiai įtvirtinta, jog paprastosios lūšys (Lynx lynx) – iki 2015 m. sausio 1 d. galėjo būti veisiamos, dauginamos ir įsigyjamos laikymui. Pagal VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. spalio 29 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) S. P. įgijo vieną lūšį (Lynx) patiną, ir pagal gyvūnų laikymo sutartį su V. D. perduota kita lūšis. 2010 m. lapkričio 16 d. paraiškoje gauti leidimui laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus taip pat nurodoma – 1 patelė ir 1 patinas. 2010 m. lapkričio 22 d. leidime laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nurodyta – 1 patelė ir 1 patinas. Apeliantas pažymi, kad Gyvūnu naudojimo taisyklės, kuriomis vadovaujasi institucija, priėmusi nutarimų, įsigaliojo tik 2011 m. liepos 13 d.

7.3. Apeliantas skunde nurodo, kad Nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registracijos žurnalas patvirtina, jog 2011 metų gegužės mėnesį atsivestos 4 lūšys (patinas ir patelė), 2013 m. gegužės 27 d. nugaišo 1 patelė ir 2014 m. kovo 26 d. nugaišo dar viena patelė. Taigi iki 2015 m. sausio 1 d. buvo laikomos 4 lūšys. Administracinio nusižengimo metu pateiktas 2016 m. spalio 27 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2012 m. balandžio 2 d. trys lūšys paženklintos žymekliais po oda (ženklinimo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. paženklintos trys lūšys žymekliais po oda (Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registracijos žurnalą 2015 m. gegužės 3 d. atvestos 3 lūšys. Kiekvienais metais teikiamose nelaisvėje laikomų gyvūnų ataskaitose nurodant laikomus gyvūnus, tame tarpe ir lūšis, nurodomi duomenys apie gyvūnų ženklinimą. Dėl šiose ataskaitose pateiktų duomenų nėra kilę jokių abejonių ar nustatyta neatitikimų. Ataskaitose nurodytas šis lūšių ženklinimas: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini).

7.4. Apeliantas pažymi, kad pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 2014 m. liepos 1 d.) 2 priedą (13 punktas), kuriuo patvirtintas draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių sąrašas, paprastoji lūšis (Lynx lynx) nebuvo priskirta prie draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų. Todėl nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui taikomas reikalavimas ir teisinis reguliavimas, kurio asmuo negalėjo žinoti, jog bus ateityje taikomas. Kitaip tariant, šiuo atveju pažeidžiamas vienas iš esminių bendrųjų teisės principų – lex retro non agit, tai yra įstatymas negalioja atgal.

7.5. Apelianto tvirtinimu, Gyvūnų naudojimo taisyklių 38 punkte numatyta, kad leidimo turėtojai kiekvienais metais iki sausio 10 d. raštu arba elektroniniu paštu pateikia Aplinkos apsaugos departamentui duomenis apie aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų rūšis ir skaičių. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, S. P. kiekvienais metais teikė duomenis apie aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų rūšis ir skaičių, tame tarpe ir lūšis. Tai patvirtina administracinio nusižengimo byloje pateikti 2016 m. spalio 27 d. patikrinimo aktas ir 2019 m. gruodžio 11 d. patikrinimo aktas. Pagal Gyvūnų naudojimo taisyklių 39 punktą leidimo turėtojai privalo tvarkyti registrą, kuriame įrašomi duomenys apie laikomus laukinius gyvūnus (rūšis, laukinių gyvūnų skaičius, amžius, lytis, sveikata, gimimo ir gaišimo datos, įsigijimo šaltinis, informacija apie laukinių gyvūnų perkėlimą, pervežimą į kitą vietą). Registras ir Leidimas turi būti pateikiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams paprašius. Administracinio nusižengimo byloje pateikti 2016 m. spalio 27 d. patikrinimo aktas ir 2019 m. gruodžio 11 d. patikrinimo aktas patvirtina, kad nurodytame registre kaupiami duomenys atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal Gyvūnų naudojimo taisyklių 41 punktą, ne rečiau kaip kas treji metai Leidimą išdavęs Aplinkos apsaugos departamentas tikrina laukinių gyvūnų laikymo sąlygas aptvare, voljere ar kitame statinyje. Administracinio nusižengimo byloje pateikti 2016 m. spalio 27 d. patikrinimo aktas ir 2019 m. gruodžio 11 d. patikrinimo aktas patvirtina, kad nurodyto pobūdžio patikrinimai buvo atliekami, ir jokių pažeidimų dėl lūšių įsigijimo ir laikymo nenustatyta.

7.6. Apelianto įsitikinimu, 2013 m. kovo 12 d. išduotas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. (duomenys neskelbtini) (lūšims – 2 patinams, 2 patelėms ir 6 jaunikliams), gyvūnų registracijos žurnalas patvirtina, kad prieš išduodant minėtą leidimą, 2011 metų gegužės mėnesį buvo įveistos 4 lūšys, todėl akivaizdu, kad nesant jų kilmės dokumentų toks leidimas nebūtų išduotas. Be to, vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, 2013 metais atliekant privalomą patikrinimą nebuvo nustatyta, jog nėra lūšių fakto atsivedimo S. P. ūkyje patvirtinančių dokumentų. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu paprašyta Aplinkos apsaugos departamento pateikti su S. P. ūkyje laikytomis lūšimis turimus dokumentus, tačiau institucija pateikė tik minėtus 2016 m. spalio 27 d. ir 2019 m. gruodžio 11 d. patikrinimo aktus.

7.7. Apeliantas nurodo, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Aplinkos apsaugos departamento atstovė teigė, jog šiuo metu nėra galimybės nustatyti paimtų lūšių kilmę, tačiau prieš atliekant lūšių poėmį 2021 m. sausio 9 d., Aplinkos apsaugos departamentui kilus abejonėms dėl lūšių kilmės po 10 metų jų laikymo S. P. ūkyje, nebuvo jokių kliūčių, siekiant objektyviai ir visapusiškai nustatyti esmines aplinkybes dėl lūšių laikymo ir kilmės aplinkybes, atlikti gyvūnų DNR ekspertizę. Apylinkės teismas nurodo, kad S. P. ūkyje jaunikliai buvo atsivesti ir po 2015 m. sausio 1 d., tačiau Nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registracijos žurnalas patvirtina, kad 2011 m. gegužės mėnesį atsivestos 4 lūšys (patinas ir patelė), 2013 m. gegužės 27 d. nugaišo 1 patelė ir 2014 m. kovo 26 d. nugaišo dar viena patelė, todėl iki 2015 m. sausio 1 d. buvo laikomos 4 lūšys.

7.8. Apelianto nuomone, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad S. P. neturi lūšių gimimą nelaisvėje patvirtinančių dokumentų. Akivaizdu, kad, nesant jų gimimą nelaisvėje patvirtinančių dokumentų, kiekvienais metais teikiant ataskaitas apie nelaisvėje laikomus gyvūnus iki sausio 10 d., atliekant pagal minėtą teisinį reguliavimą planinius patikrinimus, šios aplinkybės būtų nurodytos.

7.9. Apeliantas skunde pažymi, kad patikrinimo akte nurodoma, jog pamatavus lūšių laikymo voljerus nustatyta, jog vieno voljero dydis 73,2 m², kito – 184,8 m². Taigi patikrinimo akte iš esmės patvirtinama, kad lūšių laikymo patalpos atitinka keliamus reikalavimus, tačiau nevertinama visa teritorija, kurioje laikomos lūšys. Administracinio nusižengimo byloje pateiktas 2021 m. sausio 13 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir Zoologijos sodų asociacijos pirmininko raštas patvirtina, kad S. P. sudarė tinkamas, teisės aktų reikalavimus atitinkančias laikymo sąlygas laikomoms lūšims. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nesant faktinių duomenų, nurodoma, kad S. P. pakankamai nesirūpino laikomais gyvūnais, nesuteikė būtinų gyvenimo sąlygų, kad lūšys pakankamai galėtų judėti. Tačiau S. P. lūšis laiko daugiau kaip 10 metų ir per visą laikymo laikotarpį nenustatyti lūšių laikymo trūkumai. Anksčiau atliktuose Aplinkos apsaugos departamento patikrinimuose aiškiai konstatuota, kad lūšių laikymo sąlygos tinkamos. Skundžiamoje nutartyje nevertinama, kad lūšims įrengta atskira voljerų teritorija, 1425 m² ploto. Institucijai puikiai žinoma, kad lūšių laikymo sąlygos per nutarime nurodomą laikotarpį nepakito, tačiau šios faktinės aplinkybės ignoruojamos.

7.10. Apelianto teigimu, patikrinimo akte nurodyta, kad pažeidžiamos leidimo sąlygos, minimalūs laukinių gyvūnų laikymui nustatyti lauko ir vidaus patalpų plotų reikalavimai, tačiau esant akivaizdiems duomenims apie voljerų plotą neteikiami pasiūlymai, o, baigus patikrinimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdyba 2020 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus prašydama leisti patekti į laukinių gyvūnų aptvarą – voljerą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ir atlikti tikrinimus bei, esant poreikiui, paimti, esą neteisėtai laikomus saugomos rūšies gyvūnus – lūšis, vadovaujantis ANK 303 straipsnio 5 dalimi.

7.11. Apeliantas skunde pažymi, kad nutarime nurodoma, jog voljeruose nebuvo įrengtas elektros užtvaras, tačiau visiškai nevertinta, kad voljerų viršus dengtas metalinių tinklu, taip sudarant geresnes nei reikalaujama sąlygas. Be to, elektrinio užtvaro įrengimas būtų tik formalus ir patikrinimo metu nebuvo jokių objektyvių priežasčių nurodyti, kad S. P. įrengtų ir papildomai elektrinį užtvarą, netaikant kardinalių priemonių – gyvūnų paėmimo. Nesant jokių duomenų ir nenumatant tokio reikalavimo teisės aktuose, teigiama, kad neužtikrinama patekimo į voljerus apsauga. Tačiau voljerai yra ūkininko S. P. ūkio teritorijoje, į kurią negali patekti pašaliniai asmenys. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad protokolo surašymo metu viena lūšis buvo akivaizdžiai serganti, tačiau byloje nėra jokių objektyvumo ir leistinumo kriterijus atitinkančių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes.

7.12. Apelianto įsitikinimu, visiškai neapgrįstai teigiama, jog neturint leidimo gyvūnai eksponuojami siekiant pelno. Nurodytos išvados daromos pagal (duomenys neskelbtini) nterneto svetainėje skelbiamą informaciją, nors tame pačiame patikrinimo akte nurodoma, kad nurodyta interneto svetainė priklauso juridiniam asmeniui (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, tiek liudytojo K. P. parodymai patvirtina, kad nurodyto juridinio asmens veikloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedalyvauja. Taip pat teigiama, kad buvo prekiaujama lūšimis neturint teisės aktuose numatyto Sertifikato, tačiau per visą gyvūnų (lūšių) laikymo terminą (10 metų) nebuvo parduotas nei vienas gyvūnas, todėl nurodyti teiginiai grindžiami tik prielaidomis. Kitas aspektas, kuris ignoruojamas, tai, jog leidimuose laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus aiškiai įtvirtintas gyvūnų eksponavimas ir prekyba. Šie leidimai yra galiojantys ir šiuo metu nepanaikinti. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas K. P. patvirtino, kad skelbimą apie lūšių pardavimą patalpino asmeniškai be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimo ir informavimo ir tik pradėjus patikrinimą informavo apie tokį skelbimą ir jo turinį. Tuomet patikrinimo metu S. P., siekdamas eliminuoti sūnų, nurodė, kad skelbimai patalpinti jo prašymu, nors tokio prašymo nebuvo išreiškęs. Taigi už nurodytą administracinį nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiamas netinkamas subjektas.

7.13. Apelianto teigimu, tiek nutarimu, tiek skundžiama nutartimi įgoruojami esminiai teisinės valstybės elementai – teisėti lūkesčiai, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad S. P. nuo 2010 m. lapkričio 22 d. turi teisę neterminuotai veisti, eksponuoti ir prekiauti lūšimis. Per visą lūšių laikymo laikotarpį Aplinkos apsaugos departamentui, kaip atsakingai institucijai, tiek išduodant leidimus laikyti lūšis, atliekant planinius patikrinimus, tiek gavus kiekvienais metais duomenis apie nelaisvėje laikomus gyvūnus, nekilo abejonių dėl lūšių įveisimo aplinkybių, jų gimimo nelaisvėje, laikymo sąlygų. S. P. teikiant kas metai ataskaitas ir atliekant patikrinimus nebuvo pateikta pastabų ar taikyta poveikio priemonių dėl lūšių įveisimo, informavimo apie lūšių įveisimą, lūšių laikymo sąlygų. Daugiau kaip 10 metų institucija, priėmusi nutarimą, konstatavusi tinkamą teisės aktų laikymąsi, įvertinusi tas pačias aplinkybes kardinaliai pakeičia poziciją ir konstatuoja teisės aktų pažeidimą bei taiko lūšių konfiskavimą.

7.14. Apeliantas pažymi, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomojo nurodymo davimo atvejai, tačiau šiuo atveju, nustačius lūšių laikymo sąlygas, privalomas nurodymas neteikiamas. Patikrinimo akte nenurodoma, ar pareiškėjas S. P. turėtų imtis kokių nors veiksmų trūkumams pašalinti, ir taip nesudaromos sąlygos galimiems trūkumams pašalinti, o iš karto taikomos priemonės, nukreiptos į teisėtai laikomų gyvūnų konfiskavimą. Net nepradėjus administracinio nusižengimo teisenos ir neįvertinus specialistams lūšių fizinės būklės, 2020 m. rugsėjo 16 d. raštu buvo kreipiamasi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus dėl lūšių konfiskavimo.

7.15. Apelianto teigimu, pagal 2010 m. lapkričio 22 d. leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (išduotas neterminuotas leidimas veisti ir eksponuoti lūšis – 1 patinui ir 1 patelei) ir pagal 2013 m. kovo 12 d. leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas neterminuotas leidimas veisti, eksponuoti ir prekiauti lūšimis – 2 patinams; 2 patelėms ir 6 jaunikliams) S. P. laikė ir savo ūkyje įveisė pagal tuo metu galiojančius teisės aktus lūšis. Kiekvienais metais teikė ataskaitas apie ūkyje laikomus gyvūnus, tame tarpe ir lūšis, atsakingoms institucijoms, šių gyvūnų įveisimas ir laikymo sąlygos 10 metų buvo žinomos ir vertinamos ir jokių pastabų tiek dėl įveisimo, tiek dėl laikymo nebuvo pateikta. Šiuo metu paėmus lūšis ir juos išvežus į užsienį, ūkyje liko įrengti voljerai, kurie atitinka nurodytų gyvūnų laikymo sąlygas, o elektrinis užtvaras gali būti pajungtas bet kada, todėl nėra jokio pagrindo konfiskuoti nurodytų gyvūnų. Šiuo atveju gyvūnų konfiskavimas vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, akivaizdžiai per griežtas, neatitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijų (ANK 34 straipsnis 6 dalis). Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo – lūšių konfiskavimo, tik nurodė, kad šių gyvūnų apsaugai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, tačiau iš esmės nevertino ir neanalizavo minėtų faktinių aplinkybių, susijusių su lūšių laikymo sąlygomis, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką taikant administracinio poveikio priemones.

8. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. atstovo advokato V. J. apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. D. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis buvo priimta išsamiai ir nešališkai ištyrus visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, o S. P. pagrįstai buvo pripažintas padaręs jam inkriminuotus ANK 303 straipsnio 2 dalyje, 303 straipsnio 4 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, už kuriuos skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė – daikto konfiskavimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Apeliaciniame skunde keliamas S. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 303 straipsnio 2 dalyje, 303 straipsnio 4 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje, pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. atstovas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad S. P. turi Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą veisti, eksponuoti ir prekiauti lūšimis, todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartį ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės G. M. 2021 m. birželio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo teiseną S. P. atžvilgiu nutraukti.

Dėl įrodymų vertinimo ir S. P. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 303 straipsnio 2 dalyje, 303 straipsnio 4 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje

11. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

12. ANK 303 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą, arba neteisėtą šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimą, žalojimą ar naudojimą. ANK 303 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimą. ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą.

13. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 303 straipsnio 2 dalyje, 303 straipsnio 4 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje numatytų administracinių nusižengimų kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės G. M. 2021 m. birželio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. P. pagrįstai nubaustas pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį, 303 straipsnio 4 dalį, 346 straipsnio 16 dalį. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog S. P. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

14. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apygardos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apygardos teismas neturi jokio pagrindo.

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas S. P. administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik patį S. P. ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovą, bet liudytojais apklausė M. R., K. P., rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos šios teismo išvados. Apygardos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. P. ar jo atstovas naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartį ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės G. M. 2021 m. birželio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei S. P. atstovas advokatas, kuris apeliaciniame skunde savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų S. P. palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

16. Apklausiamas apylinkės teismo posėdyje S. P. nurodė, kad jis lūšis augina daugiau nei 10 metų ir viskas visada buvo gerai, jo ūkį tikrina kiekvienais metais ir niekada nebuvo nustatyta tokių pažeidimų, už kuriuos jis būtų buvęs baustas. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys – 2020 m. rugsėjo 8 d. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, 2009 m. spalio 29 d. Perdavimo – priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), ataskaitoje už 2018 metus, ataskaitoje už 2019 metus užfiksuoti duomenys, Nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registracijos žurnale, 2010 m. lapkričio 22 d. Leidime laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, 2013 m. kovo 12 d. Leidime laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos aplinkybės, S. P. 2020 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniame laiške, UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) skelbiama informacija, 2020 m. lapkričio 7 d. surašytame Apžiūros akte, 2020 m. liepos 16 d. Gamtos apsaugos asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pranešime Aplinkos ministerijai užfiksuotos aplinkybės, (duomenys neskelbtini) turinys bei informacija iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. P. ūkininkų ūkio aktuose užfiksuotos aplinkybės, 2016 m. spalio 27 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomos aplinkybės, 2019 m. gruodžio 11 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomos aplinkybės, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos atstovės G. M. ir liudytoja M. R. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina tai, kad S. P. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 303 straipsnio 2 dalyje, 303 straipsnio 4 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje, tai yra laikė 8 lūšis, pažeisdamas Leidimo sąlygas, minimalius lauko ir vidaus patalpų laikymo plotų reikalavimus, šiuos ne pagal reikalavimus laikomus laukinius gyvūnus viešai eksponavo bei siūlė pirkti, neturėdamas komercinio naudojimo sertifikato, netinkamai pildė nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registracijos žurnalą, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės Departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, Tarybos 1996 m. gruodžio 9 d. reglamento (EB) Nr. 338/97 „Dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą“ nuostatų reikalavimus. Apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tiek institucija – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius, tiek apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tai lėmė byloje netinkamą įstatymo (ANK 303 straipsnio 2 dalis, 303 straipsnio 4 dalis, 346 straipsnio 16 dalis) taikymą.

17. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išklausęs S. P. paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyręs rašytinius bylos dokumentus, šių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai S. P. veiksmuose konstatavo administracinių nusižengimų, numatytų ANK 303 straipsnio 2 dalyje, 303 straipsnio 4 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje, sudėtį. Nors S. P. atstovas nurodo, kad S. P. savo ūkyje laikė ir įveisė lūšis pagal tuo metu galiojančius teisės aktus ir turėdamas 2010 m. lapkričio 22 d. leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (išduotas neterminuotas leidimas veisti ir eksponuoti lūšis – 1 patinui ir 1 patelei) bei 2013 m. kovo 12 d. leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas neterminuotas leidimas veisti, eksponuoti ir prekiauti lūšimis – 2 patinams; 2 patelėms ir 6 jaunikliams), tačiau pažymėtina, kad S. P. turimi leidimai veisti, eksponuoti ir prekiauti lūšimis nesuteikia tesės atlikti šias veikas, pažeidžiant kitus teisės aktus. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, S. P. nesilaikė ne tik kitų teisės aktų reikalavimų, bet ir pačiuose leidimuose nustatytų papildomų sąlygų dėl gyvūnų laikymo. Apeliaciniame skunde S. P. atstovas nurodo, kad visiškai neapgrįstai teigiama, jog neturint leidimo nagrinėjamu atveju gyvūnai buvo eksponuojami siekiant pelno, be to, per visą gyvūnų (lūšių) laikymo terminą (10 metų) nebuvo parduotas nei vienas gyvūnas, liudytoju apklaustas K. P. patvirtino, kad skelbimą apie lūšių pardavimą patalpino asmeniškai be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimo ir informavimo ir tik pradėjus patikrinimą informavo apie tokį skelbimą ir jo turinį, tačiau tokie apeliacinio skundo teiginiai yra paneigti byloje surinktais įrodymais ir laikytini gynybine versija, siekiant padėti S. P. išvengti administracinės atsakomybės.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. P. nuo 2010 m. lapkričio 22 d. turi teisę neterminuotai veisti, eksponuoti ir prekiauti lūšimis ir per visą lūšių laikymo laikotarpį Aplinkos apsaugos departamentui, kaip atsakingai institucijai, tiek išduodant leidimus laikyti lūšis, atliekant planinius patikrinimus, tiek gavus kiekvienais metais duomenis apie nelaisvėje laikomus gyvūnus, nekilo abejonių dėl lūšių įveisimo aplinkybių, jų gimimo nelaisvėje, laikymo sąlygų, S. P. nebuvo pateikta pastabų ar taikyta poveikio priemonių dėl lūšių įveisimo, informavimo apie lūšių įveisimą, lūšių laikymo sąlygų. Tačiau atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tai, jog dėl kažkokių priežasčių anksčiau atliekant patikrinimus S. P. priklausančiame laukinių gyvūnų aptvare – voljere, kuriame laikomi laukiniai saugomų rūšių gyvūnai – lūšys, nebuvo fiksuojami Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo, Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nereiškia, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo metu šių pažeidimų nebuvo ar kad aptikę teisės aktų pažeidimus 2020 m. rugsėjo 8 d. patikrinimą atlikę Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai šių pažeidimų taip pat turėjo nefiksuoti ir nepaisydami nustatytų pažeidimų nepagrįstai konstatuoti, kad lūšių laikymo sąlygos yra tinkamos.

Dėl S. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės

19. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. atstovo apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartį ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės G. M. 2021 m. birželio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo teiseną S. P. atžvilgiu nutraukti, tačiau apeliaciniame skunde taip pat keliamas ir S. P. už jam inkriminuotus administracinius nusižengimus paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto (7 lūšių) konfiskavimo, pagrįstumo klausimas. Apeliaciniu skundu S. P. atstovas advokatas nesutinka su tuo, kad S. P. netaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir konfiskuotos 7 lūšys.

20. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

21. Už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 303 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 346 straipsnio 16 dalyje, padarymą privaloma skirti laukinių gyvūnų konfiskavimą (ANK 303 straipsnio 5 dalis, 346 straipsnio 20 punktas). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės G. M. 2021 m. birželio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. P. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 303 straipsnio 2 dalyje, 303 straipsnio 4 dalyje ir 346 straipsnio 16 dalyje, padarymą be administracinės nuobaudos – baudos buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – 7 netinkamai laikytų lūšių konfiskavimas.

22. Apelianto teigimu, pagal 2010 m. lapkričio 22 d. leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (išduotas neterminuotas leidimas veisti ir eksponuoti lūšis – 1 patinui ir 1 patelei) ir pagal 2013 m. kovo 12 d. leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas neterminuotas leidimas veisti, eksponuoti ir prekiauti lūšimis – 2 patinams; 2 patelėms ir 6 jaunikliams) S. P. laikė ir savo ūkyje įveisė pagal tuo metu galiojančius teisės aktus lūšis, kiekvienais metais teikė ataskaitas apie ūkyje laikomus gyvūnus, tame tarpe ir lūšis, atsakingoms institucijoms, šių gyvūnų įveisimas ir laikymo sąlygos 10 metų buvo žinomos ir vertinamos ir jokių pastabų tiek dėl įveisimo, tiek dėl laikymo nebuvo pateikta, šiuo metu paėmus lūšis ir juos išvežus į užsienį ūkyje liko įrengti voljerai, kurie atitinka nurodytų gyvūnų laikymo sąlygas, o elektrinis užtvaras gali būti pajungtas bet kada, todėl nėra jokio pagrindo konfiskuoti nurodytų gyvūnų. Apelianto nuomone, gyvūnų konfiskavimas vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, akivaizdžiai per griežtas, neatitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijų.

23. Apygardos teismas pažymi, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

24. Sprendžiant dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo, atsižvelgtina į tai, kad kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 303 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 346 straipsnio 16 dalyje S. P. iš esmės neigia. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. rugsėjo 8 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad S. P. laiko 8 lūšis neturėdamas teisėtą jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, o viena iš lūšių laikoma nepažymėta, lūšys laikomos lauko ir vidaus patalpose, kurių dydžiai ir plotas neatitinka privalomųjų sąlygų bei minimalių reikalavimų, laikomas lūšis S. P. viešai eksponuoja už atlygį bei siūlė jas pirkti, neturėdamas komercinio naudojimo sertifikato, Aplinkos apsaugos departamentui nebuvo pranešęs apie lūšių jauniklių atsivedimą voljere, S. P. pateiktas Nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registracijos žurnalas neatitinka Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių reikalavimų, nėra nurodomas gyvūnų amžius, sveikata, gaišimo datos, įsigijimo šaltinis, žurnalo duomenys nesutapo su voljere laikomų lūšių skaičiumi. S. P. po 2020 m. rugsėjo 8 d. atlikto patikrinimo lūšių laikymo vietose nesiėmė priemonių ir nepašalino patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, ir toliau nesilaikė gyvūnų gerovės reikalavimų, lūšis laikė gyvūnų gerovės neužtikrinančiomis sąlygomis, atsisakė bendradarbiauti su pareigūnais, iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo viena lūšis galimai nugaišo, o dar viena lūšis buvo rasta akivaizdžiai serganti. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais konstatuotina, kad šiuo atveju S. P. už ANK 303 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 346 straipsnio 16 dalyje numatytų nusižengimų padarymą visiškai neskiriant administracinio poveikio priemonės – lūšių konfiskavimo, kaip to apeliaciniu skundu pageidauja S. P. atstovas advokatas, nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Atsižvelgus į S. P. įvykdytų administracinių nusižengimų pavojingumą, vien baudos jam skyrimas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, netaikant administracinio poveikio priemonės, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų S. P. nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi S. P. liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1 ir 2 dalys).

25. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomojo nurodymo davimo atvejai, tačiau šiuo atveju, nustačius lūšių laikymo sąlygas, privalomas nurodymas nebuvo teikiamas, tai yra patikrinimo akte nenurodoma, ar S. P. turėtų imtis kokių nors veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti, ir taip nesudaromos sąlygos galimiems trūkumams pašalinti, o iš karto taikomos priemonės, nukreiptos į teisėtai laikomų gyvūnų konfiskavimą. Tačiau apygardos teismas, atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymi, kad nagrinėjamu atveju minėto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatos negalėjo būti ir pagrįstai nebuvo taikomos. Šis įstatymas reglamentuoja aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiklą ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškiančia aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu ir asmenų, padariusių šiuos pažeidimus, nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. S. P. nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas ne už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus. Be to, net ir negavęs privalomojo nurodymo pašalinti nustatytus teisės aktų pažeidimus, S. P. iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo turėjo pakankamai laiko pašalinti šiuos pažeidimus, tačiau vis tiek to nepadarė.

26. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šioje byloje S. P. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 303 straipsnio 2 dalyje, 303 straipsnio 4 dalyje ir 346 straipsnio 16 dalyje, visiškai įrodyta, padaryti administraciniai nusižengimai teisingai kvalifikuoti, S. P. už padarytus administracinius nusižengimus paskirta galutinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. atstovo advokato apeliacinį skundą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartį ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės G. M. 2021 m. birželio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo teiseną S. P. atžvilgiu nutraukti nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. atstovo advokato V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas