- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-1287-264/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01165-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- UAB Litesko filialo „Druskininkų šiluma“
- Kategorijos
- 104.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. L. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-69-418/2014 pagal ieškovo UAB Litesko filialo „Druskininkų šiluma“ ieškinį atsakovei A. L. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės A. L. 745,89 Lt dydžio skolą už sunaudotą šilumos energiją, 49,51 Lt delspinigius, iš viso 795,40 Lt, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3).
Atsiliepimas
Atsakovei A. L. ieškinys su priedais ir teismo pranešimas apie pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį įteikti viešo paskelbimo būdu 2013-12-16 (CPK 130 str., b. l. 24). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti baigėsi 2013-12-30.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį. 2014 m. sausio 6 d. Druskininkų miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė kreipėsi į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 28 – 30). Teismas ieškovui nustatė 14 d. terminą atsiliepimui pateikti. 2014 m. vasario 6 d. ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami ieškinyje nurodytu adresu Klonio g. 18A-22, Druskininkai (b. l. 21). Jų įteikti atsakovei asmeniškai nebuvo galimybės, todėl vadovaujantis CPK 130str. 2 d. procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 23), pranešimas apie iškeltą civilinę bylą buvo paskelbtas specialiame interneto tinklapyje (b. l. 24). Per nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, kitų prašymų ar pranešimų teisme nebuvo gauta.
Iš kartu su ieškiniu pateikto VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turo registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, jog butas, esantis (Duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. V. - ½ dalis ir A. L. – ½ dalis (b.l.13-14). Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už suvartotą šilumos energiją butui, esančiam (Duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2013-09-30 ir delspinigius. Atsakovai pagal CK 4.76 str. proporcingai turimos nuosavybės daliai privalo apmokėti išlaidas butui išlaikyti, mokėti mokesčius ir kitas įmokas. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė atsiskaičiusi su ieškovu, įgyja teisę kreiptis į kitą bendrasavininką atlyginti jos patirtas išlaidas atitinkamai jo bendrojoje nuosavybėje turimai daliai.
Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, keliamos abejonės dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ teisių veikti UAB „Litesko“ ir filialo atstovės R. V. įgaliojimų. UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ Druskininkų mieste gamina ir centralizuotai tiekia šilumos energiją šilumos vartotojams. Teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo abejoti UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ teise reikšti ieškinį dėl skolos išieškojimo už Druskininkų mieste suteiktas paslaugas UAB „Litesko“ vardu. Teismui kartu su ieškiniu buvo pateikta 2013-06-17 UAB „Litesko“ generalinio direktoriaus įgaliojimo Nr.1.61-306 (b.l. 18) ir bakalauro diplomo kopijos (b.l.17), kurie patvirtino juristės R. V. teisę UAB „Litesko“ vardu reikšti ieškinius teismui, todėl ieškinio priėmimo metu teismui nekilo jokių abejonių dėl ieškinį pasirašiusio asmens įgaliojimų. Teismas nurodė, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėstomos aplinkybės, nepaneigia priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog teismo sprendimas galėjo būti priimtas pažeidus formalias įrodymų vertinimo taisykles ir yra akivaizdžiai neteisingas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė A. L. atskiruoju skundu (tomas b. l. 97 –99) prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad nėra įrodymų apie tinkamą procesinių dokumentų įteikimą atsakovei, kadangi atsakovei registruotos pašto siuntos buvo grąžintos teismui. Atsakovei taip pat nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Atsakovės teiginių, kad nėra įrodymų apie tinkamą pranešimą ir procesinių dokumentų įteikimą, teismas nenagrinėjo ir netikrino, o savo išvadas pagrindė ne teisės nuostatomis, o ieškovo tvirtinimu, esą atsakovės paieškoms buvo išnaudotos visos numatytos galimybės. Atsakovė tik atsitiktinai pašto dėžutėje aptiko neregistruotu laišku siųstą sprendimo kopiją. Pažymėtina, kad pašto pranešimo blankas buvo surašytas netinkamai, kadangi buvo neįmanoma įskaityti siuntos registracijos numerio. Pašto darbuotojas nurodė, kad tokio registracijos numerio nėra, o laiškas jau išsiųstas atgal į teismą. 2014 m. kovo 6 d. atsakovei procesiniai dokumentai buvo išsiųsti atsakovės nurodytu adresu t. y. į jos sutuoktinio darbovietę, ten dokumentai jam buvo įteikti 2014 m. kovo 10 d.
Apeliantės nuomone, teismas neįtraukė dalyvauti byloje atsakove antrosios turto savininkės I. V., o tik nurodė, kad CK 6.6 str. 4 d. numato solidarią skolininkų atsakomybę. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu. Vadinasi, atsižvelgiant į turto šiuo atveju buto dalinės nuosavybės režimą, kiekvienas iš bendraturčių atsako pagal prievoles proporcingai savo daliai, todėl prievolė šiuo atveju yra daloma, todėl teismas nepagrįstai neįtraukė I. V. į bylą atsakove.
Ieškovas pateikė tik skolos paskaičiavimą, tačiau iš jo neįmanoma nustatyti už kokį periodą ir kokią šilumos apimtį išieškoma skola, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kas mėnesį mokėjo už šilumos energiją, nors sutartinių santykių su ieškovu nebuvo. Atitinkamais dokumentais nebuvo patvirtinta išnaudotos šilumos energijos apimtis. Ieškovas taip pat nepranešė teismui, kad atsakovė būtų pasirašiusi sutartį su valdančiąja kompanija GNSB „Vijūnėlė“, kuri vykdė visus paskaičiavimus ir paslaugas, tik nurodė, kad su ja būta susitarimo, apie kurį atsakovė iki 2013 metų pabaigos nieko nežinojo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB Litesko filialas „Druskininkų šiluma“ atsiliepimu (b. l. 103 – 107) prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad teismas išnaudojo visas galimybes įteikti atsakovei procesinius dokumentus. Nepavykus dokumentų įteikti teismui žinomais adresais, procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Ieškovas nenurodė kitos atsakovės gyvenamosios ar buvimo vietos, nes apie ją nežinojo. Atsakovė ieškovui skirtuose raštuose pati nurodė savo adresą (Duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad atsakovės buvimo vietos Lietuvoje adresas yra būtent (Duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė turėjo pareigą praneši ieškovui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Pareiškimo argumentai, kad atsakovė yra Rusijos Federacijos pilietė, jos buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra ribotas, taip pat, kad bute adresu (Duomenys neskelbtini)gyvena jos sutuoktinis, ieškovo nuomone nėra tinkami įrodymai, pagrindžiantys pareiškimo argumentus, kad procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti tinkamai, bei buvo pažeista atsakovės teisė į teisminę gynybą.
Nurodo, kad atsakovė neigia šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartinių santykių buvimą. Sutartinių santykių buvimą tarp ieškovo ir atsakovės pagrindžia tai, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartis yra laikoma sudaryta pagal Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašą nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų dienos, jei šalys nėra sudariusios šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas. Ieškovas atsakovės name suvartotą šilumą paskirsto laikydamasis teisės aktų reikalavimų, o skirstyti pagal kitokį šilumos paskirstymo metodą be pastato savininkų sprendimo šilumos tiekėjas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Todėl tarp ieškovo ir atsakovės esantys sutartiniai šilumos tiekimo santykiai yra teisėti. Atsakovei susipažinimui buvo pateiktas Metodo Nr. 3 detalus aprašymas. Atsakovei buvo paaiškinta, kad remiantis Metodo Nr. 3 6 punktu, kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui sudaromas šilumos balansas – pastate suvartotas bei įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis susideda iš šilumos kiekių sumos.
Šalies argumentai
Teigia, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo pateikto ieškinio dėl skolos už šilumos energiją priteisimo nepagrįstumą, pareigos mokėti už šilumos energiją nebuvimą, kurie rodytų, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Atsakovė nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismas teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą
CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių – keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Būtina pažymėti, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta sprendimo už akių panaikinimo tvarka. Pažymėtina, kad teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustatęs abi CPK 287 straipsnio 2 dalies 3-4 punktuose nurodytas aplinkybes, t. y. bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.
Pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė (apeliantė) įrodinėjo, kad atsiliepimo į ieškinį ji nepateikė, nes tuo metu nebuvo Lietuvoje, ieškinio negavo ir nežinojo apie iškeltą civilinę bylą. Šias apeliantės nurodytas aplinkybes, teismo įsitikinimu, paneigia byloje esantys duomenys, patvirtinantys, kad procesinius dokumentus atsakovei buvo bandoma įteikti jos nurodytos gyvenamosios vietos, tačiau pranešimas buvo sugrąžintas jį siuntusiam pirmosios instancijos teismui su pašto atžymomis, jog atsakovas jo neatsiėmė (b. l. 21), todėl procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išnaudojo daugumą CPK XI skyriuje nustatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų ir ėmėsi tinkamų priemonių pranešti apie bylos iškėlimą teisme.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, esą teismo pranešimas atsakovės galėjo nepasiekti dėl to, kad ji tuo metu nebuvo Lietuvoje, gyveno Maskvoje, tačiau pati tuo pačių teigia, kad bute nuolat gyvena jos sutuoktinis, todėl pastarasis būtų priėmęs teismo procesinius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog nepavykus informuoti atsakovę apie pradėtą teisminį procesą jos gyvenamosios vietos adresu, bei atsižvelgęs į ieškovo nuomonę, pagrįstai priėmė sprendimą procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK130 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal CPK 130 straipsnio 3 dalyje nustatytą reglamentavimą preziumuojama, kad procesiniai dokumentai adresatui laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, šiuo atveju – 2013 m. gruodžio 16 d. (b. l. 23). Kaip minėta, apeliantė, siekdama paneigti tinkamo informavimo apie teisminį procesą ir procesinių dokumentų įteikimo jam faktą, nurodė, jog ji tuo metu nebuvo Lietuvoje, nes ji yra Rusijos Federacijos piliete ir jos buvimas Lietuvoje yra ribotas, ieškovas šias aplinkybes žinojo, turėjo jos mobilaus telefono numerį, elektroninio pašto adresą, todėl turėjo informuoti apie tai teismą, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų (CPK 178 str.).
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto pareiškimo ir atskirojo skundo turinio, apeliantė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ji apie bylos iškėlimą nebuvo informuota, nors jos bute Druskininkuose nuo 2013 m. gyvena jos sutuoktinis D. D., kuris kasdien būna darbe ir namuose, kuriam jokie teismo dokumentai nebuvo įteikti. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šia apeliantės pozicija. Teismas pastebi, jog nurodytu būdu apeliantė bando pateisinti ne atsiliepimo į ieškinį nepateikimo faktą, o įrodinėja jos neinformavimo apie teisminį procesą ir procesinių dokumentų neįteikimo faktą. Gi procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu reglamentavimas sudaro pagrindą taikyti prezumpciją, pagal kurią nurodytu būdu ir CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka įteikti procesiniai dokumentai laikomi įteiktais tinkamai būtent pranešimo paskelbimo specialiajame interneto tinklalapyje dieną. Pritarimas apeliantės pozicijai reikštų pripažinimą, jog tokiu būdu įteikdamas procesinius dokumentus bylą nagrinėjantis teismas visada turėtų papildomai įvertinti, ar konkrečiu atveju šaliai tapo žinomas pranešimo, patalpinto specialiajame interneto tinklapyje, turinys, t. y. jog šalis realiai ir betarpiškai susipažino su paskelbto pranešimo turiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks CPK 130 straipsnio normų aiškinimas neatitiktų tikslų, kurių siekė įstatymų leidėjas, bei paneigtų galimybę vadovautis šiame straipsnyje įtvirtinta prezumpcija. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytos aplinkybės nepaneigia paties procesinių dokumentų tinkamo įteikimo fakto. Tuo tarpu CPK 142, 287, 288 straipsnių sisteminė analizė suponuoja išvadą, jog apeliantė turėjo nurodyti priežastis, pateisinančias jo pasyvumą neįvykdžius pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, t. y. turėjo nurodyti aplinkybes, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu ji neturėjo galimybės parengti ir pateikti teismui reikalaujamo procesinio dokumento.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, pateikdama pareiškimą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė ne tik priežastis, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškovo ieškinį, tačiau sprendimo už akių nepagrįstumą grindė ir aplinkybe, jog butas priklauso po ½ dalį atsakovei ir į bylą neįtrauktai I. V., kurią teismas turėjo įtraukti dalyvaujančiu asmeniu, nes šie duomenys byloje buvo pateikti ieškovo, o teismas priėmė sprendimą tik vienos atsakovės atžvilgiu. Taip pat teigė, kad iš esmės nesutinka su skola, kartu pateikdama atsakovės raštus ieškovui dėl skolos nepagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad ieškovo teisė pasirinkti pažeistų savo teisių gynybos būdą, skundžiamoje nutartyje sprendė, kad priteisus skolą iš atsakovės kaip buto bendraturtės, ji įgys teisę į kitą bendraturtę dėl patirtų išlaidų atlyginimo. Sprendime už akių konstatavo, kad su buto savininkėmis šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais, kad buto savininkės I. V. ir atsakovė A. L. yra solidariai atsakingos už susidariusią skolą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju teismui nustačius, kad tarp šalių nėra sudarytos rašytinės sutarties, tarp ieškovo ir atsakovės prievoliniai santykiai kilę iš konkliudentinių veiksmų, iš esmės pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens – kitos buto bendraturtės I. V. materialiųjų teisių ir pareigų. Be to apeliantė nurodo, kad ji iš esmės nesutinka su skolos dydžiu ir tvarka, pateikdama tai patvirtinančius susirašinėjimo su ieškovu duomenis, GNSB „Vijūnėlė“ išrašytų sąskaitų atsakovei, jos sutarties dėl administravimo paslaugų su UAB „Vijūnėle“ kopijas, iš kurių matyti, kad už suvartotą šilumos energiją ir kitas paslaugas ji turi pareigą atsiskaityti su GNSB „Vilūnėlė“, kai tuo tarpu iš ieškovo pateiktų prie ieškinio skaičiavimų dalis šių priskaičiuotų skolų atsakovei (pvz. šilumos energiją, šildymą) sutampa, ieškinyje 745, 89 Lt skola nedetalizuota, prievolė grindžiama konkliudentiniais veiksmais (b. l. 8-12, 33). Todėl atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl sprendimo už akių neteisėtumo pagrįsti.
Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, o anksčiau nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės A. L. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Tenkinti atsakovės A. L. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.