Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „A“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 metų birželio mėnesį, Ž. B. pareikalavo iš atsakovės grąžinti Kompiuterį UAB „A“. Atsakovė 2019-06-21 grąžino Kompiuterį. Ž. B. Ieškovo teigimu, grąžintu Kompiuteriu naudotis nebuvo galimybių dėl sukurto BIOS sistemos slaptažodžio. Ž. B. ne kartą buvo susisiekęs su atsakove, prašydamas nurodyti Kompiuteryje nustatytą BIOS sistemos slaptažodį. Atsakovė pranešė ieškovui slaptažodį, tačiau, ieškovo teigimu, slaptažodis buvo klaidingas. Ieškovas nurodo, jog neturėdamas galimybės naudotis Kompiuteriu, kreipėsi į kompiuterinės įrangos taisyklą (V. I. IĮ „C“), kuri už programinės įrangos tvarkymą 2019 -07-12 išrašė ieškovui PVM sąskaitą - faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) 68,40 Eur sumai. Minėtą sąskaitą ieškovas apmokėjo 2019-07-12.

2019-07-12 laikinai einanti UAB „A“ direktorės pareigas R. B., elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę, pateikdama ieškovo 2019-07-12 išrašyta atsakovei PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) 68,40 Eur sumai bei prašydama ją apmokėti. 2019-07-25 ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymu apmokėti minėtą sąskaitą, atsakovė pateiktos sąskaitos neapmokėjo. Ieškovas nurodo, jog atsakovė yra atsakinga už ieškovo patirtas 68,40 Eur išlaidas, todėl privalo jas apmokėti. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 68,40 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ( e.b.l. 1-9).

Atsakovei nutraukus asmeninius santykius su Ž. B., jis pradėjo jai grasinti ir persekioti, dėl to atsakovė 2019-06-12 kreipėsi į policiją. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja V. M. 2019-06-19 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Ž. B. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR Baudžiamojo kodekso 145 str.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2017-10-16 PVM sąskaitos - faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-10-16 mokėjimo nurodymo Nr. 2515 pagrindu ieškovas iš UAB „B“ įsigijo nešiojamą kompiuterį „Lenovo IdeaPad 320-15ISK“ (toliau - Kompiuteris). Iš byloje pateikto 2019-06-21 susitarimo (toliau – Susitarimas) matyti, jog atsakovė Ž. B. grąžino: auksinę grandinėlę ant rankos, du auksinius žiedus, kailinius, „Pandoros“ karoliukus (7 vnt.), mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“, nešiojamą kompiuterį „Lenovo“, 5 500,00 Eur, auksinius auskarus ir kvepalus. Susitarimo 3 punkte šalys susitarė ir patvirtino, jog šis Susitarimas jokia forma ir apimtimi negali būti naudojamas prieš trečiuosius asmenis ar kaip įrodinėjimo priemonė jokių ginčų sprendimui. Susitarimo 5 punkte Ž. B. patvirtino, kad šio Susitarimo pasirašymo metu iš A. S. gavo Susitarimo 1 punkte nurodytus daiktus, dėl perduotų daiktų kiekio, jų kokybės bei kitų visų kitų savybių, jis pretenzijų neturi ir jų nereikš ateityje jokia apimtimi ir forma.

Byloje pateikti 2019-06-26 telefono žinučių išrašai, kuriose Ž. B. prašė atsakovės pateikti Kompiuterio slaptažodžius, bei 2019-07-04 telefono žinučių išrašai, kuriose Ž. B. priekaištauja, jog Kompiuteryje yra likusios atsakovės asmeninio pobūdžio nuotraukos.

Teismui pateiktas 2020-01-17 V. I. IĮ „C“ defektinis aktas Nr. 200117, kuriame nurodyta, jog 2019-06-25 įmonėje buvo priimtas Kompiuteris operacinės sistemos atnaujinimui. Remonto metu buvo nustatyta, jog blogas Kompiuterio diskas ir ieškovui (klientui) rekomenduota kreiptis į garantinio serviso centrą. Ieškovo (kliento) pageidavimu Kompiuteris pristatytas į (duomenys neskelbtini) garantiniam remontui. Iš byloje pateikto UAB „D“ akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Kompiuteriui pakeistas SSD diskas bei įrašyta Windows 10 operacinė sistema. Byloje pateikta V. I. IĮ „C“ 2019-07-12 PVM sąskaita - faktūra Serija (duomenys neskelbtini) išrašyta ieškovui už Kompiuterio programinės įrangos tvarkymą 68,40 Eur sumai. Iš byloje pateikto 2019-07-12 Mokėjimo nurodymo Nr. 3553 matyti, jog ieškovas minėtą sąskaitą apmokėjo. Ieškovas 2019-07-12 išrašė atsakovei PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už Kompiuterio programinės įrangos tvarkymą 68,40 Eur sumai.

Byloje pateiktas Ž. B. 2019-09-23 d. atsakymas į atsakovės A. S. pretenziją, kuriame Ž. B. nurodo, jog atsakovė ir Ž. B. nuo 2017 m. iki 2019 m. gyveno kartu kaip bendro gyvenimo partneriai, vedė bendrą ūkį, rūpinosi bendra buitimi, turto (buto (duomenys neskelbtini)) įsigijimu ir išlaikymu, todėl jis prašo grąžinti jam 15000,00 Eur sumą.

Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro matyti, jog UAB „A“ vadovu nuo 2012-10-29 iki šiol yra Ž. B., nuo 2012-10-29 iki 2018-10-29 buvo vienintelis įmonės akcininkas. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog nuo 2018-10-29 ieškovo įmonės akcininkais tapo Ž. B. (223 vnt. akcijų) ir R. B. (222 vnt. akcijų).

Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vitrada“ v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-7-2/2013). CK 1.71 straipsnyje nustatyta, kad sandoris gali būti sudaromas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Kai įstatymas nenumato konkrečios sandorio formos, jis laikomas sudarytu, jei iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti šį sandorį. Taigi tais atvejais, kai nėra pakankamai rašytinių įrodymų, leidžiančių nustatyti aiškiai apibrėžtą, galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę, teismas turi vertinti šalių sutartinius santykius, vadovaudamasis bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje, taip pat sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškindami sutartinius santykius, kilusius ne iš rašytinės sutarties, teismai visų pirma turi nustatyti šalių tikruosius ketinimus, įvertinti visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Tebunie švara“ v. UAB „Švarus pasaulis“, bylos Nr. 3K-3-229/2013), kitus šalių tarpusavio santykius, priežastis, dėl kurių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Pagal šio straipsnio 6 dalį dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Remiantis CK 1.64 straipsnio 1, 2 dalimis, sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma; asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. Pagal CK 1.71 straipsnio 1 dalį, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl sutarties sudarymo fakto ir sutartinių santykių egzistavimo. Ieškovas byloje įrodinėja, kad šalys buvo sudariusios žodinę panaudos sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovei Kompiuterį. Atsakovė teigia, jog tarp šalių nebuvo jokių sutartinių santykių.

Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalį neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos sutarties sudarymo, vykdymo ir atsakomybės už jos sąlygų pažeidimą nustato CK normos, tiesiogiai reglamentuojančios panaudos teisinius santykius (CK 6.629–6.643 straipsniai) ir bendrosios sutarčių teisės normos. Įstatymai nenustato panaudos sutarčiai konkrečios formos, todėl šalims nesusitarus kitaip, panaudos sutartis gali būti sudaryta bet kuria įstatymo nustatyta forma – žodine, rašytine arba notarine (CK 6.192, 1.72–1.74 straipsniai).

Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016, Šiaulių apygardos teismo 2014-02-03 nutartis civilinėje byloje 2A-50-357/2014).

Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovę ir Ž. B. siejo asmeniniai turtiniai ir neturtiniai santykiai. Nutrukus santykiams, atsakovė grąžino Ž. B. jo dovanotas dovanas (auksinę grandinėlę ant rankos, du auksinius žiedus, kailinius, „Pandoros“ karoliukus (7 vnt.), mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“, 5 500,00 Eur, auksinius auskarus ir kvepalus). Tarpe grąžintų daiktų buvo ir ginčo Kompiuteris. Šalys pasirašė Susitarimą, kuriuo Ž. B. patvirtino, jog atsakovė grąžino jam aukščiau minėtus daiktus. Vertinant byloje pateiktus įrodymus (šalių susirašinėjimą ir Susitarimą), matyti, jog Ž. B. perduodamas atsakovei Kompiuterį ir jį vėliau priimdamas, veikė ne kaip UAB “A“ vadovas, o kaip privatus fizinis asmuo. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog būtent UAB “A“ perdavė Kompiuterį atsakovei, nėra taip pat jokių duomenų, jog ieškovas buvo priėmęs atitinkamus sprendimus dėl Kompiuterio perdavimo atsakovei, taip pat nėra jokių duomenų apie panaudos sutarties ar jos projekto rengimą ar ketinimą sudaryti (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šalių valia sutapo ir abi šalys suprato sudarančios būtent panaudos sutartį (CPK 178 str.). Vien ieškovo deklaratyvūs teiginiai nepatvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog tarp UAB “A“ ir atsakovės nebuvo susiklostę Kompiuterio panaudos teisiniai santykiai. Todėl atsakovei neatsirado prievoles ieškovui, atsakovei negali būti taikoma sutartinė atsakomybė. Taigi nagrinėjamu atveju spręstinas atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės klausimas.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 27 punktas; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas, kt.).

Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 str. 1 d. reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmu, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. LR CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (LR CK 6.249str.). Taigi nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015.).

Iš byloje pateikto 2020-01-17 V. I. IĮ „C“ defektinio akto Nr. 200117, matyti, jog Kompiuteris įmonėje 2019-06-25 buvo priimtas operacinės sistemos atnaujinimui, tačiau nustačius, jog blogas Kompiuterio diskas, ieškovui (klientui) buvo rekomenduota kreiptis į garantinio serviso centrą. Ieškovo (kliento) pageidavimu Kompiuteris pristatytas į (duomenys neskelbtini) garantiniam remontui. Iš byloje pateikto UAB „D“ akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Kompiuteriui pakeistas SSD diskas bei įrašyta Windows 10 operacinė sistema. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog Kompiuteriui buvo atliktas garantinis (neatlygintinas) aptarnavimas. Pažymėtina, jog garantinis servisas nenustatė vartotojo (pirkėjo) kaltės naudojant Kompiuterį ir dėl to pakeitė SSD diską bei įrašė Windows 10 operacinę sistemą. Vertinant šią aplinkybę, teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų dėl SSD disko gedimo. Juolab ieškovas nepatyrė jokių išlaidų pakeičiant SSD diską ir įrašant naują Windows 10 operacinę sistemą. Taip pat pažymėtina, jog pats faktas, kad atsakovė naudojosi Kompiuteriu neįrodo jos neteisėtų veiksmų. Pažymėtina ir į tai, jog Ž. B. 2019-07-04 atsakovei siuntė SMS žinutes, kuriose nurodė, jog ji paliko kompiuteryje savo asmeninio pobūdžio nuotraukas. Darytina išvada, jog Ž. B. pretenzijos atsakovei dėl slaptažodžio nepateikimo laikytinos nepagrįstomis. Vien V. I. IĮ „C“ 2019-07-12 PVM sąskaita - faktūra Serija (duomenys neskelbtini) ir ieškovo 2019-07-12 PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už Kompiuterio programinės įrangos tvarkymą 68,40 Eur neįrodo Kompiuterio gedimo dėl atsakovės veiksmų (CPK 178 str.). Taigi, nesant įrodytiems atsakovės neteisėtiems veiksmams, teismas nepasisako dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės pagrindų. Teismui nenustačius neteisėtų veiksmų, t.y. nesant vienai iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, atsakovei nekyla pareiga atlyginti žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimai atsakovės atžvilgiu atmestini.

Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1050,00 Eur atstovavimo išlaidų (LR CPK 79 str., 93 str., 98 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „A“ , į. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1050,00 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.