- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-13
- Bylos Nr.
- 2A-21-264/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01165-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- A. L., I. V.
- Ieškovas
- UAB „Litesko“
- Trečiasis asmuo
- Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Vijūnėlė“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,
dalyvaujant apeliantei (atsakovei) A. L., ieškovės atstovei R. M., trečiojo asmens atstovei L. J., vertėjai Veronikai Rybalčenko,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. L. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-970/2015 pagal ieškovės UAB „Litesko“ veikiančios per filialą „Druskininkų šiluma“, ieškinį atsakovėms A. L., I. V., trečiajam asmeniui Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Vijūnėlė“ dėl skolos už šilumos energiją ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Litesko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti solidariai iš atsakovių A. L. ir I. V. 370,42 Eur (1 278,97 Lt) skolą už suvartotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2013 11 01 iki 2014 05 31, 12,16 Eur (41,97 Lt) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė tiekia centralizuotai gaminamą šilumos energiją į atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovės iki šiol neišreikė valios pasirašyti Šilumos pirkimo – pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, todėl remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 27 p., šalims galioja standartinės šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygos pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintą „Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašą“. Atsakovės priima ieškovės teikiamą paslaugą, tam neprieštarauja ir konkliudentiniais veiksmais sutinka, kad ieškovė tiektų šilumos energiją, tačiau netinkamai vykdo prievolę, nesilaiko nustatytų terminų, konkrečius mėnesius iš viso nemoka mokesčių už į butą tiekimą šilumos energiją arba moka savo nuožiūra nustatytas sumas ir vengia grąžinti susidariusią skolą.
Atsiliepimas
Atsakovė A. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka, kadangi ieškovė nepateikė jokių ginčytiną sumą patvirtinančių įrodymų.
Atsakovė I. V. pareiškime nurodė, kad ji palaiko atsakovės A. L. prieštaravimus, be to nesutinka, kad skola yra solidari, kadangi butas atsakovėms priklauso dalinės nuosavybės teise.
Trečiasis asmuo DNSB „Vijūnėlė“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka visiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovių A. L. ir I. V. ieškovės UAB „Litesko“, veikiančios per filialą „Druskininkų šiluma“ naudai iš kiekvienos po 182,11 Eur skolos, po 6,08 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 10,22 Eur žyminio mokesčio, bei trečiojo asmens DNSB „Vijūnėlė“ naudai iš kiekvienos po 85,15 Eur išlaidas už advokato pagalbą, valstybei - po 8,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovė A. L. apeliaciniame skunde ( III tomas b. l. 126 – 129) prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-03-16 sprendimą, bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė ir netaikė privalomų materialinės ir procesinės teisės normų. Teismas nesilaikė įstatymo reikalavimų ištirti ir nustatyti bylos aplinkybes, išreikalauti reikiamus įrodymus, turinčius reikšmės ginčo nagrinėjimui, visiškai atleido ieškovę nuo aplinkybių, kuriomis ji rėmėsi, įrodinėjimo naštos, pripažindamas jas pagrįstomis ir teisėtomis be jų nagrinėjimo ir įvertinimo. Sprendimo išvados pagrįstos tik ieškovės ir trečiojo asmens teiginiais ir argumentais, suinteresuotų asmenų parodymais bei nepatvirtintomis dokumentų kopijomis. Į aplinkybes, teiginius ir įrodymus, kuriuos pateikė atsakovė, teismas neatsižvelgė arba pripažino juos nepagrįstais ir neturinčiais reikšmės ginčo sprendimui.
2. Ieškovė nepateikė įsiskolinimo paskaičiavimą patvirtinančių dokumentų, paskirstymo metodikų bei tarifų. Skundžiamame sprendime nenurodyta, už kokį šilumos energijos kiekį, pagal kokį tarifą, už kokį laikotarpį ir kokiu pagrindu išieškotas įsiskolinimas. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, nurodydama išieškojimo periodą nuo 2013-11-01 iki 2014-05-31, o teismo priimtame sprendime išieškojimas apima ir 2014 metų birželio mėnesį. Už kokį šilumos energijos kiekį ieškovė reikalauja išieškoti įsiskolinimą iš pateiktų teismui paskaičiavimų, suprasti neįmanoma. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad į įsiskolinimo sumą įtraukta karšto vandens kaina, kurios suvartojimo apimties ieškovės paskaičiavime nėra. Ginčo šalių pateiktų paskaičiavimų teismas nenagrinėjo ir neįvertino. Prašymų išreikalauti iš ieškovės rašytinius įrodymus ir rašytinius paaiškinimus, nurodant įstatymo nustatytus reikalavimus dėl suvartoto šilumos energijos kiekio apskaitos, teismas nepatenkino. Tinkamais įrodymais teismas pripažino ieškovės tvirtinimus apie tai, kad jų darbuotojas užfiksavo šilumos apskaitos prietaisų parodymus, taip pat suinteresuotų asmenų parodymus, sutarties tarp ieškovės ir trečiojo asmens nebuvimą bei informaciją, kurią ieškovė pateikia klientams sąskaitose už suteiktas paslaugas.
Atsiliepimas
3. Atsakovės pateiktų rašytinių paaiškinimų dėl ieškovės taikytų resurso paskirstymo paskaičiavimo metodikų teismas nematė reikalo nagrinėti ir įvertinti, apsiribodamas metodikų turinio išvardinimu savo sprendime ir tuo pačiu pripažindamas jų taikymo pagrįstumą. Atsakovės pateikta ir bylos medžiagoje esanti nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko 2015-02-17 išrašo kopija ir teismui pateiktas originalas, kuriuose nurodytas gyvenamasis plotas - 876,6 kv. m ir butų skaičius - 24 skundžiamame sprendime net nepaminėti. Atsakovės teiginių apie tai, kad už suteiktas paslaugas pagal pateiktas sąskaitas buvo atsiskaitoma trečiajam asmeniui, kad ieškovė nėra sutarties šalis, kad nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovei buvo pranešta apie atsiskaitymų už šilumos energiją tvarką ir tokius sutarties pakeitimus, teismas nematė būtinybės išnagrinėti ir įvertinti.
4. Namo gyvenamųjų patalpų savininkai priėmė sprendimą dėl valdymo tvarkos ir įsteigė daugiabučio namo savininkų bendriją „Vijūnėlė”. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo 4.4 punktą 2013 metų vasario mėn. DNSB „Vijūnėlė“ įregistruota daugiabučio bendrojo turto dalinės nuosavybės teisė. Vadinasi 2013 m. vasario mėnesį 2011-07-01 administravimo sutartis nustojo galioti, todėl būtent DNSB „Vijūnėlė“, valdanti ir prižiūrinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, atsako už inžinierinių techninių tinklų, sudarančių daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybes dalį, priežiūrą ir aptarnavimą. Todėl trečiojo asmens pareiga yra sudaryti sutartį su šilumos tiekėju, o sutartinių santykių nebuvimas neatleidžia DNSB „Vijūnėlė" nuo šių paslaugų apmokėjimo ir pareigos atsiskaityti su butų savininkais. Atsisakydamas patraukti byloje atsakovu DNSB „Vijūnėlė“, teismas nurodė, kad visais atvejais atsakovas gali būti pakeistas tik ieškovui sutinkant, šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas. Tačiau pagal LR CPK 45 str., 1,4 d. nuostatas teismas turi teisę tam tikromis aplinkybėmis pakeisti netinkamą šalį byloje, tačiau tokių aplinkybių teismas, nagrinėdamas ginčą, nenustatė, nes rašytinių atsakovės pareiškimų iš esmės nenagrinėjo.
5. Teismas atmetė atsakovės prašymą nutraukti bylos nagrinėjimą, kuriame atsižvelgiant į LR Energetikos ministro 2012-09-07 d įsakymo Nr. 1-173, 44 str. reikalavimus, buvo nurodoma, kad ginčai tarp buitinio šilumos vartotojo ir šilumos tiekėjo, kada šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nėra, sprendžiami ne teismo tvarka, yra nurodytos valstybinės institucijos, į kurių kompetenciją įeina tokių ginčų nagrinėjimas. Motyvuodamas savo atsisakymą, teismas įsipareigojo spręsti klausimą dėl valstybinių institucijų kompetencijos, nagrinėti šį ginčą ir priimti sprendimą.
6. Teismas išieškojo iš atsakovių trečiojo asmens naudai teismo išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti. Kaip tinkamus įrodymus teismas priėmė sutarties ir neįskaitomo apmokėjimo kvito kopijas, tačiau advokatas byloje nedalyvavo, jokių dokumentų, patvirtinančių advokato suteiktas paslaugas trečiajam asmeniui šioje byloje nepateikta.
Apeliacinio skundo papildyme apeliantė prašo prijungti 2015-03-10 atsakymą iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės Komisijos. Nurodo, kad šiame atsakyme yra duomenų turinčių reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui.
Ieškovė UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma veikiantis UAB „Litesko“ vardu atsiliepime į apeliacinį skundą (III tomas b. l. 149 – 154) prašo netenkinti A. L. apeliacinio skundo ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-03-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-23-970/2015 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliantė apeliaciniame skunde neigia šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartinių santykių buvimą, ignoruoja byloje ieškovo pateiktus įrodymus, neigia jų pagrįstumą bei bendraatsakovėms kylančią pareigą mokėti už suvartotą šiluminę energiją. A. L. su buto bendrasavininke I. V. iki šiol neišreiškę valios pasirašyti Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas. Remiantis LR energetikos ministro 2010-10-25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 27 punktu, iki šalys individualiai susitars dėl šilumos pirkimo- pardavimo sutarčių sąlygų, joms galioja standartinės šilumos-pirkimo pardavimo sutarčių sąlygos pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-08-07 įsakymu Nr. 1-173. Vadovaujantis LR teisės aktų nuostatomis, į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), patiekta šiluma yra išdalinama Namo bendrasavininkams. Atitinkamai dalis šilumos yra priskiriama ir atsakovei. Ieškovė kitaip paskirstyti name suvartotą šilumos energijos kiekį, nei numatyta teisės aktuose, neturi teisės. Faktą, kad name suvartota šiluminė energija remiantis aukščiau nurodytu metodu buvo skirstoma teisingai pagrindžia ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-04-02 raštas Nr. R2-(ŠP)-1104).
2. Apie tai, jog name suvartotas šilumos kiekis nuo 2011-12-01 paskirstomas tiesiogiai A. L. ieškovė papildomai yra pranešusi 2013-10-07 raštu Nr. 9.3-893, 2013-11-18 raštu Nr. 9.3-1020. Apeliantė neneigė šių raštų gavimo, todėl laikytina, jog pastaruosius raštus yra gavusi bei yra su jais susipažinusi. Pabrėžtina, jog iki 2012-12-31 t.y. visus metus, tiesiogiai bendraatsakovėms (tame tarpe apeliantei) pateikiamos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros buvo sumokėtos laiku ir tinkamai, ginčų nebuvo. Tik nuo 2013 m. bendraatsakovės (tame tarpe apeliantė), kilus ginčams tarp apeliantės ir GNSB “Vijūnėlė“, pradėjo mokėti ieškovei ne PVM sąskaitose faktūrose nurodytas, o savo nuožiūra nustatytas sumas.
Šalies argumentai
3. Apeliantė A. L. teiginius dėl ieškovės mokesčiams apskaičiuoti naudojamo netinkamo namo naudingojo ploto dydžio grindžia 2011-05-23 namo (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytais duomenimis, kuriuose nurodyti skirtingi pastato naudingojo ploto dydžiai, tačiau atsakovė niekaip nepagrindžia, kuriuo iš šių dydžių ir kodėl privalu vadovautis konkretų laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, jog nekilnojamojo turto registre keičiant duomenis apie atskirus butus ar patalpas nėra pakeičiami viso namo duomenys, todėl galimi nesutapimai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Metodo Nr. 3 12 punktu, šilumos paskirstymui yra naudojama visų butų naudingų plotų suma, ką ir darė ieškovė. 2015-02-05 ieškovės paaiškinime raštu, ieškovė paaiškino, jog Namo butų/ patalpų plotų suma ieškinio laikotarpiu keitėsi, atsižvelgiant į ieškovei pateiktus duomenis apie butų ir kitų patalpų plotų sumą. Už duomenų apie butus pateikimą yra atsakingi šių butų savininkai - šilumos vartotojai. Ieškovės paaiškinime išdėstyta pozicija yra įtvirtinta ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1208/2013). Pagal Taisyklių 133.9 punktą, vartotojai pateikę klaidingus duomenis šilumos paskirstymui, privalo atlyginti dėl to kitų asmenų patirtą žalą. Šilumos tiekėjas neturi pagrindo keisti Bendrijos ar pačių gyventojų pateiktų duomenų, kol jam nėra pateikti kiti patvirtinti duomenys. Apeliantė, kilus pagrįstų abejonių dėl namo naudingojo ploto dydžio, turėjo teisę kreiptis į DNSB „Vijūnėlė“ dėl duomenų apie Namo butų ir kitų patalpų naudingųjų plotų šilumos tiekėjui patikslinimo, tačiau to nedarė. Apeliantės abejonės dėl bendro namo naudingo ploto yra visiškai nepagrįstos ir atmestinos.
4. Ieškovės nuomone, apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl išankstinės skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos yra nepagrįstos ir atmestinos. Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo, o ne dėl vartotojų pareigų, kylančių iš šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių, nevykdymo.
5. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų aplinkybių, faktų, įrodančių sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, taip pat nenurodė, kokias materialines bei procesines teises normas pažeidė Druskininkų miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių ieškovės pateikto ieškinio dėl skolos už į butą, adresu (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją priteisimo nepagrįstumą, pareigos mokėti už į butą patiektą šilumos energiją nebuvimą/neturėjimą, kas rodytų, kad teismo priimtas sprendimas, kuriuo buvo iš jos bei bendraatsakovės priteista skola, turėtų būti naikintinas. Ieškovė pagrįstai bei teisėtai skaičiuoja mokesčius A. L. ir I. V. už butui patiektą šilumos energiją, A. L. ir I. V. skolos už suvartotą šiluminę energiją nesumokėjo, ko pasekoje, teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą, tenkindamas ieškovės reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl įrodymų vertinimo.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliaciniame skunde keliamas sutartinių santykių tarp ginčo šalių egzistavimo klausimas. Byloje nustatyta, kad atsakovės yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkės (1t., b. l. 13). Namas buvo pastatytas įsteigus gyvenamojo namo statybos bendriją „Vijūnėlė“, atsakovės butą Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 2011 05 21 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (1 t.b.l. 35-41), 2014 04 11 statybos bendrijos narių sprendimu pakeista į daugiabučio gyvenamojo namo eksploatavimo bendriją (2 t. b. l. 104-106, 3 t. b. l. 12-13, 53-58), kuri faktiškai įgyvendina Pastato patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros, remonto pareigas.
Apeliantė nurodo, jog ji nėra su ieškove pasirašiusi jokių sutarčių, todėl ieškovė negali reikšti reikalavimų vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Toks apeliantės argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Sandorių formą reglamentuojančio CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Taigi CK 6.384 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas lemia, jog energijos (taip pat ir šilumos) pirkimo–pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju sudarymui pakanka šio vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, t. y. sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009). Nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde apeliantė neneigia šilumos energijos tiekimo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) fakto, neginčija aplinkybės, jog apeliantei ir atsakovei I. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis butas nėra atjungtas nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad tarp ginčo šalių yra susiklostę faktiniai sutartiniai santykiai. Šių santykių pagrindu apeliantei atsiranda pareiga sumokėti už ieškovės tiekiamą šilumos energiją. Atsižvelgiant į tai, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 str. 3 d., 6.161 str. 1 d.), šios sutarties sąlygos yra standartinės, neindividualizuotos, viešai skelbiamos, atskiros jų sąlygos tiesiogiai reglamentuotos teisės aktuose, preziumuojama, kad jos apeliantei buvo žinomos ir nuosavybės teise valdydama gyvenamąją patalpą, į kurią tiekiama šilumos energija, apeliantė prisiėmė pareigą šių sąlygų laikytis. Tuo tarpu pats raštu įformintos sutarties nebuvimo faktas neturi įtakos apeliantės prievolei vykdyti atsiskaitymus. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pareigos mokėti už pateiktą energiją nebuvimo nesant sudarytos energijos pirkimo–pardavimo sutarties atmestini kaip nepagrįsti. Iš Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Vijūnėlė“ ir atsakovės A. L. 2011 07 01 sutarties dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės priežiūros 6 p. , gyvenamojo namo statybos bendrijos „Vijūnėlė“ 2011 11 30 rašto (1 t. b. l. 15, 31-33), GNSB „Vijūnėlė“ išrašytų atsakovei 2011-2013 m. laikotarpiu PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimui už bendrijos teikiamas paslaugas (2 t. b. l. 67-79), ieškovės išrašytas sąskaitas atsakovei A. L. už buto Nr. (duomenys neskelbtini) šildymą, šilumą vandens pašildymui (2 t. 82-95, 4 t.b.l. 85-86) matyti, kad nuo 2011 12 01 už daugiabučiame name suvartotą šilumos energiją mokesčius skaičiuoja tiesiogiai ir sąskaitas teikia kiekvienam patalpų savininkui tiesiogiai ieškovė, o atsakovė pagal trečiojo asmens GNSB sąskaitas faktūras bendrijai moka tik už faktiškai suvartotą šaltą vandenį (1 m³ kaina 4, 14 Lt) bei kitas paslaugas. Byloje esantys duomenys apie atsakovės A. L. vardu išrašytas sąskaitas bei atsiskaitymus laikotarpiu nuo 2013 11 01 iki 2014 05 31, patvirtina, kad atsakovės nebuvo atsiskaitę su ieškove už suvartotą šilumos energiją buto šildymui, karštam vandeniui paruošti, mokesčius mokėjo nereguliariai ir nepilnai, dėl ko jau nuo 2012 m. gruodžio mėnesio susidarė 639, 57 Lt skola ieškovei, atsakovės atliekami mokėjimai buvo paskirstomi CK 6. 54 str. tvarka dalies skolos dengimui, todėl ginčijamo laikotarpio pabaigoje liko 364, 21 Eur (1257, 55 Lt) įsiskolinimas (2 t. b. l. 81-95, 4 t. b. l. 27-33). Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovių po lygiai priteisė 364, 21 Eur skolą.
Tai, kad butų savininkai yra įsteigę DNSB „Vijūnėlė“ , kuri vykdo daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir aptarnavimą, neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsiskaityti už ieškovės patiektą šilumos energiją atsakovių buto šildymui bei karšto vandens paruošimui. Ieškovės ir DNSB „Vijūnėlė“ sudarymo, jų sąlygų nustatymo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo. Apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų, kad už ginčijamu laikotarpiu ieškovės suteiktas paslaugas būtų sumokėjusi trečiajam asmeniui (CPK 178 str.).
Lietuvos Respublik?s Šilumos ūkio 12 str. 2 d. nustato, kad kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - VKEKK) rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitomis įmokoms); CK 4.82 str. 3 d. numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
Nagrinėjamu atveju butų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka nėra pasirinkę šilumos paskirstymo metodo, todėl pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-06-18 nutarimu Nr. 03-158 A variantas. Ieškovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-04-02 raštą Nr. R2-(ŠP)-1104), kuriame nurodyta, kad name suvartota šiluminė energija remiantis aukščiau nurodytu metodu paskirstoma teisingai (3 t. b. l. 155-159).
Apeliantės teiginiai, kad nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko 2015-02-17 išraše nurodytas gyvenamasis plotas - 876,6 kv. m ir butų skaičius – 24, nepaminėti skundžiamame sprendime, nepaneigia aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas šio įrodymo nevertino atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą. Skundžiamame sprendime detaliai ir nuosekliai (sprendimo 7-8 lapai) pasisakyta dėl šių apeliantės teiginių, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Kad bendras visų 24 butų patalpų plotas 2011 m. gruodžio 31 d. buvo 1016,52 m² (3 t. 80-81 b. l.), vėliau butų plotai keitėsi (3 t. 70-76), o 2013 m. gegužės 14 d. name įregistruotas dar vienas (25) butas (3 t., 78-79 b. l.), dėl ko bendras gyvenamųjų butų plotas sudarė 1053,89 m2, nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvų, jog ieškovė ginčo laikotarpiu skaičiuodama už bendrojo naudojimo šildymui sunaudotą šilumos energiją vadovavosi GNSB „Vijūnėlė“ pateikta informacija ir kad ieškovė paskaičiuodama bendrojo naudojimo šildymui mokėtiną sumą naudojo neteisingą bendrą namo naudingą plotą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, susiję su namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, butų plotais, šilumos energijos kiekio paskirstymu, atsakovės atliktais mokėjimais ieškovei (3 t.b.l. 176- 188, 4 t.b.l. 34-35, 46-57, 87), tačiau šie įrodymai taip pat nesudaro pagrindo abejoti ieškovės atliktų mokesčių apskaičiavimo atsakovėms ginčijamu laikotarpiu teisingumu (CPK 185 str.).
Apeliantės argumentai, kad ieškovė taikė neteisingus buto skaitiklio rodmenis, nes jie nesutampa su jos nusirašytais rodmenimis, taip pat atmestini. Apeliantė neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad kiekvieno mėnesio paskutinę dieną ieškovės atstovas nuvykęs į namą nusirašyti įvadinio skaitiklio duomenų, taip pat nusirašo ir laiptinėse esančio kiekvieno buto skaitiklio rodmenis, todėl juos nurašant skirtingu laiku jie galėjo nežymiai skirtis ir neteikia pagrindo spręsti, jog dėl to buvo neteisingai paskaičiuota mokėtina suma už ieškovės teiktą šilumos energiją.
Apeliantė taip pat netinkamai interpretuoja teismo sprendimo motyvus, teigdama, jog teismas nepagrįstai priteisė skolą už 2014 metų birželio mėnesį. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, nurodydama išieškojimo periodą nuo 2013-11-01 iki 2014-05-31 bei skolos dydį – 1278, 97 Lt (370, 42 Eur). Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies - 364, 21 Eur (1257, 55 Lt), t.y. nustatęs, kad už ginčo laikotarpį nepagrįstai įtraukta mokėtina 21, 42 Lt suma už 2014 m. birželio mėnesį. Todėl pagrindo priteistos skolos dydžio sumažinimui nėra (CPK 185 str.).
Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria trečiojo asmens naudai iš kiekvienos atsakovės priteista po 85,15 Eur išlaidos už advokato pagalbą, teigiant, kad advokatas byloje nedalyvavo, jokių dokumentų, patvirtinančių advokato suteiktas paslaugas trečiajam asmeniui šioje byloje nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais, nes byloje pateiktas trečiojo asmens atsiliepimas į ieškinį, kurį parengė advokatas J. Š. pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 46, sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2 bei pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad trečiasis asmuo turėjo 600 Lt advokato pagalbos išlaidų (3 t. b. l. 15-16) , ir neturi pagrindo vertinti šių įrodymų kitaip, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas (CPK 185 str.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
LR CPK 92 str. numatyta, kad išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9, 81 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus atsakovės A. L. apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos šios išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš A. L. 9, 81 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.