- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-09
- Bylos Nr.
- e2S-2387-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26932-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- Lindorff Oy
- Suinteresuotas asmuo
- R. A., V. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (suinteresuoto asmens) antstolio D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys R. A., V. A. ir antstolis D. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas nutarties, kuria atsisakyta nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pagrįstumas ir teisėtumas, vertinant, ar antstolis pagrįstai, pasiūlydamas išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, neareštavo skolininkės ir jos sutuoktinio bendrojo turto.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydamas nustatyti, jog skolininkei R. A. priklauso viena ½ dalis sutuoktinio V. A. visų gaunamų pajamų (išmokų ar kitų pajamų).
3. Pareiškėjas nurodė, kad vykdydamas Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro 2012 m. rugsėjo 7 d. vykdomąjį įrašą Nr. DJ-5898 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. A. išieškotojo Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančio per Lindorff Oy filialą, naudai (vykdomoji byla Nr. 0174/14/15499) antstolis D. K. nustatė, kad skolininkė neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų, taip pat ji nedirba. Antstolis taip pat nustatė, kad skolininkė nuo 1979 m. lapkričio 9 d. yra sudariusi santuoką su V. A., jie nėra sudarę vedybų ar povedybinės sutarties, o santuoka nenutraukta. Kadangi nustatyta, jog skolininkės sutuoktinis V. A. dirba UAB „G4S“ ir gauna draudžiamąsias pajamas, 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. 2-DK-E-5127 areštuota skolininkės sutuoktiniui priklausanti 1/2 dalis jo gaunamo darbo užmokesčio ir pareiškėjui 2016 m. birželio 21 d. siūlymu dėl skolininko turto dalies nustatymo pasiūlyta kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies (pajamų), esančios bendra su sutuoktiniu nustatymo, tam, kad būtų galima išieškoti skolą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo antstolis D. K. pateiktame atsiliepime su pareiškimu sutiko, prašė nustatyti, kad skolininkei R. A. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio V. A. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias jis gauna ar gaus ateityje. Nurodė, kad nustatęs, jog skolininkė neturi asmeninės nuosavybės teise jai priklausančio turto, iš kurio būtų galima išieškoti, bei tai, kad skolininkės sutuoktinis V. A., su kuriuo skolininkė nėra sudariusi vedybų sutarties, dirba UAB „G4S Lietuva“, 2016 m. gegužės 20 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nusprendė iš skolininkės sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio išskaičiuoti 35 procentus darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA) ir 10 procentų darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.
5. Suinteresuoti asmenys R. A. ir V. A. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimo netenkino.
7. Teismas nustatė, jog pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 667 straipsnį sudaro abiejų sąlygų egzistavimas – bendro turto areštas ir antstolio pasiūlymas kreiptis į teismą dėl turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, o piniginių lėšų arešto atveju išimties nenumatyta.
8. Pažymėjo, jog pagal teisinį reglamentavimą bendrą turtą sudarant tik piniginėms lėšoms, naudojimasis tokiu turtu gali būti apribojamas antstoliui per antstolių informacinę sistemą (AIS) į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) pateikiant apribojimo nurodymą, o tuo atveju, kai turto masę sudaro ne vien tik banko ar kredito įstaigų sąskaitose esančios piniginės lėšos, bet ir kitas turtas, antstolis aprašo turtą ir sudaro turto arešto aktą, kuris perduodamas Turto areštų registrui.
9. Įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolis būtų surašęs turto arešto aktą ar pateikęs PLAIS nurodymą dėl skolininkės sutuoktinio gaunamų pajamų, t. y. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų – disponavimo apribojimo. Sprendė, kad antstolis, priimdamas2016 m. gegužės 20 d. patvarkymą, kuriuo įpareigojo skolininkės sutuoktinio darbovietę daryti išskaitas iš skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų ir išskaitytas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, iš esmės atliko skolos išieškojimo, o ne turto areštavimo veiksmus, nors jam nesuteikiama teisė nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, pareiškimą dėl suinteresuoto asmens R. A. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su V. A. nustatymo, t. y. nustatyti, jog R. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis į sutuoktinio darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas pajamas, kurias ji gauna ar gaus ateityje. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
10.1. teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog antstolio vykdymo proceso metu priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko ar jo sutuoktinio darbo užmokesčio yra prilyginamas turto arešto aktui, todėl nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, jog netinkamai atliktas procesinių veiksmų įforminimas. Pažymio, jog minėta aplinkybė išaiškinta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-23 įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-17353-727/2013;
10.2. turto arešto akto surašymas nukreipiant išieškojimą į skolininko sutuoktinio pajamas, gaunamas iš darbo užmokesčio, yra perteklinis ir nepagrįstas, be to, priimant patvarkymą skaičiuojamos mažesnio dydžio vykdymo išlaidos nei priimant turto arešto aktą;
10.3. išieškojimas nukreiptas tik į skolininkės sutuoktinio darbo užmokestį UAB „G4S Lietuva“, tačiau neareštuotos visos skolininkės sutuoktinio piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose atidarytose sąskaitose, todėl nebuvo teiktas nurodymas PLAIS sistemai ir nepasiūlyta išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės sutuoktinio kredito įstaigose atidarytose sąskaitose esančių piniginių lėšų dalies, priklausančios skolininkei, nustatymo. Priėmus patvarkymą areštuoti skolininkės sutuoktinio pinigines lėšas (taip pat ir iš darbo užmokesčio gaunamas pajamas), nepagrįstai ilgai būtų apribota galimybė disponuoti piniginėmis lėšomis.
Atsiliepimas
11. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys R. A. ir V. A. atsiliepimų į suinteresuoto asmens antstolio D. K. atskirąjį skundą pagal CPK 335 straipsnio 2 dalį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, antstoliui neatlikus vieno iš CPK 677 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų – neareštavus skolininkės sutuoktiniui priklausančio turto.
13. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, bendrąja jungtine nuosavybe laikomos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
14. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
15. Vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/15499 esančiais duomenimis nustatyta, jog antstolis D. K., pasibaigus antstolės P. K. įgaliojimams, vykdo Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro 2012 m. rugsėjo 7 d. vykdomąjį įrašą Nr. DJ-5898 dėl 211,62 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. A. išieškotojo Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančio per Lindorff Oy filialą, naudai (vykd. b. l. 3). Nenustačius skolininkės asmeninio turto, kuris užtikrintų skolos išieškojimą, išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkės sutuoktinio darbo užmokestį UAB „G4S Lietuva“ ir pasiūlyta išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo (vykd. b. l. 64, 68-69). Nustatyta, kad į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesta 60,84 Eur suma (vykd. b. l. 71). Pareiškėjas, pasinaudodamas antstolio 2016 m. birželio 21 d. siūlymu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl skolininkės turto, esančio bendra jungtine nuosavybe su sutuoktiniu, dalies nustatymo, t. y. nuosavybės teisės į sutuoktinio darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas pajamas, kurias jis gauna iš dabartinės įmonės arba ateityje gaus iš kitos įmonės (vykd. b. l. 72-73). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydamas, jog antstolis nesilaikė CPK 677 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo areštuoti skolininkei priklausantį bendrąjį turtą.
16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo argumentu, jog tokia susiklosčiusi faktinė situacija, kuomet antstolio nesurašytas turto arešto aktas arba nepateiktas nurodymas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai apriboti naudojimąsi skolininkės sutuoktinio gaunamomis pajamomis, sudaro pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo.
17. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju antstolis priėmė 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 2-DK-E-5127, kuriuo įpareigojo skolininkės sutuoktinio V. A. darbovietę UAB „G4S Lietuva“ iš V. A. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 35 procentus nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, ir išskaitytas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT34 7300 0101 0774 2873; minėtas patvarkymas išsiųstas vykdyti į UAB „G4S Lietuva“. Antstolio patvarkymas nėra apskųstas ir nuginčytas, todėl jis yra privalomai vykdytinas (CPK 585 straipsnis, 645 straipsnis). Taigi antstolis, priimdamas minėtą patvarkymą, nukreipė išieškojimą į skolininkės sutuoktinio gaunamą darbo užmokestį UAB „G4S Lietuva“, o pastaroji, vykdydama antstolio patvarkymą, jame nurodyto dydžio išskaitas pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą.
18. Antstoliui surašant turto arešto aktą arba pateikus nurodymą Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai iš esmės siekiama vienintelio tikslo – apriboti naudojimąsi atitinkamu turtu (nurodytu turto arešto akte arba piniginėmis lėšomis). Pažymėtina, jog vertinant plačiąja prasme antstolio priimtą 17 punkte nurodytą patvarkymą, juo taip pat apribotas skolininkės sutuoktinio disponavimas atitinkama dalimi darbo užmokesčio. Taigi konstatuotina, jog antstoliui atlikus bet kurį iš nurodytų veiksmų, pasiektą rezultatą sudaro naudojimosi turtu apribojimas, kuris iš esmės nurodytas ir CPK 667 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog tokiu atveju formalių procedūrų pažeidimas nėra reikšmingas ir naikinantis pareiškėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodytas argumentas, jog antstolis nagrinėjamu atveju iš esmės įvykdė išieškojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis vykdymo proceso metu netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininkas šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010). Tai reiškia, kad nors nagrinėjamu atveju lėšos (60,84 Eur suma) ir buvo pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau jos liko skolininkės sutuoktinio nuosavybe, jos nebuvo paskirstytos, perduodant išieškotojui. Taigi nėra pagrindo teigti, jog antstolis priimtu patvarkymu įvykdė išieškojimą iš skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio.
20. Be to, apeliacinės instancijos teismas, peržvelgęs Vilniaus miesto apylinkės teismo praktiką, nustatė, jog analogiškose situacijose apylinkės teismas antstolio priimtą patvarkymą, kuriuo išieškojimas nukreipiamas į skolininko sutuoktinio darbo užmokestį vertino kaip atitinkantį CPK 667 straipsnio 1 dalies reikalavimą ir sudarantį pagrindą išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo (žr. pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį civ. byloje Nr. Nr. e2VP-42881-933/2016; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-48716-433/2016, ir kt.). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Byla Nr. 26/07) teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose.
21. Kaip jau minėta, antstolis priimtu 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. 2-DK-E-5127 įpareigojo skolininkės sutuoktinio V. A. darbovietę UAB „G4S Lietuva“ iš V. A. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 35 procentus nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, ir išskaitytas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT34 7300 0101 0774 2873. Taigi apribojimai šiuo atveju pritaikyti tik skolininkės sutuoktinio gaunamam darbo užmokesčiui ir kitoms jam prilygintoms išmokoms. Iš antstolio pateikto 2016 m. birželio 21 d. siūlymo išieškotojui matyti, jog antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės R. A. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu V. A., dalies nustatymo, t. y. sutuoktinio darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias jis gauna iš dabartinės arba ateityje gaus iš kitos įmonės, nustatymo (vykd. b. l. 82-83), tačiau atsižvelgiant į tai, jog antstolis 2016-05-20 patvarkymu pritaikė ribojimus tik V. A. gaunamam darbo užmokesčiui ar jam prilyginamoms išmokoms, skolininkės turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali būti nustatoma tik dėl jos sutuoktinio UAB „G4S Lietuva“ išmokamo darbo užmokesčio.
22. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčytos. Byloje nėra duomenų, jog teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), taip pat nenustatyta, jog skolininkė su sutuoktiniu yra sudariusi vedybinę sutartį (vykd. b. l. 86) ar nutraukę santuoką (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Taigi vertintina, jog skolininkei R. A. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu V. A. priklauso ½ dalis sutuoktinio V. A. gaunamo darbo užmokesčio UAB „G4S Lietuva“ (CPK 666-667 straipsniai).
23. Dėl kitų apeliantės atskirojo skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai antstolio veiksmus, įtvirtintus 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu reg. Nr. 2-DK-E-5127 ir jo pagrindu skolininkės sutuoktinio darbovietės atliktus išskaitymus vertino kaip skolos išieškojimą iš skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio, nepagrįstai atmesdamas pareiškėjo pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje panaikinimo, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama nutartis panaikinama, išsprendžiant klausimą iš esmės – pareiškėjo pareiškimą tenkinant iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens antstolio D. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį: pareiškėjo Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio UAB „G4S Lietuva“ (j. a. k. 122887029).
Likusios pareiškimo dalies netenkinti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.