Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartis

nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. Z. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 1 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

7. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Kauno apygardos teismo nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)478/2016).

8. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad 2021 m. sausio 10 d. 13.40 val. Alytaus AVPK Kelių patrulių būrio vyresnysis patrulis V. L. R. Z. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 52-ANR-P-194-2021 pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 415 straipsnio 5 dalį dėl to, kad 2021 m. sausio 10 d. apie 13.30 val. kelio Kaunas - Prienai - Alytus 30 kilometre, Prienų rajone, R. Z. vairavo automobilį Audi A7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (DE), kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, ant automobilio pritvirtinti valstybinio numerio ženklai pagaminti įmonėje neįgaliotoje juos gaminti, automobilis nedraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neatlikta valstybinė techninė apžiūra, t.y. už tai, kad ji pažeidė KET 225 ir 226 punktų reikalavimus (AN bylos b. l. 1-2). Iš 2021 m. sausio 10 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo nustatyta, kad iš R. Z. paimto valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) 2 vnt. (AN b. l. 5-7). 2021 m. vasario 1 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūno A. S. nutarimu R. Z. už ANK 415 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirta 90 eurų bauda, už ANK 415 straipsnio 2 dalies pažeidimus skirtos po 35 eurų baudos, už ANK 415 straipsnio 5 dalies pažeidimą skirta 290 eurų bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu skirta galutinė nuobauda – 290 eurų bauda (AN b. l. 3-4). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad pareiškėja praeityje du kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, paskirtos baudos sumokėtos (AN b. l. 9-11). Pareiškėjos R. Z. rašytinis skundas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad ji pripažino pažeidimą dėl to, kad jos vairuota mašina buvo be draudimo, bet ji nepripažino, jog nuo jos automobilio buvo nuimti negaliojantys valstybinio numerio ženklai, bei kad jos vairuotas automobilis buvo be galiojančios techninės apžiūros. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu visus protokolu inkriminuotus pažeidimus pareiškėja pripažino, prašydama skirti mažesnę baudą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje pareiškėja nekelia ginčo dėl jos padarytų administracinių nusižengimų, tačiau nesutinka su jai skundžiamu nutarimu paskirta bausme – subendrinta 290,00 Eur bauda.

9. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn.

10. Remiantis Kelių eismo taisyklėmis ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, galioja bendra taisyklė, kad transporto priemonė, kurios valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, negali dalyvauti viešame transporte. Pažymėtina, kad vairuotojams taikomi atidaus, rūpestingo, dėmesingo, atsargaus eismo dalyvio standartai. Todėl pareiškėja, kaip vairuotoja, privalėjo išsiaiškinti ir žinoti, kokia yra tvarka dėl tokio automobilio eksploatavimo. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas įpareigoja motorinės transporto priemonės vairuotojus su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojančius transporto priemonės registravimo dokumentus (kuriuose nurodyti numeriai turi sutapti su ant automobilio pritvirtintais valstybiniais numeriais), privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Kelių eismo taisyklėse nustatytus dokumentus. Neturint dokumentų, įrodančių šias aplinkybes, atsakomybė tenka būtent transporto priemonės vairuotojui, ir tai negali būti vertinama kaip atsitiktinis pažeidimas (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-97-725/2020).

11. ANK 415 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) <...> vairavimą, kas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki trijų šimtų keturiasdešimt eurų. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 225 punkte numatyta, kad kiekviena motorinė transporto priemonė turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.

12. Byloje esantys duomenys rodo, kad pareiškėjos vairuoto automobilio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) buvo suklastoti. Su tuo teismo posėdžio metu sutiko ir pareiškėja, nurodydama, kad to nežinojo, o turguje pardavėjas teigė, kad su tokiu automobiliu galima važiuoti iki jo užregistravimo. Teismas pripažįsta, kad pareiškėja galėjo nežinoti apie minėtų numerių suklastojimą, tačiau ANK 415 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Šiaulių apygardos teismo nutartis priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-34-354/2014). Pareiškėjos vairuotas automobilis Audi A7 pagal „Eucaris“ paieškos sistemą buvo išregistruotas Vokietijoje 2020 m. lapkričio 18 d. (b. l. 24, 25). VĮ „Regitra“ pateiktuose užsienio valstybių transporto priemonių išregistravimo požymiuose, nurodyta, jog Vokietijoje registracijos liudijimo pirmos dalies reversinėje pažymimas langelis „išimta iš apyvartos“, greta nurodoma data, klijuojamas kompetentingos įstaigos lipdukas, pasirašo kompetentingos įstaigos darbuotojas, dokumentas gali būti pažymimas žyma „negalioja“. Numerio ženklai paimami. Transporto priemonės išregistravimą pažymi ir ant transporto priemonės numerio ženklo panaikintas techninės apžiūros galiojimo žymuo/lipdukas (b. l. 28, 29). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo išregistruotas Vokietijoje, vairuotoja negalėjo ant automobilio turėti uždėtų Vokietijos valstybinių numerių su ženklu Nr. ST Z8559, nes jie išregistruojant automobilį Vokietijoje paimami, taip pat minėtam automobiliui, jį išregistruojant Vokietijoje, panaikinta techninė apžiūra (b. l. 26-27). Atkreiptinas dėmesys, kad kaip nurodė VĮ „Regitra“ 2021 m. vasario 26 d. rašte, minėta pareiškėjos transporto priemonė Audi A7, buvo įregistruota Lietuvoje 2021 m. sausio 18 d., valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas registracijos liudijimas, o minėtai automobilio registracijai buvo pateikti Vokietijos registracijos liudijimai, Lietuvoje išduotas technikinės apžiūros dokumentas (b. l. 23). Taigi, pareiškėja pašalino pažeidimus, minėtam automobiliui atliko ir įgijo Lietuvoje technikinės apžiūros dokumentą, automobilį įregistravo. Be to, teismas visiškai sutinka su institucijos atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina bylos medžiaga, kad nors automobilis Audi A7, išregistruotas Nyderlanduose 2020 m. vasario 17 d., po ko buvo įregistruotas Vokietijoje 2020 m. vasario 17 d., tačiau sustabdžius nuo jo buvo nuimti visiškai nauji, ką tik pagaminti, valstybinio numerio ženklai, nors buvo praėję nuo minėtos registracijos datos beveik metai laiko (2021 m. sausio 10 d.), dėl ko pareigūnams buvo akivaizdu, kad numeriai suklastoti, todėl jiems kilo pagrįstos abejonės dėl numerių autentiškumo. Įrodymų visuma patvirtina, jog valstybiniai numeriai nėra originalūs, autentiški, todėl pripažįstama, jog pareiškėja vairuodama automobilį su neoriginaliais valstybinio numerio ženklais, pažeidė KET 225 punkto reikalavimus, todėl R. Z. padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 415 straipsnio 5 dalį.

13. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, <...>. Šiuo atveju byloje suriktais įrodymais nustatyta, kad R. Z. vairavo transporto priemonę, kuri buvo be atliktos privalomos techninės apžiūros ir įstatymo nustatyta tvarka neįregistruota, tą pripažino ir pati pareiškėja teismo posėdžio metu, todėl tokiu būdu ji pažeidė KET 226 punkto reikalavimus, todėl R. Z. padaryti pažeidimai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).

14. ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę, kuri buvo neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir (ar) už pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Šiuo atveju byloje suriktais įrodymais nustatyta, kad R. Z. vairavo transporto priemonę, kuri buvo neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tą patvirtino ir pati pareiškėja teismo posėdžio metu, todėl pažeidė KET 226 punkto reikalavimus, todėl R. Z. padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį.

15. Pareiškėja teismo posėdžio metu prašė sumažinti baudą, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, prašymą grindžiant iš esmės savo materialine padėtimi, nuodant jog nedirba, augina vieną nepilnametį vaiką.

16. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose: Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015).

17. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje išskirtinėmis ir pakankamomis minėtos teisės normos taikymui nelaiko tokių aplinkybių, kaip asmuo darbe apibūdinamas teigiamai (administracinės bylos Nr. N16-536/2006, Nr. N16-597/2006, Nr. N16-949/2006); KET pažeidimą padarė pirmą kartą (administracinės bylos Nr. N16-949/2006, Nr. N17-1874/2006); transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikros šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, administracinė byla Nr. N16-595/2006 ir kt.).

18. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, vadovaujantis išdėstyta teismo praktika, teismas konstatuoja, jog pareiškėjos nurodytos šeiminio asmeninio pobūdžio aplinkybės, jog ji yra bedarbė ir turi nepilnametį vaiką, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos, juolab minėtas aplinkybes pagrindžiančių duomenų pareiškėja nepateikė. Be to, pareiškėja pati teismo posėdžio metu nurodė, kad jos sutuoktinis dirba, ji nuosavybės teise turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Pareiškėja, įvertindama savo materialinę padėtį, turėjo įstatymu suteiktą galimybę už padarytus nusižengimus įvykdydama administracinį nurodymą sumokėti tik pusę ANK 415 straipsnio 1, 2, 5 dalių sankcijose numatytos baudos, tačiau šia teise nepasinaudojo, siūlomos baudos iki nurodyto termino nesumokėjo, todėl jai pagrįstai nutarimu buvo paskirtos baudos sankcijų ribose. Šiuo atveju pareiškėja jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą nei ANK 415 straipsnio 5 dalyje numatyta bauda artima minimaliai, nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pareiškėjos skundo teiginių, jog ji nepadarė pažeidimo numatyto ANK 415 straipsnio 5 dalyje, kad pareigūnai apskritai neturėjo teisės nuimti jos automobilio numerių, bei tik teismo posėdžio metu tiriant bylos įrodymus, pareiškėjai išaiškinus, kokius pažeidimus padarė ir už juos gręsiančią atsakomybę, pareiškėjai sutikus su padarytais pažeidimais, galima daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėja iš esmės nesijautė kalta dėl padarytų nusižengimų ir tikėjosi nuobaudos išvengti iš viso.

19. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

20. Institucijos nutarime pažeidėjai, individualizuojant bausmę, nebuvo konstatuota nei lengvinančių nei sunkinančių atsakomybę aplinkybių ir buvo paskirtos bausmės: už ANK 415 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirta 90 eurų bauda, už ANK 415 straipsnio 2 dalies pažeidimą (dvi veikos) skirtos po 35 eurų dydžio baudos, už ANK 415 straipsnio 5 dalies pažeidimą skirta 290 eurų bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu skirta galutinė nuobauda – 290 eurų bauda. Pažymėtina, kad visos skirtos baudos už atskirus pažeidimus yra artimos minimalioms sankcijose numatytoms bausmėms, nors nesant lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, o esant lengvinančių aplinkybių baudos dydis negali viršinti baudos vidurkio. Atsižvelgiant į tai, ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde, nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo pačiu pažymima, kad atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai, kadangi nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, visuma. Pabrėžtina, kad darydama administracinius nusižengimus, pareiškėja prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padarytų nusižengimų rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati.

21. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjos išdėstytais motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo, skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nutarimą priėmęs organas (pareigūnas) išsamiai ištyrė visas pažeidimo aplinkybes, pareiškėja pagrįstai pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 415 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgta į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, todėl nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytiems pažeidimams, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra, todėl vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi skundžiamas 2021 m. vasario 1 d. nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621-623 straipsniais, 626 straipsniu, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 79-ANR_N-119-2021 nepakeistą ir R. Z. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.