- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-04
- Bylos Nr.
- 2-839-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00524-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- N. Š., K. D., S. R.
Procesinio dokumento kategorijos: 27.7; 44.1; 44.5.2.1; 44.5.2.14; 116.1
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2014 m. vasario 4 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kediva“ ieškinį atsakovams N. Š., K. D., S. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės administratorius patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų N. Š., K. D., S. R. 23 159,86 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi UAB ,,Kediva“ iškėlė bankroto bylą. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis UAB ,,Kediva“ administracijos vadovu – direktoriumi buvo paskirti: nuo 1999-08-23 iki 2009-12-17 – atsakovas K. D., nuo 2009-12-17 iki 2010-03-09 – atsakovas N. Š., nuo 2010-02-25 iki bankroto bylos iškėlimo – atsakovė S. R.. Atsakovė S. R., iškėlus bankroto bylą, privalėjo perduoti administratoriui visą bendrovės turtą ir dokumentus pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, tačiau iki šiol neperdavė bankroto administratoriui nei bendrovės turto, nei dokumentų. Atsakovams buvo siųsti registruoti pranešimai dėl bendrovės turto, dokumentų ir antspaudo perdavimo, tačiau atsakovai N. Š. ir K. D., nors laiškai jiems buvo įteikti, nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad įmonės dokumentai ir turtas buvo perduoti S. R.. Bendrovės finansinė atskaitomybė Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikta. Iš įmonės 2012-12-31 balanso matyti, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 300 457 Lt, įmonė turėjo turto tik 185 030 Lt sumai, t. y. įmonė buvo nemoki. Atsakovams neperdavus įmonės turto ar jo neišsaugojus, jie turėtų solidariai atlyginti balanse nurodyto prarasto turto vertę (balansinė turto vertė –185 030 Lt). Be to, atsakovai privalėjo teikti finansines atskaitomybes, o įmonei tapus nemokia, privalėjo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir išvengti bendrovės įsiskolinimų didinimo. Savalaikiai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra daroma žala kreditoriams, tokie vadovo bei savininko veiksmai laikytini neteisėtais, o dėl neteisėtų veiksmų atsiradusi žala turi būti atlyginta įstatymu nustatyta tvarka. Ieškovė nurodo, jog atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad: atsakovė S. R. neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) ir teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą, kuris nurodytas balanse, taip pat perduoti bendrovės finansinius ir kitus dokumentus; atsakovas K. D. nepateikė įrodymų, kad įmonės dokumentai ir turtas buvo perduoti N. Š.; atsakovas N. Š. nepateikė įrodymų, kad įmonės dokumentai ir turtas buvo perduoti S. R.. Todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovų įmonei padarytą žalą CK 2.82, 2.87 str. 7 d., 6.263 str. 1 d. ir 6.245 str. 1 d. pagrindu.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino ieškinio sumą ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 23 159,86 Lt žalai atlyginti, kurią sudaro Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai 13 159,86 Lt sumai ir kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas 10 000 Lt administratoriaus atlyginimas bei administravimo išlaidos.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas prašo patenkinti patikslintą ieškinį ir priteisti iš atsakovų solidariai 23159,86 Lt. Papildomai paaiškino, kad atsakovo K. D. perdavimo atsakovui N. Š. akte nėra nurodyti buhalteriniai dokumentai, ir tai apsunkina galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Nors perdavimo aktai byloje yra pateikti, tačiau realiai jokių dokumentų administratoriui nėra perduota. Nurodo, kad dalis patvirtintų kreditorių reikalavimų yra atsiradę atsakovo K. D., dalis – N. Š. ir dalis – S. R. vadovavimo laikotarpiu.
Atsiliepimas
Atsakovas K. D. atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, jog dėl to, kad nuo pat įmonės įregistravimo 1999 m. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei paeiliui vadovavo trys skirtingi vadovai. Sprendžiant klausimą dėl jų atsakomybės būtina atsižvelgti ir įvertinti kiekvieno jų veiksmus vykdant savo, kaip įmonės direktoriaus, pareigas. Atsakovas nurodo, jog jis įmonės vadovu buvo nuo 1999-08-10 iki 2009-12-11. Per šį laikotarpį įmonė sėkmingai teikė autotransporto ekspedicines paslaugas, ne kartą buvo tikrinta Valstybinės mokesčių inspekcijos ir nebuvo rasta jokių pažeidimų. Sutrikus sveikatai 2009-12-11 visos K. D. turimos UAB ,,Kediva“ akcijos buvo perleistos naujajam savininkui UAB „Domida“, kurios direktoriumi buvo atsakovas N. Š.. Per sirgimo laikotarpį susidarė įmonės įsiskolinimai keletui kreditoriui, apie tai atsakovui N. Š. buvo pranešta, pirkėjas sutiko pirkti akcijas su šiais įsiskolinimais. Naujajam akcijų savininkui 2009-12-11 dokumentų perdavimo aktu buvo perduoti įmonės registracijos pažymėjimas, vardo liudijimas, registravimo duomenys, įstatai, steigimo aktas, akcininkų registras bei įmonės antspaudas, įmonės buhalteriniai bei kiti dokumentai, kartu kelių kreditorių sąrašas. Nuo 2009-12-11 jam tolimesnė įmonės veikla, o tuo labiau jos finansinė padėtis ir skoliniai įsipareigojimai nebuvo žinomi. Kadangi nuo 2010-02-25 iki pat įmonės bankroto bylos iškėlimo dienos įmonės vadovu bei vienintele įmonės akcininke buvo atsakovė S. R., todėl ji ir privalėjo pateikti bankroto administratoriui minėtus dokumentus bei perduoti įmonės turtą. Gavęs administratoriaus reikalavimą dėl įmonės turto bei dokumentų perdavimo, 2013-05-21 elektoriniu paštu susisiekė su bankroto administratoriumi ir paaiškino, jog perdavus visą įmonės dokumentaciją tolimesnė įmonės veikla jam nėra žinoma. Laiko nepagrįstais ieškinio argumentus, jog nebuvo teikiama įmonės finansinė atskaitomybė, kadangi atsakovo K. D. vadovavimo įmonei laikotarpiu iki pat jos pardavimo 2009-12-11 įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikiami Juridinių asmenų registrui, o įstatymai nenumatė pareigos sudaryti finansinę atskaitomybę, kai pasikeičia įmonės vadovas. Todėl negalima teigti, kad atsakovas K. D., kaip tuometinis įmonės vadovas, netinkamai vykdė savo, kaip direktoriaus, pareigas, o pardavus įmonę ir paskyrus naują vadovą, išnyko jo pareiga rūpintis įmonės reikalais ir teikti įmonės finansinę atskaitomybę. Atsakovas teigia, kad nors iš pateikto 2012-12-31 balanso matyti, kad UAB „Kediva“ per vienerius metus mokėtinos sumos siekia 300 457 Lt, tačiau šių duomenų nepakanka, kad būtų nustatyta, kada jos susidarė, kokie jų mokėjimo terminai ir kurios iš jų yra pradelsti įsipareigojimai. Ši aplinkybė, atsakovo vertinimu, yra esminė, konstatuojant įmonės nemokumo faktą ir galimos kilti žalos dydį. Analogiška išvada darytina ir analizuojant 2008-12-31 balansą, iš kurio matyti, jog mokėtinos sumos siekė 101 254 Lt, t. y. nežymiai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, tačiau dėl to, jog nėra aišku, kada mokėtinos sumos susidarė ir kokie jų mokėjimo terminai bei neaišku, kurios iš įmonės mokėtinų sumų yra būtent pradelsti įsipareigojimai, taip pat įvertinant, kad balanse nurodytos per vienerius metus gautinos sumos sudarė ženklią 120 748 Lt sumą, darytina išvada, jog atsakovui K. D. nebuvo jokio pagrindo kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, kadangi įmonė tuo metu buvo moki ir pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovo nuomone, jis atsakovu įtrauktas nepagrįstai, ieškinys jo atžvilgiu yra nepagrįstas ir neįrodytas. Kadangi nuo 2010-02-25 iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu buvo atsakovė S. R., kuri turėjo neginčijamą pareigą perduoti administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus, ji laikytina tinkama atsakove šioje byloje. Mano, kad ieškovė neįrodė ne tik atsakovo neteisėtų veiksmų, bet ir tariamai padarytos žalos bei jos dydžio. Kreditorių reikalavimai bankroto byloje patvirtinti 13 159,86 Lt sumai, todėl galima būtų svarstyti tik apie tokio dydžio žalą, kurią turėtų atlyginti paskutinė įmonės vadovė S. R., kuri nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsakovas K. D. prašo jam pareikštą ieškinį atmesti, paaiškino, kad pardavus įmonę N. Š. buvo perduoti dokumentai, buhalteriniai dokumentai buvo perduoti pagal kitą aktą. Parduodamas įmonę padengė skolas iki įmonės perdavimo, o skolos AB „Ventus-Nafta“ ir UAB „Omnitel“, kurios yra ir šiuo metu, susiformavo atsakovo sirgimo laikotarpiu, jos buvo mažos, todėl buvo sutarta, kad UAB „Domida“ įmonę perka su skolomis. Kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo jokio pagrindo, kadangi įsiskolinimų sudėtis nuolat kito dėl vykdomos ūkinės veiklos, nes tai lemia ir verslo specifika (ekspedijavimo paslaugos), akcijų perleidimo metu nebuvo sąlygų kelti bankroto bylą.
Atsakovas N. Š. taip pat prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad iš ankstesnio vadovo perėmė visus buhalterinius dokumentus, juos vėliau perdavė S. R.. Kreditorių reikalavimai 13 tūkst. sumai versle yra labai nedideli pinigai ir vykdant veiklą yra trumpalaikis dalykas. UAB „Domida“, kurios direktoriumi ir savininku buvo atsakovas, pirko ieškovės bendrovės akcijas, siekdama išskaidyti verslo riziką, tačiau tai nepasiteisino, be to, 2009–2010 prasidėjo ekonominė krizė, todėl įmonę pardavė. Jo vadovavimo laikotarpiu nebuvo pareigos teikti finansinę atskaitomybę.
Atsakovė S. R. į teismo posėdį neatvyko, jai apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta viešo paskelbimo metu, kadangi tapo nežinomos jos gyvenamoji ir darbo vietos (CPK 130 str.), todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad ieškovei Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 10–11). To paties teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai bendrai 13 159,86 Lt sumai (t. 1, b. l. 91, 171–185, 188–193). UAB „Kediva“ kreditorių susirinkimas, įvykęs 2013 m. liepos 1 d., nutarimu patvirtino bendrą administravimo išlaidų sąmatą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, išskiriant 5 000 Lt atlyginimą administratoriui ir 5 000 Lt administravimo išlaidoms (t. 1, b. l. 159–168). Juridinių asmenų registro išrašas (t. 1, b. l. 12–16, 96–100) patvirtina, kad UAB „Kediva“ direktoriumi nuo 1999-08-10 iki 2009-12-11 buvo atsakovas K. D., nuo 2009-12-11 iki 2010-02-25 buvo atsakovas N. Š., o nuo 2010-02-25 iki bankroto bylos iškėlimo atsakovė S. R.. Atsakovo K. D. vadovavimo laikotarpiu buvo sudarytas 2008 m. balansas, iš kurio matyti, kad tuo metu UAB „Kediva“ turėjo turto 160 409 Lt sumai, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 101 254 Lt (t. 1, b. l. 18–20). 2009 m. gruodžio 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties ir akcijų perdavimo–priėmimo akto nuorašai (t. 1, b. l. 75–76) patvirtina, kad UAB „Kediva“ akcininkas K. D. sutarties pasirašymo dieną pardavė visas UAB „Kediva“ akcijas UAB „Domida“, kurios vadovu ir akcininku buvo atsakovas N. Š.. Byloje pateiktas dokumentų perdavimo aktas (t. 1, b. l. 77) patvirtina, kad 2009-12-11 K. D. perdavė N. Š. UAB „Kediva“ registracijos pažymėjimą, verslo liudijimą, registravimo duomenis, įstatus, steigimo aktą, įmonės anspaudą ir akcininkų registrą, N. Š. raštu yra patvirtinęs, kad buvo perduoti ir buhalteriniai dokumentai (t. 1, b. l. 145). UAB „Kediva“ akcininku buvo įregistruota UAB „Domida“ (t. 1, b. l. 78–85). K. D. iš direktoriaus pareigų atleistas nuo 2009 m. gruodžio 11 d. ir tą pačią dieną nauju direktoriumi paskirtas atsakovas N. Š. (t. 1, b. l. 86–89). Atsakovo N. Š. pateiktas dokumentų perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad N. Š. dokumentus perdavė S. R. (t. 2, b. l. 16). UAB „Kediva“ 2012 m. gruodžio 31 balansas, pasirašytas atsakovės S. R., patvirtina, kad tuo metu buvo apskaityta įmonės turto, iš viso 126 215 Lt sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 300 457 Lt (t. 1, b. l. 17). S. R. neįvykdžius nutarties iškelti bankroto bylą įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus 2013 m. gegužės 30 d. buvo išduotas vykdomais raštas (t. 1 b. l. 170). Duomenų, kad šis įsipareigojimas byloje būtų įvykdytas nėra, o administratorius patvirtino, kad jam nebuvo perduota nei turtas, nei dokumentai.
Šalies argumentai
Ieškovė reiškia reikalavimą trims atsakovams, prašydama priteisti iš jų solidariai žalos atlyginimą, ir nurodo, kad žala ieškovei atsirado dėl to, kad atsakovai – buvę įmonės vadovai administratoriui neperdavė turto ir dokumentų, neteikė finansinių atskaitomybių ir laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nurodo visų vadovų atliktus tuos pačius neteisėtus veiksmus, dėl ko šiuo metu nesant jokio turto negali būti patenkinti kreditorių reikalavimai ir atlygintos administravimo išlaidos.
Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Apie tai ne kartą pasisakyta kasacinio teismo nutartyse ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3–335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3–130/2011; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3–604/2006). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „IBCA trobos“ (teisių perėmėjas M. D.) v. A. G., bylos Nr. 3K-3–493/2012). Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė S. R. nevykdė nutartimi iškelti bankroto bylą nustatyto teismo įpareigojimo per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (t. 1, b. l. 10–11). Tai patvirtina išduotas vykdomasis raštas (t. 1 b. l. 170) ir administratoriaus paaiškinimai, o atsakovė neįrodė priešingai. Todėl spręstina, kad atsakovė S. R., neperduodama administratoriui turto ir dokumentų, pažeidė pareigas, numatytas teismo nutartimi ir LR Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, kuris numato, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, t. y. atsakovė S. R. atliko neteisėtus veiksmus ir šiais veiksmais ieškovei padarė žalą. Administratoriui neperdavus jokių apskaitos dokumentų jam atimta galimybė įrodinėti, koks turtas buvo bankroto bylos iškėlimo metu, kuris laikytinas prarastu, ir koks yra žalos dydis. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismas, remdamasis šia nuostata, sprendžia, kad žalos dydis šiuo atveju galėtų būti nustatytas pagal atsakovės S. R. paskutinį kartą prieš bankroto bylos iškėlimą sudaryto ir jos pasirašyto balanso duomenis (t. 1, b. l. 17). Vėliausiai vadovės pareigas ėjusios S. R. pasirašytas 2012 m. gruodžio 31 d. balansas (patvirtintas 2013 m. vasario 20 d. protokolu, bankroto byla iškelta 2013 m. kovo 28 d. nutartimi) patvirtina, kad tuo metu įmonės vadovės S. R. valdyme ir žinioje buvo turto, iš viso 126 215 Lt sumai, iš jo materialaus turto – 68 452 Lt sumai, 14 250 Lt atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių, 923 Lt pinigų, 40 699 Lt – per vienerius metus gautinų sumų. Kadangi nėra sudarytas balansas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, galima daryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad žalos dydis galėtų būti nustatytas neperduoto materialaus turto verte pagal balansą, t. y. pripažintina, kad žalos dydis turėtų būti nemažesnis negu prarasto materialaus turto balansinė vertė – 68 452 Lt. Atsargos, pinigai, gautinos sumos dėl savo nuolat kintamo pobūdžio, atsižvelgiant į praėjusį nuo balanso sudarymo iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo laikotarpį, negalėtų būti pripažintos realia žala ir įrodytais nuostoliais. Kadangi įmonėje yra patvirtinti kreditorių reikalavimai bendrai 13 159,86 Lt sumai (t. 1, b. l. 91, 171–185, 188–193), o kreditorių susirinkimas patvirtino bendrą administravimo išlaidų sąmatą – 10 000 Lt (t. 1, b. l. 159–168), todėl S. R. neperdavus administratoriui turto, kurį pardavus galėjo būti patenkinti kreditorių reikalavimai ir atlygintos administravimo išlaidos, laikytina, kad ieškovės reali žala yra 23 159,86 Lt. Ieškinys yra pareikštas būtent šiai sumai, todėl ši suma priteistina iš atsakovės S. R., dėl kurios neteisėtų veiksmų, t. y. neįvykdžius pareigos perduoti turtą ir dokumentus, ieškovė patyrė šią žalą.
Ieškinys atsakovų K. D. ir N. Š. atžvilgiu netenkintinas, kadangi nenustatyti jų bendri veiksmai su S. R., dėl kurių ieškovui būtų atsiradusi žala, taip pat nenustatytos ir šių atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atsakovai K. D. ir N. Š. neturėjo tiesioginės pareigos perduoti turtą administratoriui, kadangi bankroto bylos iškėlimo laikotarpiu nebebuvo įmonės vadovais. Vien ta aplinkybė, kad įmonės turtas ir dokumentai nebuvo perduoti administratoriui, nereiškia, kad jo neišsaugojo ankstesni įmonės vadovai. Kaip jau nustatyta, atsakovas K. D. dokumentus perdavė atsakovui N. Š. (t. 1, b. l. 77, 145), ko neneigia ir atsakovas N. Š.. Duomenų, kad turtas, kurio S. R. pagal 2012 m. gruodžio 31 d. balansą neperdavė administratoriui, jau buvo atsakovų K. D. ir N. Š. vadovavimo įmonei laikotarpiu ir kad atsakovai būtų jo neperdavę įmonės perleidimo laikotarpiu, byloje nėra. Atsakovo K. D. sudarytas ir pasirašytas 2008 m. gruodžio 31 d. balansas patvirtina turto būklę, buvusią prieš beveik metus laiko iki akcijų perleidimo UAB „Domida“ (akcijos perleistos 2009-12-12), atsakovas K. D. akcijų perleidimo metu dar neturėjo pareigos sudaryti 2009 m. gruodžio 31 d. balansą. Atsakovo N. Š. vadovavimo laikotarpiu balansas taip pat nebuvo sudarytas, nes jis įmonei vadovavo tik nuo 2009-12-11 iki 2010-02-25. Nurodytos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovai K. D. ir N. Š. nevykdė pareigos sudaryti finansines atskaitomybes, kas, ieškovės nuomone, turėjo įtakos tam, kad buvo neišsaugotas įmonės turtas ir dokumentai. Atmestini ir ieškovės teiginiai, kad atsakovai K. D. ir N. Š. nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko blogėjo įmonės finansinė padėtis ir todėl neliko galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovo K. D. vadovavimo laikotarpiu yra pateiktas tik 2008 m. gruodžio 31 d. balansas (t. 1, b. l. 18–19), kuriuo remdamasi ieškovė teigia, kad įmonė jau tuo metu buvo nemoki, kadangi turto buvo už 160 409 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 101 254 Lt, kas, administratoriaus nuomone, atitinka LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte įtvirtintą nemokumo sąvoką (įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tačiau iš 2008 m. balanso duomenų negalima nustatyti, kokie įsipareigojimai ir kokiai sumai buvo pradelsti. Atsakovo N. Š. labai trumpo vadovavimo laikotarpiu įrodymų, kurie patvirtintų įmonės nemokumo sąlygas, apskritai jokių nėra pateikta. Ieškovės pateikti įrodymai apie kreditorių patvirtintų reikalavimų atsiradimo laikotarpį, nors dalis jų ir yra atsiradę šių atsakovų vadovavimo laikotarpiu (t. 1, b. l. 91, 171–185, 188–193), nepatvirtina jų neteisėtų veiksmų, ir tai neįtakojo žalos atsiradimo, kuri atsirado tik todėl, kad įmonės vadovė S. R. neperdavė turto, kurį turėjo savo žinioje bankroto bylos iškėlimo metu, ir neperdavė dokumentų, kurių pagrindu ieškovė būtų galėjusi įgyti tam tikras turtines teises. Esant tokiems įrodymams, spręstina, kad ieškovė neįrodė atsakovų K. D. ir N. Š. neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp jų neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos, kuri atsirado atsakovei S. R. neperdavus administratoriui turto ir dokumentų (CPK 178 straipsnis).
Atmetus ieškinį atsakovams K. D. ir N. Š., remiantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos šių atsakovų kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms 185 030 Lt sumai (t. 1, b. l. 49–50).
Kadangi atsakovas K. D. dėl bylos nagrinėjimo patyrė 2 000 Lt atstovavimo išlaidų, (t. 2, b. l. 2–6), todėl ieškinį šiam atsakovui atmetus iš ieškovės K. D. priteistinos atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus atsakovės S. R. atžvilgiu iš jos valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kediva“ (įmonės kodas 135513316) 23159,86 Lt žalai atlyginti, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybei – 694,80 Lt žyminį mokestį ir 57,19 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Ieškinį atsakovams K. D. ir N. Š. atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kediva“ (įmonės kodas 135513316) atsakovui K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt atstovavimo išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą 185 030 Lt sumai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.