- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- 2YT-37421-820/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30573-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus AVPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) E. G. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, suinteresuotasis asmuo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodo, kad nesutinka su antstolio patvarkymu vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nes suma neviršija vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau - MMA) ir pareiškėjas negali įsigyti nedraudžiamų daiktų. Lėšos, kurias gauna yra siunčiamos artimųjų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes prašo panaikinti priimtą antstolio patvarkymą.
Antstolė Irena Beliačic, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodyta, kad antstolis, vykdydamas skolos išieškojimą, vadovavosi CPK 688 straipsniu. Antstolės teigimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-154/313/2016 pasisakė tik dėl CPK 688 straipsnio 1 dalies ir CPK LI skyriaus straipsnių netinkamo taikymo konkrečioje byloje. Todėl mano, jog nėra pagrindo naikinti priimto patvarkymo.
Suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuoti pranešimais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas skundžia antstolio 2017 m. liepos 14 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-357982.
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
Pagal CPK 613 straipsnio nuostatas vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0011/13/08227 (prie kurios yra prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0011/14/09278, Nr. 0011/14/09302 ir Nr. 0011/14/11264) matyti, jog antstolė vykdo išieškojimus pagal Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos išduotus vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš skolininko E. G. išieškotojo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos naudai. Antstolė 2017 m. liepos 14 d. priėmė patvarkymą Nr. S1-357982 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 145).
Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Skolininkas, skųsdamas antstolio veiksmus, iš esmės teigia, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, ar ne.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Kasacinis teismas taip pat nurodė, jog pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas yra įtvirtintas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.
CPK 668 straipsniu reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto. Tuo tarpu CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Nurodytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733 - 743 str.). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, jog „teisėjų kolegija pažymi, kad antstolė ir bylą nagrinėję teismai, nors ir netaikė CPK 668 straipsnyje nustatyto vieno MMA dydžio išskaitų ribojimo, tačiau, pasisakydami dėl išieškojimo iš skolininko pajamų, nepagrįstai rėmėsi CPK 668 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimą iš turto. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Taigi po išskaičiavimų, atliktų CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka iš skolininko gautų kitų pajamų, išieškojimas gali būti atliekamas CPK 668 straipsnio nustatyta tvarka, jei skolininko sąskaitoje turima suma viršija vieną MMA.
Nagrinėjamu atveju antstolė Irena Beliačic skundžiamame 2017 m. liepos 14 d. patvarkyme Nr. S1-357982 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštuoja 383,58 EUR skolos ir 238,40 EUR vykdymo išlaidų, iš viso – 621,98 EUR skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolė, priimdama patvarkymą, nenurodė vykdyti išieškojimą vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 668 straipsnių normomis, kurios riboja išieškojimą iš sumos neviršijančios vienos MMA. Šiame patvarkyme toks ribojimas nebuvo nustatytas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, antstolės 2017 m. liepos 14 d. patvarkymas Nr. S1-357982 pripažintinas nepagrįstu ir naikintinu (CPK 513 str. 1 d.). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-685-340/2017, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. civilinėje byloje Nr. 2S-2613-560/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2604-345/2016).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patenkinti pareiškėjo (skolininko) E. G. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų.
Panaikinti antstolės Irenos Beliačic 2017 m. liepos 14 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-357982.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.