Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui I. G. ir jos atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lindorff Oy prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys E. G., I. G., antstolis D. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad antstolio D. K. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0174/14/21787 dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. G. išieškotojo Lindorff Oy naudai. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, skolininko vardu registruotas nekilnojamas turtas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pažymėta, kad nurodytam turtui taikomi pirmesni kitų antstolių areštai, todėl net ir vykdant turto pardavimą ar prisijungus prie kitų antstolių vykdomo išieškojimo išieškota suma nebūtų pakankama padengti turimą įsiskolinimą. VĮ „Regitra“ duomenimis, skolininkas registruotų transporto priemonių neturi. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, skolininkas nedirba. Pasak pareiškėjo, skolininkas piniginių lėšų, iš kurių antstolis galėtų išieškoti skolą, neturi. Nepavykus skolos išieškoti iš skolininko, vykdymo eigoje buvo gauta informacija, kad E. G. nuo 1992-08-08 yra sudaręs santuoką su I. G.. Išieškotojo teigimu, jis neturi duomenų apie skolininko ir jo sutuoktinės sudarytas vedybų ar povedybines sutartis bei santuokos nutraukimą. Antstolis D. K. nustatė, kad skolininko sutuoktinė I. G. gauna darbo užmokestį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, antstolis pateikė pareiškėjui 2016-07-25 Siūlymą Dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų bei nurodė, jog išieškotojas turi galimybę kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo tam, kad būtų galima išieškoti skolą.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo I. G. ir jos atstovė advokatė nesutiko su pareiškėjo reikalavimu nustatyti skolininko turto dalį. Suinteresuotas asmuo I. G. pažymėjo, kad sutuoktiniai kaip šeima jau negyvena, ji viena išlaiko penkis vaikus, taip pat patvirtino, kad jos ir skolininko E. G. santuoka nėra nutraukta, sutuoktiniai nėra sudarę sutarties dėl kitokio, nei įstatymo nustatytas, sutuoktinių turto teisinio režimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies

Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad antstolis D. K. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-04 išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. L2-26392-734/2014 dėl 1154,34 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko E. G. kreditoriaus Lindorff Oy naudai.

Skolininkas nuo 1992-08-08 yra susituokęs su I. G..

Nustatyta, išieškojimas vykdomas pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas E. G.. Byloje nėra duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų konstatuota, jog skolininko sutuoktinė yra solidari skolininkė pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas. Dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininko E. G. prievoles.

Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (CK 3.112 straipsnis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad išieškojimą vykdantis antstolis nustatė, jog skolininkas draudžiamųjų pajamų negauna. Vykdymo procese taip pat nustatyta, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriam, kaip nurodyta pareiškėjo, yra taikomas kitų antstolių areštas, be to, skolininko vardu buvo registruotos dvi transporto priemonės – 1984 m. Audi 200 ir 1973 m. VAZ 2101, kurios yra išregistruotos.

Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės I. G. nuosavybė, dalies nustatymo.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens I. G. nurodyta aplinkybė, kad su sutuoktiniu E. G. ji faktiškai negyvena santuokinio gyvenimo, yra teisiškai nereikšminga, nes I. G. teismo posėdyje patvirtino, jog suinteresuotų asmenų santuoka įstatymų nustatyta tvarka nėra nutraukta, taip pat sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties.

Pažymėtina, kad bendrosios jungtinės nuosavybės režimas baigiasi vienu iš CK 3.100 straipsnyje nurodytų pagrindų. Šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio turtas yra padalytas arba bendrosios jungtinės nuosavybės teisė yra pasibaigusi kitu būdu (CK 3.87 straipsnis).

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

Antstolis vykdomojoje byloje nustatė, kad skolininko sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį.

Pareiškėjas prašo teismo individualizuoti skolininko E. G. turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės I. G. nuosavybė, dalį, į kurią galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. G., atstovaujama advokatės, nepareiškė prašymo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys turi penkis vaikus, iš kurių trys yra nepilnamečiai (15, 13, 10 metų), ex officio svarsto nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių klausimą (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

Suinteresuotas asmuo I. G. pateikė į bylą skaičiavimus, kiek patiria išlaidų, kad patenkintų būtiniausius poreikius (b. l. 25). Nurodytos sumos vertintinos kaip iš tiesų reikalingos suinteresuoto asmens ir su ja gyvenančių vaikų kasdieniams būtiniems poreikiams tenkinti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad suinteresuotas asmuo E. G. draudžiamųjų pajamų negauna, pasak suinteresuoto asmens I. G., prie šeimos išlaikymo prisideda mažai ir nereguliariai. Suinteresuoto asmens I. G. nurodyta, kad jos gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, yra apie 350 Eur, kurių neužtenka būtiniausioms išlaidoms ir vaikų išlaikymui, todėl materialiai padeda tėvai.

Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir suinteresuotam asmeniui I. G. nustatyti didesnę bendro turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), pripažįstant, kad jai priklauso 3/4 dalys, o suinteresuotam asmeniui E. G. – 1/4 dalis bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto, konkrečiai – I. G. pajamų, gautų tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui vykdymo procese) E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/4 dalis jo sutuoktinės I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gautų tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vienos skolininko sutuoktinės veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamų, gautų ir (ar) gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.