- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-11
- Bylos Nr.
- eB2-2514-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00725-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Aemulus“, uždaroji akcinė bendrovė „Goldera“, I. R., uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“
- Kategorijos
- 116.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovei bankrutuojančiai individuliai įmonei ,,TIK RYTOJ“ dėl 2025 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, AB, uždaroji akcinė bendrovė „Aemulus“, uždaroji akcinė bendrovė „Goldera“, I. R., uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
6. VMI 2025 m. gegužės 22 d. raštu Nr. RNA-15204 „DĖL BALSAVIMO KREDITORIŲ SUSIRINKIME / IĮ „TIK RYTOJ“„ nemokumo administratoriui pateikė VMI balsavimo raštu biuletenį, kuriuo balsavo „Prieš“ 1-uoju darbotvarkės klausimu. Nesutikimo motyvai buvo išdėstyti kartu su VMI 2025 m. gegužės 22 d. balsavimo raštu biuleteniu pateiktame lydraštyje.
Motyvuojamoji dalis
29. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) I. R. atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą
30. Nurodo, kad 2019 m. lapkričio 28 d. priimtas atsakovės kreditorių sprendimas pradėti atsakovės bankroto procedūras ne teismo tvarka. Atsakovės kreditoriai yra: I. R. (atsakovės IĮ „Tik rytoj“ savininko V. R. sutuoktinė – kreditorės I. R. past.), kurios patvirtintas reikalavimas sudaro 1 072 726,95 Eur (37,44 proc. visų reikalavimų); AB „Swedbank“ – 960 640,38 Eur (33,53 proc.); UAB „Ladavas“ – 621676,41 Eur (21,70 proc.); VMI – 134 753,46 Eur (4,70 proc.); UAB „Goldera“ (kurios direktoriumi yra atsakovės IĮ „Tik rytoj“ savininkas V. R. kreditorės I. R. past.) – 59 935,90 Eur (2,09 proc.); UAB „Aemulus“ – 8 688,60 Eur (0,30 proc.); UAB „Gelvora“ – 6 448,52 Eur (0,23 proc.).
35. Papildomai atkreipia dėmesį, kad kreditorė I. R. yra ne tik didžiausia atsakovės kreditorė, kurios kreditorinis reikalavimas sudaro 37,44 proc. visų kreditorinių reikalavimų, bet ir bankroto procese parduodamo nekilnojamojo turto bendrasavininkė. Atitinkamai, kreditoriams yra žinoma, kad tuo atveju, jeigu siekiant operatyvesnio turto pardavimo būtų nustatyta kuo mažesnė pradinė turto pardavimo kaina (pvz., Siūlomas sprendimo projektas 2) arba turtą būtų nuspręsta pardavinėti iš varžytynių (Siūlomas sprendimo projektas 3) neišvengiamai būtų pažeisti kreditorės I. R., kaip didžiausios kreditorės ir turto bendrasavininkės, interesai, dėl ko kreditorė I. R. būtų priversta kreditorių susirinkimo nutarimą skųsti teisme, dėl ko tiek nekilnojamojo turto pardavimas, tiek nemokumo procesas dar labiau užsitęstų.
36. Kreditoriai 2025 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkime 1 darbotvarkės klausimu balsavo taip: 12.1. kreditoriaus AB „Swedbank“ siūlomas sprendimo projektas (nutarimas nepriimtas): 12.1.1. „Už“ – 33,53 proc. (AB „Swedbank“,); 12.1.2. „Prieš“ – 65,94 proc. (VMI, UAB „Ladavas“, I. R., UAB „Goldera“); 12.1.3. „Susilaikė“ – 0,00 proc. 12.2. kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos siūlomas sprendimo projektas (nutarimas priimtas): 12.2.1. „Už“ – 4,70 proc. (VMI); 12.2.2. „Prieš“ – 0,00 proc.; 12.2.3. „Susilaikė“ – 0,00 proc. 12.3. kreditorės I. R. siūlomas sprendimo projektas (nutarimas priimtas): 12.3.1. „Už“ – 61,24 proc. (I. R., UAB „Goldera“, UAB „Ladavas“); 12.3.2. „Prieš“ – 38,23 proc. (VMI, AB „Swedbank“); 12.3.3. „Susilaikė“ – 0,00 proc.
37. pareiškėja 2025 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 1 darbotvarkės klausimu ginčija motyvuodama tuo, kad pareiškėjos vertinimu, priimtas sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, bendriesiems principams, pažeidžia kreditorės VMI, taip pat kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus.
38. Žemiau išdėstytos aplinkybės ir teisiniai argumentai patvirtina, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas – tenkinti skundo jame nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. 2025 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo metu jokie – nei procedūriniai, nei materialaus pobūdžio – pažeidimai nebuvo padaryti. Skunde nenurodyta jokių konkrečių motyvų ir argumentų, dėl kurių kreditorių balsų dauguma priimtas sprendimas būtų neteisėtas (kokiai konkrečiai imperatyviai normai ir kokiu konkrečiai būdu sprendimas neva prieštarauja; kokiems konkrečiai bendriesiems principams ir kokiu konkrečiai būdu sprendimas neva prieštarauja; kokie konkrečiai kreditorių interesai ir kokiu konkrečiai būdu neva pažeisti priimtu sprendimu). Skundas grindžiamas išimtinai bendro pobūdžio samprotavimais ir teiginiais bei subjektyviu vertinimu (nuomone); skundu iš esmės siekia paneigti kreditorių daugumos valia priimtą sprendimą, tačiau aplinkybė, kad pareiškėja ginčo klausimu turi kitą nuomonę, susirinkime balsavo kitaip nei kreditorių dauguma – nesudaro pagrindo naikinti ar keisti kreditorių daugumos balsais priimtą sprendimą. Šiuo atveju taip pat reikšminga aplinkybė, kad kreditorių priimtą nutarimą ginčija tik pareiškėja: kita kreditorė – AB „Swedbank“ – nors 2025 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkime ir balsavo kitaip nei kreditorių dauguma, susirinkimo metu priimto nutarimo neginčija, teisme neskundžia.
39. Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytino teisinio reglamentavimo nurodo, kad atsakovės bankroto procese, teismai nagrinėdami kreditorių skundus, jau ne kartą yra konstatavę, kad klausimas dėl atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiamas pagal JANĮ nuostatas. Taip pat aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, susiję su anksčiau galiojusio ĮBĮ nuostatomis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2023-08-10 nutartį c. b. Nr. e2-792-934/2023).
40. Kreditorių sprendimas priimtas kreditorių balsų dauguma – 2025 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkime kreditorių dauguma (61,24 proc. – UAB „Ladavas“, I. R., UAB „Goldera“) išreiškė sutikimą kreditorės I. R. pateiktam sprendimo projektui. Atitinkamai, kreditorių dauguma išreiškė valią atsakovės bankroto procese Nekilnojamojo turto kompleksą pardavinėti laisvo pardavimo būdu, kadangi numatoma (siekiama) nauda kreditoriams būtų didesnė negu turtą parduodant iš varžytynių.
41. Eliminuoti / pakeisti / paneigti kreditorių balsų dauguma išreikštą jų valią, nesant pagrindo spręsti apie tokio apsisprendimo prieštaravimą imperatyvioms teisės normos, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Juo labiau, kad ir už priimtą sprendimą nebalsavusi kreditorė „Swedbank“, AB, priimto sprendimo neginčija, jo neskundžia.
42. Remiantis kasacinio teismo praktika, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti pripažįstami negaliojančiais dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar / ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu.
43. Pirma, skundas nėra grindžiamas procedūrinių pažeidimų, priimant ginčo sprendimą, padarymu, todėl kreditorė I. R. dėl procedūrinių aspektų toliau atsiliepime nepasisako.
44. Antra, pareiškėja skunde kelis kartus nurodo, kad ginčo sprendimas neva prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, bendriesiems principams bei neva pažeidžia kreditorių teises bei teisėtus interesus (skundo 2, 4 psl.), tačiau pareiškėja skunde nedetalizuoja ir nepagrindžia, ar ginčo nutarimas naikintinas dėl jo tariamo prieštaravimo imperatyviai normai (kokiai?), ar ginčo nutarimas prieštarauja bendriesiems principams (kokiems konkrečiai ir kokiu konkrečiai būdu?), ar esmingai pažeidžia kreditorių / atsakovės interesus (kokiu konkrečiai būdu ir kodėl „esmingai“?). T. y. skundas grindžiamas bendro pobūdžio samprotavimais ir subjektyvia nuomone, nesutikimu su kreditorių daugumos valia, tačiau tai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti kreditorių daugumos balsais priimtą sprendimą.
45. Trečia, kaip minėta, kreditorė I. R. prašydama sušaukti kreditorių susirinkimą pateikė detalius, išsamius ir konkrečiais argumentais paremtus motyvus, pagrindžiančius, kad Nekilnojamojo turto komplekso pardavimas laisvo pardavimo būtų kreditoriams būtų
46. naudingesnis (palankesnis) nei turto pardavimas iš varžytynių.
47. Atitinkamai, logiška ir suprantama, kad kreditoriai balsų dauguma tokiam pasiūlymui pritarė. JANĮ 90 straipsnis numato tiek bendrą nekilnojamojo turto pardavimo būdo taisyklę (JANĮ 90 straipsnio 1 dalis), tiek šios bendrosios taisyklės išimtį (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai, ginčo atveju jokia imperatyvi įstatymo norma nebuvo ir negalėjo būti pažeista, kadangi ginčo atveju atsakovės nemokumo procese buvo pasinaudota ir pritaikyta įstatymo leidžiama išimtis, t. y. kreditoriai balsų dauguma priėmė sprendimą turtą pardavinėti ne iš varžytynių, o kitu būdu (laisvu pardavimu), kadangi, sąžiningai ir pagrįstai tikimasi, kad tokio pardavimo nauda kreditoriams bus / gali būti didesnė (t. y. dėl visų kreditoriams nurodytų priežasčių Nekilnojamojo turto komplekso pardavimas iš varžytynių kreditoriams būtų mažiau naudingas (palankus) tiek dėl to, kad tokia pardavimo forma dėl visų galimų rizikų (varžytynių rezultatų ginčijimas, bylinėjimasis su turto savininku ir t. t.) gali atbaidyti potencialius Nekilnojamojo turto komplekso pirkėjus (potencialus prabangaus nekilnojamojo turto prestižinėje Vilniaus vietoje (Valakampiuose) pirkėjas verčiau turtą įsigytų sudarydamas pirkimo pardavimo sandorį laisvoje rinkoje ir tokiu būdu būtų ramus dėl galimybės iš karto naudotis ir disponuoti įsigytu turtu), tiek dėl mažesnės Nekilnojamojo turto komplekso pardavimo kainos negu laisvoje rinkoje).
48. Ketvirta, atkreiptinas teismo dėmesys, kad, priešingai, pareiškėja nei pateikdama alternatyvų pasiūlymą, nei skunde nenurodė jokių konkrečių motyvų, argumentų ir priežasčių, kodėl būtent jo siūlomas Nekilnojamojo turto komplekso pardavimo būdas įmonei ir kreditoriams būtų naudingesnis (palankesnis).
49. Tai dar kartą patvirtina, kad skundas iš esmės grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais, tačiau tai nėra ir negali būti priežastis ar pagrindas naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą, kreditorių balsų dauguma (61,24 proc.) priimtą sprendimą. Vieno kreditoriaus (4,70 proc.) nesutikimas / nepritarimas kreditorių balsų dauguma priimtam sprendimui nėra ir negali priežastis ir pagrindas paneigti kreditorių daugumos valią.
50. Dėl JANĮ 85 straipsnio ir turto pardavimo principų nurodo, kad skunde abstrakčiai nurodyta, jog spręsdami dėl bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo, kreditoriai privalo vadovautis JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintais turto pardavimo bankroto procese principais. Nors skunde nedetalizuojama ir nepaaiškinta, kaip konkrečiai ginčo atveju buvo pažeista JANĮ 85 str. norma (jeigu buvo pažeista apskritai), tačiau kreditorė I. R. atkreipia teismo dėmesį į toliau nurodytas aplinkybes. Pirma, ginčo nutarimas galėtų būti panaikintas tik tuo atveju, jei ginčo nutarimu būtų pažeista imperatyvi teisės aktų nuostata, tačiau JANĮ 85 straipsnis vien dėl savo pobūdžio – principų (t. y. gairių) numatymo – nėra ir negali būti laikoma imperatyvia norma, ir tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareiškėjos skundą. Antra, JANĮ 85 straipsnyje įtvirtinti ne tik rinkos kainos, turto apyvartos greičio, bet ir didžiausios kainos principas, reiškiantis, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą.
51. Ginčo nutarimas atitinka visus JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintus principus, kadangi, kaip minėta, būtent toks turto pardavimo būdas, turtą parduodant laisvu pardavimu, gali atnešti kreditoriams didžiausią naudą (tiek didžiausią pardavimo kainą, tiek greičiausią turto pardavimą).
52. Papildomai pažymi, kad šiuo atveju turto apyvartos greičio principas negali reikšti to, kad turtas turi būti parduodamas „kuo pigiau“, kad būtų parduotas „kuo greičiau“. Kaip minėta, prestižinio būsto pardavimas pasižymi tam tikra specifika ir jo pardavimas objektyviai trunka ilgiau negu kitos (ekonominės) klasės nekilnojamojo turto pardavimas (ne kiekvienas asmuo ir ne kiekvieną dieną perka beveik 500 kv. m ploto būstą, dėl ko turto pardavimas objektyviai trunka ilgiau, turi sulaukti savo pirkėjo).
53. Teismai atsakovės nemokumo procese jau ne kartą yra išaiškinę ir konstatavę, kad kreditorių sprendimai kreditorių susirinkimuose yra priimama balsų dauguma, o ne vienbalsiai. Ginčo atveju ginčo nutarimas taip pat priimtas kreditorių balsų dauguma (61,24 proc.), todėl eliminuoti / pakeisti/ paneigti kreditorių balsų dauguma išreikštą jų valią, nesant pagrindo spręsti apie tokio apsisprendimo prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms, nėra jokio pagrindo (žr., VAT 2023-07-04 nutartį c. b. eB2-2244-855/2023).
54. Pareiškėja nepagrindė ir neįrodė, kodėl ir kaip konkrečiai ginčo nutarimas (nustatyti Nekilnojamojo turto komplekso turto pardavimo būdą (turtą parduodant laisvu pardavimu), remiantis kreditoriams pateikta informacija, kurią jie laikė pakankama ir objektyvia sprendimui priimti) pažeidžia kreditorių ir / ar atsakovės interesus (pvz., prieš ginčo nutarimą balsavęs kreditorius „Swedbank“, AB ginčo nutarimo neskundžia, kas patvirtina, kad kreditoriai (išskyrus vien tiktai Ieškovą) nemano, kad ginčo nutarimu būtų pažeistos jų teisės ir interesai (juo labiau – „esmingai“). Be to, remiantis priimtu nutarimu, tuo atveju, jei turtas nebus parduotas per 4 mėnesius, kreditoriai ne vėliau kaip per 30 dienų spręs dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos nustatymo.
Skundas atmestinas
55. IĮ „Tik rytoj“ 2019 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimu neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui iškelta neteisminė bankroto byla ir jos nemokumo administratore išrinkta UAB „Idolus“, įgaliotas asmuo R. J..
56. Byloje ginčijamas Bendrovės 2025 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo priimtas 1-uoju darbotvarkės klausimu dėl turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo su terasomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pardavimo.
57. Nustatyta, kad 2025 m. gegužės 8 d. suinteresuotas asmuo kreditorė I. R. pateikė prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą, pateikė pasiūlymą dėl V. R. ir I. R. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo būdo ir tvarkos nustatymo (Siūlomas sprendimo projektas 1): „Nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą su terasomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)– už kreditorių susirinkimo nustatytą 3 960 000 Eur kainą pardavinėti laisvo pardavimo būdu, apie pardavimą skelbiant 4 (keturis) mėnesius nemokumo administratoriaus UAB „Idolus“ įgalioto asmens R. J. pasirinktose nemokamose internetinėse svetainėse. Nekilnojamojo turto nepardavus per 4 (keturis) mėnesius, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos nustatymo“. Kreditorė Swedbank, AB dėl Turto pardavimo būdo ir tvarkos pasiūlė alternatyvų sprendimo projektą (Siūlomas sprendimo projektas 2), konkrečiai: 1. Patvirtinti V. R. ir I. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo su terasomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), pardavimo tvarką ir kainas IĮ „Tik rytoj“ bankroto procese: 1.1. Turtą, kaip vieną kompleksą parduoti varžytynėse. Nustatyti pradinę Turto pardavimo kainą pirmosiose varžytynėse – 3 168 000 Eur (t. y. 80 % Turto vertės (3 960 000 Eur). Nepardavus Turto pirmosiose varžytynėse, nustatyti pradinę Turto pardavimo kainą antrosiose varžytynėse – 2 376 000 Eur (60 % Turto vertės); 1.2. Nustatyti kainų didinimo intervalą varžytynėse – 1 000 Eur; 1.3. Nepardavus Turto antrosiose varžytynėse, įpareigoti IĮ „Tik rytoj“ nemokumo administratorių per tris dienas nuo antrųjų varžytynių pabaigos, kreiptis į UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, dėl V. R. ir I. R. priklausančio Turto, kuris įkeistas „Swedbank“ AB, rinkos vertės nustatymo; 1.4. Atlikus Turto įvertinimą, kuo skubiau bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Turto įvertinimo ataskaitos gavimo dienos, šaukti kreditorių susirinkimą tolesnei Turto kainai ir pardavimo tvarkai nustatyti.
58. Kreditoriai 2025 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkime 1 darbotvarkės klausimu balsavo taip: 12.1. kreditoriaus AB „Swedbank“ siūlomas sprendimo projektas (nutarimas nepriimtas): 12.1.1. „Už“ – 33,53 proc. (AB „Swedbank“,); 12.1.2. „Prieš“ – 65,94 proc. (VMI, UAB „Ladavas“, I. R., UAB „Goldera“); 12.1.3. „Susilaikė“ – 0,00 proc. 12.2. kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos siūlomas sprendimo projektas (nutarimas priimtas): 12.2.1. „Už“ – 4,70 proc. (VMI); 12.2.2. „Prieš“ – 0,00 proc.; 12.2.3. „Susilaikė“ – 0,00 proc. 12.3. kreditorės I. R. siūlomas sprendimo projektas (nutarimas priimtas): 12.3.1. „Už“ – 61,24 proc. (I. R., UAB „Goldera“, UAB „Ladavas“); 12.3.2. „Prieš“ – 38,23 proc. (VMI, AB „Swedbank“); 12.3.3. „Susilaikė“ – 0,00 proc.
59. Pareiškėja balsavo prieš Siūlomą sprendimo projektą 1, rašte, su kuriuo kartu atsiuntė užpildytą balsavimo raštu biuletenį nurodant, kad balsuoja už savo siūlomą sprendimo projektą (Siūlomas sprendimo projektas 3), konkrečiai: Turtą (žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą su terasomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau - turtas) pardavinėti dvejose varžytynėse: Pirmose varžytynėse siūloma patvirtinti pradinę turto pardavimo kainą 3.960.000 Eur; Nepardavus turto pirmose varžytynėse, skelbti antrąsias, kuriose patvirtinti pradinę pardavimo kainą 3.170.000 Eur. Nustatyti kainos didinimo intervalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 713 straipsnio 9 dalį. Nepardavus turto dvejose varžytinėse, kviesti kreditorių susirinkimą dėl naujos pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.
60. Pareiškėjos teigimu, Bendrovės 2025 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkime priimtas sprendimas yra naikintinas, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, bendriesiems principams, pažeidžia kreditorės VMI, taip pat ir kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu; taip pat, pareiškėjos teigimu, JANĮ detaliai reglamentuoja įmonės turto realizavimo tvarką ir nustato turto pardavimo principus: rinkos kainos principą, pagal kurį turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principą, reiškiantį, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principą, reiškiantį, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis). Tačiau su tokia pozicija, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti.
61. Visų pirma, kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, suinteresuotas asmuo kreditorė I. R., teikdama pasiūlymą dėl Turto pardavimo tvarkos ir būdo, nurodė konkrečias priežastis bei motyvus, dėl kurių turto pardavimas laisvo pardavimo būdu tiek įmonei, tiek kreditoriams būtų labiau naudingas (palankus) nei turto pardavimas iš varžytynių, būtent: 1) remiantis JANĮ 86 straipsnio 2 dalimi, juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą; 2) remiantis JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iš varžytynių turi būti parduodamas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens nekilnojamasis turtas, tačiau kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą nurodytą turtą (įskaitant, nekilnojamąjį turtą) leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis); 3) atsižvelgiant į tai, kad JANĮ numato galimybę kreditorių susirinkimui priimti sprendimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo kitu negu iš varžytynių būdu (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis), kreditorė I. R. prašo sušaukti kreditorių susirinkimą bei į jo darbotvarkę įtraukti klausimą dėl Turto pardavimo kitu negu iš varžytynių būdu, t. y. laisvoje rinkoje; 4) JANĮ 85 straipsnis įtvirtina juridinio asmens turto pardavimo principus, tarp kurių – didžiausios kainos principas, reiškiantis, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 5) priverstinis turto pardavimas (turto pardavimas iš varžytynių), lyginant su turto pardavimu laisvoje rinkoje, pasižymi tuo, kad turtas parduodamas, kaip taisyklė, už mažiausiai 20-30 proc. mažesnę negu rinkos kaina. Tokia taisyklė (praktika) siejama su tokio pardavimo esme ir specifika (rizika, susijusi su įsigyjamu turtu (pvz., varžytynių ginčijimas, problemos iškeldinant asmenis iš varžytynėse įsigyto turto ir pan.), ribotos galimybės apžiūrėti, įvertinti parduodamą turtą, atlikti planuojamo įsigyti turto analizę (pvz., ar nėra kokių potencialių ginčų dėl turto) ir pan.). Be to, turto pardavimas / pirkimas varžytynėse dažniausiai susijęs su konfliktu su buvusiu savininku (skolininku), realaus turto paėmimo problemomis ir pan. Be to, pripažįstama, pats turto pirkimas iš varžytynių emociškai yra / gali būti nemalonus; 6) atitinkamai, dėl visų nurodytų priežasčių Nekilnojamojo turto komplekso pardavimas iš varžytynių kreditoriams būtų mažiau naudingas (palankus) tiek dėl to, kad tokia pardavimo forma dėl visų galimų rizikų (varžytynių rezultatų ginčijimas, bylinėjimasis su turto savininku ir t. t.) gali atbaidyti potencialius Nekilnojamojo turto komplekso pirkėjus (potencialus prabangaus nekilnojamojo turto prestižinėje Vilniaus vietoje (Valakampiuose) pirkėjas verčiau turtą įsigytų sudarydamas pirkimo pardavimo sandorį laisvoje rinkoje ir tokiu būdu būtų ramus dėl galimybės iš karto naudotis ir disponuoti įsigytu turtu), tiek dėl mažesnės Nekilnojamojo turto komplekso pardavimo kainos negu laisvoje rinkoje; 7) turto pardavimas iš varžytynių susijęs su itin griežtai reglamentuota turto pardavimo tvarka (procedūra). Atitinkamai, kreditorių susirinkimui priėmus sprendimą Nekilnojamojo turto kompleksą pardavinėti kitu negu iš varžytynių būdu (laisvoje rinkoje), kreditorių susirinkimas turėtų galimybę operatyviai ir lanksčiai reaguoti į turto pardavimo aplinkybes (spręsti dėl turto pardavimo laikotarpių, pardavimo kainos mažinimo (pvz., ne 20 proc., o kitu dydžiu), išliktų derybų su pirkėju galimybės ir t. t.); 8) Nekilnojamojo turto komplekso pardavimas kitu negu iš varžytynių būdu (t. y. laisvoje rinkoje) yra ekonomiškas, efektyvus, racionalus būdas, kuris nei likviduojamam juridiniam asmeniui, nei kreditoriams nereikštų jokių papildomų finansinių kaštų; 9) Nekilnojamojo turto komplekso pardavimą yra galimybė vykdyti pardavimo skelbimus skelbiant nemokamuose nekilnojamojo turto skelbimuose (pvz., ntportalas.lt, nts24.lt, mano-nt.lt ir kt.), kurių lankomumas ir sklaida yra ne mažesnė negu kituose (mokamuose) skelbimų portaluose. Atitinkamai, Nekilnojamojo turto komplekso pardavimas laisvoje rinkoje nei IĮ „Tik rytoj“, nei kreditoriams papildomai nekainuotų taip pat ir šiuo aspektu; 10) dėl visų aukščiau nurodytų priežasčių ir motyvų Nekilnojamojo turto komplekso pardavimo kitu negu iš varžytynių būdu (t. y. Nekilnojamojo turto komplekso pardavimą vykdant laisvoje rinkoje) numatoma (siekiama) nauda kreditoriams būtų didesnė negu turtą parduodant iš varžytynių. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių kreditorės nurodytas aplinkybes dėl prioriteto parduoti turtą laisvo pardavimo būdu, ir tokiu būdu laikytina, kad Nekilnojamojo turto komplekso pardavimas laisvo pardavimo būtų kreditoriams būtų naudingesnis (palankesnis) nei turto pardavimas iš varžytynių. Svarbu ir tai, kad priešingai, pareiškėja nei pateikdama alternatyvų pasiūlymą, nei skunde nenurodė jokių konkrečių motyvų, argumentų ir priežasčių, dėl ko jos siūlomas Turto pardavimo būdas būtų naudingesnis (palankesnis) tiek įmonei, tiek kreditoriams. Nors pareiškėjos skunde nurodyta, jog ginčijamas sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, bendriesiems principams bei pažeidžia kreditorių teises bei teisėtus interesus, tačiau tokie teiginiai nedetalizuoti ir nepagrįsti jokiais duomenimis; gi skundas grindžiamas bendro pobūdžio samprotavimais ir subjektyvia nuomone, nesutikimu su kreditorių daugumos valia, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą.
62. Antra, kaip nustatyta, kreditorių sprendimas priimtas kreditorių balsų dauguma – 2025 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkime kreditorių dauguma (61,24 proc. – UAB „Ladavas“, I. R., UAB „Goldera“) išreiškė sutikimą kreditorės I. R. pateiktam sprendimo projektui; atitinkamai, kreditorių dauguma išreiškė valią atsakovės bankroto procese Nekilnojamojo turto kompleksą pardavinėti laisvo pardavimo būdu, kadangi numatoma (siekiama) nauda kreditoriams būtų didesnė negu turtą parduodant iš varžytynių; be to, už priimtą sprendimą nebalsavusi kreditorė ,,Swedbank“, AB, neginčija priimto sprendimo, dėl ko ir dėl šių priežasčių nėra teisinio pagrindo paneigti kreditorių balsų daugumos išreikštą valią.
63. Pažymėtina, kad JANĮ 90 straipsnis numato tiek bendrą nekilnojamojo turto pardavimo būdo taisyklę (JANĮ 90 straipsnio 1 dalis), tiek šios bendrosios taisyklės išimtį (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis); ir, kaip teisingai pastebi suinteresuotas asmuo atsiliepime, atitinkamai, ginčo atveju jokia imperatyvi įstatymo norma nebuvo ir negalėjo būti pažeista, kadangi ginčo atveju atsakovės nemokumo procese buvo pasinaudota ir pritaikyta įstatymo leidžiama išimtis, t. y. kreditoriai balsų dauguma priėmė sprendimą turtą pardavinėti ne iš varžytynių, o kitu būdu (laisvu pardavimu), kadangi, sąžiningai ir pagrįstai tikimasi, kad tokio pardavimo nauda kreditoriams bus / gali būti didesnė (t. y. dėl visų kreditoriams nurodytų priežasčių Nekilnojamojo turto komplekso pardavimas iš varžytynių kreditoriams būtų mažiau naudingas (palankus) tiek dėl to, kad tokia pardavimo forma dėl visų galimų rizikų (varžytynių rezultatų ginčijimas, bylinėjimasis su turto savininku ir t. t.) gali atbaidyti potencialius Nekilnojamojo turto komplekso pirkėjus (potencialus prabangaus nekilnojamojo turto prestižinėje Vilniaus vietoje (Valakampiuose) pirkėjas verčiau turtą įsigytų sudarydamas pirkimo pardavimo sandorį laisvoje rinkoje ir tokiu būdu būtų ramus dėl galimybės iš karto naudotis ir disponuoti įsigytu turtu), tiek dėl mažesnės Nekilnojamojo turto komplekso pardavimo kainos negu laisvoje rinkoje).
64. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė ir neįrodė, kodėl ir kaip konkrečiai ginčijamas sprendimas pažeidžia kreditorių ir / ar atsakovės interesus, dėl ko nėra pagrindo laikyti skundą pagrįstu; be to, remiantis priimtu nutarimu, tuo atveju, jei turtas nebus parduotas per 4 mėnesius, kreditoriai ne vėliau kaip per 30 dienų spręs dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos nustatymo.
65. Pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų kreditorių teises ir įstatymų saugomus interesus; taip pat pagal JANĮ įstatymo 51 straipsnio 1 dalį, kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkime, kurio nutarimus skundžia pareiškėja, kaip jau nustatyta, kvorumas buvo, todėl skundžiami nutarimai šiuo aspektu yra teisėti, ir nėra procedūrinių pagrindų jiems naikinti; taip pat nėra nustatyta kitų JANĮ procedūrų pažeidimo.
66. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundas atmetamas, pareiškėjos nurodomų patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.