Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. ir nuteistosios J. N. (ankstesnė pavardė A.) bei jos gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir T. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendį.

J. N. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 276¹ straipsnio 1 dalį ir nuteista:

– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;

– pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. N. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir J. N. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Tuo pačiu Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir neteisti E. A., T. B., O. A. (ankstesnė pavardė B.), D. P., D. G. (ankstesnė pavardė S.), nuosprendis šių asmenų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. G. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 27 d., 11.20 val., mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendraudamas su E. A., pokalbio metu E. A. pažadėjus uždarbį pinigais – 800 Eur, susitarė, kad jis, T. G., padarys neteisėtą narkotinių ir kitų draudžiamų medžiagų permetimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini) teritoriją. Po to, tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, jis, E. A. nurodymu, 2020 m. vasario 27 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 14.14 val., automobiliu „Audi A4“ , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su automobilyje vykusiais V. Š. ir A. Ž., nežinojusiais apie ruošiamas gabenti psichotropines medžiagas, atvyko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kur, T. G. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 21,2994 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA, kuri buvo įdėta į rudos spalvos kartoninę dėžutę, kurioje kartu buvo šeši mobilaus ryšio telefonai, paimdamas iš D. G. (buvusio S.). Po to, T. G., vykdydamas bendrą su E. A. nusikalstamą sumanymą, 2020 m. vasario 27 d. šią dėžutę su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno permetimui į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, esančius (duomenys neskelbtini) kartu su automobilyje vykusiais V. Š. ir A. Ž., kol 2020 m. vasario 27 d., apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini) mieste, ties (duomenys neskelbtini) namu policijos pareigūnams sustabdžius T. G. vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pas A. Ž. rankose buvo rasta ir paimta dėžutė su labai dideliu kiekiu – 21,2994 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA, ir šešiais mobilaus ryšio telefonais. Taip T. G. bendrais veiksmais su E. A. ir D. G. (buvusiu S.) neteisėtai, turėdami bendrą tikslą platinti, disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų.

2. J. N. nuteista už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 23 d., susitarė su E. A. dėl narkotinių ir dopingo medžiagų, bei labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų perdavimo V. Š. ir A. Ž., nežinojusiems apie paketo turinį, kurios turėjo būti permestos į (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), teritoriją. Po to, tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, ji, E. A. nurodymu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 23 d., 8.39 val., paketą su narkotine medžiaga – 28,2171 g kanapių (antžeminių dalių), 0,2093 g metadono, labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – 4,1084 g sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA bei dopingo medžiaga – 72,8969 g anabolinių androgeninių steroidų – metadienono, neteisėtai perdavė V. Š. ir A. Ž., nežinojusiems apie paketo turinį, kurie A. Ž. vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su iš (duomenys neskelbtini) paimtu T. B. 2020 m. vasario 23 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip iki 9.08 val., atvyko į (duomenys neskelbtini), kur V. Š. palydėjo T. B. per mišką iki (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus apsauginės sienos, ten perdavė permetimui skirtą paketą su jam nežinomu turiniu, o pats pasišalino, grįždamas atgal prie automobilio, kuriame jo laukė A. Ž.. Tuo metu T. B., 8.39 val. telefonu susisiekęs su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiu E. A., suderino paketo permetimo vietą ir laiką ir, vykdydamas E. A. nurodymą, 2020 m. vasario 23 d. 9.26 val., priėjęs prie Pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus apsauginės sienos, paketą su narkotine medžiaga – 28,2171 g kanapių (antžeminių dalių), 0,2093 g metadono, labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – 4,1084 g sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA bei dopingo medžiaga – 72,8969 g anabolinių androgeninių steroidų – metadienono, neteisėtai permetė į Pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus lauko teritoriją, kurį (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai, pastebėję įvykdytą paketo permetimą, 2020 m. vasario 23 d. apie 10.43 val. rado paslėptą (duomenys neskelbtini) viršininko kabinete ir apžiūros metu paėmė. Taip J. N. bendrais veiksmais su E. A. ir T. B. neteisėtai, turėdami bendrą tikslą platinti, disponavo narkotinėmis ir dopingo medžiagomis, bei labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai ir prašymai

3. Nuteistasis T. G. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas remiantis tiktai prieštaringais ir nenuosekliais liudytojų A. Ž., V. Š. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duotais parodymais ir kitų nuteistųjų prieštaringais parodymais, pirmosios instancijos teismas proceso dalyvių parodymus vertino selektyviai, visas abejones bei prielaidas vertino kaltinimo naudai, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, be jokio pagrindo atmetė jo bei kitų nuteistųjų E. A., D. G. (S.), T. B., J. N. teisme duotus parodymus bei visapusiškai neatsižvelgė į policijos pareigūnų liudytojų M. S., M. L. parodymus, todėl nuosprendyje padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus.

3.2. Nuteistasis pažymi, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, nevengdamas atsakomybės, paaiškino visas esmines įvykio aplinkybes, jo parodymai yra teisingi ir nuoseklūs, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje formaliai, be jokių objektyvių argumentų jo parodymus vertino kritiškai, tik formaliai nurodydamas, kad jie yra neteisingi bei nepasitvirtino kitais bylos duomenimis, tuo tarpu baudžiamojoje byloje esančius liudytojų A. Ž. ir V. Š. prieštaringus bei nenuoseklius parodymus laikė patikimais, patvirtinančiais jo kaltę.

3.3. Nuteistasis apeliaciniame skunde plačiai cituoja savo paties parodymus, taip pat kitų nuteistųjų E. A., J. N., D. G., T. B. parodymus, liudytojų A. Ž., V. Š., G. G., M. S., M. L. parodymus ir tvirtina, kad apie tai, jog jis būtų prašęs A. Ž. ar kitų automobilyje buvusių asmenų pasakyti, kad dėžutė priklauso vienam iš jų, ar būtų už tai siūlęs pinigų, nenurodė nė vienas iš automobilyje be A. Ž. buvusių asmenų (V. Š., G. G., J. N.), šių aplinkybių nenurodė ir juos sulaikę policijos pareigūnai.

3.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, anot apelianto, remdamasis tiktai jo ir nuteistojo E. A. 2020 m. vasario 27 d. pokalbio metu tariamai pasakyta E. A. fraze, kad bus rimtas permetimas, jog papildomai bus sumokėta 800 Eur, taip pat T. B. ir D. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, padarė vienareikšmę išvadą, jog buvo kalbama ne apie telefonų, o apie narkotinių medžiagų permetimą. Nuteistasis pažymi, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme, o taip pat ir nuteistasis E. A., apklaustas teisme, nurodė, jog nebuvo jokios kalbos apie narkotinių medžiagų permetimą į pataisos namus E. A. bei 800 Eur atlyginimą už tariamą permetimą. Iš nuteistųjų T. B. bei D. G. parodymų, duotų teisme, matyti, kad jie akivaizdžiai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tačiau teismas šiuos nuteistųjų T. B. ir D. G. duotus parodymus teismo posėdyje atmetė formaliais pagrindais. Anot apelianto, jo ir kitų nuteistųjų E. A., J. N., T. B., D. G. parodymai teisme patvirtina, kad jam (apeliantui) nebuvo žinoma apie paketo turinį, skundžiamame nuosprendyje nurodyti pokalbiai nėra informatyvūs, juose jis su E. A. kalba apie telefonų ir papildų paėmimą. Nuteistasis pažymi, jog apie šiuos baudžiamojoje byloje esančius pokalbius su E. A. jo ikiteisminio tyrimo metu niekas neapklausinėjo. Nuteistasis E. A. apie šiuos pokalbius ar susirašinėjimus SMS žinutėmis taip pat nieko nesakė, tyrimo metu nebuvo atliktos fonoskopinės ekspertizės, minėti pokalbiai teisme nebuvo perklausyti, SMS žinutės buvo siunčiamos į telefono numerį, kuris priklausė A. Ž.. Apeliantas kelia klausimą, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ieškota ar nerasta T. B. arba D. G. DNR pėdsakų, jeigu ikiteisminio tyrimo metu pastarieji buvo nurodę, kad pas T. B. namuose buvo atidarę dėžutę ir apžiūrinėjo jos turinį. Anot apelianto, akivaizdu, jog jis nežinojo, kas yra dėžutėje, kadangi nebuvo jos atidaręs, tai patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada Nr. S 525/2021 (01), kurioje nurodyta, kad ant pakuotės pėdsakai nesutampa su T. G. DNR profiliu (t. 7, b. l. 37–38). Be to, pasak nuteistojo, tiek iš jo, tiek iš nuteistojo D. G. parodymų matyti, jog apie perduotos dėžutės turinį nebuvo jokios kalbos tarp jo ir D. G., kad jam (apeliantui) nebuvo žinomas šios dėžutės turinys, patvirtina ir kitų proceso dalyvių parodymai. A. Ž. ir V. Š. nurodė, jog važiuojant nebuvo jokios kalbos apie tai, kas yra paimtoje dėžutėje, ji nebuvo slepiama, o laikoma automobilio salone, policijos pareigūnų sulaikymo metu dėžutę rankose laikė A. Ž..

3.5. Nuteistojo teigimu, aplinkybę, kad jis buvo tik tarpininkas, o nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) tiktai paėmė dėžutę ir nežinojo, kas joje yra, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys: nuteistojo E. A. parodymai, 2020 m. vasario 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys (t. 2, b. l. 40–42). Anot apelianto, iš 2020 m. vasario 27 d. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių matyti, jog jo vairuojamas automobilis ,,Audi A4“ buvo netvarkingas, be priekinio valstybinio numerio, kuris buvo nupieštas ir padėtas prie priekinio stiklo, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad, jeigu jis būtų žinojęs, jog Prienuose paimtoje dėžutėje yra narkotinės medžiagos, tai nebūtų dar važinėjęs po Kauno miestą su netvarkingu automobiliu, o būtų kur nors padėjęs ar paslėpęs šią dėžutę. Apeliantas kelia klausimą, jeigu A. Ž. būtų nežinojusi, kas turėjo būti dėžutėje, tai kodėl ji bandė ją slėpti po striuke, nenorėjo atiduoti policijos pareigūnams. Šiuo atveju, apelianto vertinimu, matyti, kad tiek tarp jo parodymų, tiek tarp liudytojų A. Ž. ir V. Š. parodymų yra akivaizdūs prieštaravimai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu akistatos nebuvo atliekamos, nors jis ne kartą tyrėjos prašė tą padaryti. Tuo tarpu prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą A. Ž. bei V. Š. atžvilgiu, nutarimuose nurodė, jog išnaudojus visas galimybes nepavyko surinkti įtariamųjų A. Ž. ir V. Š. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekami būtini procesiniai veiksmai (akistatos ir kt.) bei ignoruojami baudžiamojoje byloje esantys akivaizdūs duomenys apie ankstesnę šių asmenų neteisėtą veiką, atliekant permetimus į pataisos namus (byloje esantis 2020 m. vasario 23 d. epizodas su nuteistuoju T. B.).

3.6. Nuteistojo teigimu, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje liudytojų bei nuteistųjų parodymus vertino selektyviai, visas abejones ir prielaidas vertino kaltinimo naudai. Nuteistojo manymu, dviprasmiška pirmosios instancijos teismo pozicija vertinant liudytojais apklaustų A. Ž. ir V. Š. parodymus, kadangi dėl 2020 m. vasario 23 d. pateiktų kaltinimų E. A., T. B. ir J. N. teismas liudytojų A. Ž. ir V. Š. parodymus vertino kritiškai bei vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo T. B. parodymais, tuo tarpu dėl jam (apeliantui) ir E. A., D. G. ir T. B. pateiktų kaltinimų pirmosios instancijos teismas laikė teisingais ir vadovavosi liudytojų A. Ž. bei V. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, tačiau nevertino ikiteisminio tyrimo metu duotų šių liudytojų pirminių parodymų. A. Ž. ir V. Š. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme buvo nenuoseklūs bei prieštaringi ir nesutapo su kitais byloje esančiais proceso dalyvių parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

3.7. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, visiškai nevertino bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktų jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, jo sudėtingos sveikatos būklės bei pasikeitusios šeiminės padėties. Anot apelianto, būdamas suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini) kalėjime jis išklausė programą nuo priklausomybių kenčiantiems asmenims (RUSSAMTALEN), atsisakė žalingų įpročių, kalėjime buvo charakterizuojamas teigiamai, už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą kūrybinėse veiklose buvo skatintas, nuo 2024 m. vasario 19 d. dirba (duomenys neskelbtini) kalėjimo siuvykloje darbininko pareigose, sukūrė šeimą, (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. G., baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu jo žmona S. G. laukėsi kito kūdikio, o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. G., be to, jis nieko neslėpdamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą nuoširdžiai paaiškino visas įvykio aplinkybes. Nuteistojo teigimu, pripažindamas jį kaltu ir skirdamas jam bausmę pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl galimybės jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas kitam nuteistajam D. G. už analogišką veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė ženkliai švelnesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, nors nuosprendyje D. G. atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis baustas administracine tvarka, teisme pakeitė parodymus ir nebuvo nuoširdus.

3.8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nuteistojo teigimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti argumentai, kad jo parodymus vertina kritiškai, tik patvirtina prielaidas, jog nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismas bylos aplinkybes ir įrodymus vertino subjektyviai, vienpusiškai, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi prielaidomis, bet ne tvirtais ir nenuginčijamais įrodymais. Todėl, apelianto manymu, baudžiamojoje byloje esant abejonių ar nepakankamai įrodymų ir nesant galimybių jų pašalinti, jam negalėjo būti inkriminuota nusikalstama veika ir jis negalėjo būti teismo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

4. Nuteistoji J. N. ir jos gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendį, priimtą J. N. atžvilgiu, panaikinti ir jos atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį arba Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti J. N. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis J. N. atžvilgiu yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

4.2. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra konstatuota:.,/.../penkių plastiko pakuočių su užrašu „Biosira Parabola 100 tabs. Each tablet contain: 25 mg trenbolone acetate“ tabletėse jų dalyse ir milteliuose yra metandienono. Metandienonas yra įrašytas į tam tikrų dopingo medžiagą sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1329, 1-ąjį skyrių „Anaboliniai androgeniniai steroidai“. Tirti pateiktose tabletėse narkotinių ir psichotropinių medžiagų nėra.“ Pirmosios instancijos teismo aptarti įrodymai, apeliantų teigimu, akivaizdžiai yra susiję tik su viena iš J. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 276¹ straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis turint tikslą jas platinti). Tačiau nėra įvardintas nė vienas įrodymas, pagrindžiantis J. N. kaltę dėl kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Atvirkščiai, specialisto išvadoje, kuria yra grindžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, yra aiškiai nurodyta, kad tirti pateiktose tabletėse narkotinių ir psichotropinių medžiagų nėra. Taigi, šioje byloje, anot apeliantų, nėra surinkta pakankamų objektyvių įrodymų, jog J. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

4.3. Apeliaciniame skunde cituojami nuteistojo E. A. parodymai apie tai, kad su J. N. jis dėl narkotinių medžiagų permetimo nesitarė ir ji nedalyvavo, taip pat nuteistojo T. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nurodant, jog vadovautis iš T. B. ikiteisminio tyrimo metu išgautais parodymais, kurių jis nepatvirtino teisme, negalima. Vertindami skundžiamo nuosprendžio teiginius, kad J. N. neva matė, ką perduoda, kadangi tablečių pakuotė gamyklinė, su užrašais, apeliantai nurodo, jog šios pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės greičiau įrodo J. N. nekaltumą, o ne kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 276¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes net tuo atveju, jeigu J. N. būtų mačiusi tablečių pakuotę, kas yra deklaruojama skundžiamame nuosprendyje, tai vien ta aplinkybė, kad tabletės yra nepažeistoje gamyklinėje pakuotėje su užrašais užsienio kalba, suteikia šioms tabletėms legalumo įvaizdį, o J. N. iš užrašų, jog gamyklinėje pakuotėje yra tabletės pavadinimu „Biosira Parabola“, kurių sudedamoji dalis, kaip galima nuspėti iš užrašų ant pakuotės, yra ,,25 mg trenbolone acetate“, tikrai neturėtų suprasti, kad tai yra draudžiamas preparatas – metandienonas. Juo labiau, kai šioje byloje nėra paneigta faktinė aplinkybė, jog paketo su tabletėmis ,,Biosira Parabola“ J. N. pati neįsigijo, o tik perdavė kitam asmeniui. Taigi, apeliantų manymu, šioje byloje nėra surinkta pakankamų objektyvių įrodymų, kad J. N. padarė ir kitą jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 276¹ straipsnio 1 dalyje.

4.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog jis, atmesdamas J. N. parodymus, atsižvelgia ir į toliau aptariamus Kriminalinės žvalgybos veiksmus, kuriuose ji vėliau figūruoja kaip aktyviai veikiantis asmuo, turintis pateikti pavyzdžius, pranešantis apie asmenų sulaikymą ir panašiai. Tačiau, apeliantų teigimu, nė vienoje skundžiamo nuosprendžio dalyje ne tik, kad nėra aptariami, analizuojami, bet apskritai net nėra įvardijami nei kriminalinės žvalgybos veiksmai, nei atliekant šiuos veiksmus užfiksuotos aplinkybės, kurie galėtų pagrįsti minėtus skundžiamo nuosprendžio teiginius. Anot apeliantų, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje daromos išvados akivaizdžiai nėra pagrįstos šiame nuosprendyje aptartais, analizuotais ir įvertintais duomenimis, įrodymais.

4.5. Apeliantai, skunde pacitavę pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų, pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje minimos frazės ,,kaip suprantama“, ,,kaip galima suprasti“, „užuominomis minėjo“ aiškiai rodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik tendencingai daromomis prielaidomis apie tai, kaip galima būtų interpretuoti vieną ar kitą pasakymą, žinutę, užfiksuotus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Tačiau versijų kėlimas yra būdingas ir leistinas ikiteisminio tyrimo etapui, o ne bylą nagrinėjant teisme, juo labiau priimant galutinį procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje. Dėl nurodytų aplinkybių, apkaltinamąjį nuosprendį J. N. atžvilgiu grindžiant spėlionėmis, tik tikėtinais, abejonių keliančiais duomenimis, o ne patikimais ir pakankamais įrodymais, buvo pažeistas iš nekaltumo prezumpcijos kylantis draudimas grįsti apkaltinamąjį nuosprendį abejonėmis.

4.6. Apeliantų vertinimu, apkaltinamasis nuosprendis J. N. atžvilgiu šioje byloje yra grindžiamas spėlionėmis, tik tikėtinais, abejonių keliančiais duomenimis, o ne patikimais ir pakankamais įrodymais, pirmosios instancijos teismo išvados nėra pagrįstos skundžiamame nuosprendyje aptartais, analizuotais ir įvertintais duomenimis, įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus. Be to, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas tik selektyviu įrodymų vertinimu, padaręs klaidų dėl jų pakankamumo bei patikimumo, nuosprendį grįsdamas prielaidomis, aiškindamas nepatikrintas aplinkybes išskirtinai J. N. nenaudai, tiesiog ignoravo fundamentalią įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklę, įvardintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (nekaltumo prezumpcija). Apeliantai pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas teisę taikė vadovaudamasis spėlionėmis ir prielaidomis, tai yra nenustatęs tikrųjų bylos aplinkybių, buvo iš esmės pažeista J. N. teisė į teisingą ir nešališką teismą. Apkaltinamasis nuosprendis J. N. atžvilgiu neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 ir 3 punkto reikalavimų, 331 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir dėl to turi būti panaikintas.

4.7. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas itin lakoniškai pasisakė dėl bausmės skyrimo J. N. ir visiškai ignoravo J. N. asmenybę apibūdinančias faktines aplinkybes, jog ji gyvena santuokoje su H. N. bei augina tris mažamečius vaikus. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktame VšĮ Kauno miesto poliklinikos 2024 m. liepos 3 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad J. N. yra nustatytas 5 savaičių nėštumas, t. y. J. N. šiuo metu laukiasi ketvirtojo vaiko. Taip pat iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos 2024 m. birželio 26 d. darbo sutarties Nr.020 matyti, jog J. N. dirba VšĮ (duomenys neskelbtini). Apeliantų teigimu, faktinės aplinkybės, kad J. N. turi sukūrusi tvirtą šeimą, turi pastovų darbą ir tuo pačiu legalų pragyvenimo šaltinį, kurias pirmosios instancijos teismas tiesiog ignoravo, patvirtina, jog skirdamas bausmę J. N. pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai neįvertino jos asmenybės, pažeisdamas BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas. Apeliaciniame skunde pažymima, kad J. N. nėra tiek pavojinga, jog galima būtų daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus jai realią laisvės atėmimo bausmę, todėl, net pripažinus J. N. kalta dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, jai turėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo T. G. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji J. N. ir jos gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. G. ir nuteistosios J. N. (ankstesnė pavardė A.) bei jos gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliaciniai skundai atmetami

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, formą bei motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. G. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, J. N. pagrįstai pripažino kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 276¹ straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas dėl T. G. ir J. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat nepažeidė bausmių skyrimo taisyklių ir nuteistiesiems paskyrė teisingas bausmes. Naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo T. G. ir nuteistosios J. N. bei jos gynėjo apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), teisėjų kolegija įvertins šių pakeitimų įtaką nuteistųjų T. G. ir J. N. teisinei padėčiai.

Dėl įrodymų vertinimo

7. Abiejuose šioje baudžiamojoje byloje paduotuose apeliaciniuose skunduose ginčijama T. G. ir J. N. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, o tuo pačiu kritikuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas. Nuteistasis T. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino subjektyviai, vienpusiškai, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi prielaidomis, bet ne tvirtais ir nenuginčijamais įrodymais. Nuteistosios J. N. ir jos gynėjo manymu, apkaltinamasis nuosprendis J. N. atžvilgiu šioje byloje yra grindžiamas spėlionėmis, tik tikėtinais, abejonių keliančiais duomenimis, o ne patikimais ir pakankamais įrodymais, pirmosios instancijos teismo išvados nėra pagrįstos skundžiamame nuosprendyje aptartais, analizuotais ir įvertintais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus. Su šiais apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo sutikti.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. jog pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. Tiek T. G., tiek J. N. kaltę, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

9. Pažymėtina, kad proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl T. G. kaltės

10. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad bendrais veiksmais su E. A. ir D. G. neteisėtai, turėdami bendrą tikslą platinti, disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, t. y. pokalbio metu E. A. pažadėjus uždarbį pinigais – 800 Eur, susitarė, kad T. G. padarys neteisėtą narkotinių ir kitų draudžiamų medžiagų permetimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, po to T. G. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 21,2994 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA, kuri buvo įdėta į rudos spalvos kartoninę dėžutę, kurioje kartu buvo šeši mobilaus ryšio telefonai, paimdamas iš D. G., po to šią dėžutę su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos automobiliu iš (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno permetimui į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kol 2020 m. vasario 27 d., apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini) mieste, policijos pareigūnams sustabdžius T. G. vairuojamą automobilį, buvo rasta ir paimta dėžutė su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos ir šešiais mobilaus ryšio telefonais.

11. Nuteistasis T. G. tiek viso bylos proceso metu, tiek savo apeliaciniame skunde neigia neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis, tvirtina, kad su E. A. nebuvo jokios kalbos apie narkotinių medžiagų permetimą į pataisos namų teritoriją bei 800 Eur atlyginimą už tariamą permetimą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytuose pokalbiuose jis su E. A. kalba apie telefonų ir papildų paėmimą, nurodo, jog jis buvo tik tarpininkas, (duomenys neskelbtini) tik paėmė dėžutę, tačiau nežinojo, kas toje dėžutėje buvo.

12. Pagal Lietuvos baudžiamąją teisę baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje – asmenį pripažįstant kaltu turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 3 dalies įrodinėtini požymiai yra veika – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas ir nusikaltimo dalykas – labai didelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos tikslų pavadinimą, kiekį, koncentraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2009, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-60/2014).

13. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 2020 m. vasario 27 d., apie 15.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas T. G. vairuojamas automobilis „Audi A4“, kuriame važiavo A. Ž., V. Š., G. G. ir J. N., A. Ž. rankose laikė kartoninę dėžutę, kurios viduje buvo šeši mobilaus ryšio telefonai ir du permatomi maišeliai su viduje esančiais gelsvos spalvos milteliais, kuriuose, atlikus tyrimą, buvo rasta psichotropinė medžiaga – 21,2994 g gryno sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA (Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. Nr. 11-591(20) (t. 2, b. l. 83–85)), automobilyje buvęs V. Š. nurodė, jog dėžutė priklauso jam.

14. Vertinant nuteistojo T. G. parodymus apie tai, kad jis buvo tik tarpininkas, paėmęs dėžutę ir ją vežęs savo automobilyje, tačiau apie dėžutės turinį nežinojęs, svarbu pažymėti, jog pagal suformuotą teismų praktiką, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-410-489/2016, Nr. 2K-219-693/2019), t. y. įvertinus ir kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, Nr. 2K-210/2014). Kaip liudytoja byloje apklausta A. Ž., kuri įvykio metu T. G. vairuojamą automobilį sustabdžius policijai rankose laikė kartoninę dėžutę su joje buvusiais telefonais ir psichotropinėmis medžiagomis, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad T. G. Prienuose atsinešus ir jai perdavus kartoninę dėžutę, ar tai V. Š., ar G. G. paklausė, kas buvo toje dėžutėje, bet į tai T. G. atsakė, jog tai ne jų reikalas. Liudytojos teigimu, sulaikymo metu T. G. prašė jos pareigūnams pasakyti, kad tai yra jos dėžutė, bet kadangi ji atsisakė, T. G. prašė pasakyti, jog dėžutė priklauso kažkam iš gale sėdinčių, kurio prašė, tiksliai neprisimena. Kaip vėliau sužinojo, V. Š. sutiko pasakyti pareigūnams, kad dėžutė priklauso jam. Tiksliai negali patvirtinti, tačiau kiek pamena, T. G. V. Š. siūlė pinigų už tai, jog šis pasakytų, kad dėžutė priklauso jam, T. G. siūlė 2 000 ar 3 000 Eur už tai. Kas buvo dėžutėje, ji sužinojo tik po to, kai policijos pareigūnai dėžutę atidarė (t. 16, b. l. 87–88). Liudytojas V. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, jog sulaikymo metu priėjęs pareigūnas paklausė A. Ž., kas yra jos rankose laikomoje kartoninėje dėžutėje, A. Ž. pasakė nežinanti, tada pareigūnai paklausė T. G., kam priklauso dėžutė, T. G. atsakė, kad Viktorui, ir pasakė, jog toje dėžutėje yra telefonai. Liudytojo teigimu, jis pasakė pareigūnams, kad dėžutė priklauso jam, kodėl taip pasakė, nežino. Liudytojas V. Š. be kita ko nurodė, jog jam yra žinoma, kad T. G. daro draudžiamų daiktų permetimus į pataisos namus, tai žino visi, pats T. G. gyrėsi tuo ir A. Ž. sakė (t. 15, b. l. 157–158). Nuteistasis T. G. apeliaciniame skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas dviprasmiškai vertino liudytojų A. Ž. ir V. Š. parodymus, t. y. vienu atveju dėl 2020 m. vasario 23 d. pateiktų kaltinimų E. A., T. B. ir J. N. teismas liudytojų A. Ž. ir V. Š. parodymus vertino kritiškai bei vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo T. B. parodymais, tuo tarpu dėl jam (apeliantui) pateiktų kaltinimų pirmosios instancijos teismas laikė teisingais ir vadovavosi liudytojų A. Ž. bei V. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, tačiau nevertino ikiteisminio tyrimo metu duotų šių liudytojų pirminių parodymų.

15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015). Kita vertus, teismų praktikoje yra pasakyta, kad teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-274/2008, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-412/2008, Nr. 2K-287/2013, Nr. 2K-107-489/2017, Nr. 2K-7-57-648/2021 ir kt.). Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui.

16. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas liudytojų A. Ž. ir V. Š. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, pagrįstai pripažino tinkamais įrodymais baudžiamojo proceso įstatymo prasme, juos tinkamai įvertino kitų byloje surinktų faktinių duomenų kontekste ir pagrįstai šiais parodymais, kaip vienu iš įrodymų šaltiniu, grindė nuteistojo T. G. kaltę. Liudytojų A. Ž. ir V. Š. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus. Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai M. S. ir M. L., kurie 2020 m. vasario 27 d. sustabdė T. G. vairuojamą automobilį, nurodė, jog automobilio keleiviai elgėsi įtartinai, visi kišo rankas į striukių bei kelnių kišenes, muistėsi, matėsi, kad jie jaudinosi, buvo sutrikę, žvalgėsi į šalis, vengė kontakto su policijos pareigūnais. Automobilyje sėdėjusi A. Ž. rankoje laikė kartoninę dėžutę. Pastebėjusi pareigūnus, A. Ž. pradėjo akivaizdžiai slėpti dėžutę nuo jų, bandė dėžutę įkišti sau po striuke. Liudytojo M. S. teigimu, jis, paėmęs dėžutę, ją atidarė, joje buvo 6 mobilieji telefonai bei 2 ritinėliai gelsvos spalvos miltelių, galimai ,,heroino“, kurie buvo susukti į permatomus, polietileninius maišelius. Jis paklausė automobilyje esančių keleivių, kam priklauso galimai narkotinės medžiagos, keleivis, sėdėjęs ant galinės sėdynės, kuris prisistatė V. Š., atsakė, kad dėžutė priklauso jam, tačiau kas jos viduje jis teigė nežinantis (t. 14, b. l. 125–126, t. 15, b. l. 159–160).

17. Dar vienas įrodymų šaltinis šioje baudžiamojoje byloje, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį T. G. atžvilgiu ir kurio teisėtumą ir patikimumą apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis, yra faktiniai duomenys, gauti atlikus šioje byloje elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą. Nuteistojo T. G. teigimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti pokalbiai nėra informatyvūs, juose jis su E. A. kalba apie telefonų ir papildų paėmimą, be to, apie šiuos baudžiamojoje byloje esančius pokalbius su E. A. jo ikiteisminio tyrimo metu niekas neapklausinėjo, nuteistasis E. A. apie šiuos pokalbius ar susirašinėjimus SMS žinutėmis taip pat nieko nesakė, tyrimo metu nebuvo atliktos fonoskopinės ekspertizės, minėti pokalbiai teisme nebuvo perklausyti.

18. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad, slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl, reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-48-788/2018, Nr. 2K-7-8-788/2018, Nr. 2K-285-976/2018, Nr. 2K-129-976/2019 ir kt.).

19. Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad duomenys apie rengiamas, daromas ar padarytas veikas gali būti renkami atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus (atitinkamai pagal KŽĮ nuostatas – iki pradedant ikiteisminį tyrimą arba taikant BPK XII skyriuje nurodytas procesines prievartos priemones, kai ikiteisminis tyrimas jau pradėtas); tokiu būdu gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamojoje byloje. Tačiau dėl itin varžančio asmens teises tokių priemonių pobūdžio tiek pačių priemonių taikymui, tiek jų metu gautų duomenų pripažinimui įrodymais keliami griežtesni reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-57-696/2017, Nr. 2K-285-976/2018, Nr. 2K-154-1073/2020).

20. Kaip matyti iš bylos duomenų, šioje baudžiamojoje byloje neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas buvo atliekami tiek apeliantų T. G. ir J. N., tiek visų kitų šioje baudžiamojoje byloje nuteistų asmenų, o taip pat ir liudytojais pripažintų V. Š. bei A. Ž. atžvilgiu. Iš byloje esančios Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties matyti, kad, vadovaujantis BPK 154 straipsnio 1, 2 dalimis, nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. birželio 9 d. buvo leista klausytis T. G. telefoninių pokalbių ir daryti jų įrašus, juos fiksuojant ir kaupiant bei gaunant įeinančių ir išeinančių SMS pranešimų turinį (t. 4, b. l. 195–197). 2021 m. liepos 25 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad atlikus T. G. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (t. 5, b. l. 5–6). Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, reikšmingi bylai T. G. pokalbiai apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes buvo užfiksuoti atliekant iš pradžių pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą (toliau – KŽĮ), vėliau – pagal BPK 154 straipsnį nuteistojo E. A. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vieningą teismų praktiką, teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; 2) ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; 4) ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-7-8-788/2018). Patikrinus faktinių duomenų, gautų E. A. atžvilgiu atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, atitikimą nurodytiems reikalavimams, matyti, kad jokių pažeidimų padaryta nebuvo, šioje byloje KŽĮ tvarka surinkti duomenys laikytini tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jais pagrįstai remtasi grindžiant skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, šioje byloje gauti neviešo pobūdžio duomenys aptartais aspektais apeliaciniuose skunduose nėra ginčijami.

21. Kaip minėta, nuteistasis T. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jo ir E. A. užfiksuotų telefoninių pokalbių turinio vertinimu, tvirtina, kad su E. A. apie narkotines ar psichotropines medžiagas jie nekalbėjo. Kaip matyti iš 2020 m. liepos 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų faktinių duomenų, telefoninių pokalbių metu E. A. ir T. G. tiesiogiai nemini narkotinių medžiagų, tačiau įvertinus visą pokalbių turinį ir kontekstą, galima daryti išvadą, jog nuteistieji kalba ir tariasi ne tik apie telefonų, bet taip pat ir apie draudžiamų (narkotinių ar psichotropinių) medžiagų permetimą į pataisos namų teritoriją. Minėtame protokole užfiksuota, kad 2020 m. vasario 26 d., 16.20 val., E. A. paskambino T. G., iš pokalbio turinio seka, jog E. A. yra susitaręs su T. G., kad šis jam darys mobiliojo ryšio telefonų ir papildų permetimą. T. G. turėtų nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), iš ten pasiimti, kaip suprantama, T. B., pas kurį yra permetimui skirti telefonai. Po to T. G. kartu su T. B. iš (duomenys neskelbtini) turi nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), ten pastarasis paduos T. G. dar telefonus ir maisto papildus, kuriuos T. G. taip pat turės permesti. (duomenys neskelbtini) T. G. turės palikti T. B., iš ten kiekvienas jau judės savo keliais. T. G. permetimą turėtų daryti, kaip jie išsireiškė, iš „rabočkės“. Taip pat E. A. šio pokalbio metu paklausė, gal T. G. norėtų ,,dar rimčiau varyt“, t. y. galimai su narkotikais daryti permetimą. T. G. atsakė kol kas pabandysiantis šį permetimą padaryti. E. A. sutarė su T. G., kad šis išsiųs V. banko sąskaitos numerį, į kurią E. A. iš karto perves 20 Eur, o vėliau likusią pinigų sumą (t. 4, b. l. 53–54); 2020 m. vasario 26 d. 16.23 val. E. A. susiskambino su T. B. ir paaiškino, kad jo atvažiuos paimti, kaip galima suprasti, T. G., kuriam reikės paduoti mobiliojo ryšio telefonus. Nuvažiavus kartu į (duomenys neskelbtini), T. B. turės užeiti, kaip suprantama, pas J. A. (N.) ir iš jos paimti maisto papildus ir mobiliojo ryšio telefonus. Visa tai T. B., pasiėmęs iš J. A. (N.), paduos T. G., o „visą kitą“, kaip suprantama, narkotikus, kuriuos T. B. dieną prieš, 2020 m. vasario 25 d., buvo padavęs J. A. (J. N.), jis turės palikti sau. T. B. paklausė, ar vairuotojas bus tas pats, kaip anksčiau. E. A. atsakė, jog bus kitas. T. B. sunerimo, ar šis vairuotojas jo nepaliks, bet E. A. patikino, kad tikrai jo nepaliks (t. 4, b. l. 54–55); 2020 m. vasario 26 d. 21.42 val. E. A. susiskambino su T. G. ir sutarė, jog šis rytoj, t. y. 2020 m. vasario 27 d., nuvažiuos į (duomenys neskelbtini) paimti, kaip suprantama, T. B., ir jie kartu atvažiuos į (duomenys neskelbtini) kiekvienas atskirai daryti permetimus. E. A. paprašė T. G. dar kartą atsiųsti sąskaitos numerį, į kurią jis perves pinigus už permetimą (,,T. G.: tai gerai, o tai tu, ant ko tie pinigėliai, ant balto telefono?“ E. A. : ....ne čia tiesiog ant kelio tau, paskui supranti tu ir tada aš darau tuos tavo reikalus ir už darbą užmoku ir viskas“). Iš pokalbio turinio matyti, jog E. A. su T. G. kalba apie narkotinių medžiagų permetimą, T. G. siūlo pakalbėti apie ,,visus džiaugsmus, kur nori“, teiraujasi, ,,kas įeina į patį brangiausią telefoną“, E. A. sako, kad ,,tu sakai, nori pabandyti taip, o man žiauriai, žiauriai reikia ano dalyko“. Vėliau E. A. ir T. G. bendravo SMS žinutėmis, E. A. pasiūlė T. G. po šio permetimo bandyti rimtesnius permetimus į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių (,,toj imes tau er tau draugas reik ji paimti na turi kaune but ligei 9 sutvarkom ryt cia poryt i dvojke galim nuliekt rimčiau“), iš T. G. atsakymo galima suprasti, kad jis sutinka (,,Supratau, twarkomes tada“). Vėliau T. G. teiravosi, ar nebudės ,,k.“ pamaina, nes prie jo labai sunku daryti permetimą, E. A. patvirtino, jog budės ,,k.“ pamaina. Bet abu nuteistieji, pasitarę pripažino, kad nėra nieko neįmanomo, prisiminė senus laikus, kaip darė permetimus sudėtingomis aplinkybėmis ir nusprendė vis tiek 2020 m. vasario 27 d. daryti permetimą (t. 4, b. l. 61–66). 2020 m. vasario 27 d. 8.32–13.47 val. laikotarpiu E. A. susirašinėjo ir bendravo (susiskambino) su T. G.. E. A. parašė SMS T. G., jog jam reikės į (duomenys neskelbtini) daiktus paimti be žmogaus, skubina jį kuo greičiau važiuoti į (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) ir paimti, kaip pats išsireiškė, „rimtai paimti“. Taip pat užfiksuotos informacijos turinys leidžia suprasti, kad (duomenys neskelbtini) yra tik dalis daiktų, kuriuos reikės permesti, tarp jų ir narkotikų. Grįždamas atgal T. G. turės užvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir iš ten dar paimti. Už viską E. A. T. G. turėtų sumokėti 800 Eur. E. A. prašė, kad T. G., pasiėmęs iš (duomenys neskelbtini) daiktus, būtų labai atsargus. T. G. sutarė, kad darys permetimą į „rabočkę“, E. A. atsakė, kad jam nėra skirtumo į kurią vietą, kad tik greičiau tai būtų padaryta (t. 4, b. l. 69–72).

22. Išanalizavus nuteistųjų E. A. ir T. G. telefoninių pokalbių bei SMS žinučių turinį, sugretinus aptartus 2020 m. liepos 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotus faktinius duomenis su liudytojų A. Ž., V. Š. parodymais apie tai, jog T. G. vairuojamą automobilį sustabdžius policijos pareigūnams, T. G. paprašė, kad V. Š. sakytų, jog dėžutė priklauso jam, taip pat policijos pareigūnų M. S. ir M. L. parodymais apie tai, kad visi T. G. automobilyje buvę asmenys buvo sutrikę, jaudinosi, buvo išsigandę, vengė kontakto su pareigūnais, galima daryti iš esmės abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis T. G. žinojo, kad (duomenys neskelbtini) D. G. jam perduotoje kartoninėje dėžutėje buvo ne tik telefonai, bet ir psichotropinės medžiagos, kurias jis pagal susitarimą su E. A. turėjo nuvežti ir permesti į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją. Ir nors aptartų T. G. pokalbių ir SMS žinučių su E. A. turinys iš tiesų nėra labai informatyvus, nuteistieji apie į pataisos namų teritoriją permetamų paketų turinį praktiškai nekalba, tačiau tai yra tik vienas iš įrodymų šaltinių byloje, kurį įvertinus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, galima daryti išvadą, jog T. G. pokalbių su E. A. ir SMS žinučių turinys patvirtina, kad T. G. žinojo ir suprato, jog pakete (kartoninėje dėžutėje), kurį jam (duomenys neskelbtini) perdavė D. G. ir kurį jis turėjo permesti į pataisos namų teritoriją, be telefonų yra ir psichotropinės medžiagos. Nuteistojo T. G. apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad jis nebuvo atidaręs dėžutės, paimtos iš D. G., ant dėžutėje rastų psichotropinių medžiagų nebuvo rasta jo DNR, nepaneigia jau aptartais faktiniais duomenimis nustatyto subjektyvaus T. G. inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymio – suvokimo, jog neteisėtai disponuoja būtent narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, egzistavimo.

23. Visiškai nepagrįsti yra nuteistojo T. G. apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai ištirti byloje užfiksuoti jo telefoniniai pokalbiai su E. A., t. y. apie šiuos baudžiamojoje byloje esančius pokalbius su E. A. jo ikiteisminio tyrimo metu niekas neapklausinėjo, nuteistasis E. A. apie šiuos pokalbius ar susirašinėjimus SMS žinutėmis taip pat nieko nesakė, tyrimo metu nebuvo atliktos fonoskopinės ekspertizės, minėti pokalbiai teisme nebuvo perklausyti. Viena vertus, šio argumento kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-139/2015). Kita vertus, susipažinus su teisiamųjų posėdžių, vykusių pirmosios instancijos teisme, protokolais matyti, kad nei pats nuteistasis T. G., nei jo gynėjas skirti byloje fonoskopinę ekspertizę neprašė, teisėjai paklausus, ar kas nors iš proceso dalyvių pageidauja peržiūrėti, perklausyti prie bylos esančius įrašus, proceso dalyviai tokių prašymų nepareiškė (2023 m. spalio 12 d. teisiamojo posėdžio protokolas, t. 16, b. l. 13–18). Atlikti įrodymų tyrimą ir ištirti kokius nors įrodymus proceso dalyviai neprašė ir apeliacinės instancijos teisme.

24. Aptartame įrodinėjimo baudžiamajame procese ribų kontekste atmestini ir nuteistojo T. G. apeliacinio skundo argumentai apie, jo vertinimu, ikiteisminio tyrimo trūkumus: neatliktos akistatos tarp jo, A. Ž., V. Š., nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. Ž. ir V. Š. atžvilgiu, nors baudžiamojoje byloje yra akivaizdūs duomenys apie ankstesnę šių asmenų neteisėtą veiką, atliekant permetimus į pataisos namus (byloje esantis 2020 m. vasario 23 d. epizodas su nuteistuoju T. B.), nebuvo ieškota ar nerasta T. B. arba D. G. DNR pėdsakų, nors ikiteisminio tyrimo metu pastarieji buvo nurodę, kad pas T. B. namuose buvo atidarę dėžutę ir apžiūrinėjo jos turinį. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį, BPK 2, 164 straipsnius ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). BPK 170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas. Pagal BPK 172 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, be kita ko, privalo atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos, prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą. Baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visas įstatymuose numatytas įrodinėjimo priemones bei būdus, išreikalauti visus prašomus dokumentus, apklausti visus proceso dalyvių nurodomus asmenis ir pan. Kaip jau buvo minėta, įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi būti optimalus ir vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės proceso metu buvo nustatytos, todėl nuteistojo T. G. argumentai dėl nepilnai atlikto ikiteisminio tyrimo, o taip pat įrodymų tyrimo laikytini nepagrįstais, kadangi nėra jokio pagrindo manyti, jog atlikus nuteistojo nurodytus įrodymų tyrimo veiksmus galėtų būti daromos kitokios išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių bei nuteistojo T. G. kaltumo, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Nuteistojo T. G. kaltė grindžiama ne prielaidomis ir spėjimais, o teismo posėdyje ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, pateikęs įrodymų visumos analizę, susiejęs juos į vientisą loginę grandinę, leidusią vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo T. G. kaltumo susiformuoti. Priešingai nei nurodoma nuteistojo T. G. apeliaciniame skunde, šioje baudžiamojoje byloje buvo atlikti visi būtini ir reikalingi procesiniai veiksmai, o jų metu gauti faktiniai duomenys tinkamai įvertinti skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

25. Nepaisant to, jog T. G. iš D. G. paimtos dėžutės nebuvo atidaręs ir joje buvusių psichotropinių medžiagų nematė bei nelietė, tačiau jo atlikti aktyvūs veiksmai įgyvendinant susitarimą su E. A. dėl narkotinių ar kitokių draudžiamų medžiagų permetimo į pataisos namų teritoriją – įgyjant kartotinę dėžutę su joje buvusiomis psichotropinėmis medžiagomis, šios dėžutės gabenimą automobiliu, patvirtina ir leidžia daryti išvadą, kad T. G. žinojo ir suprato, jog disponuoja būtent draudžiamomis (narkotinėmis ar psichotropinėmis) medžiagomis, o atsižvelgiant į tai, kad draudžiamų daiktų permetimus į pataisos namų teritoriją T. G. atlikdavo ir anksčiau (šias aplinkybes nurodė pats nuteistasis T. G., taip pat pokalbiai apie ankstesnius permetimus užfiksuoti jau aptartose E. A. ir T. G. telefoninių pokalbių ir SMS žinučių išklotinėse), taip pat žinojo ir suprato, kokiu kiekiu šių medžiagų neteisėtai disponuoja. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, T. G. veikoje yra nustatyti visi būtini – tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai.

Dėl J. N. kaltės

26. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. N. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 276¹ straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad bendrais veiksmais su E. A. ir T. B. neteisėtai, turėdami bendrą tikslą platinti, disponavo narkotinėmis ir dopingo medžiagomis bei labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų.

27. BK 276¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme (toliau – ir Dopingo kontrolės įstatymas) nurodytomis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Pagal šią teisės normą baudžiamas tas, kas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė Dopingo kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas arba pardavė ar kitaip jas platino. Dopingo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatyme minimų tam tikrų dopingo medžiagų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. Dopingas bendrąja prasme yra organizmo fizinę ir psichinę veiklą skatinančios arba slopinančios medžiagos ar specialūs metodai. Įprastai dopingo terminas siejamas su negarbingu elgesiu sporto varžybose, kai atletai siekia sportinių tikslų vartodami draudžiamus preparatus, tačiau Dopingo kontrolės įstatyme nurodytos medžiagos gali būti vartojamos ne tik sportininkų ir nesiejant jų vartojimo su dalyvavimu sporto varžybose. Dopingo medžiagų gaminimas, perdirbimas, įsigijimas, didmeninė ar mažmeninė prekyba, laikymas, gabenimas valstybės viduje, importas ar eksportas yra ribojamas ir leidžiami tik sveikatos priežiūros, veterinarijos, mokslo, mokymo ir teisėsaugos tikslams įstatymų nustatyta tvarka (Dopingo kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), o vartojimas neatsakingai, neprižiūrint medicinos specialistams, kelia pavojų žmogaus sveikatai.

28. Neteisėtas disponavimas dopingo medžiagomis turint tikslą jas platinti, lenkimas vartoti dopingo medžiagas yra pavojingos nusikalstamos veikos, o dopingo medžiagų keliama žala žmogaus organizmui nekvestionuotina. Tais atvejais, kai dopingo medžiagos vartojamos sporte, be pavojaus žmogaus sveikatai, kyla grėsmė ir sąžiningo sporto principo apsaugai. Nors tarptautiniuose dokumentuose dopingo sąvoka aiškinama plačiau, tačiau baudžiamoji atsakomybė pagal BK nuostatas kyla tik už konkrečių įstatyme nurodytų dopingo medžiagų neteisėtą disponavimą turint tikslą jas platinti, lenkimą jas vartoti.

29. Pagal baudžiamosios normos konstrukciją BK 276¹ straipsnyje nurodyta nusikalstama veika yra panaši į BK 260 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu). Sistemiškai lyginant šių teisės normų santykį matyti, kad skiriasi nusikalstamų veikų objektas, dalykas. BK 260 straipsnio prasme yra disponuojama narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, o BK 276¹ straipsnio prasme – dopingo medžiagomis. Kiti būtinieji nusikalstamų veikų sudėties požymiai BK 260 ir 276¹ straipsniuose sutampa (neteisėtas disponavimas (gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas), tikslas platinti, kaltė, amžius, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, ir kt.). Taigi, aptariamos nusikalstamos veikos yra atribojamos pagal objektą ir nusikalstamos veikos dalyką: jeigu asmuo disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, jam baudžiamoji atsakomybė kyla BK 260 straipsnio pagrindu, o jeigu turėdamas tikslą platinti neteisėtai disponuoja Dopingo kontrolės įstatyme nurodytomis dopingo medžiagomis – BK 276¹ straipsnio pagrindu. Toks įstatymo nuostatų aiškinimas atitinka pamatinius baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso principus. Taip pat pažymėtina, kad, pagal Europos Komisijos baltosios knygos dėl sporto 2 straipsnio 2 punktą, prekyba nelegaliomis dopingo medžiagomis turėtų būti traktuojama kaip prekyba nelegaliais vaistais Europos Sąjungoje. Taigi disponavimas dopingo medžiagomis turint tikslą jas platinti kaip nusikalstama veika nėra izoliuotas nuo kitų baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų, todėl jo atitinkami pažymiai gali būti aiškinami atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotas bendras teisės nuostatų aiškinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-942/2021).

30. Bylos duomenimis nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad J. N. pagal E. A. nurodymą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 23 d. iš nenustatytų asmenų paėmė paketą, kurį perdavė E. A. nurodytiems kitiems asmenims, tarp kurių buvo A. Ž. ir V. Š.. Kaip buvo nustatyta 2020 m. gegužės 7 d. specialisto išvadoje Nr. 11-461(20) (t. 1, b. l. 112–116), J. N. įgytame ir perduotame pakete buvo rasta narkotinė medžiaga – 28,2171 g kanapių (antžeminių dalių), 0,2093 g metadono, labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 4,1084 g sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA bei dopingo medžiaga – 72,8969 g anabolinių androgeninių steroidų – metandienono.

31. Nuteistoji J. N. viso bylos proceso metu, taip pat ir apeliaciniame skunde neneigia E. A. prašymu paėmusi iš kažkokių asmenų paketą ir jį perdavusi kitiems asmenims, tačiau tvirtina nežinojusi apie pakete buvusias narkotines, psichotropines bei dopingo medžiagas, pakuotėje, ant kurios buvo surasti jos DNR pėdsakai, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebuvo rasta, o iš užrašų, jog gamyklinėje pakuotėje yra tabletės pavadinimu „Biosira Parabola“, kurių sudedamoji dalis yra ,,25 mg trenbolone acetate“, ji tikrai negalėjo ir neturėjo suprasti, kad tai yra draudžiamas preparatas – metandienonas, juo labiau, kai šioje byloje nėra paneigta faktinė aplinkybė, jog paketo su tabletėmis ,,Biosira Parabola“ ji pati neįsigijo, o tik perdavė kitam asmeniui. Su šiais nuteistosios argumentais nėra pagrindo sutikti.

32. Kaip jau buvo minėta, pagal suformuotą teismų praktiką, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, t. y. įvertinus ir kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Kaip matyti iš bylos duomenų, ištyrus pakete, kuriuo disponavo J. N., buvusias medžiagas, nustatyta, kad pakuotėje Nr. 1530403 rusvos spalvos milteliuose yra difenhidramino ir narkotinės medžiagos – metadono; tirti pateiktų miltelių masė – 11,6260 g, juose yra 0,2093 g gryno metadono; rusvos spalvos milteliuose yra difenhidramino. Difenhidraminas yra antihistamininis vaistinis preparatas, kuris neįrašytas į narkotinių ar psichotropinių medžiagų sąrašą; rusvai geltonos spalvos milteliuose yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA (kiti pavadinimai: 4-Fluoro-MDMB-BUTINACA, metil(S)-2(1-(4_fluorobutil)-1H-indazol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoatas), tirti pateiktų miltelių masė – 5,3564 g, juose yra 4,1084 g gryno sintetinio kanabinoido 4-Fluoro-MDMB-BINACA; augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), tirti pateiktų kanapių (antžeminių dalių) masė – 28,2171 g, šiose kanapėse (antžeminėse dalyse) delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 16,1 %. Pakuotėje Nr. HA5309443(5) penkių plastiko pakuočių su užrašu „Biosira Parabola 100 tabs. Each tablet contain: 25 mg trenbolone acetate“, tabletėse, jų dalyse ir milteliuose yra metandienono. Tirti pateiktų tablečių, jų dalių ir miltelių masė yra 47,1232 g; aštuonių plastiko pakuočių su užrašu „Royal pharma PROVIRON 20 tablets Each tablets contain: 25 mg“, tabletėse, jų dalyse ir milteliuose yra metandienono. Tirti pateiktų tablečių, jų dalių ir miltelių masė iš dviejų pažeistų pakuočių ir likusių šešių pakuočių yra 25,7737 g (2,5848 g, 9,3474 g ir 12,8415 g). Metandienonas yra įrašytas į Tam tikrų dopingo medžiagų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1329, I-ąjį skyrių „Anaboliniai androgeniniai steroidai“. Tirti pateiktose tabletėse narkotinių ir psichotropinių medžiagų nėra. Pakuotėje Nr. HA5309446 metaliniuose gabalėliuose nėra narkotinių, psichotropinių ir dopingo medžiagų ( 2020 m. gegužės 7 d. specialisto išvada Nr. 11-461(20), t. 1, b. l. 112–116). Specialisto išvadoje Nr. S 524/2021(01) nurodyta, kad biologinius pėdsakus ant pakuotės ,,Parabola“ (SI Nr. 110/2020(01) 8 mėginys) paliko J. A. (N.) su 99,99999999999999999986% tikimybe (t. 1, b. l. 147–149). Kaip matyti iš aptartų specialistų išvadose užfiksuotų faktinių duomenų, nuteistosios J. N. DNR pėdsakai buvo rasti ne ant visos bendros pakuotės, kuria ji disponavo (E. A. nurodymu įgijo iš nenustatyto asmens ir perdavė kitiems asmenims), bet ant vienos iš tablečių pakuotės (mėginys Nr. 8), buvusios paketo viduje. Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir leidžia daryti išvadą, jog J. N. matė ne tik tą vienintelę tablečių pakuotę, ant kurios liko jos DNR pėdsakai, bet neabejotinai matė visą paketo turinį, o atsižvelgiant į bylos duomenimis: nuteistųjų E. A., T. B., D. G. parodymais, E. A. atžvilgiu atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu suriktais faktiniais duomenis nustatytą J. N. vaidmenį E. A. organizuojant telefonų ir draudžiamų medžiagų permetimus į pataisos namų teritoriją, nuteistoji ne tik matė, bet ir suprato, kad pakete yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, taip pat dopingo medžiagos.

33. Kaip matyti iš nuteistojo E. A. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, jis patvirtino, jog būdavo atvejų, kai jis atsiųsdavo žmones pas J. N. jai perduoti ar paimti iš jos dėžutes, kuriose dažniausiai būdavo anabolinės medžiagos ir telefonai, bet ji nežinojo dėžučių turinio, nes jos buvo supakuotos (t. 16, b. l. 152–155). Nuteistasis T. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2020 metais jis per vieną žmogų, kurio vardas G., telefonu susipažino su J., kuri jam paskambino ir pasiūlė padaryti narkotinių medžiagų permetimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus vienam žmogui. Jis iš karto nesutiko, tačiau vėliau jam paskambino žmogus pravarde „K.“, kuris prisistatė E. A., pasiūlė daryti jam permetimus į pataisos namus, viską išaiškino. Po permetimo E. jam paskambino ir pasakė važiuoti iki J., kuri paduos jam pinigus. Tuo metu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) mikrorajono, J. paėmė iš savo namų pinigus, išnešė jam į lauką ir jie išsiskyrė. J. jam padavė 300 Eur ir 7 gramus amfetamino, viską J. atsinešė iš namų. Nuteistojo T. B. teigimu, buvo toks atvejis, kai jis atsigavo ir grįžo iš ligoninės namo, susiskambino su E., kuris domėjosi, kur yra iš O. įsigytos narkotinės medžiagos, klausė, ar jis jų nesuvartojo, žadėjo duoti jam pinigų, kad tik jis nuvežtų minėtus narkotikus ir paduotų J. (duomenys neskelbtini) E. per Perlo terminalą pervedė jam 50 Eur kelionei, jog jis nuvežtų iš O. įsigytą fentanilį ir perduotų J. Tą pačią dieną, tikslaus laiko neatsimena, nuvažiavo autobusu vienas į (duomenys neskelbtini) Būdamas prie J. namų, E. telefonu pranešė, kad jis jau vietoje, ir praėjus kelioms minutėms į lauką išėjo J., kuri jam padavė apie 3 gramus amfetamino savo vartojimui, o jis jai perdavė visą kiekį fentanilio, kurį įsigijo iš O. už 400 Eur. Jis išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini) autobusu, o J. nunešė namo (t. 9, b. l. 167–172). Nuteistasis D. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog T. B. sakė, kad darys permetimus į pataisos namus tik vienam E. A.. T. B. jam pasakojo, jog E. prašydavo romų tautybės moters – savo draugės, kurios vardo nežino, kuri paduodavo jam (duomenys neskelbtini) telefonus, SIM korteles, ta moteris gyveno kažkur prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, (duomenys neskelbtini). Vieną kartą ją matė, ta romų tautybės moteris buvo E. draugė. Jis kartu su T. važiuodavo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, vadinamą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur, kaip T. pasakojo, pirkdavo narkotines medžiagas. Iš ko būtent ten jas pirko, nežino, bet T. pasakojo, kad iš romų tautybės moters, kurios vardo nežino ir niekada jos nematė. Kiek atsimena, du kartus su T. važiavo į (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio nežino, bet T. sakė, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje yra E. draugė romų tautybės, kuri paduodavo jau paruoštą permetimui paketą su narkotinėmis medžiagomis. Vieną kartą ta pati moteris padavė tik telefonus ir SIM korteles, kitą kartą buvo padavusi narkotines medžiagas. Po to jie kartu grįžo pas T. į namus, į (duomenys neskelbtini) gatvę, ir jis jam parodė tai, ką paėmė iš moters (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tai buvo kaip lauko teniso kamuoliuko dydžio susuktas paketas, celofano spalvos, kas buvo viduje, jis nežino, bet T. sakė –didelis kiekis narkotikų, kokių būtent, jis nesakė. „Kamuoliukas“ buvo supakuotas į celofaną, buvo daug sluoksnių, todėl nesimatė, kokios spalvos yra narkotinė medžiaga. Kiek jam žinoma, T. tą kamuoliuką permetė E. (t. 10., b. l. 167–170). Nors nuteistieji T. B. ir D. G. pirmosios instancijos teisme savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nepatvirtino, motyvuodami tuo, kad apklausų metu buvo apsvaigę, protokolus pasirašė jų neskaitę, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, jeigu šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai yra svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys.

34. Būtent nuteistųjų T. B. ir D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose užfiksuoti faktiniai duomenys atitinka faktinius duomenis, užfiksuotus E. A. atžvilgiu KŽĮ tvarka atlikus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą. 2020 m. liepos 14 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2020 m. vasario 24 d. E. A. susiskambino su T. B., kuris važiavo pas O. A. (buvusi pavardė B.) pirkti narkotikų. 2020 m. vasario 25 d. 12.45 val., 13.21 val. E. A. skambino J. N., guodėsi, kad niekaip negali susisiekti su, kaip suprantama, T. B., kuris turi E. A. narkotikus, nori, kad J. N. iš jo tuos narkotikus paimtų ir sužiūrėtų, ar viskas yra, tuomet atvažiuotų kitas žmogus juos paimti, pokalbio dalyviai sutarė, jog T. B. atvažiuos pas J. N. ir paduos, tačiau po kurio laiko paskambinęs E. A. paklausė, ar J. N. negalėtų paimti daiktus (narkotikus) iš paštomato, tačiau pastaroji nesutiko ir nurodė, kad T. B. tegul pabando šiuos daiktus atvežti jai. E. A. klausė J. N., ar vakar, kai T. B. buvo atvažiavęs paimti iš O. A. daiktus, jis neėmė sau, J. N. atsakė, jog jis jau buvo apsvaigęs (t. 4, b. l. 43–45). 2020 m. vasario 25 d. 19.46 val. E. A. susiskambina su J. N., kuriai guodėsi, jog T. B. į skambučius neatsiliepia, tačiau apart to, kad E. A. negali jo susirasti, tai dar atsirado nesklandumų. (duomenys neskelbtini) yra padėti daiktai, kaip suprantama narkotikai, ir nėra kam juos paimti, nes žmogus, kuris važiavo juos paimti, dingo. J. N. pasakė į (duomenys neskelbtini) tikrai nevažiuosianti (t. 4, b. l. 45). 2020 m. vasario 25 d. 21.27 val., 21.51 val. T. B. paskambino E. A.. Iš pokalbio girdisi, o taip pat ir pats T. B. pasakoja, jog yra apsvaigęs nuo narkotikų. Pokalbio metu E. A. mėgina įkalbėti T. B. išsikviesti taksi ir visus turimus daiktus, kaip suprantama, narkotikus, nuvežti J. N.. Tačiau T. B. įsitikinęs, kad yra sekamas ir bijo važiuoti į miestą, jog nebūtų sulaikytas. Pokalbio metu paaiškėja, kad T. B. gėda prieš E. A., nes išleido pastarojo pinigus, kurie buvo skirti narkotikams. Tačiau E. A. ramino T. B., jog su pinigais ką nors sugalvos, po ko T. B. pasakė, kad paketo jis neardė ir iš ten nieko neėmė. T. B. paklausė, ar turi smirdėti kaip citrina. E. A. atsakė patvirtindamas, į ką T. B. pasakė, jog turėtų būti labai geras, nes stipriai kvepia. Vėliau E. A. įkalbinėjant T. B. nuvežti daiktus J. N., šis sutiko ir pridūrė, kad kai jau atsigaus nuo apsvaigimo, galės viską paimti atgal ir kai reikės, permes E. A.. E. A. nurodė, jog T. B. turės nuvažiuoti, kaip visada, į (duomenys neskelbtini). Vėliau T. B. paskambino E. A.. Pastarasis pasiklausė, už kiek laiko T. B. nuvažiuos. Šis atsakė, jog už 20 minučių turėtų būti, ir pridūrė, kad paprašys važiuoti greičiau, nes tikisi iš J. N. gauti bent vieną (kaip suprantama, dozę). Tačiau E. A. atsakė, jog ji dabar nieko neturi, nes rytoj ją operuoja (t. 4, b. l. 46–47). 2020 m. vasario 26 d., 16.23 val. E. A. susiskambina su T. B. ir paaiškina, kad jo atvažiuos paimti, kaip galima suprasti, T. G., kuriam reikės paduoti mobiliojo ryšio telefonus. Nuvažiavus kartu į (duomenys neskelbtini), T. B. turės užeiti, kaip suprantama, pas J. N. ir iš jos paimti maisto papildus ir mobiliojo ryšio telefonus. Visa tai pasiėmęs iš J. N. T. B. paduos T. G., o „visą kitą“, kaip suprantama, narkotikus, kuriuos T. B. dieną prieš, 2020 m. vasario 25 d., buvo padavęs J. N., jis turės palikti sau (t. 4, b. l. 54–55). Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo J. N. ir jos gynėjas, tiek minėtame kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, tiek skundžiamame nuosprendyje minimos frazės ,,kaip suprantama“, ,,kaip galima suprasti“, „užuominomis minėjo“, tačiau, sugretinus užfiksuotus nuteistųjų E. A., T. B., J. N. ir kitų asmenų pokalbius bei išsakytas frazes su aptartais nuteistųjų T. B. ir D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nėra pagrindo daryti išvadą, kad protokole padarytos išvados yra tik subjektyvi protokolą surašiusio pareigūno nuomonė ar interpretacijos. Priešingai, byloje užfiksuotų E. A. telefoninių pokalbių su T. B., J. N. bei kitais asmenimis turinys, išsakytos frazės, įvertinus juos kitų byloje surinktų faktinių duomenų kontekste, patvirtina gana aktyvų J. N. vaidmenį ir pagalbą E. A. organizuojant mobiliųjų telefonų, o kartu ir draudžiamų (narkotinių ir psichotropinių, taip pat ir dopingo) medžiagų permetimus į pataisos namų teritoriją. Kaip nurodė nuteistieji T. B. ir D. G., o taip pat ir iš byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių turinio galima suprasti, kad iš J. N. T. B. paimdavo ne tik paketus, skirtus permetimui į pataisos namų teritoriją, bet yra gavę ir narkotinių medžiagų savam vartojimui.

35. Nėra pagrindo sutikti su nuteistosios J. N. ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamame nuosprendyje nėra įvardinti ir aptarti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuoti faktiniai duomenys, pagrindžiantys pirmosios instancijos teismo teiginius, kad J. N. figūruoja kaip aktyviai veikiantis asmuo, turintis pateikti pavyzdžius, pranešantis apie asmenų sulaikymą ir panašiai. Byloje esančiame 2020 m. liepos 14 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog 2020 m. vasario 24 d. E. A. bendrauja su O. A. apie pinigų pervedimus, apie tai, ar būtų galimybė dar paimti 20, kaip suprantama gramų ar dozių narkotikų, vėliau O. A. paaiškina, kad tikrai bus 10, E. A. klausia, ar tikrai bus tokios pat kokybės, kaip praeitą kartą, nes jis nori būtent tokios pat kokybės. O. A. paaiškina, jog jai turi atvežti pavyzdį, kurį J. A. (N.) gali nufotografuoti ir jam atsiųsti internetu (t. 4, b. l. 40–42). Tą pačią dieną E. A. kalbasi su T. B., kuris turi vykti pas O. A., iš kurios turi paimti medžiagas, bet nemokėti, kol jam elektroniniu būdu neatsiųs pavyzdžių išvaizdos (t. 4, b. l. 42–43). 2020 m. vasario 27 d. E. A. susisiekė su J. N. norėdamas išsiaiškinti, ar ji rado T. G.. J. N., pokalbio metu laikydamasi konspiracijos, neva kalba su mama, trumpai praneša, kad juos, t. y. ją ir T. G. sulaikė policija (t. 4, b. 77–78).

36. Išanalizavus byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų visetą, galima daryti išvadą, jog J. N. pakete, kuriuo disponavo (įgijo iš nenustatyto asmens ir perdavė kitiems asmenims), matė ne tik tablečių pakuotę ,,Parabola“, bet visą paketo turinį su jame buvusiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, o atsižvelgiant į jau aptartą nuteistosios vaidmenį paketų su draudžiamomis medžiagomis permetimuose į pataisos namus, suprato, kad pakete yra būtent narkotinės ir psichotropinės medžiagos, o taip pat ir dopingo medžiagos. Nuteistoji J. N. paketą su jame buvusiomis draudžiamomis medžiagomis laikė savo rankose, lietė jį ir jame buvusius daiktus, todėl, nors tikslaus pakete buvusių narkotinių, psichotropinių ir dopingo medžiagų kiekio, šių medžiagų rūšies nuteistoji nežinojo, tačiau, matydama paketo turinį (trys paketėliai su rusvos spalvos biria medžiaga, du iš jų suvynioti į foliją ir apvynioti permatoma lipnia juosta, vienas iš jų suvyniotas į permatomą polietileninį paketėlį, permatomas paketėlis su juodos spalvos švino gabaliukais, penki paketėliai „Parabola“, aštuoni paketėliai „Poviron“ (t. 1, b. l. 1–5)) galėjo suprasti ir suprato pakete buvus labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, narkotinių ir dopingo medžiagų. Deklaratyviais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad J. N. negalėjo suprasti ir nesuprato, jog „Biosira Parabola“ tabletės, ant kurių pakuotės buvo surasti J. N. DNR pėdsakai, yra draudžiamas preparatas – metandienonas. Tikslaus medžiagų kiekio ir jų rūšies nežinojimas, jau aptartų bylos faktinių duomenų kontekste, nepaneigia nuteistosios J. N. kaltės neteisėtai disponavus narkotinėmis ir dopingo medžiagomis bei labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. N. veikoje yra nustatyti visi – tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje, sudėčių požymiai.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

37. Šioje baudžiamojoje byloje vienos iš J. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 276¹ straipsnio 1 dalies 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija. Vykstant bylos apeliaciniam procesui, 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 ), pagal kurią pasikeitė minėtos J. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Palyginus BK 276¹ straipsnio redakcijas, matyti, jog minėto straipsnio dispozicija iš esmės nesikeitė, pasikeitė minėto straipsnio 1 dalies sankcija, t. y. nauja įstatymo redakcija už šios nusikalstamos veikos padarymą įtvirtina alternatyvią bausmę laisvės atėmimui ir baudai – laisvės apribojimą. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Taigi, J. N. nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, įsigaliojusi 2016 m. sausio 1 d.), perkvalifikuotina į BK 276¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060, įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.).

38. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis).

39. Iš pacituotų teisės normų turinio matyti, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą. Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia. Kita vertus, kai teismas šalina iš kaltinimo tam tikras faktines aplinkybes ar perkvalifikuoja nusikalstamą veiką ne savo iniciatyva, bet atsižvelgdamas į kaltinamojo ar jo gynėjo teismo proceso metu ar apeliaciniame skunde pateiktą prašymą ir (ar) argumentus, išankstinis proceso dalyvių įspėjimas apie galimus kaltinimo keitimus praranda savo teisinę reikšmę teisei į gynybą užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-51-788/2021).

40. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad nuteistoji J. N. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde nepateikė prašymo perkvalifikuoti jos padarytą nusikalstamą veiką pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, tačiau esminis apeliacinio skundo prašymas yra J. N. išteisinti dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, šioje nutartyje jokių naujų, nuteistajai J. N. ir jos gynėjui anksčiau nežinomų, faktinių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu Dopingo kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis, nenustatė, kitaip nei pirmosios instancijos teismas teisiškai neįvertino nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos, tik perkvalifikavo nusikalstamą veiką pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, lengvinančią nuteistosios teisinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, nenustatydamas jokių naujų faktinių aplinkybių, jokio procesinio netikėtumo, apie kurį būtų privalėjęs iš anksto pranešti nuteistajai ir jos gynėjui, neįtvirtino. Nuteistajai J. N. inkriminuotų faktinių aplinkybių turinys yra analogiškas nurodytoms pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl nėra pagrindo manyti, jog gynyba dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismui, savo iniciatyva perkvalifikavus vieną iš nuteistosios J. N. padarytų nusikalstamų veikų pagal nuteistosios teisinę padėtį lengvesnį baudžiamąjį įstatymą ir apie tai iš anksto teismo posėdyje neįspėjus nuteistosios ir jos gynėjo, buvo iš esmės suvaržyta J. N. teisė į gynybą.

41. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti E. A. bei T. B.. BPK 320 straipsnio, apibrėžiančio bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo T. G. ir nuteistosios J. N. bei jos gynėjo apeliacinius skundus. Nuteistųjų E. A. ir T. B. atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas, todėl nei klausimas dėl E. A. ir T. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nei kiti baudžiamosios atsakomybės pagrindai šioje baudžiamosios bylos proceso stadijoje nesvarstomi ir dėl jų šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakoma, šie nuteistieji po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dėl jų atžvilgiu teisinę padėtį lengvinančių įstatymų nuostatų taikymo turi teisę teikti prašymus BPK 361¹ straipsnio nustatyta tvarka.

Dėl bausmių

42. Tiek nuteistasis T. G., tiek nuteistoji J. N. nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis. Nuteistasis T. G., apeliaciniame skunde išdėstęs jį charakterizuojančius duomenis, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuteistoji J. N. nurodo, kad nėra tiek pavojinga, jog galima būtų daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus jai realią laisvės atėmimo bausmę, todėl mano, jog jai turėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.

43. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, jog teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

44. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

45. T. G. padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nenustatyta T. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš bylos duomenų matyti, jog T. G., būdamas gana jauno amžiaus, praeityje jau buvo teistas vienuolika kartų, paskutinį kartą – Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo 2023 m. gruodžiu 21 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę. T. G. baustas ir administracine tvarka.

46. J. N. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 3 dalis), kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 276¹ straipsnio 1 dalis), už labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nenustatyta J. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš bylos duomenų matyti, jog J. N. praeityje buvo teista keturis kartus, visus keturis kartus J. N. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas, Kauno miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi buvo tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas ir dėl J. N. probacijos sąlygų pažeidimų panaikintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta J. N. pasiųsti atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės (t. 11, b. l. 53–57). 2023 m. gegužės 30 d. J. N. lygtinai paleista iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo, neatlikta bausmės dalis – 1 metai 11 mėnesių 8 dienos. J. N. bausta administracine tvarka.

47. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į T. G. ir J. N. inkriminuotų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistųjų kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistųjų asmenybes, T. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, artimą sankcijoje nustatytos bausmės minimumui, o J. N. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą skyrė minimalią įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo T. G. bei nuteistosios J. N. ir jos gynėjo apeliacinių skundų argumentais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies nuteistiesiems už labai sunkaus nusikaltimo padarymą parinkimo ir bausmių dydžių nustatymo taisyklių.

48. Perkvalifikavus J. N. nusikalstamą veiką, numatytą BK 276¹ straipsnio 1 dalyje, pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, nepaisant naujai įsigaliojusiu įstatymu nustatytos dar vienos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės – laisvės apribojimo, teisėjų kolegijos vertinimu, už šio nusikaltimo padarymą J. N. skirti kitokią bausmę, nei skundžiamu nuosprendžiu paskyrė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į aptariamos J. N. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistosios asmenybės bruožus, J. N. už neteisėtą disponavimą Dopingo kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis skirtina tos pačios rūšies ir dydžio bausmė, kaip skundžiamame nuosprendyje paskyrė pirmosios instancijos teismas.

49. Kaip jau buvo minėta, teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Kitokia nei sankcijoje nustatyta bausmė gali būti paskirta tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. Teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293-697/2015). BK 62 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Imperatyvas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes įtvirtintas BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vadinasi, teismas ir taikydamas BK 62 straipsnį privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, todėl įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2008, Nr. 2K-323/2008, Nr. 2K-625/2007, Nr. 2K-444/2007, Nr. 2K-415/2012). Nagrinėjamu atveju nei T. G., nei J. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, nenustatytos ir kitos BK 62 straipsnyje nurodytos būtinos aplinkybės ir sąlygos. Taigi, šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės T. G. ir J. N. skyrimo klausimą, taikant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo. Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę numato BK 54 straipsnio 3 dalis.

50. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018). Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, pažymėtina, kad sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, didžiausią dėmesį skiriant aplinkybėms, apibūdinančioms kaltininko asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

51. Šioje baudžiamojoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta nei kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su T. G. ar J. N. padarytomis nusikalstamomis veikomis, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistųjų asmenybėmis, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sankcijos ribose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o švelnesnės bausmės, nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas reikštų teisingumą.

52. Nuteistojo T. G. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės: būdamas suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini) kalėjime jis išklausė programą nuo priklausomybių kenčiantiems asmenims (RUSSAMTALEN), atsisakė žalingų įpročių, kalėjime buvo charakterizuojamas teigiamai, už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą kūrybinėse veiklose buvo skatintas, nuo 2024 m. vasario 19 d. dirba (duomenys neskelbtini) kalėjimo siuvykloje darbininko pareigose, sukūrė šeimą, (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. G., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. G., yra būdingos daugeliui žmonių ir nėra kažkuo išskirtinės. Niekuo ypatingos ar išskirtinės nėra ir nuteistosios J. N. bei jos gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės: ji gyvena santuokoje su H. N. bei augina tris mažamečius vaikus, šiuo metu nuteistoji laukiasi ketvirtojo vaiko, dirba VšĮ (duomenys neskelbtini). Šeimos, vaikų bei darbo turėjimas yra elementarios, kasdienės ir daugeliui asmenų būdingos aplinkybės, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir išimtinėmis, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sankcijos ribose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas T. G. ar J. N. aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

53. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad T. G. iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo buvo teistas dešimt kartų Lietuvos Respublikoje, taip pat už sunkų kūno sužalojimą, subjaurojimą arba visiško nedarbingumo sukėlimą 2020 m. vasario 14 d. buvo teistas Vokietijoje, daugybę kartų baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja T. G. ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų, todėl skirti nuteistajam švelnesnę, nei nustatyta baudžiamojo įstatymo, bausmę nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

54. Nuteistoji J. N. praeityje taip pat buvo teista ne vieną kartą, visus keturis kartus J. N. buvo taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, jog realios laisvės atėmimo bausmės neskyrimas teigiamų rezultatų nedavė, kadangi dėl nuolatinių J. N. probacijos sąlygų pažeidimų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir nutarta J. N. pasiųsti atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja J. N. ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistoji yra linkusi pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų, ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimas teigiamų rezultatų nedavė, baudžiamajame įstatyme nustatyti bausmės vykdymo atidėjimo tikslai nebuvo pasiekti, todėl nagrinėjamu atveju skirti nuteistajai švelnesnę, nei nustatyta baudžiamojo įstatymo, bausmę nėra pagrindo. Apeliantų T. G. ir J. N. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl BK 54 straipsnio 3 dalis, nustatanti galimybę teismui visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nagrinėjamu atveju negali būti taikoma.

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes tiek T. G., tiek J. N., laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo bei bausmės dydžio nustatymo taisyklių, atsižvelgė į visas apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes bei, tinkamai jas įvertinęs, nuteistiesiems paskyrė teisingas bausmes, atitinkančias nuteistųjų padarytų veikų bei nuteistųjų asmenybių pavojingumą. T. G. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta bausmė, artima minimaliai baudžiamojo įstatymo nustatytai laisvės atėmimo bausmei, o J. N. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta minimali baudžiamojo įstatymo nustatyta laisvės atėmimo bausmė, todėl nei T. G., nei J. N. dar labiau švelninti paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. G. ir nuteistosios J. N. (ankstesnė pavardė A.) bei jos gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinius skundus atmesti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, J. N. (ankstesnė pavardė A.) nusikalstamą veiką iš BK 276¹ straipsnio 1 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) perkvalifikuoti į BK 276¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir J. N. (ankstesnė pavardė A.) paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir J. N. (ankstesnė pavardė A.) paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.