Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolio D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Labdaros ir paramos fondo „Linaeda“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. D., R. D., antstolis D. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

9. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

10. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

11. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, koks turtas ir kokios pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

12. Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (CK 3.112 straipsnis; CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis D. K. vykdo Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-839-230/2014 dėl 6707,56 Eur skolos ir 5 proc. dydžio palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. D. išieškotojui Labdaros ir paramos fonui „Linaeda“. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkė nedirba, nekilnojamojo turto neturi, tačiau yra sudariusi santuoką su R. D., kuris gauna nuolatinę VSDFV išmoką. Remdamasis surinktais duomenimis, antstolis 2017 m. birželio 22 d. patvarkymu įpareigojo VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ąjį poskyrį kiekvieną mėnesį iš R. D. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų išskaičiuoti 35 proc. nuo dalies, viršijančios vieną MMA, ir 10 proc. nuo dalies, neviršijančios vieno MMA. 2017 m. birželio 22 d. siūlymu antstolis taip pat kreipėsi į išieškotoją, siūlydamas pateikti teismui prašymą dėl skolininkės turto dalies jos sutuoktinio gaunamose pajamose nustatymo.

14. Pareiškėjas, pasinaudodamas antstolio 2017 m. birželio 22 d. siūlymu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl skolininkės turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalies nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo netenkino, motyvuodamas iš esmės tuo, kad antstolis nesilaikė CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo aprašyti ir areštuoti skolininkei priklausantį bendrąjį turtą.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas nurodytu pagrindu atmestas nepagrįstai.

16. Atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad vykdymo proceso metu kylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis priėmė 2017 m. birželio 22 d. patvarkymą, kuriuo skolos išieškojimą nukreipė į skolininkės sutuoktinio gaunamų išmokų atitinkamą dalį.

17. Antstoliui surašant turto arešto aktą arba pateikus nurodymą Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai, iš esmės siekiama vienintelio tikslo – apriboti naudojimąsi atitinkamu turtu, nurodytu turto arešto akte, arba piniginėmis lėšomis. Vertinant antstolio priimtą 2017 m. birželio 22 d. patvarkymą platesne prasme, juo taip pat apribotas skolininkės sutuoktinio disponavimas gaunamos VSDFV išmokos atitinkama dalimi. Taigi darytina išvada, kad, antstoliui atlikus bet kurį iš nurodytų veiksmų, pasiekiamas naudojimosi turtu apribojimas, kuris iš esmės nurodytas ir CPK 667 straipsnio 1 dalyje (žr., inter alia, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-2387-803/2016).

18. Be to, atskirajame skunde teisingai pažymėta, kad iš esmės analogiškose bylose teismai antstolio priimtą patvarkymą, kuriuo išieškojimas nukreipiamas į skolininko sutuoktinio darbo užmokestį, vertina kaip atitinkantį CPK 667 straipsnio 1 dalies reikalavimą ir sudarantį pagrindą išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalies nustatymo (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-42881-933/2016; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-39312-910/2016; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-48716-433/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d nutarimą, priimtą byloje Nr. 26/07).

19. Šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, iš esmės nenagrinėjo skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimo: nesiaiškino, ar skolininkės sutuoktinio gaunamos pajamos (netekto darbingumo pensija ir nukentėjusių per 1991 m. sausio 13 d. gaunama pašalpa) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ar asmeninė tam tikras išmokas gaunančio asmens nuosavybė (CK 3.89 straipsnis); ar iš skolininkės sutuoktinio gaunamų lėšų apskritai galimas išieškojimas (CPK 739 straipsnis).

20. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą, nenustatinėjo ir netyrė aplinkybių, reikšmingų šiam klausimui išspręsti, todėl liko neatkleista bylos esmė. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, apskųsta nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

suinteresuoto asmens antstolio D. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį, kuria atmestas prašymas dėl skolininkės turto dalies nustatymo, panaikinti ir skolininkės turto dalies nustatymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.