Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Coleta“ patikslintą ieškinį atsakovui I. Z. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl bylos esmės

6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi UAB „Coleta“ yra iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas M. K.. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo I. Z. 2574,65 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8. Taigi šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, atsakomybės už pareigos inicijuoti ieškovei bankroto bylą pažeidimo.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie yra sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nestatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Nuo paskyrimo į pareigas momento juridinio asmens valdymo organai įgyja įstatymuose nustatytus įgaliojimus ir pareigas, o jas pažeidę turi atsakyti už juridiniam asmeniui kilusią žalą.

10. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) (2016 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XII-2444 redakcija, 2017 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIII-465 redakcija) 37 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad vienasmenis bendrovės valdymo organas – bendrovės vadovas – organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei (ABĮ 37 straipsnio 10 dalis). Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, informacijos pateikimą akcininkams, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą ir kt. (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 9 ir 16 punktai). Juridinio asmens vadovas taip pat turi vykdyti CK 2.87 straipsnyje išdėstytas fiduciarines pareigas – jis turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti interesų konfliktų ir kt.

11. Viena iš specialiųjų juridinio asmens vadovo pareigų – tai ĮBĮ nustatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo. ĮBĮ (2015 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XII-1962 redakcija, 2016 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XII-2463 redakcija) 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad įmonės vadovas turi teisę, o įstatyme nustatytais atvejais – ir pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Ši nuostata detalizuojama ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuota, kad tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje reglamentuoti minėtos pareigos nesilaikymo padariniai – pagal aptariamą nuostatą, įmonės vadovas ar kiti kompetentingi asmenys privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad jie, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje e2A-478-790/2020).

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Kadangi administracijos vadovas geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, jis privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

13. Nagrinėjamu atveju atsakovas I. Z. UAB „Coleta“ vadovu paskirtas 2017 m. vasario 24 d. ir šias pareigas ėjo iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

14. Nagrinėjamoje byloje siekiant įvertinti, ar atsakovas, kaip ieškovės vadovas, pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, visų pirma turi būti nustatyta, kada atsakovas įgijo minėtą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą.

15. Nors juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą, gali susidurti su įvairiais finansiniais sunkumais, dėl kurių jam gali būti apsunkinta galimybė vykdyti savo prievoles ir atsiskaityti su kreditoriais, juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra siejama ne su bet kokiais įmonės finansiniais sunkumais, bet su įmonės nemokumu, kuris yra suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau vertinant šios teisinės pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje ĮBĮ normoje pateiktas nemokumo apibrėžimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Dėl šios priežasties sprendžiant tokio pobūdžio ginčą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar atsakomybėn traukiamo asmens vadovavimo laikotarpiu įmonė buvo nemoki ir kada ji pasiekė šią būseną.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vien tai, kad įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą, nors ji ir buvo nuostolinga, negali pašalinti vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

17. Plėtodamas praktiką dėl juridinio asmens nemokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme nustatymo, kasacinis teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, išaiškino, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

18. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi UAB „Coleta“ buvo iškelta bankroto byla. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo teismas nurodė, kad įmonė neįvykdė teismo reikalavimo pateikti ĮBĮ numatytus duomenis bei informaciją, todėl sprendė, kad jos finansiniai įsipareigojimai yra pradelsti ir konstatavo, kad bendrovė yra nemoki. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, nenustatė momento, kada ieškovė faktiškai tapo nemoki. Todėl aplinkybė, ar laikotarpiu, kai atsakovas buvo paskirtas eiti ieškovės vadovo pareigas, ieškovė jau buvo nemoki, turi būti nustatyta nagrinėjamoje byloje.

19. Sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo momento nustatymo būtina pažymėti, jog UAB „Coleta“ registrų tvarkytojui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, taip pat nemokumo administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas bei dokumentai, todėl teismo galimybės nustatyti konkretų ir neabejotiną UAB „Coleta“ nemokumo momentą yra apsunkintos. Iš šios bylos bei UAB „Coleta“ bankroto bylos duomenų nustatyta, kad remiantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“, VĮ Registrų centro ir Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis, UAB „Coleta“ vardu registruoto turto nėra. Taigi galima daryti išvadą, kad bendrovė kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto neturėjo. Iš kreditorės VMI rašto matyti, kad UAB „Coleta“ skola šiai kreditorei atsirado 2016 m. spalio 17 d., kurios jokia dalis nebuvo apmokėta ir vėliau tik didėjo. Taigi šių duomenų pagrindu darytina labiau tikėtina išvada, jog UAB „Coleta“ 2016 m. spalio 17 d. jau buvo nemoki.

20. Taigi, atsakovo paskyrimo bendrovės vadovu momentu (2017 m. vasario 24 d.) UAB „Coleta“ iš esmės atitiko nemokios įmonės būseną. Spręstina, kad atsakovas, susipažinęs su bendrovės dokumentais bei įvertinęs jos finansinę padėtį, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Coleta“ iškėlimo. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, tikėtinai pagrindžiančių, kad bendrovė būtų galėjusi atkurti savo mokumą ir sėkmingai tęsti veiklą.

21. Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų taikoma civilinė atsakomybė, nepakanka vien tik nustatyti, kad jis atliko neteisėtus veiksmus. Bendrovės vadovas už įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žala, kuri yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Bankroto administratorius, prašydamas priteisti iš buvusio bendrovės vadovo žalą dėl nesikreipimo iškelti bankroto bylą, turi pareigą įrodinėti žalą, jos dydį, priežastinį ryšį, kokia žala susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, teikti teismui dokumentus, pagrindžiančius pareikštą ieškinio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; kt.). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

23. Juridinio asmens vadovas atsako tik už žalos kreditoriams padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo inicijuoti bankroto bylą jo valdymo laikotarpiu (nuo pareigos iškelti bankroto bylą atsiradimo momento iki savo įgaliojimų pabaigos). Nustatydamas, kokio dydžio žala atsirado dėl vadovo delsimo, teismas turi nustatyti, kokio dydžio įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Kasacinio teismo praktikoje su vadovo neteisėtu neveikimu priežastiniu ryšiu susijusia žala yra laikomi po vadovui atsiradusios pareigos nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ir nuo tos dienos padidėjusi dalis tų kreditorių reikalavimų, kurie atsirado iki nurodytos dienos (pvz., delspinigių forma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

24. Iš šioje byloje pateiktų įrodymų bei duomenų, esančių UAB „Coleta“ bankroto byloje, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patvirtinti šie kreditorių reikalavimai: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus – 2179,66 Eur reikalavimas; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 498,99 Eur. Iš viso šia nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 2678,65 Eur (2179,66 Eur + 498,99 Eur).

25. Nustatyta, kad UAB „Coleta“ skola VMI atsirado nuo 2016 m. spalio 17 d., skolos dydis – 104 Eur, vėliau skola didėjo. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus rašto matyti, kad UAB „Coleta“ įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsirado nuo 2017 m. birželio 16 d.; skolos dydis – 2 32,88 Eur, kuris vėliau didėjo. Kaip jau minėta šioje nutartyje, bendrovė nemokia laikytina nuo 2016 m. spalio 17 d., todėl konstatuotina, kad įmonės nemokumo momentu jos įsiskolinimai sudarė 104 Eur. Taigi teismo nutartimi VMI patvirtinto finansinio reikalavimo dalis –394,99 Eur – susidarė po to, kai įmonė tapo nemokia, o kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimas (2179,66 Eur) susidarė kai įmonė jau buvo nemoki.

26. Taigi šios nurodytos aplinkybės pavirtina, kad kreditorių 2574,65 Eur dydžio reikalavimai (2678,65 Eur – 104 Eur) susidarė atsakovo I. Z. vadovavimo nemokiai įmonei metu. Byloje nėra jokių duomenų, jog bent dalis minėtų kreditorių reikalavimų buvo padengta. Pažymėtina ir tai, kad nemokumo administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas, t. y. įmonė neturi turto, kurį realizavus būtų padengti kreditorių reikalavimai.

27. Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas, jam einant ieškovės vadovo pareigas, ir ieškovei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu savo neveikimu pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies normas. Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi atsakovas privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Šios prezumpcijos, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, atsakovas nepaneigė. Šiame sprendime nurodytais motyvais 2574,65 Eur žalos dydis kreditoriams laikytinas įrodytu (CK 6.246 straipsnis), minėta žala (ieškovės įsiskolinimas) kreditoriams susidarė atsakovo vadovavimo ieškovei metu, todėl tarp atsiradusios žalos kreditoriams ir atsakovo neveikimo, t. y. dėl CK 2.87 straipsnio 1 dalyje ir ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų nevykdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovei iš atsakovo priteistinas 2574,65 Eur žalos atlyginimas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

28. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovės patikslintas ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

29. Vadovaujantis CPK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 58 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), kuris iš atsakovo priteistinas valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

32. Taip pat iš atsakovo priteistina valstybei 8,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Coleta“ patikslintą ieškinį tenkinti.

Ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Coleta“, įmonės kodas 303336272, priteisti iš atsakovo I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2574,65 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 65 ct) žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2574,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 58 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 8,02 Eur (aštuonis eurus 2 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.