Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, Vilmai Žičkienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. U., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotajam atstovui Jonui Osteriui, išnagrinėjęs bylą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 41(4) straipsnio 1 dalį, 163(5) straipsnio 2 dalį, 172(3) straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U., būdama UAB „Akdena“ direktore, neužtikrino, kad bendrovėje „Akdena“ būtų vykdomas 2016 m. gegužės 5 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (4.65)498-KD-1 laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. atsiskaityti negrynaisiais pinigais su juridiniais ir /ar ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis (pinigų sumai viršijant 10 Eur), kadangi 2017 m. sausio 17 d. atlikus bendrovės „Akdena“ operatyvųjį patikrinimą nustatyta, kad bendrovės atskaitingi asmenys vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais, pinigų sumai viršijant 10 Eur, su ūkio subjektais, atsiskaitymai grynaisiais pinigais užregistruoti avanso apyskaitose už 2016 m. birželio –lapkričio mėnesius, tarp jų bendrovė prekių tiekėjams 2016 m. birželį grynaisiais sumokėjo 8996,85 Eur (be kuro kvitų), spalio mėnesį tiekėjams sumokėjo 8550,19 Eur (be kuro kvitų) grynųjų pinigų, taip pat atsiskaitymai grynaisiais pinigais buvo vykdomi su UAB „Sanitex“, UAB „Makveža“, UAB „Palink“, UAB „Ermitažas“ ir kt. Bendrovė mokesčių administratoriui nepranešė konkrečių atsiskaitymo grynaisiais pinigais atvejų ir priežasčių, dėl kurių neįmanoma įvykdyti duoto nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Tokiu būdu buvo pažeista 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2122 33 straipsnio 7 punkto, 40 straipsnio 2 punkto, 62 straipsnio, 104 (2) straipsnio reikalavimai ir padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 172(3) straipsnyje.

Be to, 2017 m. sausio 17 d. atlikus bendrovės „Akdena“ operatyvųjį patikrinimą nustatyta, kad elektroninio kasos aparato (modelis CHD3030, korpuso Nr. 31016013) dienos fiskalinėse ataskaitose „Z“ spausdinami duomenys tik apie atsiskaitymus grynais pinigais, kasos aparatu neregistruojami atsiskaitymai negrynais pinigais (kasos operacijų atlikimo vietoje – kebabinėje Ateities gt. 7, Vilniuje įrengtas banko kortelių skaitytuvas). Tuo pažeisti 2003 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-255 (2011-02-22 įsakymo Nr. VA-25) redakcija) patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 32.5 punkto reikalavimai ir Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VA-9 patvirtintų Kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometro spausdintuvų techninių reikalavimų 43.10 punktas.

Be to patikrinus kasos knygą ir kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., nustatyta, kad pirminių kasos dokumentų duomenys nesutampa su registro (kasos knygos) duomenimis: pagal 2016-10-05 KIO Nr. KIO 70 D. U. išduoti 3000 Eur ūkio išlaidoms, įnešimui į banką, kasos knygoje įregistruota, kad 2016-10-05 pagal KIO Nr. KIO 70 D. U. įnešimams į banką, ūkio išlaidoms išduota 2500 Eur, pagal 2016-10-07 KIO Nr. KIO 72 B. L. išmokėta 163,70 Eur atostoginių, o kasos knygoje įregistruota, kada pagal 2016-10-07 KIO Nr. KIO 72 B. L. išmokėta 145,69 Eur, pagal DU mokėjimo žiniaraštį Nr. 9, 2016-10-10 išmokėta 5779,24 Eur DU, kasos knygoje įregistruota, jog 2016-10-10 pagal KIO Nr. KIO 73 išmokėta 5248,06 Eur DU; pagal 2016-10-19 KIO Nr. KIO 75 J. R. išmokėta 11,87 Eur (atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju), kasos knygoje įregistruota, kad pagal 2016-10-19 KIO Nr. KIO 75 J. R. išmokėta 10,56 Eur, pagal 2016-11-10 DU išmokėjimo žiniaraštį Nr. 11 darbuotojams išmokėta 5245,03 Eur DU, kasos knygoje įregistruota, jog pagal 2016-11-10 KIO Nr. KIO 81 išmokėta 5248,06 Eur DU, pagal 2016-11-23 KIO Nr. KIO 84 K. M. išmokėta 132,41 Eur, kasos knygoje įregistruota, kad pagal 2016-11-23 KIO Nr. KIO 84 K. M. išmokėta 137,43 Eur. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. – 2016 m. lapkričio 30 d. KIO Nr. KIO 72 –KIO Nr. KIO 85 numeruoti pieštuku, KIO Nr. KIO 83-85 taisyti numeriai. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 11 punkto ir 16 punkto reikalavimai. Tokiais veiksmais A. U. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 163(5) straipsnio 1 dalyje.

Be to, 2017 m. sausio 17 d. atlikus bendrovės „Akdena“ operatyvųjį patikrinimą nustatyta, kad bendrovė kepėjams-pardavėjams už laikotarpį 2016 m. liepos –lapkričio mėnesį mokėjo minimalų valandinį darbo užmokestį (toliau – DU) 2,13 Eur /val., bei vadovaudamasi šiuo tarifu skaičiavo DU už darbą švenčių dienomis bei naktinį darbą. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio reikalavimai ir 2016 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 dalies nuostatos, kur nuo 2016 m. liepos 1 d. numatytas 2,32 Eur minimalus valandinis atlygis. Tokiu būdu A. U. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 41 (4) straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

A. U. kaltė padarius administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus, visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma: 2017 m. sausio 17 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.1) FR1042-307 apie nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. sausio 17 d. atlikto UAB „Akdena“ operatyvaus patikrinimo rezultatus, kurioje užfiksuoti administraciniame kaltinime numatyti pažeidimai (b.l. 6-8); pačios K. U. rašytiniu paaiškinimu VMI (b.l. 9), 2016 m. gegužės 5 d. mokesčių administratoriaus nurodymu mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. (4.65)-498-KD, iš kurio turinio matyti, kad vadovaujantis LR Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 21 punktu, 34 straipsniu bei 104(2) straipsniu, UAB „Akdena“ buvo duotas nurodymas nuo 2016-05-16 iki 2017-05-16 atsiskaityti (išmokėti ar gauti pinigus) su juridiniais ir /ar ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais (pinigų sumai viršijant 10 Eur) (b.l. 10), buhalterinės apskaitos dokumentais: avanso apyskaitomis, PVM sąskaitomis –faktūromis, kasos knygos išrašais, darbo užmokesčio žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais, mokėjimų žiniaraščiais ir t.t (b.l.11-40).

Dėl LR ATPK 172(3) straipsnyje numatyto pažeidimo

LR ATPK 172(3) straipsnis numatė atsakomybę už Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovų ir kitų pareigūnų nurodymų mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą apskaičiavimo bei mokėjimo klausimais nevykdymą, taip pat trukdymą įgyvendinti kitas jų teises.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Akdena“ 2016 m. gegužės 5 d. buvo duotas nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. (4.65)-498-KD, iš kurio turinio matyti, kad vadovaujantis LR Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 21 punktu, 34 straipsniu bei 104(2) straipsniu, UAB „Akdena“ buvo įpareigota 2016-05-16 iki 2017-05-16 atsiskaityti (išmokėti ar gauti pinigus) su juridiniais ir /ar ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais (pinigų sumai viršijant 10 Eur). Teisę mokesčių administratoriui duoti tokį nurodymą numato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104(2) straipsnis. Mokesčių mokėtojui buvo išaiškinta minėtame straipsnio 4 dalyje numatyta nuostata, kad kai nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, mokesčių mokėtojas nedelsdamas privalo apie tai pranešti mokesčių administratoriui, nurodyti konkrečius atsiskaitymo grynaisiais pinigais atvejus ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Išaiškinta atsakomybė už nurodymo nevykdymą. 2017 m. sausio 17 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.1) FR1042-307 nustatyta, kad nurodymo laikomasi nebuvo, užfiksuota visa eilė atsiskaitymų 2016 m. birželio –lapkričio mėnesiais grynaisiais pinigais su tiekėjais (tikslus sąrašas nurodytas lentelėje pažymoje), apie negalėjimą minėtų operacijų atlikti negrynaisiais pinigais ir to priežastis VMI nebuvo informuojama. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 7 punktas numato mokesčių administratoriaus teisę duoti mokesčių mokėtojui privalomus vykdyti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais, o minėto įstatymo 40 straipsnio 2 punktas – mokesčių mokėtojo pareigą bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių. Atitinkamai 62 straipsnis numato pareigą jei nurodymo neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, nedelsiant apie tai informuoti mokesčių administratorių. Tokiu būdu A. U., kaip bendrovės direktorė, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2122 33 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 62 straipsnio, 104 (2) straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 172(3) straipsnyje.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. LR ATPK neteko galios, įsigaliojus administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

A. U. padaryta veika turi Lietuvos Respublikos ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių. ATPK 172(3) straipsnio sankcija numato baudą nuo keturiolikos iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų, o ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcija - baudą nuo šešiasdešimties iki šešių šimtų eurų, o juridinio asmens vadovui baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, t.y. ANK numato žymiai griežtesnę atsakomybę, todėl vadovaujantis įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatomis, A. U. padaryta veika teismo kvalifikuojama ne kaip administracinis nusižengimas pagal LR ANK 505 straipsnio 1 dalį, o kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 172(3) straipsnyje.

Dėl LR ATPK 41(4) straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

LR ATPK 41(4) straipsnio 1 dalis numatė atsakomybę už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalis numato, kad Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. Atitinkamai 187 straipsnio 3 dalis numato, kad darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus minimaliuosius dydžius.

2017 m. sausio 17 d. atlikus bendrovės „Akdena“ operatyvųjį patikrinimą nustatyta, kad VSDFV duomenimis, bendrovėje patikrinimo metu buvo įdarbinti 25 darbuotojai. Darbuotojų (kepėjų-pardavėjų) darbo sutartyse numatyta, kad jiems mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis darbo užmokestis, darbo sutartyse numatytas darbo laikas nuo 1 val. iki 48 val. per savaitę. Patikrinus darbo laiko apskaitos tabelius ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2016 m. liepos iki lapkričio mėnesio, konstatuota, kad bendrovė kepėjams-pardavėjams už laikotarpį 2016 m. liepos –lapkričio mėnesį mokėjo minimalų valandinį darbo užmokestį (toliau – DU) 2,13 Eur /val., be to vadovaudamasi šiuo tarifu skaičiavo darbo užmokestį už darbą švenčių dienomis bei naktinį darbą. Tuo tarpu 2016 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. patvirtintas 2,32 Eur minimalus valandinis atlygis. Atitinkamai Darbo kodekso 193 straipsnis numato, kad už darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. O Darbo kodekso 194 straipsnis numato, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.

Šių pažeidimų neginčijo ir pati A. U., nurodydama, kad po 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusių minimalaus darbo užmokesčio pakeitimų per apsirikimą nebuvo atnaujintas darbo užmokesčio apskaičiavimo šablonas. Tačiau administracinę atsakomybę įstatymų leidėjas numato tiek už dėl tyčios, tiek dėl neatsargumo padarytus pažeidimus, kai asmuo nenumatė, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 straipsnis), todėl ši aplinkybė A. U. atsakomybės nešalina.

Tokiu būdu A. U., kaip bendrovės direktorė, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio ir 2016 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41(4) straipsnio 1 dalyje.

A. U. padaryta veika turi Lietuvos Respublikos ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių. ATPK 41(4) straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų, o ANK 99 straipsnio 1 dalies sankcija - baudą nuo vieno šimto penkiasdešimties iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties, t.y. ANK numato tik šiek tiek griežtesnę atsakomybę, abiejų sankcijų vidurkiai skiriasi tik 4 eurais, todėl vadovaujantis įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 3 straipsnio 8 dalies nuostatomis, A. U. padaryta veika teismo kvalifikuojama ne kaip administracinis nusižengimas pagal LR ANK 99 straipsnio 1 dalį, o kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 41(4) straipsnio 1 dalyje.

Dėl LR ATPK 163(5) straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

LR ATPK 163(5) straipsnio 1 dalis numatė atsakomybę už kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimą įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus. To paties straipsnio 2 dalis numatė atsakomybę už tokius pat veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus.

2017 m. sausio 17 d. atlikus bendrovės „Akdena“ operatyvųjį patikrinimą nustatyta, kad elektroninio kasos aparato (modelis CHD3030, korpuso Nr. 31016013) dienos fiskalinėse ataskaitose „Z“ spausdinami duomenys tik apie atsiskaitymus grynais pinigais, kasos aparatu neregistruojami atsiskaitymai negrynais pinigais. Šio pažeidimo neneigė ir pati A. U., nurodydama, kad ne visi jos darbuotojai tinkamai įformina mokėjimus banko kortelėmis.

2003 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-255 (2011-02-22 įsakymo Nr. VA-25) redakcija) „Dėl kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 32.5 punktas numato, kad kasininkas privalo kasos aparatu registruoti atsiskaitymą pagal mokėjimo būdą, išspausdinti kasos aparato kvitą ir teisingai jį nuplėšti. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. VA-9 „Dėl kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometro spausdintuvų techninių reikalavimų“ 43.10 punktas numato, kad dienos fiskalinėje ataskaitoje (Z) turi būti spausdinami 43 dalies punktuose išvardinti duomenys, tarp jų ir sumos pagal mokėjimo būdą ir valiutą (43.10 punktas). Neužtikrindama šių teisės aktų nuostatų reikalavimų laikymosi A. U. padarė LR ATPK 163(5) straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Minėtą pažeidimą ji padarė dar ir tuo, kad ji neužtikrino, jog bendrovės apskaita būtų vedama nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 11 punkto ir 16 punkto reikalavimų. Minėtų taisyklių 11 punktas numato, kad Kasos pajamų bei išlaidų orderiai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų – net ir patvirtintų. Tuo tarpu patikrinimo metu konstatuota, kad laikotarpiu 2016 m. spalio 1 d. – 2016 m. lapkričio 30 d. KIO Nr. KIO 72 –KIO Nr. KIO 85 numeruoti pieštuku, KIO Nr. KIO 83-85 taisyti numeriai, tuo pažeidžiant minėtus reikalavimus. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punktas numato, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, trynimai ir nepatvirtinti taisymai kasos knygoje draudžiami. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais. Patikrinus bendrovės kasos knygą ir kasos dokumentus už 2016 m. spalio 1 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. nustatyta, kad pirminių kasos dokumentų duomenys nesutampa su registro (kasos knygos) duomenimis (konkretūs atvejai išvardinti kaltinime). Pataisymai nedaryti.

Šios A. U. padarytos veikos turi Lietuvos Respublikos ANK 162 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių. ATPK 163(5) straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą nuo septyniasdešimt dviejų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o ANK 162 straipsnio 1 dalies sankcija - baudą nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, t.y. ANK numato tik šiek tiek griežtesnę atsakomybę, abiejų sankcijų vidurkiai skiriasi tik 3 eurais, todėl vadovaujantis įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 3 straipsnio 8 dalies nuostatomis, A. U. padaryta veika teismo kvalifikuojama ne kaip administracinis nusižengimas pagal LR ANK 162 straipsnio 1 dalį, o kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 163(5) straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokole A. U. veika buvo kvalifikuojama pagal LR ATPK 163(5) straipsnio 2 dalį, motyvuojant, kad veika pakartotinė, nes ji jau yra bausta pagal LR ATPK 163(5) str. 1 d., nuobauda galiojanti. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad A. U. už ATPK 163(5) str. 2 d. numatytą pažeidimą 2016 m. liepos 4 d. buvo surašytas administracinis nurodymas, kurį įvykdžius 2016 m. liepos 15 d. administracinė teisena buvo nutraukta. Tačiau teismų praktikoje nagrinėjant bylas pagal anksčiau galiojusį ATPK buvo laikomasi nuostatos, kad administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui administracinio baustumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-1-788/2016, 2AT-41-677/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-4446/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1095-195/2015, Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-4-337/2013, ATP-16-134/2013, ATP-26-14/2013, Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-19-282/2013, ATPK-41-282/2013), todėl negalima laikyti, kad nagrinėjamų pažeidimų metu ji turėjo galiojančią nuobaudą už pažeidimą numatytą ATPK 163(5) str. 1 d. Nesant pakartotinumo požymio, veikos kvalifikacija pagal ATPK 163(5) str. 2 d. negalima.

Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika nėra perkvalifikuojama, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, kuri neteista, tačiau jau buvo traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163(5) str. 1 d., 172 (3) straipsnį. A. U. atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino pažeidimus ir gailisi dėl jų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Skirtinos baudos sankcijų ribose. Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 30, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. U. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41(4) straipsnio 1 dalyje, skirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

A. U. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163(5) straipsnio 1 dalyje, skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

A. U. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 172(3) straipsnyje, skirti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

LR ATPK 33 straipsnio pagrindu galutinę nuobaudą A. U. nustatyti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo pavedimo skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 17064706611.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.