Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 85-ANR_N-2757-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2021 m. gruodžio 6 d., priėmė nutarimą Nr. 85-ANR_N-2757-2021, kuriuo pareiškėjas A. M. (toliau – pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir 526 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis ekstremalios situacijos, paskelbtos LR Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 "Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo" laikotarpiu, t. y. 2021-11-19 apie 15.00 val. būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis) atėjo į parduotuvę "LIDL" adresu Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 48, parduotuvėje nedėvėjo jokios nosį ir burną dengiančios apsauginės kaukės, nepateikė apsaugos darbuotojui reikalaujant R. P. galimybių paso ar kito įstatymu numatyto dokumento, patvirtinančio, jog asmuo neserga COVID-19 apsaugos darbuotoją stumdė, agresyviai elgėsi, iškoliojo necenzūriniais žodžiais. Nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės A. M. sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-08-13 sprendimo Nr. V-1864 "Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kt. viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų" 6 p. reikalavimų. Taip pat pareiškėjas pažeidė viešąją tvarką ir rimtį, necenzūriniais žodžiais koliojo apsaugos darbuotoją. Už minėtus pažeidimus pareiškėjui paskirta subendrinta 1050 Eur bauda.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu pateikė skundą, kuriuo prašo sustabdyti bylą ir motyvuota nutartimi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo (toliau – VLESVOP) Arūno Dulkio sprendimo, kurio pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas, teisėtumą bei pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2757-2021, panaikinant Institucijos nutarimo dali, kuria pareiškėjas yra pripažintas kaltu padarius ANK 526 straipsnio 3 dalyje nurodyta administracini nusižengimą, kitą Institucijos nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau — CSĮ) ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. CSĮ 1 straipsnyje reglamentuota, kad šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektai, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje, o 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinė sauga - veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Tuo tarpu CSĮ 3 straipsnis pateikia baigtinį civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašą, į kurį Pareiškėjas nepatenka. Be to, pareiškėjas taip pat nepatenka į CSĮ 19 straipsnyje pateiktą civilines saugos sistemos pajėgų sąrašą, kuris, pabrėžtina, taip pat yra baigtinis. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi pareiškėjas, kaip specialusis subjektas, yra atsakingas už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pareiškėjas, kaip minėta, nėra civilinės saugos sistemos subjektas, taip pat pareiškėjas nepriklauso ir civilinės saugos sistemos pajėgoms, kurios, kaip nurodyta CSĮ 19 straipsnio 1 dalyje, yra skirtos gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti ekstremaliosios situacijos židinyje. Pareiškėjas yra tos nuomonės, kad jis neatitinka ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto (specialiojo subjekto) požymių, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, Institucijos nutarimas toje jo dalyje, kuria Pareiškėjas pripažintas kaltu padarius ANK 526 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, vien tik šiuo aspektu negali būti laikomas teisėtu, todėl yra naikintinas.

Papildomai paaiškintina, kad Pareiškėjo nurodytuose teismų procesinių sprendimuose pateiktais išaiškinimais dėl ANK 526 straipsnio turi būti vadovaujamasi ir nagrinėjamoje byloje, kadangi pats ANK 526 straipsniu įtvirtintos teisės normos pobūdis išlieka nepakitęs nepriklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių, t. y. pirmiau nurodytose bylose teismas išaiškino, kas atsako pagal ANK 526 straipsnį - atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

Pareiškėjas tvirtina, kad VLESVOP sprendimas yra neteisėtas, prieštarauja CSĮ, o taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymui (toliau - ŽULPKĮ), todėl šioje byloje negali būti taikomas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau - Vyriausybė) 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau - Nutarimas) visoje šalyje dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Nėra ginčo, kad Vyriausybė Nutarimą priėmė vadovaudamasi CSĮ. Kita vertus CSĮ yra teisės aktas, reglamentuojantis civilinę saugą, bet CSĮ nėra teisės aktas, reglamentuojantis užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo klausimus, šis įstatymas taip pat nėra teisės aktas, reglamentuojantis fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje - užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontroles valdymo klausimus, o taip pat fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje reguliuoja specialus teises aktas - ŽULPKĮ, kurio 1 straipsnio „Įstatymo paskirtis“ 1 dalyje būtent tai ir yra nustatyta.

2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ Vyriausybė, vadovaudamasi CSĮ 9 straipsnio 5 punktu, patvirtino valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, (toliau ir — VESV planas), kuris, vadovaujantis CSĮ 2 straipsnio 15 dalimi, yra dokumentas, kuriuo reglamentuojamas materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimas ir valdymas gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms. VESV planas (aktuali redakcija nuo 2021 m. liepos 23 d.) nustato: a) kaip organizuojamas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymas, kuris, be kita ko, apima gelbėjimo darbų organizavimą, ir veiksmų koordinavimą (VESV plano III skyriaus I poskyris); b) kaip vykdoma gyventojų, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, apsauga, jų aprūpinimas asmeninės apsaugos priemonėmis (VESV plano IV skyriaus II poskyris) ir gyventojų asmens sveikatos priežiūra (VESV plano IV skyriaus VI poskyris) ir gyventojų; c) atsakingųjų ir remiančiųjų institucijų veiksmus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu (VESV plano 2 priedas) inter alia konkrečius konkrečios institucijos veiksmus, kurie atliktini tais atvejais, kai ekstremalioji situacija gresia ar susidaro dėl pavojingos arba ypač pavojingos užkrečiamosios ligos (VESV plano 2 priedo 7 punktas). VESP aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog <...> visuomenės sveikatos priežiūros priemonės (biologinės, cheminės, radiologinės, kitos) įvairaus pobūdžio ekstremaliųjų situacijų atvejais vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu <...>, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu <...> ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. <„>.

Vyriausybės Nutarime, be kita ko, nurodoma, kad šiuo Nutarimu Vyriausybė yra paskelbusi antrą (sustiprintą) civilinės saugos sistemos parengties lygį (Nutarimo 1.2. punktas; 2021 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 506 redakcija), kuris visoje šalyje įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 1 d. ir kuris (antras (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis) galioja šiuo metu. Papildant šią faktinę aplinkybę, ypatingai svarbu pabrėžti tai, kad: antras (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis pakeitė iki tol (nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) visoje šalyje galiojusį trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį.

Atsižvelgdamas į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie LR sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. birželio 21 d. raštu Nr. (13 16.1.17 Mr)2 pateiktas išvadas, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kuris, tuo pačiu, yra ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo funkcijas vykdantis valstybės tarnautojas (politikas), 2021 m. birželio 23 d. raštu Nr. (1.1.3E- 141)10 pasiūlė Vyriausybei nuo 2021 m. liepos 1 d. atšaukti visoje šalyje iki tol galiojusį karantiną ir pripažinti netekusiu galios 2020 m. lapkričio 4 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir aptariamą nutarimą (su visais pakeitimais ir papildymais) 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 Vyriausybė pripažino netekusiu galios, šiuo savo sprendimu de facto ir de jure pripažindama, kad šalyje nėra tikslo nustatyti specialių asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygų, apribojimų ir tvarkos bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygų, apribojimų ir tvarkos ir tokiomis priemonėmis riboti užkrečiamųjų ligų plitimą (pagrindas — ŽULKPĮ 21 straipsnio 1 dalis).

ŽULPKĮ 20 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad, jei tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir (ar) jų plitimo ypatumų nuolat išlieka galimybė užsikrėsti šiomis ligomis, ši teritorija turi būti paskelbta užkrėsta užkrečiamųjų ligų sukėlėjais, o teritorijas skelbia užkrėstomis užkrečiamųjų ligų sukėlėjais ir tokius skelbimus atšaukia: visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse — Vyriausybė sveikatos apsaugos ministro teikimu. Pareiškėjas paaiškina, jog ši teisės norma nagrinėjamos bylos kontekste svarbi tuo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kuris, tuo pačiu, yra ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo funkcijas vykdantis valstybės tarnautojas (politikas), neteikė ir neteikia Vyriausybei siūlymo Lietuvos Respublikos teritoriją (ar kurią nors jos dalį) paskelbti užkrėsta teritorija, todėl, vadovaujantis pirmiau pristatytu teisiniu reguliavimu, daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje nuolatinės galimybės užsikrėsti Covid-19 ligą sukeliančiu Sars-Cov-2 virusu, nėra (ji neegzistuoja).

Pratęsiant tai, kas nurodyta aukščiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad CSĮ 20 straipsnio 2 punktas reglamentuoja, jog antro (sustiprinto) lygio civilinės saugos sistemos parengtis nustatoma, kai civilinės saugos sistemos subjektai pasirengę pereiti į visiškos parengties lygį ir valdyti ekstremaliąsias situacijas. Kaip nurodo aptariama teisės norma, tam yra nustatomos standartinės, ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose numatytos procedūros, ekstremalių situacijų komisijų ir operacijų centrų nariams parengiamos darbo vietos. Tuo tarpu CSĮ 20 straipsnio 3 punktas reglamentuoja, kad trečio (visiškos parengties) lygio civilinės saugos sistemos parengtis nustatoma (skelbiama), kai civilinės saugos sistemos subjektai pasirengę vykdyti užduotis ir funkcijas ekstremaliųjų situacijų metu, pasitelkiami žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, sušaukiamos ekstremaliųjų situacijų komisijos ir operacijų centrų nariai, parengiamos būtinos paimti iš valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargos. Be to, CSĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas reglamentuoja, jog antrą (sustiprintą) ir trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygius skelbia ir atšaukia Vyriausybė — gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, įvedus šalyje nepaprastąją padėtį arba esant būtinybei sustiprinti civilinės saugos sistemos parengtį.

VLESVOP sprendimas, kurio pažeidimu yra kaltinamas Pareiškėjas, yra priimtas vadovaujantis šiais teisės aktais: CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Vyriausybės Nutarimo 3.1.1 papunkčiu ir 31 punktu, VESP planu, 20 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“. Kita vertus nė vienas iš nurodytų teisės aktų (išskyrus atskirai aptartiną Vyriausybės Nutarimo 3.1.1. papunktį) ekplicitiškai nesuteikia teisės VLESVOP duoti Pareiškėjui privalomo pobūdžio nurodymus (įpareigojimus).

Vyriausybės Nutarimo 3.1.1 papunkčiu Vyriausybė nustatė ūkinės veiklos apribojimo priemones ir, tuo pačiu, nurodė, kad kontaktiniu būdu paslaugos yra teikiamos užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitus susijusius reikalavimus. Kita vertus konstitucinėje doktrinoje pripažįstama, kad įstatymo nuostata „Vyriausybes nustatyta tvarka“ reiškia, kad tokią tvarką turi ir gali patvirtinti tik Vyriausybė. Be to, Pareiškėjas nėra ūkinės veiklos vykdytojas, todėl priemonės, kurios nustatytos Vyriausybės Nutarimu negali būti taikomos Pareiškėjui.

Galiausiai ūkinės veiklos apribojimo priemones, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus Vyriausybė turi teisę nustatyti tik susidarius ekstremaliajai situacijai, o ne jai gresiant (CSĮ 8 straipsnis). Be to, CSĮ 8 straipsnis nustato, kad asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, - ir ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas, gali būti apriboti tik CSĮ ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

VLESVOP sprendimas, kurį ketinama taikyti šioje byloje, yra neteisėtas, nes: VLESVOP sprendimas neatitinka specialiosios teisės normos — CSĮ 28 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo sprendimą įforminti specialiame blanke elektroniniu būdu ir jį paskelbti PAGD direktoriaus nustatyta tvarka; CSĮ nesuteikia teisės VLESVOP priimti civilinę saugą reglamentuojančius norminius teisės aktus — VLESVOP yra ne civilinę saugą reglamentuojančius norminius teisės normas kuriantis, o civilinę saugą reglamentuojančius norminius teisės normas vykdantis civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas (politikas); VLESVOP sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 (Valstybės žinios, 1999-07-09, Nr. 60-1945; toliau — VAI) 3 straipsnio 4 ir 8 punktams, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 5 straipsnio 2 dalies 6 punktui, 6 straipsnio 2-4 dalims ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

ANK 526 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybe nustatyta už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Kaip išsamiai paaiškinta aukščiau, Vyriausybės Nutarimu paskelbtas tik antras (ne trečias) civilinės saugos sistemos parengties lygis, o taip pat kitos reikšmingos aplinkybės, patvirtina, kad ekstremalioji situacija yra paskelbta dėl to, kad kyla grėsmė susidaryti ekstremaliajai situacijai, tačiau ne todėl, kad ji jau yra susidariusi.

ANK 526 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė nustatyta už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą. Institucijos nutarime nenurodyta, kad Pareiškėjas savo veika padarė kokį nors CSĮ teisės normos pažeidimą.

Institucijos nutarime taip pat nurodoma, kad Pareiškėjas nepateikė parduotuvės apsaugos darbuotojui kažkokio galimybių paso ar kito įstatymuose, numatyto dokumento, įrodančio, kad Pareiškėjas neserga Covid-19 liga. Kita vertus Pareiškėjas pabrėžia, kad: 1) reikalavimas apsaugos darbuotojui pateikti duomenis, susijusius su Pareiškėjo sveikatos būkle, nėra nustatytas jokiame įstatyme; 2) joks teisės aktas nenustato, kad Pareiškėjas privalo pateikti apsaugos darbuotojui duomenis, susijusius su Pareiškėjo sveikatos būkle, kaip ir nenumato atsakomybės už tai, kad asmuo tokių duomenų apsaugos darbuotojui nepateikia. Priešingai, teisės aktai nustato pareigą ūkinės veiklos vykdytojui aptarnauti tik tuos asmenis, kurie atitinka neteisėto Vyriausybės Nutarimo nustatytus kriterijus, tačiau tai nereiškia, kad asmuo, neturintis kažkokio asmens teises nepagrįstai suvaržančio „dokumento“, už tai atsako administracine ar kitokie tvarka. 3) Be to, net pats Vyriausybės Nutarimas nenustato reikalavimo asmenims dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes.

Institucija atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, kai administracinis nusižengimas, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Už šio nusižengimo padarymą, asmenims numatyta bauda nuo 500 iki 1 500 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 500 iki 6 000 Eur.

Ekstremaliosios situacijos paskelbimo tikslas yra nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą.

ANK 526 straipsnio dispozicijos yra blanketinės, t. y. nukreipiančio į kitus teisės aktus, o nusižengimų sudėtys formalios, todėl atsakomybei kilti užtenka nustatyti faktą, jog buvo pažeistos teisės aktų nuostatos. Veiką kvalifikuojant pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo pažeidė VLESVOV sprendimą Nr. V-1864 "Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų". 6 punktas įpareigoja vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis (paslaugų gavėjus, paslaugų teikimo vietos lankytojus, paslaugų tiekėjus, asmenis, kurie dėl savo darbo pobūdžio turi patekti į paslaugų teikimo vietą ir kt.) uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Lietuvos Respublikos Vyriausybė reaguodama į COVID-19 keliamą itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso plitimo grėsmės. Pareiškėjo kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, policijos registruojamų įvykių registro pranešimu, vaizdo įrašu.

Į teismo posėdį neatvyko nei pareiškėjas, nei Institucijos atstovas. Pareiškėjui ir Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jie nepateikė, Institucija teikdama atsiliepimą pateikė prašymą pareiškėjo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti VOP sprendimo teisėtumą.

Pareiškėjas skundu prašo sustabdyti bylą ir motyvuota nutartimi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Arūno Dulkio sprendimo, kurio pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas, teisėtumą. Primaniusiai atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad ANK XXXIV skyriuje nustatančiose normose dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimo pirmosios instancijos teismui nenumatyta galimybė aplamai sustabdyti bylos nagrinėjimą, taip pat nenumatyta nei pareiga nei teisė teismui kreiptis dėl poįstatyminių teisės aktų teisėtumo, kadangi bendrosios kompetencijos teismai neatlieka norminių administracinių aktų teisėtumo kontrolės, todėl negali būti tenkinama pareiškėjo skundo dalis, kuria jis prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą.

Be to, Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 31 d.) 20 punkte nurodyta, kad Valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimo organizavimą.

CSĮ 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas – civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Taigi, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas (įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, kurio veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija) (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas). Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo priimtas Sprendimas yra norminis administracinis teisės aktas, nes jis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskirtus norminio administracinio akto požymius: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą, įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Tai, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai yra norminiai administraciniai teisės aktai, matyti ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7-552/2021, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tikrino eilę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, kaip norminių administracinių aktų, teisėtumą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Teismui nekyla abejonių dėl VLESVOV Sprendime Nr. 1864 teisėtumo, todėl nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kaip tai numatyta ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje, o Pareiškėjas turi teisę pats tai padaryti, vadovaudamasis ABTĮ 113 straipsnio nuostatomis.

Dėl pareiškėjo veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį kyla už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas), padarymą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Aptariamų teisės normų dispozicijos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus, tai yra: 1) civilinės saugos įstatymą; 2) kitus civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus. Todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal ANK 526 straipsnio 1 dalį ir (ar) 3 dalį, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs.

Iš to pačio VLESVOV Sprendimo Nr. V-1864 preambulės matyti, kad šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis: 1) CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais; 2) ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu; 3) Vyriausybės Nutarimo Nr. 152 3.1.1. papunkčiu; 4) Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“; 5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ bei siekiant užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevenciją.

Pagal CSĮ (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.) 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir gyventojai privalo rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo, o pagal 4 punktą privalo vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais. Be to, pagal CSĮ 1 straipsnį šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, gyventojas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CSĮ 6 straipsnio 8 punktą vienas iš civilinės saugos sistemos veikimo principų yra visuotinio privalomumo – civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir gyventojams.

ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad ir fiziniai asmenys privalo pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones.

Vyriausybės Nutarimo Nr. 152 (redakcija galiojanti nuo 2021 m. spalio 1 d.) 3.1.1. punkte nustatyta viena iš valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonių - ūkinės veiklos apribojimo priemonė, jog paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, išskyrus šio nutarimo 3¹ punkte nurodytas išimtis (šios išimtys šioje byloje nėra reikšmingos).

Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 31 d.) 20 punkte nurodyta, kad Valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimo organizavimą.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde tvirtina, jog jis yra netinkamas administracinio nusižengimo subjektas, t. y. nėra specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, tačiau pažymėtina, jog jis savo neteisėtu veikimu, t. y. būdamas parduotuvėje– viešoje uždaroje paslaugų teikimo vietoje ir nedėvėdamas burną ir nosį dengiančios veido kaukės, nesilaikė ne tik Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo reikalavimų, bet ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 nuostatų, kuriomis taikomas įpareigojimas visiems vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims uždarose paslaugų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes, todėl yra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje subjektas. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad analogiškose situacijose tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Respublikos teismai (žr. 2022 m. sausio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-26-361/2022; 2022 m. sausio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-12-255/2022; 2021 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-120-312/2021 ir kt.)

Teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime Institucija klaidingai nurodė, kad pareiškėjas pažeidė VLESVOV Sprendimo Nr. V-1864 6 punkto reikalavimus, kadangi šio punkto reikalavimai taikytini konkrečiai atitinkantiems kontaktinių paslaugų teikėjams, ūkinių veiklų vykdytojams, ūkinių veiklų vykdymą organizuojantiems subjektams ar administracijoms ir jų veiklų vykdymo sąlygoms nustatyti. Kaip jau aptarta, šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta ir byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2021 m. lapkričio 19 d. apsaugos darbuotojo R. P. pareiškimas dėl chuliganiškų veiksmų prekybos centre „Lidl“, BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, Lidl prekybos centro vaizdo įrašai - kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 19 d. apie 15.00 val. Dariaus ir Girėno g. 48, Tauragėje atėjo į parduotuvę „Lidl“, parduotuvėje nedėvėjo jokios nosį ir burną dengiančios apsauginės kaukės, nepateikė apsaugos darbuotojui reikalaujant galimybių paso ar kito įstatymu numatyto dokumento, patvirtinančio, jog asmuo neserga Covid-19 liga, todėl jis pažeidė ne VLESVOV Sprendimo Nr. V-1864 6 punkto reikalavimus, o 2 punkto reikalavimus, kuriuo įpareigojama vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes, todėl teismas vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, laikydamas, kad veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, VLESVOV Sprendimo Nr. V-1864 punktas iš 6 pakeistinas į 2 punktą.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog teismų praktikoje (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-161-992/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-194-300/2021 ir kt.) yra pripažįstama, jog pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Tačiau teismo vertinimu, nurodytais kitų teismų sprendimais šiuo atveju negalima vadovautis, nes nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo skunde nurodomų bylų aplinkybės iš esmės skiriasi. Pareiškėjo nurodytose bylose administracinėn atsakomybėn patraukta mitingo organizatorė bei turgavietės administratorė už tai, kad ekstremalios situacijos laikotarpiu neužtikrino, kad mitingo dalyviai bei turgavietėje pirkėjai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje situacijoje, teismas konstatavo, kad moteris, valydama laiptinę, ne teikė paslaugas, o vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtės pareigą tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, o laiptinė nėra paslaugų teikimo vieta, kurioje paslaugų teikimas vyksta kontaktiniu būdu, o nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas parduotuvės lankytojas už nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės nedėvėjimą. Taigi, pirma, skiriasi administracinėn atsakomybėn traukiami subjektai, antra, skiriasi šių subjektų pareigų turinys ekstremalios situacijos metu (vienu atveju asmuo turi pareigą užtikrinti, kad kiti asmenys dėvėtų kaukes, kitu atveju asmuo turi dėvėti kaukę pats), ir trečia, skiriasi vietos kurioje padaromas pažeidimas atitikties vykdant komercinę veiklą, traktavimas.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).

Todėl teismas turi pagrindą nesivadovauti administracinio nusižengimo bylose Nr. II-161-992/2021, Nr. AN2-38-954/2021 ir AN2-194-300/2021, konstatuotomis aplinkybėmis dėl specialiojo subjekto.

Teismas pažymi, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė plačiam ratui subjektų: asmenims, juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims, griežtesnę atsakomybę numatant specialiesiems administracinio nusižengimo subjektams (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-17-255/2022).

Pažymėtina, kad tiek pažeidimo padarymo metu, tiek šiuo metu liga COVID-19 kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Tačiau, dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio, yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą, todėl šiuo konkrečiu atveju vien tik pats reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-41-519/2021).

Pareiškėjas skunde neginčija aplinkybės, jog 2021 m. lapkričio 19 d. apie 15.00 val. Dariaus ir Girėno g. 48, Tauragėje atėjo į parduotuvę „Lidl“, parduotuvėje nedėvėjo jokios nosį ir burną dengiančios apsauginės kaukės, todėl pareiškėjo kaltė padarius ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą nekelia abejonių, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį bei paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą, todėl naikinti Institucijos 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 85-ANR_N-2757-2021 dalį, kuria pareiškėjas nubaustas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 526 straipsnio 3 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 85-ANR_N-2757-2021 dalį, kurioje nurodyta, kad A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-08-13 sprendimo Nr. V-1864 "Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kt. viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų" 6 p. reikalavimus, nustatant, kad A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-08-13 sprendimo Nr. V-1864 "Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kt. viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų" 2 p. reikalavimus.

Likusią Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 85-ANR_N-2757-2021 dalį, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.