Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1999-03-05 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, gyv. Kalvarijų 159-91, Vilniuje, dirbantis Maxima Lt, UAB, nesimokantis, teistas:

2015-01-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, bausmę atliko;2015-10-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimus; 2016-07-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti skirtą laisvės atėmimo bausmę;

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį (2 veikos), 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą;

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1997-06-08 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, gyv. Justiniškių 28A-33, Vilniuje, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, besimokantis Socialinių mokslų kolegijoje, neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. 2016 m. liepos 13 d. apie 1.29 val. prie Dailės akademijos pastato, esančio Maironio g. 6, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo suoliuko atvirai pagrobė svetimą turtą - L. D. priklausančią garso kolonėlę „Vakoss“, 50 eurų vertės, su atminties kortele, 10 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajai L. D. 60 eurų turtinę žalą.

Taip T. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, T. L. ir T. B., veikdami bendrininkų grupe, 2016 m. liepos 13 d. apie 1.55 val. viešoje vietoje, Vokiečių - Dominikonų gatvių sankryžoje, Vilniuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia, įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: prasilenkiant su nepažįstamais praeiviais - E. I. ir D. U., be jokios priežasties sukėlė konfliktą su pastaraisiais, kurio metu T. L. sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į galvą E. I., taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po ko garsiai rėkdamas ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, išsitraukęs daiktą, panašų į dujų balionėlį, bei peilį, mosikavo jais, grasindamas E. I. jų panaudojimu, o T. B., išsitraukęs iš kuprinės beisbolo lazdą, mosikavo ja, baugindamas D. U., bei sudavė beisbolo lazda vieną smūgį E. I. į ranką, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Taip T. L. ir T. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Be to, T. L. ir T. B., veikdami bendrininkų grupe, 2016 m. liepos 13 d. apie 3.15 val. viešoje vietoje, prie namo, esančio Gedimino pr. 32, Vilniuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: dėl menkavertės dingsties, tai yra nepažįstamam praeiviui E. M. atsisakius duoti cigaretę, sukėlė konfliktą su E. M. – T. L. garsiai rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, išsitraukė peilį, kuriuo baugino, o T. B. išsitraukė beisbolo lazdą, sudavė ja E. M. vieną smūgį į kairįjį petį ir vieną smūgį į kairįjį šoną, taip sukeldamas E. M. fizinį skausmą, susigrūmė su E. M., nustūmė atbėgusias raminti konfliktą J. K., kuri nugriuvo ir patyrė fizinį skausmą, bei G. M..

Tuo metu T. L., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, T. B. grumtynių su E. M. metu, grasindamas peiliu A. P., garsiai rėkė ir, prisiartinęs prie nugriuvusio A. P., dėl chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė A. P. peiliu vieną smūgį į nugarą ir vieną smūgį į kairįjį žastą, padarydamas jam kiauryminę, durtinę-pjautinę žaizdą kairės pusės krūtinės nugarinėje dalyje, su kairės tarpšonkaulinės arterijos ir kairio plaučio sužalojimais bei kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę, durtinę-pjautinę žaizdą kairiame žaste, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip T. L. iš chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo A. P..

Taip T. L. ir T. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, o T. L. – ir nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Dėl L. D. turto pagrobimo

Kaltinamasis T. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino pilnai. Nurodė, kad 2016 m. vasarą susitiko su broliu ir jo draugu, jie nusipirko alkoholio ir gėrė jį prie Naručio. Po to nuėjo prie Dailės akademijos. Ten buvo T. B. su draugu. Jie visi bendravo. T. B. turėjo du peilius. Jis (T. L.) paprašė vieną padovanoti. Po to kilo konfliktas su L. D., tačiau jis nežino kodėl. Jis paėmė jos kolonėlę, pasakė jai, kad grąžins kitą dieną, tačiau Laura nesutiko. Ji rėkė, nervavosi, sakė kvies policiją. Daugiau jis jai savo elgesio neaiškino. Jis jos nestumdė, peilio nerodė. Kolonėlė buvo rožinės spalvos. Iš pradžių jie jos klausėsi, o kai nusėdo, jis kolonėlę įsidėjo į kišenę. Galimai norėjo kolonėlę parduoti, dabar nepamena. Tačiau supratęs, kad už ją nieko negaus, jis ją paliko namuose. Kolonėlėje buvusią atminties kortelę jis atidavė Edgarui, nes šis prašė. Kolonėlę iš jo paėmė tyrėja. Labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą minėtų teisėtai gautų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad jie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, pagrindo abejoti šiais įrodymais nėra, todėl teismas, detaliau neanalizuodamas, pripažįsta juos patikimais ir jais vadovaudamasis visas kaltinimo faktines aplinkybes pripažįsta įrodytomis.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą minėtų teisėtai gautų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad jie iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, pagrindo abejoti šiais įrodymais nėra, todėl teismas, detaliau neanalizuodamas, pripažįsta juos patikimais ir jais vadovaudamasis visas esmines kaltinimo faktines aplinkybes pripažįsta įrodytomis.

Kaltinamasis T. B. savanoriškai pateikė beisbolo lazdą, 50 cm ilgio (t. 1, b. l. 147-148).

Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu atpažino T. L. kaip asmenį, kuris sudavė jam du smūgius peiliu; T. B. – kaip asmenį, kuris užkalbino E. M. prašydamas cigaretės, o prasidėjus konfliktui iš kuprinės išsitraukė beisbolo lazdą; E. T. – kaip asmenį, kuris buvo su dviračiu ir į konfliktą nesivėlė (t. 1, b. l. 188-197, t. 2, b. l. 1-5).

Nukentėjusiojo A. P. pateikti vyriški marškiniai buvo apžiūrėti, juose nustatyti audinio pažeidimai nugarinėje dalyje ties mente prie kairės rankovės bei kairėje rankovėje, nugarinėje pusėje, taip pat kraujo dėmės (t. 2, b. l. 25-27, 28-35).

Minėtų įrodymų pagrindu nustatyta, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų A. P., E. M., A. M., J. K. ir G. M. nebuvo jokių tarpusavio ryšių. Šie asmenys nepažinojo vienas kito, matėsi pirmą kartą. Kaip patvirtino kaltinamieji, konfliktas su minėtais asmenimis buvo pradėtas dėl menkavertės priežasties – atsisakymo duoti cigaretę, jų agresyvų elgesį įtakojo išgertas alkoholis. Nustatyti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, miesto centre, nakties metu. Garsus rėkavimas, keikimasis necenzūriniais žodžiais, grasinimai peiliu ir beisbolo lazda, smūgių sudavimas jais, grumtynės, incidente dalyvavusių merginų nustūmimas, tokiu būdu sukeliant atitinkamai sunkų sveikatos sutrikdymą A. P., fizinį skausmą E. M., J. K., vertintini kaip įžūlūs veiksmai, kuriais buvo demonstruojama kaltinamųjų nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Šiais bendrais T. L. ir T. B. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tai leidžia spręsti apie kaltinamųjų tiesioginę tyčią minėtais įžūliais veiksmais padaryti viešosios tvarkos pažeidimą. Veika baigta. Ji kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Be to, nustatytų T. L. fizinio smurto veiksmų, o būtent dviejų smūgių peiliu pasėkoje A. P. buvo padarytas kūno sužalojimas, kuris pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktą specialistų įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatyta įvykio situacija patvirtina, kad minėti T. L. smurtiniai veiksmai buvo iš chuliganiškų paskatų. Pagrindo šiuos veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį nėra. Konflikto metu smūgiuodamas du kartus peiliu jis veikė nors ir spontaniškai, tačiau suvokdamas savo veikos ir galimų padarinių pavojingumą kito asmens sveikatai ir to norėdamas. Kilę padariniai su nustatytais jo veiksmais sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Nustatyta T. L. veika kvalifikuojama ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl T. L. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę T. L., vadovaujasi ne tik bendraisiais bausmių skyrimo nuostatais, bet ir nepilnamečiams taikomais baudžiamosios atsakomybės ypatumais, reglamentuotais BK, nes nagrinėjamas veikas T. L. padarė būdamas nepilnametis (BK 81 straipsnio 1 dalis).

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis veiksmais, kvalifikuotais pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, padarė labai sunkią (BK 11 straipsnio 6 dalis), tyčinę, smurtinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuria buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Jo tyčia nebuvo iš anksto suplanuota, kilusio konflikto metu smūgiuodamas peiliu jis veikė spontaniškai. Tuo pačiu teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytos kiauryminė, durtinė-pjautinė žaizda kairės pusės krūtinės nugarinėje dalyje, su kairės tarpšonkaulinės arterijos ir kairio plaučio sužalojimais bei kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę, taip pat durtinė-pjautinė žaizda kairiame žaste. Žaizdų gijimas truko kelias savaites, buvo sėkmingas, tačiau nukentėjusysis nurodo iki šiol jaučiantis skausmą sugijusios žaizdos srityje.

Be minėtos veikos T. L. padarė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuotą apysunkę (BK 11 straipsnio 4 dalis), turtinę, baigtą nusikalstamą veiką veikdamas tiesiogine tyčia, šios veikos metu buvo pagrobtas 60 € vertės turtas. Pagal BK 284 straipsnį kvalifikuotos dvi T. L. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, jų eigoje naudotas smurtas, asmenims sukeltas fizinis skausmas. Visos veikos įvykdytos tą pačią naktį.

Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikos padarytos esant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams, o veikos, kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį, padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Įvertinęs visumą minėtų skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad T. L. ėmėsi konkrečių veiksmų siekdamas pakeisti savo gyvenimo būdą ir toliau gyventi laikantis teisės aktų reikalavimų. Esant šiai situacijai yra tikslinga suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės. Tuo pačiu jam būtų sudaryta didesnė galimybė dirbant greičiau atlyginti padarytą žalą, taip atstatant pažeistus nukentėjusiųjų interesus. Todėl spręstina, kad net ir mažiausios realios laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje (įvertinus BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatas), skyrimas šioje situacijoje būtų aiškiai neteisingas. Esant padarytam labai sunkiam nusikaltimui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nėra galimas. BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse yra numatytos sąlygos, kurioms esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, tačiau šiuo atveju pagrindo taikyti šią normą nėra. Tačiau teismas sprendžia, kad aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, kaltininko asmenybės pavojingumą, taip pat nustatytus T. L. gyvenimo pokyčius, visuma leidžia teismui, vadovaujantis teisingumo principu, skiriant bausmę pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, o būtent laisvės apribojimą maksimaliam terminui su draudimais ir įpareigojimais, numatytais BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte, 6 dalies 1, 2 ir 3 punktuose. Šios rūšies ir dydžio bausmė būtų teisinga ir atitiktų BK 41, 80 straipsniuose reglamentuotą bausmės, nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį.

Tos pačios rūšies bausmė T. L. skirtina ir už veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje bei BK 284 straipsnyje.

Labai sunkus nusikaltimas ir apysunkis, nesunkūs nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, jie priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, todėl skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis T. L. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2016-07-14 iki 2016-11-09 (t. 3, b. l. 47, 53-55, 59-61, 64-66). Šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies b punktas).

Jam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 13952653) paėmimas (t. 3, b. l. 68-70), paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios, po to naikintinos.

Dėl T. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Įvertinęs aukščiau aptartus argumentus teismas sprendžia, kad yra visos aukščiau minėtos sąlygos atleisti T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas pagal laidavimą, o A. B. yra tinkama būti T. B. laiduotoja.

Kartu teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, T. B. yra skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 7 punktuose.

Kaltinamajam T. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 13412882) paėmimas (t. 2, b. l. 182-186). Jos paliktinos iki baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, po to naikintinos.

Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Jos dydis nustatomas vadovaujantis kriterijais, įvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šie kriterijai yra: neturtinės žalos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Svarbiausiomis vertybėmis pripažįstamos asmens gyvybė, sveikata. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika. Be to teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, taip pat turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (proporcingumo principas). Bendriausia prasme šiuo aspektu svarbu užtikrinti, kad atsakingiems asmenims nebūtų uždėta pernelyg didelė našta priteisiant akivaizdžiai nepakeliamą žalos atlyginimą bei nebūtų pažeistos nukentėjusiųjų teisės į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusioji L. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo T. L. 700 € neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 53). Pareikšto reikalavimo dėl 60 € dydžio turtinės žalos atlyginimo L. D. atsisakė (t. 1, b. l. 62, 66). Pagrįsdama neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą L. D. ieškinyje nurodė, kad dėl T. L. nusikalstamų veiksmų buvo sutrikdyta jos sveikata, ji patyrė išgąstį, stresą, dvasinius išgyvenimus. Nesijaučia saugi, atsirado bendravimo ribojimai, dėl pergyvenimų vartojo raminančius vaistus. Šis sveikatos ir psichologinės būklės pablogėjimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su T. L. nusikalstamais veiksmais.

T. L. su L. D. ieškiniu sutiko iš dalies – 100 € sumoje.

L. D. reikalavimą priteisti neturtinę žalą teismas tenkina iš dalies. Kaip patvirtina byloje surinkti įrodymai, T. L. įvykdyta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota nusikalstama veika buvo pažeisti L. D. turtiniai interesai – pagrobta 60 € vertės garso kolonėlė su atminties kortele. Kolonėlė yra grąžinta, turtinė žala atlyginta. Nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad nusikaltimas L. D. sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus. Tiek jos pačios parodymai, tiek kitų įvykio vietoje buvusių asmenų parodymai, tame tarpe ir paties T. L., patvirtina, kad pastarajam atsisakius grąžinti garso kolonėlę L. D., šios psichologinė reakcija į tai buvo labai stipri, ji stipriai rėkė, isterikavo. Jos patirtus stiprius neigiamus išgyvenimus patvirtina ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, 2017-04-06 psichologinio įvertinimo išvada Nr. D 17/4(07) (t. 4, b. l. 114-115, 116). Kaltinamasis T. L. yra darbingas, dirba, gauna nedideles 380 € dydžio mėnesines pajamas. Artimoje ateityje turės mažametį vaiką, kuriam privalės teikti išlaikymą. Remiantis minėtais duomenimis, atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, L. D. iš T. L. priteistina mažesnė, nei prašoma, o būtent 200 € dydžio neturtinė žala.

L. D. reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo teismas atmeta. Ieškovė nenurodė konkrečios teisės normos, kuria grindžia šį reikalavimą. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau teismų praktikoje nustatytos procesinės palūkanos yra priteisiamos ir civilinėse bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-144/2014). Procesinės palūkanos yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Tačiau baudžiamojo proceso paskirtis yra kitokia nei civilinio – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Todėl baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš to seka, kad baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturtinė žala, priežastiniu ryšiu siejama su baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika. Šiuo atveju reikalaujamos priteisti procesinės palūkanos nepatenka į padarytos žalos sampratą, jos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su T. L. padaryta nusikalstama veika, todėl baudžiamajame procese negali būti priteisiamos. Padarytos išvados atitinka ir esamą teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-99-648/2016 ir kt.).

L. D. reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestinas. Šis reikalavimas nebuvo konkretizuotas ir detalizuotas, nepateikti jokie duomenys, kad L. D. patyrė kokias nors bylinėjimosi išlaidas. Jai 2017-05-22 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų išlaidų valstybės lėšomis (t. 4, b. l. 52).

Nukentėjusysis A. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas priteisti jo naudai 5348,06 € turtinės žalos bei 100 000 € neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 177). Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro prarastas 2016-07-14 lėktuvo bilietas, nes jis negalėjo išskristi (30 €). Jis buvo nedarbingas 2 savaites, vėliau gydytojas nurodė, kad jis bus nedarbingas 7-8 savaites, į savaitę jis uždirba 320-360 €, tad per 10 savaičių negavo 3500 € pajamų. Buto nuoma Anglijoje šiam laikotarpiui – 1800 € (160-170 € per savaitę). Ligoninėje jis pirko tvarsčius ir vaistus – 18,06 €. Jam buvo padaryta ir neturtinė žala, nes jis užpultas be jokios priežasties, subadytas peiliu, jo kūnas sudarkytas, liks randas, pas jį atsirado nesaugumo, baimės jausmas, jis kreipsis į psichologą. Dėl nedarbingumo galimai praras darbą. Palaikydamas ieškinyje pateiktus argumentus teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. P. papildomai nurodė, kad Anglijoje gyvena nuolat, išvyko prieš 3 m. Įvykio metu dirbo sandėlių įmonėje. Jo savaitinės 350 € pajamos buvo skaičiuojamos pagal valandinį mokestį. Jis nuomavosi butą. Ligoninėje jam tvarsčių nekompensavo. Po šio įvykio jautėsi blogai, bet pas psichologą nesikreipė. Atvyko į Lietuvą kelioms dienoms, o liko mėnesiui. Jam teko skolintis pinigų. Ligoninėje buvo 2 savaites ir dar 2 savaites negalėjo dirbti. Į Angliją grįžo po 3-4 savaičių. Lietuvoje gyveno pas A. M.. Jautė skausmą, negalėjo normaliai sėdėti. Iki šiol jaučia nepatogumus – nepatogi kūno padėtis, jis sužalotas, matosi pjūvio žymė. Jis patyrė 2 operacijas. Buvo nedarbingas ir nedirbo 10 savaičių. Nedarbingumo lapas nebuvo išduotas. Po įvykio gydytojas jam nepatarė dirbti, jis pranešė apie tai agentūrai ir jie jį atleido, nes negalėjo laukti. Tai įtakojo jo finansinę padėtį.

Kaltinamasis T. L., išsakydamas poziciją dėl A. P. ieškinio, nurodė, kad su prašoma turtine žala sutinka, o 100 000 € suma už neturtinę žalą yra per didelė, jis sutinka su 10 000 €, nes žmogus kentėjo skausmą.

A. P. reikalavimą priteisti turtinę žalą teismas tenkina iš dalies. Įvertinus turimus įrodymus (t. 1, b. l. 176-184, t. 2, b. l. 13-14, t. 4, b. l. 108) spręstina, kad civilinis ieškovas dėl 2016-07-13 patirto sužalojimo buvo operuotas 2016-07-13 ir 2016-07-14, tad pasinaudoti turėtu vardiniu 2016-07-14 lėktuvo bilietu Kaunas-Londonas dėl šių aplinkybių negalėjo, tokiu būdu patirdamas 30 € turtinę žalą. Pateiktas kvitas patvirtina turėtas 18,06 € dydžio išlaidas medikamentams pirkti. Iš pateiktų atsiskaitymo lapelių matyti, kad A. P. savaitinis atlygis 2016 m. birželio – liepos mėn. vidutiniškai buvo 344 €. Pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, specialisto išvada, darbingumo pažyma patvirtina, kad A. P. gydytas stacionariai iki 2016-07-22, numatytas nedarbingumas – 6-8 savaitės, 2017-06-12 įvertinus patirtą dūrį į kairį šoną 2016 m. nustatyta, kad jis gali dirbti nuo 2017-06-12 iki 2017-07-30 atsižvelgiant į rekomendacijas: pakeisti darbo užduotis, dėl vis dar jaučiamų randuoto audinio skausmų vengti sunkių svorių kėlimo. Šių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad A. P. dėl patirto sužalojimo buvo nedarbingas bendrai 10 savaičių, dėl ko negavo 3440 € pajamų (10 x 344 = 3440). Remiantis šiais argumentais bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, bendrai A. P. iš T. L. priteistina 3488,06 € turtinei žalai atlyginti (30 + 18,06 + 3440 = 3488,06).

Teismas atmeta A. P. reikalavimą priteisti buto nuomos Anglijoje 10 savaičių laikotarpiu kainą. Kaip patvirtino surinkti įrodymai, į Lietuvą jis buvo atvykęs trumpam laikui, gydymo metu iki 2016-07-22 gulėjo ligoninėje, vėliau gyveno pas A. M.. Anglija yra nuolatinė jo gyvenamoji vieta, tad būsto nuoma (nesvarbu iš kokio šaltinio) yra sudėtinė gyvenimo ten sąlyga, su nustatyta nusikalstama veika nesietina tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Pagrindo priteisti šią sumą nėra.

A. P. reikalavimą priteisti neturtinę žalą teismas tenkina iš dalies. Kaip patvirtina byloje surinkti įrodymai, T. L. įvykdyta nusikalstama veika buvo pažeista viena svarbiausią vertybių – žmogaus sveikata. A. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, kėlęs grėsmę ir jo gyvybei, kas neabejotinai sukėlė jam didelius dvasinius išgyvenimus, baimę ir nerimą dėl savo gyvybės, sveikatos būklės ateityje. Jam padaryta kiauryminė, durtinė-pjautinė žaizda kairės pusės krūtinės nugarinėje dalyje, su kairės tarpšonkaulinės arterijos ir kairio plaučio sužalojimais bei kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę, durtinė-pjautinė žaizda kairiame žaste. Jis buvo užpultas su peiliu be jokios svarbios priežasties miesto centre. Dėl to neabejotinai buvo patirtas didelis skausmas, nukentėjusysis du kartus operuotas, gydytas stacionare iki 2016-07-22, jautė nepatogumus gijimo procese, buvo nedarbingas bendrai 10 savaičių, prarado darbo vietą, atsirado nesaugumo, baimės jausmas. Iš pateiktų jo paties parodymų, aukščiau minėtos darbingumo pažymos matyti, kad net praėjus metams po sužalojimo jis jaučia randuotame audinyje skausmą, dėl ko yra ribojamos jo galimybės pilnaverčiai dirbti. Šiuos padarinius sukėlusi T. L. nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais veiksmais. Kaltinamasis T. L., kaip minėta, yra darbingas, dirba, gauna nedideles 380 € dydžio mėnesines pajamas, artimoje ateityje turės mažametį vaiką, kuriam privalės teikti išlaikymą. Remiantis minėtais duomenimis, atsižvelgus į priteistos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, A. P. priteistina mažesnė nei prašoma, o būtent 6000 € dydžio neturtinė žala.

Byloje pateikti mokėjimo nurodymai (t. 4, b. l. 140-143, 144) patvirtina, kad A. P. patyrė jo teisinio atstovavimo išlaidas, kurių bendra suma yra 616,55 €, taip pat išlaidas dėl procesinių dokumentų, teiktų teismui ir kuriais buvo grindžiami jo reikalavimai, išvertimo – 28 €. Pastarąsias išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis ir kartu su atstovavimo išlaidomis (bendra suma - 644,55 € (616,55 + 28 = 644,55)) priteisia A. P. iš kaltinamojo T. L. (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1, 3 dalys, 106 straipsnio 2 dalis).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 6,33 € žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo A. P. gydymo, atlyginimo (t. 2, b. l. 19-20). Kaltinamasis T. L. su ieškiniu sutiko. Civilinio ieškovo nurodoma turtinė žala privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atsirado dėl nukentėjusiajam A. P. taikyto gydymo. Prašomą sumą pagrindžia suteiktų gydymo paslaugų apskaitos duomenys (t. 2, b. l. 21), tad reikalavimas yra pagrįstas, jis tenkintinas, prašoma suma priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltininko T. L. (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė patikslintus duomenis apie nukentėjusiajai L. D. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 221,07 € (t. 4, b. l. 106-107). Įvertinęs tai, kad kaltinamasis T. L. gauna vos 380 € mėnesines pajamas, artimiausiu metu turės išlaikomą asmenį, iš jo yra priteistos didelės sumos nukentėjusiesiems, sprendžia apie sunkią jo turtinę padėtį ir šios sumos iš jo nepriteisia (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

T. B. pateikta beisbolo lazda, saugoma Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (t. 1, b. l. 153-154), yra nusikalstamos veikos padarymo įrankis, T. B. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tad lazda konfiskuotina ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Dvi popierinės dėžės su T. B. marškinėliais, sportinėmis kelnėmis, pilkos spalvos sportbačiais, taip pat su T. L. sportinėmis kelnėmis, pilkos spalvos džemperiu su piešiniu priekyje, liemene su gobtuvu, sportbačiais Adidas, saugomos Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (t. 1, b. l. 166-168), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinos teisėtiems savininkams, atitinkamai T. B. ir T. L..

A. P. pateikti vyriški marškiniai su pažeistu audiniu, taip pat keturi vokai su seilių pavyzdžiais, saugomi Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (t. 1, b. l. 166-168, t. 2, b. l. 36-37), yra menkaverčiai daiktai, prašymo juos grąžinti byloje pateikta nebuvo, todėl jie nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje (2 veikos) ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (L. D. turto pagrobimas) skirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu: nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi; dirbti, būti registruotam darbo biržoje arba mokytis; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas Vokiečių-Dominikonų gatvėse) skirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu: nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi; dirbti, būti registruotam darbo biržoje arba mokytis; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas Gedimino pr.) skirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu: nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi; dirbti, būti registruotam darbo biržoje arba mokytis; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (A. P. kūno sužalojimas), taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti laisvės apribojimą dvejiems metams, šiuo laikotarpiu uždraudžiant turėti su savimi viešosiose vietose peilį ar kitokį specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą; įpareigojant: nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi; per pirmus laisvės apribojimo metus atlyginti ne mažiau kaip pusę A. P. padarytos turtinės žalos; dirbti, būti registruotam darbo biržoje arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams, šiuo laikotarpiu uždraudžiant turėti su savimi viešosiose vietose peilį ar kitokį specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą; įpareigojant: nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi; per pirmus laisvės apribojimo metus atlyginti ne mažiau kaip trečdalį A. P. padarytos turtinės žalos; dirbti, būti registruotam darbo biržoje arba mokytis.

T. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. B. laidavimą vienerių metų terminui be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 punktais, T. B. skirti baudžiamojo poveikio priemones, o būtent:

per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 10 MGL dydžio, o būtent 376,6 €, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

taikyti T. B. beisbolo lazdos konfiskavimą.

L. D. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. L. L. D. naudai 200 € neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmesti.

A. P. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. L. A. P. naudai 3488,06 € turtinei žalai atlyginti, 6000 € neturtinei žalai atlyginti bei 644,55 € turėtų proceso ir atstovavimo išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš T. L. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 6,33 € turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš T. L. nepriteisti.

T. B. pateiktą beisbolą lazdą, saugomą Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (t. 1, b. l. 153-154), konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Dvi popierines dėžes su T. B. marškinėliais, sportinėmis kelnėmis, pilkos spalvos sportbačiais, taip pat su T. L. sportinėmis kelnėmis, pilkos spalvos džemperiu su piešiniu priekyje, liemene su gobtuvu, sportbačiais Adidas, saugomas Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (t. 1, b. l. 166-168), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtiems savininkams, atitinkamai T. B. ir T. L..

A. P. pateiktus vyriškus marškinius su pažeistu audiniu, taip pat keturis vokus su seilių pavyzdžiais, saugomus Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (t. 1, b. l. 166-168, t. 2, b. l. 36-37), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti T. L., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti T. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Įmokėjimą patvirtinantį dokumentą prašome pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų raštinei. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, yra kreipiamasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.