Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Vytauto Kursevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-422-949/2016 pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui A. L. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. Ž. pateikė ieškinį atsakovui A. L., prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. Ž.; nustatyti A. L. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį (Tėvo dieną), neporiniais kalendoriniais metais gruodžio 26 d., šv. Velykų pirmąją dieną, poriniais kalendoriniais metais – gruodžio 25 d., Šv. Velykų antrąją dieną, vasaros atostogų laikotarpiu – birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais po 2 savaites per mėnesį atsakovo pasirinkimu; priteisti iš atsakovo A. L. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. L. ir A. L. po 175 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-11-16 iki pilnametystės, paskiriant ieškovę vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, taip pat priteisti iš atsakovo A. L. išlaikymo įsiskolinimą po 405 Eur kiekvienai už 3,5 kalendorinių mėnesių laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2015-11-15 įskaitytinai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su dukromis bendrauja nereguliariai, retai. Apie tai, kad nori bendrauti su dukromis praneša prieš pat susitikimą, iš anksto apie tai neinformuoja, todėl mano, kad yra tikslinga nustatyti konkrečią bendravimo tvarką. Dėl išlaikymo priteisimo paaiškino, kad vienos dukters išlaikymui per mėnesį reikia 350 – 375 Eur, todėl kiekvienam vaikui iš atsakovo prašo priteisti po 175 Eur per mėnesį. Dėl išlaikymo įsiskolinimo paaiškino, kad nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio atsakovas pradėjo mokėti išlaikymą po 60 Eur vienam vaikui, sausį, vasarį ir kovą sumokėjo po 240 Eur, balandį 200 Eur abiejų dukrų išlaikymui. Atsakovas A. L. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Prieštaravo dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir išlaikymo dydžio jiems priteisimo. Nurodė, kad šiuo metu bendrauja su vaikais tada, kada gali, kai turi pinigų, pasiskolina automobilį. Jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, gyvena savo seseriai priklausančiame bute, už kurį nemoka. Pasiimti vaikus savaitgaliui į savo gyvenamąją vietą neturi galimybės. Jokių pajamų negauna, registruoto turto neturi, išsilavinimas vidurinis, darbo biržoje neregistruotas, finansiškai jį remia tėvai, kitų išlaikytinių neturi, turi kreditorinių įsipareigojimų, nesumokėtų baudų. Nurodė, kad turi sveikatos problemų. Atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, prašė priteisti kuo mažesnio dydžio išlaikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016-04-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė nepilnamečių vaikų A. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. Ž.; nustatė A. L. ir nepilnamečių vaikų A. L. ir A. L. bendravimo tvarką: kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį (Tėvo dieną), neporiniais kalendoriniais metais gruodžio 26 d., Šv. Velykų pirmąją dieną, poriniais kalendoriniais metais – gruodžio 25 d., Šv. Velykų antrąją dieną, vasaros atostogų laikotarpiu – birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais po 2 savaites per mėnesį atsakovo pasirinkimu; priteisė iš atsakovo A. L. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. L., (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2016-04-25) iki pilnametystės, paskiriant ieškovę L. Ž. vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo A. L. 810 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams A. L. ir A. L.; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo A. L. valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas; panaikino 2015-11-24 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vaikai šiuo metu gyvena kartu su savo motina, į tai, kad atsakovas A. L. sutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, A. L. ir A. L. gyvenamąją vietą nustatė su motina ieškove L. Ž..Teismas, įvertinęs ieškovės prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgęs į atsakovo argumentus, į tai, kad jokios alternatyvios ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai atsakovas nepateikė, į tai, kad atsakovas su dukromis bendrauja tada, kada jam pačiam yra patogu, iš esmės neatsižvelgdamas į vaikų poreikius ir interesus, nusistovėjusį jų režimą, nustatė ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką. Teismas sprendė, kad iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, atsižvelgiant į tai, kad buvo priteistas laikinas išlaikymas. Spręsdamas išlaikymo klausimą teismas įvertino šalių nepilnamečių vaikų poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir galimybes teikti vaikams atitinkamo dydžio išlaikymą. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas nuo vaikų priežiūros ir išlaikymo yra beveik nusišalinęs, į tai, kad byloje nebuvo galimybės nustatyti, kokia yra reali atsakovo finansinė padėtis, jam neatskleidžiant jokių savo pajamų šaltinių, į tai, kad ieškovė pagal savo gaunamas pajamas be savo tėvų pagalbos pati nesugebėtų skirti nurodyto dydžio sumos vaikų išlaikymui, į tai, kad abu nepilnamečių vaikų tėvai yra jauno amžiaus, darbingi, neturintys sveikatos problemų. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų apie išlaikymo vaikams mokėjimą rugpjūčio mėnesį, įvertinęs atsakovo sumokėtas sumas 2015 metų rugsėjo ir spalio mėnesį, sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl 405 Eur išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam vaikui priteisimo už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2015-11-15 yra pagrįstas, todėl iš atsakovo priteisė 810 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas A. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-25 sprendimą dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžių nepilnamečiams vaikams: panaikinti A. L. nustatytą bendravimą su vaikais kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., paliekant galioti tokią bendravimo su vaikais tvarką: A. L. bendrauti su vaikais pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį (Tėvo dieną), neporiniais metais gruodžio 26 d., Šv. Velykų pirmąją dieną, poriniais kalendoriniais metais gruodžio 25 d., Šv. Velykų antrąją dieną, vasaros atostogų laikotarpiu – birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais po 2 savaites A. L. pasirinkimu; išlaikymo dydį sumažinti ir priteisti iš A. L. nepilnamečiams vaikams A. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 110 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2016-04-25) iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę L. Ž. vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; sumažinti išlaikymo įsiskolinimo dydį ir priteisti iš A. L. 290 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams A. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo yra nepagrįstas, nes teismas netinkamai vertino duomenis apie A. L. turtinę padėtį, sveikatos būklę, galimybę dirbti, užsidirbti bei suteikti tokio dydžio išlaikymą, neatsižvelgė į A. L. objektyvią turtinę padėtį, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192, 3.201 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose. Teismas sprendime nustatydamas išlaikymo dydį vaikams, iš esmės vertino tik vaikų poreikius, kurie yra gerokai padidinti ir juos viršija, o taip pat viršija ieškovės turtinę padėtį, visiškai neatsižvelgdamas į atsakovo galimybes. Teismo nustatytas vaikų išlaikymo dydis yra neproporcingas nei atsakovo, nei ieškovės turtinei padėčiai.Kiekvieno iš tėvų kas mėnesį skiriama 110 Eur suma kiekvieno vaiko išlaikymui yra pakankama ir adekvati, ir tokios sumos pakanka ne tik būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, tačiau ir užtikrinti, kad būtų ugdoma ir lavinama vaiko asmenybė.Teismas neteisingai paskaičiavo ir nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą, kadangi ieškovė nuslėpė gautus iš atsakovo mokėjimus vaikų išlaikymui, kurie nebuvo įskaičiuoti į suteiktą išlaikymą vaikams. Sumažinus išlaikymo vaikams dydį, išlaikymo vaikams įsiskolinimo suma turi būti perskaičiuota, tokiu būdu priteisiant iš atsakovo 290 Eur išlaikymo įsiskolinimą.Teismo nustatytos apelianto bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos jis negalės realiai vykdyti, kadangi ieško darbo, tenka išvykti ir į užsienį, neturi pastovios gyvenamosios vietos, be to, ginčo su ieškove dėl bendravimo su vaikais nėra, apeliantas gali bendrauti ir bendrauja su jais abiejų šalių susitarimu, pagal savo galimybes.Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė kreditorinius įsipareigojimus patvirtinančius dokumentus, mokėjimo kvitus dėl išlaikymo įsiskolinimo bei dokumentus susijusius su sveikatos būklę, nurodydamas, kad šių dokumentų nepateikė pirmosios instancijos teisme, nes nesinaudojo teisine pagalba ir nežinojo kokius dokumentus ir kokias aplinkybes patvirtinančius dokumentus reikia pateikti ir kada, neturi specialių teisinių žinių ir nežino kokie yra reikalavimai. Ieškovė L. Ž. atsiliepimu į atsakovo A. L. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-25 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo apeliacinėje instancijoje turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Apelianto apeliaciniame skunde nurodytos jo blogą turtinę padėtį patvirtinančios aplinkybės yra subjektyvūs, išimtinai tik nuo paties apelianto priklausantys veiksniai, todėl šios aplinkybės pačios savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymo nepilnametėms dukroms.Aplinkybė, kad apeliantas turi du išlaikytinius, nėra pagrindas spręsti dėl mažesnio išlaikymo nepilnametėms dukroms, apeliantas pats privalėjo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.Visi apelianto finansiniai įsipareigojimai atsirado dėl priešingo teisei apelianto elgesio, todėl šių finansinių įsipareigojimų atlyginti žalą turėjimas niekaip neįtakoja apelianto teiktino išlaikymo nepilnametėms dukroms dydžio.Apeliantas nepateikia jo sunkią sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų, jam nėra nustatytas neįgalumas, ribotas darbingumas.Aplinkybė, kad apeliantas yra teistas, atliko laisvės atėmimo bausmę yra išimtinai paties apelianto veiksmų bei gyvenimo būdo padarinys ir ši aplinkybė niekaip negali riboti vaikų teisės gauti pakankamo dydžio išlaikymo iš jo.Apelianto vedamas gyvenimo būdas, priešingas teisei elgesys, siekis išvengti išlaikymo nepilnametėms dukroms teikimo yra priežastys, dėl kurių apeliantas savo vardu neįsigyja nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių.Tam, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis neturėtų būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalių dukros yra papildomai lavinamos ir šiam lavinimui yra patiriamos išlaidos, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnamečių vaikų poreikius nepagrįstai padidino.Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tiek apelianto pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad jis pareigą išlaikyti savo nepilnametes dukras laikotarpiu nuo 2015-08-01 dienos iki teismo sprendimo priėmimo vykdė netinkamai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkino visiškai.Apelianto siūloma jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra šiurkščiai pažeidžianti nepilnamečių dukrų teises bei interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Apeliantas A. L. kartu su apeliaciniu skundu pateikia rašytinius įrodymus – mokėjimo nurodymų kopijas, Šiaulių apygardos teismo nutarties kopiją, antstolio A. B. siųstų dokumentų Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, A. L. (tėvo) darbingumo lygio pažymos kopiją, VSDFV sprendimo dėl pensijos paskyrimo kopijas, medicininių dokumentų išrašų kopijas. Apeliantas nurodo, kad minėtų dokumentų nepateikė pirmosios instancijos teisme, nes nesinaudojo teisine pagalba ir nežinojo kokius dokumentus ir kokias aplinkybes patvirtinančius dokumentus reikia pateikti ir kada, neturi specialių teisinių žinių ir nežino kokie yra reikalavimai, todėl visų reikšmingų dokumentų nepateikė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantas visus aukščiau nurodytus dokumentus turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi jie visi sudaryti iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos (2016-04-25). Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta, jog apeliantas, nesant galimybės nustatyti, kokia reali jo finansinė padėtis, neatskleidė jokių savo pajamų šaltinių, t.y. sąmoningai nepateikė bylai reikšmingų įrodymų. Be to, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantas būtų minėtus dokumentus pateikęs pirmosios instancijos teismui, kuris nepagrįstai juos būtų atsisakęs priimti. Byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą atitinkamoms išvadoms, patikrinus skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, padaryti, visgi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šių įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat į teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 str.), pirmiau išvardytus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje nustatyta apelianto bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka kas antrą savaitgalį. Nurodo, kad tokios teismo nustatytos jo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos jis negalės realiai įvykdyti, nes ieškosi darbo, tenka išvykti ir į užsienį, neturi pastovios gyvenamosios vietos, be to, ginčo su ieškove dėl bendravimo tvarkos su vaikais nėra, jis bendrauja su jais abiejų šalių susitarimu, pagal savo galimybes.CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė iš esmės maksimalią bendravimo su vaikais tvarką ir tinkamai įgyvendino įstatymo nuostatą, jog minimalus bendravimas gali būti nustatytas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams. Byloje nėra surinkta (pateikta) jokių įrodymų, kad nustatytas bendravimas galėtų turėti neigiamos įtakos vaikų interesams. Pažymėtina, kad apeliantas tik deklaratyviais teiginiais nurodo, jog dėl užimtumo (darbo paieškos, galimo išvykimo į užsienį), negalės įvykdyti teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau pagrįsti savo teiginius, nepateikia jokių įrodymų. Aplinkybė, kad apeliantas neturi pastovios gyvenamosios vietos, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytos maksimalios bendravimo su vaikais tvarkos į minimalią, tuo labiau, jog apeliantas yra pats nurodęs, kad vaikai dažnai būna pas jo tėvus. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikai gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nustatyti atsakovui ne pareigą, o teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis kas antrą savaitgalį, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas.

Dėl išlaikymo vaikams dydžio

Apeliantas nesutinka su priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu, prašo priteistą iš jo išlaikymą vaikams sumažinti nuo 150 Eur iki 110 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino duomenis apie jo turtinę padėtį, sveikatos būklę, galimybę dirbti, užsidirbti bei suteikti tokio dydžio išlaikymą, neatsižvelgė į jo objektyvią turtinę padėtį, netinkamai taikė CK 3.192, 3.201 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Priteisto išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o pusiausvyrą tarp šių dviejų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas. Todėl visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).Spręsdamas priteistino iš apelianto A. L. išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo klausimą, bylą nagrinėjęs teismas analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vaikų poreikius, t. y. vadovavosi aukščiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad vaikai yra ikimokyklinio amžiaus, lanko papildomus užsiėmimus, kad ieškovė pagal savo gaunamas pajamas be savo tėvų pagalbos pati nesugebėtų skirti nurodyto dydžio sumos vaikų išlaikymui, atsižvelgęs, kad atsakovas nuo vaikų priežiūros ir išlaikymo yra beveik nusišalinęs ir nesant galimybės nustatyti kokia yra reali atsakovo finansinė padėtis, jam neatskleidžiant jokių savo pajamų šaltinių, konstatavo, jog vaikų išlaikymui per mėnesį apeliantas turėtų skirti po 150 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliantas, deklaruodamas savo sunkią turtinę padėtį, nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų apie gaunamas pajamas, nei apie turimus skolinius įsipareigojimus, nei apie kitus išlaikytinius, kas leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, jog apeliantas nesiekia teismui atskleisti savo tikrosios turtinės padėties (CPK 178 str.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Sunki materialinė padėtis jokiu būdu neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Minėta, kad nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Apeliantas yra darbingo amžiaus, duomenų apie tai, kad dėl sveikatos būklės apeliantas negali dirbti, ar kad jis išnaudojo visas galimybes papildomoms pajamoms gauti, byloje nepateikta. SODRA duomenimis atsakovas niekur nedirba, darbo biržoje nėra ir nebuvo registruotas, nekilnojamojo ar kito registruoto turto neturi. Apeliantas nurodo, kad yra teistas ir dėl to jam sunku integruotis į visuomenę ir susirasti darbą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog jis padeda neįgaliam tėvui ir garbaus amžiaus savo motinai, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus ir nesudaro pagrindo sumažinti priteistą išlaikymo sumą, kuri, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, bendrą pragyvenimo lygį bei ekonominę situaciją, iš esmės gali užtikrinti tik minimalius mažamečių vaikų poreikius. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad apelianto tėvams reikalinga būtent materialinė parama ir kad apeliantas ją teikia. Atmetant apelianto argumentą, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog vaikai, kuriuos turi išlaikyti apeliantas yra du, sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais, kad apeliantas pats privalėjo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka pačiam apeliantui. Atkreiptinas dėmesys, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai. Šiuo atveju ieškovė vykdo pareigą užtikrinti šalių nepilnamečiams vaikams gyvenamąjį būstą bei kasdienę vaikų priežiūrą. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tėvų pareigai prisidėti prie vaikų išlaikymo įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010‑05‑27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl būtent jai tenka didesnė vaikų priežiūra, tuo pačiu ir didesnė išlaikymo pareiga. Apeliantas byloje CPK leistinais įrodymais nepaneigė atsakovės pateiktų apskaičiavimų vaikų poreikiams tenkinti, jo pateikti paskaičiavimai yra nepagrįsti realiomis išlaidomis, kadangi jis su vaikais negyvena ir jų nuolatinai neišlaiko, teikia tik epizodinę paramą. Nenurodo, kokiu būdu jų vaikų poreikiai gali būti tenkinami mažesne išlaikymo suma. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str. 1 d.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Taigi, esant pagrįstų abejonių dėl apelianto gaunamų pajamų ir galimybių jas gauti, pirmosios instancijos teismas šias abejones pagrįstai vertino nepilnamečių vaikų interesų naudai, t. y. vertino, kad apelianto padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistino išlaikymo dydžio yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypstant nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.

Dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo dydžio

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teismas pažymi, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Byloje ginčo dėl to, kad apeliantas pareigą išlaikyti savo nepilnametes dukras laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki teismo sprendimo priėmimo vykdė netinkamai, nėra. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl nepilnamečių dukrų išlaikymo įsiskolinimo dydžio, nurodydamas, kad jo nepilnamečių dukrų išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki teismo sprendimo priėmimo yra 290 Eur, todėl prašo atitinkamai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Byloje nustatyta, kad ieškovė L. Ž. prašė priteisti iš atsakovo A. L. išlaikymo įsiskolinimą po 405 Eur kiekvienai dukrai už 3,5 kalendorinių mėnesių laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2015-11-15 įskaitytinai, viso 810 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų apie išlaikymo vaikams mokėjimą rugpjūčio mėnesį, įvertinęs atsakovo sumokėtas sumas 2015 metų rugsėjo ir spalio mėnesį, sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 405 Eur išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam vaikui priteisimo už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2015-11-15 yra pagrįstas, todėl jį tenkino ir iš atsakovo priteisė 810 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys: mokėjimų išrašai, mokėjimų nurodymai, šalių paaiškinimai, patvirtina aplinkybes, jog apeliantas laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-04-25 (teismo sprendimo priėmimo dienos) išlaikymą abiems vaikams teikė tik iš dalies, t.y. laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2015-12-31 kiekvieną mėnesį mokėjo abiejų vaikų išlaikymui po 120 Eur (po 60 Eur kiekvienam vaikui), nuo 2016-01-01 iki 2016-04-25 apeliantas teismo priteistą laikiną išlaikymą vaikams teikė tinkamai, mokėjo kiekvienam vaikui po 120 Eur, tačiau balandžio mėnesį vietoje mokėtinos 240 Eur sumos už abu vaikus, apeliantas sumokėjo 200 Eur. Kadangi byloje nustatyta, kad būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti po 150 Eur kiekvienam vaikui iš atsakovo, o laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-04-25 apeliantas prie vaikų išlaikymo prisidėjo 1520 Eur suma, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2015-11-30 susidarė 720 Eur dydžio vaikų išlaikymo įsiskolinimas, o laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-04-25 – 160 Eur, viso 880 Eur suma (po 440 Eur kiekvienam vaikui). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė netikslino savo reikalavimo dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 810 Eur išlaikymo įsiskolinimo vaikams iš atsakovo priteisimo už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2015-11-15.Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tačiau nustačius atsakovui ne pareigą, o teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis kas antrą savaitgalį, teismo sprendimas dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo tikslintinas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 140 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 138, 139). Ši suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 p., todėl teismo sprendimą iš esmės palikus nepakeistą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovei iš apelianto priteistinos 140 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir ją išdėstyti taip:

Nustatyti A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį (Tėvo dieną), neporiniais kalendoriniais metais gruodžio 26 d., šv. Velykų pirmąją dieną, poriniais kalendoriniais metais – gruodžio 25 d., šv. Velykų antrąją dieną, vasaros atostogų laikotarpiu – birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais po 2 savaites per mėnesį atsakovo pasirinkimu.

Nustatyti, kad A. L. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.

Priteisti iš apelianto A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.